Byla 2-64-559/2012
Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka

1Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bučmienė, sekretoriaujant Astai Zujevienei, Valei Greskienei,

2dalyvaujant ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus atstovei S. S., atsakovo atstovams advokatui Ovidijui Bujevičiui ir Rolandui Vaičaičiui, nedalyvaujant atsakovui A. Z.,

3viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui A. Z., dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, ir

Nustatė

4Ieškovo atstovė S. S. ieškinį palaiko, prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 8357,16 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka už išmokėtas ligos pašalpą ir netekto darbingumo pensiją nukentėjusiajam P. D.. Nurodė, kad 2010-04-05 apie 01.50 val. atsakovas A. Z. neapšviestoje automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Aibė“, esančios Kauno g. 45, Žeimių mstl., Jonavos r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. ( - ) neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio ir pavojingai manevruodamas partrenkė pėsčiąjį P. D., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. 2011-02-08 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-737/2011 A. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR Baudžiamojo kodekso 281 str. 4 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 9 mėnesiams. Nuteistasis A. Z. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje. P. D. dėl 2010-04-05 eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu 2010-04-05 iki 2010-06-11 ir laikotarpiu nuo 2010-06-18 iki 2010-09-03. Iš viso P. D. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2010-04-07 iki 2010-06-11 ir už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2010-06-20 iki 2010-09-03 iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 2631,46 Lt ligos pašalpa. P. D. dėl 2010-04-05 įvykio metu patirtų sužalojimų laikotarpiu nuo 2010-09-06 iki 2011-03-05 buvo nustatytas 60 proc. darbingumo netekimas, o laikotarpiu nuo 2011-03-06 iki 2012-03-08 – 50 proc. darbingumo netekimas. Iš viso laikotarpiu nuo 2010-09-06 iki 2011-10-31 iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų P. D. buvo išmokėta 5725,70 Lt netekto darbingumo pensijos. Kadangi P. D., apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu, sužalojimo ir netekto darbingumo, dėl kurio buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo lėšos, priežastis yra A. Z. neteisėta veika o atsakovo automobilis Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. ( - ) eismo įvyko metu nebuvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, atsakovas A. Z. turi atlyginti Fondo biudžetui padarytą 2631,46 Lt ir 5725,70 Lt turtinę žalą, iš viso – 8357,16 Lt. Ieškovas, remdamasis CK 6.290 str. nustatyta tvarka, prašo išmokėtas draudimo išmokas regreso tvarka priteisti iš žalą padariusio asmens – atsakovo.

5Atsakovas A. Z. į teismo posėdį neatvyko, jis atlieka bausmę Pravieniškių PN-AK. Procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas į teismo posėdį atsakovui yra tinkamai įteikti. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka. nes Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrius civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-737/2011 kaltinamajam A. Z. nebuvo pateiktas. LR CK 6.290 str. 1 d. nėra nustatyta, kokia apimtimi į žalą, taip pat į kokios rūšies žalą yra įskaitomos išmokėtos socialinio draudimo išmokos, todėl minėtos nuostatos analizė leidžia teigti, kad visos šios išmokos įskaitomos tiek į turtinės, tiek į neturtinės žalos atlyginimą. LR CK 6.290 str. 3 d. nenustato draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimties, todėl minėtos nuostatos analizė leidžia teigti, jog visais atvejais, išskyrus kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo, socialinio draudimo įstaiga gali reikalauti iš žalą padariusio asmens grąžinti visas išmokėtas socialinio draudimo išmokas. Atlyginant materialinę žalą visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Dėl asmens kaltės kitų asmenų sužalojimo eismo įvykio metu atveju išmokėta ligos pašalpa, tačiau P. D. išmokėtų išmokų suma visiškai nėra siejama su konkrečiu atveju padarytos žalos dėl asmens sužalojimo dydžio įvertinimu, kuris visais atvejais pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas taikomas nustatant padarytos turtinės žalos dydį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sužalojimo eismo įvykio metu, negali būti laikomos žalos atlyginimu deliktinės civilinės atsakomybės prasme, kadangi jų dydis nėra pagrįstas konkrečiu atveju padarytos žalos dydžio nustatymu, apskaičiavimu ir išreiškimu piniginiu ekvivalentu. Šiuo atveju pripažintina, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra vienas iš valstybės pareigą teikti socialinę paramą įgyvendinančių socialinės apsaugos sistemos subjektų. Kadangi minėtoje normoje nėra nustatyta realizuotinos atgręžtinio reikalavimo teisės apimtis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atsiranda pagrindas reikšti reikalavimus dėl visų išmokėtų išmokų sumos atlyginimo. Susidaro situacija, kai dalis įstatymu konstatuotos žalos nėra pagrįsta konkrečiai apskaičiuotu padarytos žalos dydžio įvertinimu, o tai sukelia abejonių, ar toks žalos atlyginimas gali būti pripažintas teisingu ir teisėtu. Ieškovo prašymas prieštarauja LR Konstitucijos 30 str. 2 d. įtvirtintų žalos atlyginimo instituto principams bei LR Konstitucijos 52 str. nuostatai, taip pat proporcingumo principui, kadangi atsakovas A. Z. tokiu atveju privalėtų atlyginti daugiau žalos, nei realiai jos padaryta.

6Atsakovo atstovas Rolandas Vaičaitis teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu jie nesutinka. Žalos dydis, kurios ieškovas reikalauja, nėra pagrįstas, nes nėra žalos dydžio ribų. Baudžiamojoje byloje įstatymas numato turtinę ir neturtinę žalą, tačiau daugiau nenumato kitokių kaltinamojo išmokų. Ieškovas reikalauja žalos atlyginimo, kurį išmokėjo nukentėjusiajam kaip ligos pašalpą ir netekto darbingumo pensiją. Tai nėra apibrėžta įstatymo. Be to ieškovas galėjo civilinį ieškinį pareikšti ir baudžiamojoje byloje. Socialinės garantijos nukentėjusiajam į žalą neturėtų įeiti. Konstitucinis Teismas nutraukė šiose dalyse bylos nagrinėjimą, pasisakydamas, kad palikta teismams spręsti ar patenkinti, priteisti iš nuteistojo. Nuosprendžiu nukentėjusiajam buvo priteista tiek turtinė ir tiek neturtinė žala. Šios žalos dydžiai pakankamai dideli: 35 000 Lt neturtinė žala, o turtinė žala Ligonių kasoms 11 000 Lt. Teismas, priteisiant žalą baudžiamojoje byloje, nevertino tos aplinkybės, kad yra mokamos išmokos iš VSDFV.

7Atsakovo atstovas advokatas Ovidijus Bujevičius palaikė atstovo R.Vaičaičio nurodytas aplinkybes, kad ieškovo reikalavimas yra nelogiškas.

8Ieškinys tenkintinas.

9Ieškovo atstovo paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais yra nustatyta, kad 2010 m. balandžio 5 d. apie 01.50 val. atsakovas A. Z. neapšviestoje automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Aibė“, esančios Kauno g. 45, Žeimių mstl., Jonavos r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. ( - ) neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio ir pavojingai manevruodamas partrenkė pėsčiąjį P. D., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 6). 2011 m. vasario 8 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-737/2011 A. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR Baudžiamojo kodekso 281 str. 4 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Ši bausmė subendrinta su 2010-12-02 teismo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – vieneri metai devyni mėnesiai laisvės atėmimo (b. l. 11). Nuosprendžiu iš A. Z. nukentėjusiajam P. D. buvo priteista 1180 Lt turtinei žalai, 35000 Lt neturtinei žalai bei 1454 Lt proceso išlaidoms atlyginti, o Valstybinei ligonių kasai priteista 10950,15 Lt gydymo išlaidų. Nuteistasis A. Z. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje.

10P. D. dėl 2010-04-05 eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu 2010-04-05 iki 2010-06-11 (b. l. 53, 67) ir laikotarpiu nuo 2010-06-18 iki 2010-09-03 (b. l. 54-66, 67). VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-07-09 sprendimu Nr. 6-12-91722 (b. l. 68) P. D. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2010-04-07 iki 2010-06-11 buvo paskirta 1373,42 Lt ligos pašalpa, 2010-08-16 sprendimu Nr. 6-12-102352 (b. l. 69) už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2010-06-20 iki 2010-06-30 buvo paskirta 132,91 Lt ligos pašalpa, 2010-09-17 sprendimu Nr. 6-12-110491 (b. l. 70) už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2010-07-26 buvo paskirta 502,11 Lt ligos pašalpa, 2010-09-20 sprendimu Nr. 6-12-110934 (b. l. 71) už laikotarpį nuo 2010-07-30 iki 2010-09-03 buvo paskirta 623,02 Lt ligos pašalpa. Iš viso už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2010-04-07 iki 2010-06-11 ir laikotarpį nuo 2010-06-20 iki 2010-09-03 iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų P. D. buvo paskirta 2631,46 Lt ligos pašalpa.

11P. D. dėl 2010-04-05 įvykio metu patirtų sužalojimų laikotarpiu nuo 2010-09-06 iki 2011-03-05 buvo nustatytas 60 proc. darbingumo netekimas (b. l. 15), o laikotarpiu nuo 2011-03-06 iki 2012-03-08 – 50 proc. darbingumo netekimas (b. l. 16). VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2010-10-20 sprendimu Nr. 12-17-6480 (b. l. 17) laikotarpiu nuo 2010-09-06 iki 2011-03-31 buvo paskirta 554,10 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensija, o 2011-03-24 sprendimu Nr. 12-17-2335 (b. l. 18) laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2012-03-31 - 277,05 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensija. Iš viso laikotarpiu nuo 2010-09-06 iki 2011-10-31 iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų P. D. buvo išmokėta 5725,70 Lt netekto darbingumo pensijos (b. l. 19,20).

12Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2011-10-06 raštu Nr. 9731(b.l. 22) nustatoma, kad atsakovo automobilio Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. ( - ) valdytojo įprastinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis eismo įvykio metu (2010-04-05) nebuvo sudaryta.

13Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 str. 1, 3 d.). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (6.280 str. 1 d.). Pagal žalos atsiradimo metu galiojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

14Šioje byloje nagrinėjamu atveju susidarė subrogacijos situacija, t.y. atsirado trinariai santykiai: nukentėjęs asmuo, žalą padaręs asmuo ir asmuo, kompensavęs nukentėjusiajam dalį žalos. Subrogacijos tikslai yra trys: 1) neleisti, kad žalos padaręs asmuo išvengtų atsakomybės; 2) neleisti nepagrįstai praturtėti nukentėjusiajam; 3) neleisti nepagrįstai praturtėti žalos padariusiam asmeniui. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad subrogacija yra restitucinio (kompensacinio), prevencinio ir sąžiningumą užtikrinančio pobūdžio. Dėl to dalį žalos kompensavusiam asmeniui suteikiama teisė perimti nukentėjusiojo teisę į žalos atlyginimą tiek, kiek išmokėta kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2010). Šiuo atveju VSDFV perėmė nukentėjusiojo teisę reikalauti žalos atlyginimo. Subrogacija yra reikalavimo teisės perėjimas įstatymo pagrindu – įstatyminė cesija (CK 6.101 straipsnio 4 dalis). Tai pripažįstama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007). Taigi subrogacijos atveju įvyksta asmenų pasikeitimas prievolėje. Vietoje nukentėjusiojo į deliktinę prievolę dėl žalos atlyginimo įstoja VSDFV, kuri išmokėjusi socialinio draudimo išmokas, tampa kreditorius deliktinėje prievolėje dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis; 6.290 straipsnio 3 dalis; Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnis). Skolininko (atsakovo) padėtis tokiu atveju nesikeičia. Nesikeičia ir pats prievolės dėl žalos atlyginimo pobūdis. Pažymėtina, kad VSDFV pareiga išmokėti draudimo išmokas socialiai apdraustiems asmenims kyla įstatymo pagrindu, įgyvendinant valstybinio socialinio draudimo tikslus (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 punktas, 11 straipsnis). Taigi, nukentėjusiajam išmokėjusi draudimo išmokas, VSDFV CK 6.280 straipsnio 1 dalies ir 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu įgijo atgręžtinio (subrogacinio) reikalavimo teisę į nukentėjusiajam žalos padariusį asmenį - atsakovą.

15Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad atsakovo A. Z. neteisėti veiksmai 2010 m. balandžio 5 d. eismo įvykio metu buvo P. D. dalies ligos ir darbingumo netekimo priežastimi. Atsakovo kaltė nustatyta teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, jog nuosprendis, priimtas atsakovo atžvilgiu yra įsiteisėjęs, nukentėjusiajam P. D. dalis socialinio draudimo išmokų buvo išmokėta (t.y. žala atsirado) po 2011 m. vasario 8 d. nuosprendžio priėmimo, todėl atsakovo atstovo nurodyta aplinkybė, kad civilinis ieškinys nebuvo pareikštas baudžiamojoje byloje šiuo atveju neturi reikšmės. Be to LR baudžiamojo proceso kodeksas numato galimybę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejį, kai ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (LR BPK 112 str.).

16Atsakovo atstovo argumentai, kad ieškinys netenkintinas dėl to, jog teismo nuosprendžiu jau buvo išnagrinėtas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas, yra atmestini, nes socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo šeimos nariai, dydį, o teismo 2011-02-08 nuosprendžiu nustatyta ir priteista nukentėjusiajam padaryta turtinė žala 1180 Lt yra susijusi tik su nukentėjusiojo sugadintų daiktų vertės atlyginimu. Šioje byloje ieškovo išmokėtos draudimo išmokos yra susiję su nukentėjusiojo darbingumo atstatymu ir negautų pajamų kompensavimu, kurios yra įskaitomos į atlygintinos turtinės žalos dydį (CK 6.249 str. 1 d., 6.283 str.). Pažymėtina, kad nukentėjusiajam netekto darbingumo pensijos dydis yra apskaičiuotas atsižvelgiant į nukentėjusiojo įgytą stažą ir jo ankstesniais metais turėtas draudžiamąsias pajamas, todėl darytina išvada, kad draudimo išmokos neviršija dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos, o tokiu atveju socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos grąžinimo.

17CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šiuo atveju atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų ir savo atsikirtimų į ieškinį negrindė aplinkybėmis, kurių pagrindu teismas galėtų taikyti LR CK 6.282 str. 3 d. ir mažinti atlyginamos žalos dydį, todėl ieškovo reikalavimas yra tenkintinas visa apimtimi ir iš atsakovo A. Z. ieškovo naudai yra priteistina 2631,46 Lt turtinės žalos atlyginimui regreso tvarka už nukentėjusiajam P. D. išmokėtą ligos pašalpą ir 5725,70 Lt turtinės žalos atlyginimui regreso tvarka už nukentėjusiajam P. D. priskaičiuotą valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, iš viso – 8357,16 Lt turtinės žalos atlyginimui regreso tvarka.

18Sutinkamai su LR CPK 96 str., iš atsakovo valstybės naudai priteistina 251,00 Lt mokėtino žyminio mokesčio šioje byloje ir 19,04 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 270,04 Lt bylinėjimosi išlaidų.

19Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., teismas

Nutarė

20Ieškinį patenkinti visiškai.

21Priteisti iš atsakovo A. Z. a.k. ( - ) deklaruota gyvenamoji vieta ( - )), ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, kodas 191683350, buveinė Vilnius, Laisvės pr. 28, a.s. Nr. LT677044060001179382 AB SEB banke, naudai 8357,16 Lt (aštuonis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt septynis litus 16 centų) žalos atlyginimo regreso tvarka.

22Priteisti valstybei iš atsakovo A. Z. a.k. ( - ) deklaruota gyvenamoji vieta ( - ), 270,04 Lt (du šimtus septyniasdešimt litų 04 centus) bylinėjimosi išlaidų (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

23Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu .

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bučmienė, sekretoriaujant... 2. dalyvaujant ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus atstovei S. S., atsakovo atstovams... 3. viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą... 4. Ieškovo atstovė S. S. ieškinį palaiko, prašo priteisti iš atsakovo... 5. Atsakovas A. Z. į teismo posėdį neatvyko, jis atlieka bausmę Pravieniškių... 6. Atsakovo atstovas Rolandas Vaičaitis teismo posėdyje paaiškino, kad su... 7. Atsakovo atstovas advokatas Ovidijus Bujevičius palaikė atstovo R.Vaičaičio... 8. Ieškinys tenkintinas.... 9. Ieškovo atstovo paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais... 10. P. D. dėl 2010-04-05 eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo laikinai... 11. P. D. dėl 2010-04-05 įvykio metu patirtų sužalojimų laikotarpiu nuo... 12. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2011-10-06 raštu... 13. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės... 14. Šioje byloje nagrinėjamu atveju susidarė subrogacijos situacija, t.y.... 15. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad... 16. Atsakovo atstovo argumentai, kad ieškinys netenkintinas dėl to, jog teismo... 17. CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 18. Sutinkamai su LR CPK 96 str., iš atsakovo valstybės naudai priteistina 251,00... 19. Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., teismas... 20. Ieškinį patenkinti visiškai.... 21. Priteisti iš atsakovo A. Z. a.k. ( - ) deklaruota gyvenamoji vieta ( - )),... 22. Priteisti valstybei iš atsakovo A. Z. a.k. ( - ) deklaruota gyvenamoji vieta (... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...