Byla 2A-1760-153/2011
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

2kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės, Neringos Venckienės,

3sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei,

4dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorui M. Š., ginančios viešąjį interesą, Kauno apygardos prokuratūros prokurorui M. Š., pareiškėjos O. L. atstovėms V. Š., advokatei E. B., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. M.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A-4-214/2011 pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ginančios viešą interesą, ir pareiškėjos O. L. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Nustatė

6Pareiškėja O. L. 2006-05-11 pareiškimu kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą ir prašė atnaujinti jai terminą pateikti nuosavybę įrodančius dokumentus Birštono / Prienų žemėtvarkos skyriui bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas J. M. iki žemės nacionalizavimo Lietuvoje nuosavybės teisėmis valdė 5 ha žemės Birštono savivaldybėje, ( - ) kaime.

7Prienų rajono apylinkės 2006-12-07 sprendimu pareiškėjos prašymą tenkino, atnaujino terminą pareiškėjai pateikti nuosavybę įrodančius dokumentus Birštono / Prienų žemėtvarkos skyriui ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 5 ha žemės Birštono savivaldybėje, ( - ) kaime.

8Kauno apygardos teismas 2007-03-14 sprendimu Prienų rajono apylinkės teismo 2006-12-07 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – atmetė pareiškėjos O. L. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino dokumentams pateikti atnaujinimo.

92009-03-27 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, siekdama apginti viešąjį interesą, prašė atnaujinti procesą Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-487-34/2006 pagal pareiškėjos O. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo; prašė pakartotinai išnagrinėjus bylą panaikinti Kauno apygardos teismo 2007-03-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 5 ha žemės Prienų rajone, Birštono savivaldybėje, ( - ) kaime, bei patenkinti pareiškėjos O. L. prašymą dėl termino nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams paduoti atnaujinimo.

10Prienų rajono apylinkės teismas 2009-10-20 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-487-34/2006. Kauno apygardos teismas 2010-03-16 nutartimi panaikino Prienų rajono apylinkės teismo 2009-10-20 nutartį ir civilinę bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2010-06-29 patvarkymu byla perduota nagrinėti Kauno rajono apylinkės teismui. Kauno rajono apylinkės teismas 2010-11-11 nutartimi atnaujino procesą šioje byloje.

11Pareiškėja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pareiškime nurodė, kad Generalinė prokuratūra 2009-02-11 raštu Nr. 17.2-2757 kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą prašydama pateikti informaciją apie J. M. ir jo tėvo V. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas žemes Birštono savivaldybėje, ( - ) kaime. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2009-02-27 raštu Nr. R4-452 kartu su kitais dokumentais pateikė Alytaus apskrities Jiezno valsčiaus Alytaus miškų urėdijos „Palengvintomis sąlygomis medžiui duoti“ 1924-10-11, 1925-12-31 žinių lapų ištraukas, kuriose 1924-10-11 žinių lapo nuoraše Nr. 57 įrašytas J. M., gyvenęs Jiezno valsčiaus ( - ) kaime, turėjęs 7 ha žemės, 2 arklius, 2 karves ir kt. 1925-12-31 žinių lape Nr. 36 įrašyta, kad V. M., gyvenęs Jiezno valsčiaus, ( - ) kaime, turėjo 10 ha žemės, 2 arklius, 4 karves. J. M. turėjo savo nuosavybės teise 7 ha ir paveldėjo iš tėvo V. M. 10 ha. 2009-03-09 gauti prokuratūroje dokumentai patvirtina, kad V. M. valdė 10 ha žemės, o J. M. valdė 7 ha žemės. Šios aplinkybės yra esminės, nes jos patvirtina, kad iš viso M. turėjo 17 ha. Šios aplinkybės yra esminės ir jų paaiškėjimas leidžia abejoti Kauno apygardos teismo 2007-03-14 sprendimo pagrįstumu, kuriame konstatuota, kad nei vienas iš pareiškėjos pateiktų dokumentų neįrodo, kad V. M. ar jo sūnus J. M. turėjo daugiau žemės nei 10 ha. Generalinės prokuratūros nuomone, paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, leidžiančioms pagrįstai manyti, kad iki žemės nacionalizacijos J. M. nuosavybės teise valdė 17 ha žemės sklypą Prienų rajone, Birštono savivaldybėje, ( - ) kaime, yra pagrindas atnaujinti terminą dokumentams pateikti, nes Kauno apygardos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo, savo sprendimą grindė tuo, jog pareiškėja neįrodė, kad J. M. turėjo 17 ha žemės, todėl vien siekimas atkurti nuosavybės teisę į tokį žemės kiekį negali pateisinti tai įrodančių dokumentų pateikimo termino praleidimo. Prašė termino praleidimo svarbiomis priežastimis laikyti pareiškėjos O. L. sveikatos būklę. Pareiškėja serga Parkinsono, padidinto kraujo spaudimo ligomis, jos sveikatos būklė nuolat blogėja.

12Pareiškėja O. L. prašė tenkinti Generalinės prokuratūros pareiškimą.

13Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė Generalinės prokuratūros pareiškimą atmesti. Nurodė, kad Generalinės prokuratūros gauti dokumentai nėra priskiriami nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams. Pareiškime nurodytos priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis, pareiškėja turėjo realią galimybę domėtis teisės aktų nustatytais terminais pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus.

14Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjų Generalinės prokuratūros ir O. L. pareiškimus tenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos O. L. tėvas J. M. iki žemės nacionalizavimo Lietuvoje nuosavybės teisėmis valdė 5 ha žemės Birštono savivaldybėje, ( - ) kaime; atnaujino pareiškėjai O. L. terminą pateikti nuosavybę įrodančius dokumentus Birštono / Prienų žemėtvarkos skyriui.

15Teismas nustatė, kad ( - ) kaimo suskirstymo į vienkiemius plane, sudarytame 1926 m., patvirtintame 1927-12-07 Žemės tvarkymo departamento direktoriaus, nurodyta, kad V. M. priklausė 4,9762 ha ploto Nr. 7 pažymėtas žemės sklypas. 1928-02-08 ( - ) kaimo žemės savininkų sueigoje nutarta, kad V. M. ( - ) kaime priklauso 10 ha žemės, paveldėtos po jo tėvo M. M. mirties prieš 41 metus. Iš rėžių sistemos ribų duomenų matyti, kad V. M. priklausė 4,50 ha žemės „pievelės“, 5 ha žemės „Ožkapievės“, 25 arai pievos „Valakų palivarko“ ir 25 arai sodybinės žemės. Mokesčiais apdėjimo rūšimis paskirstytų žemių sąraše 1928 m. nurodyta, kad V. M. turėjo 10 ha žemės. 1935-10-24 V. M. prašyme Miškų departamentui nurodyta, kad jis turi du žemės sklypus apie 12 ha bendro ploto. V. M. 1939-04-15 patvirtintame Žemės tvarkymo departamento direktoriaus plane nurodyta, kad 5 ha žemės sklypas, priklausęs Dzūkų miškų urėdijai, atiduotas išskirstyto 1926 m. ( - ) kaimo sklypo 7N savininkams M. V. įpėdiniams, kitame tos pačios datos plane nurodyta, kad 4,98 ha žemės sklypas, priklausęs M. V. įpėdiniams, atiduotas Dzūkų miškų urėdijai. 1942-01-20 Birštono seniūnijos arklių sąrašuose prie pavardės M. J. ( - ) k. nurodyta 10. 1991-10-08 O. L. prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. M. žemę nurodytas žemės plotas, į kurį prašoma atkurti nuosavybės teisę, – 14 ha. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005-12-14 pažymoje Nr. R4-5024, išduotoje O. L., nurodyta, kad Alytaus apskrities savivaldybės archyviniame fonde, Alytaus apskrities miškų komisijos byloje, palengvintomis sąlygomis miško medžiagai gauti 1924-10-11 žinių lapo nuoraše įrašytas M. J., gyv. Jiezno valsčiaus ( - ) kaime, turėjęs 7 ha žemės, 2 arklius, 2 karves. Toje pačioje byloje 1925-12-31 žinių lape įrašytas M. V., ( - ) kaime turėjęs 10 ha žemės, 2 arklius, 4 karves. 2009-02-27 raštu Nr. R4-452 Lietuvos generalinei prokuratūrai išsiuntė šių ir kitų dokumentų nuorašus. 2006-10-04 Kauno apskrities Birštono seniūnijos vienkiemio ( - ) kaime savininkams turėtos žemės nuosavybės teisei atkurti, žemės sklypų ribų nustatymo buvusio savininko J. M. turėtos žemės ribų nustatymo akte ir plane su gretimybėmis, parengtuose pagal liudytojų parodymus, nurodytas J. M. žemės plotas 17 ha. J. M. mirė 1971-10-12, O. L. yra J. M. dukra. Kauno apskrities viršininko administracijos Birštono ir Prienų komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti posėdžių 2006-05-10 protokole Nr. 3 ir 2006-11-21 protokole Nr. 5 nutarta, kad archyvinės medžiagos ir kitų dokumentų nepakanka dėl papildomai valdyto J. M. 5 ha žemės ploto ( - ) kaime, Birštono sav., prie nustatytos Prienų rajono apylinkės teismo 12 ha nuosavybės teisei atkurti. Šiuose protokoluose nebuvo nagrinėti byloje pateikti palengvintomis sąlygomis miško medžiagai gauti žinių lapai. 1928-02-08 ( - ) kaimo žemės savininkų sueigoje nutarta, kad V. M. ( - ) kaime priklauso 10 ha žemės, paveldėtos po jo tėvo M. M. mirties. Šis dokumentas patvirtina, kad J. M. paveldėjo savo tėvo valdytą žemę po jo mirties. 2010-11-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuota, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenimis, V. M. įpėdiniai nuosavybės teise iki žemės nacionalizavimo turėjo du atskirus 7 ir 10 ha žemės sklypus. Birštono PK KPNTP 2007-06-06 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl senaties termino ir nustatyta, kad žemės grąžinimo dokumentuose buvo suklastotas pareiškėjos parašas, 1991–1992 m. nuo pareiškėjos buvo nuslėptas 1926 m. ( - ) kaimo suskaldymo viensėdžiais planas, dėl to pareiškėjai nebuvo sugrąžinta dalis žemės – 3 ha, kuri atiteko kitiems asmenims.

16Teismas nurodė, kad pareiškėjos 1991 m. prašyme dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo nurodyti grąžinti 14 ha žemės turi būti vertinama kaip pareiškėjos neturėjimas visos informacijos apie jos tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemę. Tai konstatavo 2010-03-16 Kauno apygardos teismas sprendime, kad anksčiau nauji įrodymai byloje nebuvo pateikti ne dėl pareiškėjos O. L. kaltės. Pareiškėja ėmėsi priemonių, tačiau ne dėl nuo pareiškėjos priklausančių aplinkybių archyvo duomenys apie buvusių savininkų nuosavybę paaiškėjo tik po to, kai buvo kreiptasi į tyrimo organus ir Generalinę prokuratūrą. Pareiškėja, neturėdama informacijos apie archyvuose ir žemėtvarkos institucijose esančius dokumentus, kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino dokumentams paduoti atnaujinimo. Teismo nuomone, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 str. bei Vyriausybės nutarime dėl šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų Nr. 1057 nėra numatyta, kad palengvintomis sąlygomis miško medžiagai gauti žinių lapai būtų priskiriami nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams, todėl šių dokumentų duomenys, kad M. J., gyv. Jiezno valsčiaus ( - ) kaime, turėjo 7 ha žemės, M. V. ( - ) kaime turėjo 10 ha žemės, vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais: pareiškėjos atstovių paaiškinimais, 1907 m. Vilniaus gubernijos Trakų apskrities Jiezno valsčiaus ( - ) kaimo planu ir jo paaiškinimais, 1926 m. Alytaus apskrities Jiezno valsčiaus ( - ) k. suskaldymo viensėdžiais žemės planu, buvusio savininko J. M. turėtos žemės ribų nustatymo aktu ir planu su gretimybėmis, parengtais pagal liudytojų parodymus, kur nustatytas J. M. valdytos žemės plotas 17 ha, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-15 nutarties konstatuojamojoje dalyje nustatytomis aplinkybėmis, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenimis, V. M. įpėdiniai nuosavybės teise iki žemės nacionalizavimo turėjo du atskirus 7 ir 10 ha žemės sklypus, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. iki žemės nacionalizavimo Lietuvoje nuosavybės teisėmis valdė 5 ha žemės Birštono savivaldybėje, ( - ) kaime, nes į likusius 12 ha nuosavybės teisės atkurtos. Teismas laikė nepagrįstais Nacionalinės žemės tarnybos argumentus, kad palengvintomis sąlygomis miško medžiagai gauti žinių lapai turi būti nagrinėjami žemėtvarkos institucijoje sudarytoje komisijoje ikiteisminio bylos sprendimo ne teisme tvarka, kadangi pareiškėja neturi galimybės nesant atnaujintam terminui pateikti naujai gautų dokumentų šiai institucijai, 2003-12-31 pasibaigus nustatytam jų pateikimo terminui.

17Teismas nustatė, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti nuosavybės teisę įrodančių dokumentų pateikimo Birštono / Prienų žemėtvarkos skyriui terminą yra grindžiamas šiomis priežastimis: liga, visiška negalia, kito asmens globos ir priežiūros reikalingumu. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjos invalidumo pažymėjimas, iš kurio matyti, kad pareiškėjai pripažinta visiška negalia neterminuotai, jai reikalinga slauga Teismas nurodė, kad įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, pareiškėjos garbų amžių (gimusi 1928-06-07) bei byloje ištirtas aplinkybes, kad nuosavybės teisių į J. M. žemę atkūrimo procese buvo kilę nesusipratimų, kuriuos sprendė teisėsaugos institucijos, priimtas Birštono PK KPNTP 2007-06-06 nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl senaties termino, ir nustatyta, kad žemės grąžinimo dokumentuose buvo suklastotas pareiškėjos parašas, 1991–1992 m. nuo pareiškėjos buvo nuslėptas 1926 m. ( - ) kaimo suskaldymo viensėdžiais planas bei remianti 2010-03-16 Kauno apygardos teismo nutartyje konstatuotomis šių faktų pagrindu aplinkybėmis, kad anksčiau nauji įrodymai byloje nebuvo pateikti ne dėl pareiškėjos O. L. kaltės; pareiškėja ėmėsi priemonių joms sužinoti, tačiau dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių aplinkybių archyvo duomenys apie buvusių savininkų nuosavybę paaiškėjo tik po to, kai buvo kreiptasi į tyrimo organus ir Generalinę prokuratūrą, todėl yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja šį terminą praleido dėl svarbių ir ne nuo jos priklausančių priežasčių ir atnaujinti praleistą terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti institucijai, sprendžiančiai nuosavybės teisių atkūrimo klausimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų prašymai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei termino nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams paduoti atnaujinimo yra tenkintini, o prašymo dėl Kauno apygardos teismo sprendimo panaikinimo apylinkės teismas tenkinti negali, nes CPK ir kiti teisės aktai nesuteikia apylinkės teismui teisės naikinti apygardos teismo priimtus sprendimus. Šiuo atveju, bylą išnagrinėjus iš esmės naujai, byloje bus priimamas naujas sprendimas (CPK 3 str. 6 d., 371 str. 1 d. 3 p.).

18Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė Kauno rajono apylinkės teismo 2011-05-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos O. L. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo atmesti. Apeliantė nurodė tokius motyvus:

191) teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nesivadovavo teismų praktika, nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą;

202) teismas pažeidė CPK 185 str., netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus. 1926 m. ( - ) kaimo suskaldymo viensėdžiais plane (1927 m. gruodžio 7 d. patvirtintame Žemės tvarkymo departamento direktoriaus) nurodyta, kad V. M. yra sklypo Nr. 7, kurio plotas 4,9762 ha, savininkas. Iš šio plano matyti, kad sklypo Nr. 1 B-C gretimybė yra V. M. žemė. Žemės kiekis gretimame V. M. sklype nepažymėtas. Iš byloje esančio 1938 m. nubraižyto (1939 m. balandžio 15 patvirtinto Žemės tvarkymo departamento direktoriaus) Alytaus apskrities Birštono valsčiaus 1926 m. išskirstyto ( - ) kaimo sklypo Nr. 7 savininko M. V. įpėdinių su Dzūkų miškų urėdija žemės įsiterpimų panaikinimo plano matyti, kad 4,98 ha žemės sklypas, priklausęs 1926 m. išskirstyto ( - ) kaimo sklypo Nr. 7 savininkams M. V. įpėdiniams, yra atiduotas Dzūkų miškų urėdijai, o 5 ha ploto žemės sklypas, priklausęs Dzūkų miškų urėdijai, atiduotas V. M. įpėdiniams. Sugretinus šiuos du dokumentus, darytina išvada, kad 1926 m. ( - ) kaimo išskirstymo viensėdžiais plane Nr. 7 pažymėtas žemės sklypas atiteko Dzūkų miškų urėdijai, o urėdijos valdytas 5 ha ploto žemės sklypas prijungtas prie šiame plane gretimybe B-C nurodytos V. M. žemės. Šie dokumentai patvirtina, kad V. M. žemė buvo sujungta į vieną sklypą, tačiau neįrodo žemės kiekio padidėjimo fakto;

212) 1928 m. vasario 8 d. ( - ) kaimo žemės savininkų sueigoje priimtas liudijimasis nutarimas patvirtina, kad šiuo nutarimu nutarta pripažinti, jog V. M. šiame kaime priklauso 10 ha žemės, kurią jis įgijo paveldėjimo būdu po savo tėvo M. M. mirties prieš 41 metus. Šiame dokumente pateikti kiekvieno rėžio ribų aprašymai, iš kurių matyti, kad minėtą žemę sudarė keturi sklypai: 4,50 ha „Pievelės“, 5 ha „Ožkapievės“, 25 arai sodybos ir 25 arai pievų „Valakų palivarkas“. Sugretinus šį dokumentą ir 1926 m. ( - ) kaimo suskaldymo viensėdžiais planą darytina išvada, kad liudijamajame nutarime nurodytas 5 ha ploto „Ožkapievės“ sklypas ir 1926 m. plane pažymėtas sk. ris Nr. 7 yra tas pats žemės sklypas. Šį faktą patvirtina žemės sklypo plotas ir nurodytos gretimybės – pagal abu dokumentus žemės sklypą iš šiaurės, rytų ir vakarų supa valstybės miškas;

223) teismas vertino, kad 1907 m. Vilniaus gubernijos Trakų apskrities Jiezno valsčiaus ( - ) kaimo planas ir jo paaiškinimai (vertimas į lietuvių kalbą) patvirtina, kad J. M. iki žemės nacionalizavimo valdė papildomai 5 ha žemės (be likusių 12 ha, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės). Tačiau šiame dokumente nurodyta, kad M. M. paveldėtojai yra savininkai 4,29 ha ploto žemės sklypo Nr. la „Pievelės“. Sugretinus šį dokumentą ir 1928 m. vasario 8 d. ( - ) kaimo žemės savininkų sueigoje priimtą liudijimąjį nutarimą, atsižvelgiant į žemės sklypo plotą ir pavadinimą, darytina išvada, kad šiuose dokumentuose minimas 4,50 ha žemės sklypas „Pievelė“ ir 4,29 ha žemės sklypas Nr. 1 a „Pievelė“ yra tas pats žemės sklypas;

234) kiti teismui pateikti archyviniai dokumentai taip pat nepatvirtina prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto: mokesniais apdėjimo rūšimis paskirstytų žemių 1928 m. sąraše nurodyta, kad V. M. turėjo 10 ha žemės, 1935 m. spalio 24 d. V. M. prašyme Miškų departamentui nurodyta, kad jis turi du žemės sklypus apie 12 ha bendro ploto, Žemės banko 1939 m. kovo 23 d. raštu Žemės tvarkymo departamento matininkui P. K. pranešama, kad V. M. priklausanti žemė (iš viso 9 ha 6762 m2) yra įkeista Žemės bankui, 1942 m. sausio 20 d. arklių savininkų sąraše įrašytas J. M. ( - ) kaime turėjęs 10 ha žemės. Nei vienas iš šių dokumentų nepatvirtina fakto, kad J. M. ( - ) kaime iš viso valdė 17 ha žemės;

245) Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 12 punkte yra nurodyti dokumentai, kurie gali patvirtinti nuosavybės teises. Šiame sąraše nenumatyta, kad Palengvintomis sąlygomis medžiui duoti sąrašai galėtų patvirtinti žemės valdymo nuosavybės teise faktą. Šie dokumentai parengti Alytaus apskrities Jiezno valsčiaus Alytaus miškų urėdijos, t. y. ne žemės reformą tvarkiusios ar vykdžiusios institucijos. Šių sąrašų tikslas buvo ne fiksuoti, kiek ir koks savininkas turėjo žemės, o vykdyti medienos išdavimo apskaitą. Abejotina, kad 1924 m. turėjęs 7 ha žemės J. M. nebūtų buvęs įtrauktas į 1928 m. žemės rūšiavimo komisijos sudarytą sąrašą, kurio reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, kuriame įrašytas V. M. ( - ) kaime turėjęs 10 ha IV rūšies žemės. Teismas visiškai neatsižvelgė į 1942 m. arklių savininkų sąrašą, kuris laiko prasme yra artimesnis žemės nacionalizavimo laikui, t. y. 1940 m. liepos 22 d., ir kuriame nurodyta, kad J. M. ( - ) kaime turėjo 10 ha žemės;

256) teismas neatsižvelgė į tai, kad šioje byloje buvo parengti du J. M. turėtos žemės ribų nustatymo aktai ir planai: 2006 m. balandžio 5 d. ir 2006 m. spalio 4 d., kurie buvo parengti remiantis tų pačių liudytojų A. B. ir O. S. (S.) parodymais. Abu kartus tie patys liudytojai parodė 5 ha buvusio žemės savininko J. M. žemės, tačiau skirtingose vietose. A. B. yra gimęs 1938 m., žemės nacionalizavimo metu jis buvo 2 metų amžiaus. O. S. gimusi 1942 m., t. y. po žemės nacionalizavimo. Šie liudytojai negalėjo žinoti buvusio žemės savininko J. M. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribų. Šių liudytojų parodymai prieštarauja 1995 m. civilinėje byloje Nr. 2-599/1995 liudijusių A. K. ir J. S. parodymams, kurie parodė, kad J. M. nuosavybės teise valdė 12 ha žemės. Teismas šių aplinkybių netyrė;

267) teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kur nurodyta, kad tik įrodžius nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą galima nustatyti nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-108/2003). Pareiškėja nenurodė, kokiu konkrečiu pagrindu jos tėvas J. M. įgijo nuosavybės teisę į 5 ha žemės. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų nustatyti, kokiu pagrindu J. M. papildomai įsigijo žemės. Teismas turėjo išsiaiškinti, kaip buvo įgyta nuosavybės teisė į papildomus 5 ha žemės ( - ) kaime;

278) teismas sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartimi, kurios konstatuojamojoje dalyje nustatytos aplinkybės, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenimis, V. M. įpėdiniai nuosavybės teise iki žemės nacionalizavimo turėjo du atskirus 7 ir 10 ha žemės sklypus. Faktai prejudiciniais pripažįstami tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010 J. M. turėtos žemės vieta ir kiekis nebuvo įrodinėjimo dalykas. Šioje civilinėje byloje pareiškėja O. L. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvo J. M. 10,85 ha žemės sklype (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), į kurį pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės, iki 1945 m. buvo sodyba. Paminėtoje byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nedalyvavo, todėl joje nustatytos aplinkybės prejudicinės galios neturi;

289) teismas nepagrįstai atnaujino pareiškėjai praleistą terminą pateikti nuosavybės teises įrodančius dokumentus. Teismo nurodytos priežastys, t. y. liga, visiška negalia, reikalingumas kito asmens globos ir priežiūros, negali būti pripažintos svarbiomis. Iš invalidumo pažymėjimo VMSE-1 Nr. 857200 matyti, kad pareiškėjai I invalidumo grupė buvo pripažinta 2002 m. liepos 23 d. Sunki sveikatos būklė nesutrukdė pareiškėjai į teismą kreiptis 2006 m. Pareiškėjai atstovavo jos dukra V. Š. bei advokatas, todėl ji savo teises galėjo įgyvendinti per atstovus;

2910) teismo išvada, kad terminas buvo praleistas ne dėl pareiškėjos kaltės, o todėl, kad žemės grąžinimo dokumentuose buvo suklastotas pareiškėjos parašas, kad 1991–1992 metais nuo pareiškėjos buvo nuslėptas 1926 m. ( - ) kaimo suskaldymo viensėdžiais planas, yra nepagrįsta. 2007 m. birželio 6 d. Birštono PK KPNTP nutarimu ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas ir tyrimas nebuvo atliekamas. Ši aplinkybė nėra reikšminga;

3011) prie pareiškėjos O. L. 2006 m. spalio 4 d. Prienų rajono apylinkės teismui pateikto pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio sodybos fakto nustatymo yra pridėta Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005 m. gruodžio 14 d. pažyma Nr. R4-5024, kurioje nurodyti tokie patys duomenys kaip ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateiktuose 1924 m. ir 1925 m. Palengvintomis sąlygomis medžiui duoti žinių lapų nuorašuose. Pareiškėja turėjo visas galimybes šį dokumentą pateikti teismui nagrinėjant civilinę bylą 2006 m.

31Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja Generalinė prokuratūra prašė apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliacinis skundas nepagrįstas. Įstatymų leidėjas suteikė teismui diskreciją sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą. O. L. dėl nuolatinės ligos ir jos įtakos kasdieniniam gyvenimui, prastos sveikatos būklės neturėjo objektyvios galimybės tinkamai rūpintis savo teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimu nuosavybės teisių atkūrimo procese ir laiku pateikti visų dokumentų. Termino praleidimas buvo nulemtas ir kitų, nuo pareiškėjos nepriklausančių aplinkybių.

32Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja O. L. prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsikirtimuose į apeliacinio skundo argumentus nurodė tokius motyvus:

331) 1907 m. žemės plane įvardintas žemės sklypas „pievelės“, kurį valdė M., sudaro 14,36 dešimtinės, arba 15,688 ha. Sugretinus 1907 m. žemės planą, kuris paslaptingai dingo iš 2007 m. Kauno apygardos teismo bylos, su 1926 m. išskirstymo viensėdžiais planu, BC gretimybe pažymėtas V. M. valdytos žemės kiekis nepažymėtas, tačiau sutartiniai ženklai–- vietinės reikšmės keliukas, ėjęs per V. M. žemes, yra ir 1907 m. žemės plane, įvardinta „pievelės“ su 14,36 dešimtinės žemės. Plane nubraižyta analogiška žemės konfigūracija ir kraštinių kampų laipsniai, todėl kaip beskaičiuotum, susidaro 17 ha žemės. Kauno apygardos teismas neanalizavo Prienų rajono apylinkės teisme prijungto 1907 m. žemės plano, kuris turėjo reikšmės bylai, nes šio plano, nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme, nebebuvo. Liko įsiūtas tik tuščias vokas;

342) apeliantė nurodo, kad liudijamajame nutarime neva 5 ha ploto sklypas pavadintas „ožkapievės“ yra tas pats žemės sklypas, pažymėtas Nr. 7, sukeistas su Dzūkų miškų urėdija, nes pagal juos iš šiaurės, rytų ir vakarų supa valstybės miškas, o iš pietų J. K. žemė. Tačiau 1926 m. plane valdiškas miškas supa iš šiaurės, rytų ir pietų. Nesutapimas dėl J. K. žemės iš pietų ir neaišku, kas tada yra vakaruose. Apeliantas sąmoningai klaidina teismą, nes sklypas Nr. 7 yra buvęs miškas, kuris, sukeitus su Dzūkų miškų urėdija, buvo iškirstas ir toje vietoje (aukštesnė vieta) buvo pastatyti nauji trobesiai. Todėl apelianto prielaida, kad „ožkapievės“ ir sklypas Nr. 7 yra ta pati žemė, turi būti atmesta. „Ožkapievės“ įvardintos Liudijamajame nutarime nuo 1887 m., o sklypas Nr. 7 gautas išskirsčius viensėdžiais žemę ( - ) k. 1926 m. Apeliantė pati sau prieštarauja, nes anot jos, „ožkapievės“ ir „pievelės“ atitinka sklypą Nr. 7. Su tuo sutikti negalima. Pagal apeliantę žemės kiekis sumažėja iki 7 ha, nors nuosavybė jau atkurta 12 ha žemės;

353) apeliantė teigia, kad nacionalizacija buvo įvykdyta 1940 m., tačiau realiai nacionalizacija vyko daugiau negu 10 metų. Žeme jos savininkai naudojosi iki 1953 m., kai susikūrė Birštono kolūkis. Iki šio laiko pareiškėjos liudytojai spėjo užaugti;

364) apeliantė teigė, kad pareiškėja teismui nenurodė, kokiu pagrindu J. M. papildomai įsigijo 5 ha žemės. Tačiau tam ir buvo kreiptasi į teismą, kad nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. M. valdė 5 ha žemės.

37Apeliacinis skundas netenkintinas.

38CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str.

39Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą, tačiau su šiais motyvais sutikti negalima, nes šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų.

40Bylos duomenimis, ( - ) kaimo suskirstymo į vienkiemius plane, sudarytame 1926 m., patvirtintame Žemės tvarkymo departamento 1927-12-07 direktoriaus, pažymėta, kad V. M. priklausė žemės sklypas Nr. 7 bendro 4,9762 ha ploto. Todėl pareiškėjos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad netiesioginis įrodymas byloje gali būti vizualinis įvertinimas pateiktų byloje žemės planų. Sugretinus 1907 m. žemės planą su 1926 metų išskirstymo viensėdžiais žemės planu C-B gretimybė V. M. valdytos žemės, nors žemės kiekis 1926 m. žemės plane nepažymėtas, tačiau analogiška žemės sklypo konfigūracija ir kraštinių kampų laipsniai, taip pat sutartiniai ženklai – vietinės reikšmės keliukas, ėjęs per M. žemę (14,36 deš. pievelės), kuris yra pažymėtas 1907 m. žemės plane, patvirtina žemės sklypų lokalizacijos vietą ir plotą (17 ha). Bylos duomenimis nustatyta, jog ( - ) kaimo žemės savininkų 1928-02-08 sueigoje nutarta, kad V. M. šiame kaime priklauso 10 ha žemės, paveldėtos po jo tėvo M. M. mirties prieš 41 metus nuo 1887 m., žemės kiekis nurodytas 1907 m. plane (pievelės 14,36 deš. žemės). Mokesčiais apdėjimo rūšimis paskirstytų žemių sąraše 1928 m. nurodyta, kad V. M. turėjo 10 ha žemės. Žemės tvarkymo departamento direktoriaus1939-04-15 patvirtintame plane nurodyta, kad žemės sklypas, priklausęs Dzūkų miškų urėdijai, atiduotas 1926 m. išskirstytos viensėdžiais žemę ( - ) kaimo sklypo savininkams V. M. įpėdiniams, o kitame plane nurodyta, kad 4,98 ha žemės sklypas, priklausęs V. M. įpėdiniams, atiduotas Dzūkų miškų urėdijai. Tad pagrįstai pareiškėjos atstovės teigia, jog J. M. yra V. M. įpėdinis, paveldėjęs V. M. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą. Iš pateikto byloje plano, kuriame nurodyta ginčo sklypo lokalizacijos padėtis, matyti, kad valstybės miškas yra iš šiaurės rytų ir pietų, o ne, kaip nurodo apeliantas, iš šiaurės rytų ir vakarų, nes tai neatitinka J. K. žemės sklypo dislokacijos, kuris yra vakarų, o ne pietų pusėje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad surinkti byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, jog M. nuosavybės teise valdė 17 ha žemės, o ne, kaip nurodo apeliantė, 12 ha. Šias pirmosios instancijos išvadas patvirtina pateikti byloje 1924 m. Alytaus apskrities Jiezno valsčiaus Alytaus miškų urėdijos ,,Palengvintomis sąlygomis medžiui duoti“ žinių lapo įrašai apie tai, kad (Nr. 57) įrašytas J. M., gyvenęs Jiezno valsčiaus ( - ) kaime, turėjo 7 ha žemės, 2 arklius 2 karves ir kt., o 1925 m. žinių lape (Nr. 36) įrašytas V. M., gyvenęs Jiezno valsčiaus ( - ) kaime, turėjo 10 ha žemės, 2 arklius, 4 karves. Be to, pateikti byloje planai (1907, 1926 m.) patvirtina, kad V. M. ir J. M. valdė 17 ha žemės (14,36 dešimtinių, arba 15,688 ha, ir Papiškiuose – 2,42 dešimtinės, arba 2,64 ha). Žemės plane 1907 m. pievelės plotas nurodytas 14,36 dešimtinės ir sudaro trys žemės rėžiai su atžyma žemės kiekiu dešimtinėmis 1a-4,29, 1-b-4,89, 1c-5,18, iš viso 14,36 dešimtinės, tai atitinka įrašą, esantį eksplikacijoje. Apeliantės motyvas, kad teismas galėjo anksčiau įvertinti 1924–1925 m. žinių lapus dėl medienos išdavimo, yra atmestinas, nes dalis dokumentų, surašytų pareiškėjos, jos sesers vardu buvo suklastota arba dokumentų apskritai nebuvo byloje, nors jie buvo išduoti valstybės institucijų prašymu (1907 m. žemės planas). Taigi pateikus teismui tik dalį rašytinių įrodymų, teisinis rezultatas, kurio siekė pareiškėja, nebuvo tinkamai realizuotas ir dėl to procesą byloje teko atnaujinti. Todėl tas faktas, kad dalis įrodymų buvo 2006 m. byloje, nesudaro pagrindo atmesti pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą rašytiniams įrodymams pateikti ir procesą civilinėje byloje, paaiškėjus įrodymų suklastojimo faktui ir pateikus byloje naują įrodymą. Vienas iš naujų įrodymų laikomas 1907 m. žemės planas, kuriuo rėžių sistemos ribų duomenys patvirtina, kad V. M. priklausė 4,50 ha žemės ,,pievelė“, 5 ha žemės ,,ožkapievės“, 25 arai pievos ,,Valakų palivarko“ ir 25 arai sodybinės žemės, kuris šioje byloje yra svarbus žemės sklypų ožkapievės ir sklypo Nr. 7 individualizavimui. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad ožkapievės nuosavybės teise V. M. buvo valdomos nuo 1887 m., tai patvirtina anksčiau paminėtas 1907 m. planas ir 1928 m. liudijmasis nutarimas, o buvęs miškas sklypas Nr. 7 (4,97 ha), kuris sukeitus su urėdija, vėliau iškirstas, gautas 1926 m. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ožkapievės ir sklypas Nr.7 yra du skirtingi žemės sklypai, o ne vienas ir tas pats, kaip teigia apeliantė. Kaip nustatyta anksčiau, Vincas ir J. M. nuosavybės teise valdė du žemės sklypus, bendrai 17 ha žemės sklypą, todėl byloje pateikti dokumentai išduoti kiekvienam iš buvusių žemės savininkų skirtingu laikotarpiu su skirtingais žemės ploto dydžiais (susirašinėjimas su žemės banku, arklių savininkų sąrašo duomenis), šio fakto nepaneigia. Tad negalima sutikti su apeliantės atstovės nuomone, kad vėlesni 1935–1939 m. banko dokumentuose surašyti duomenys apie V. M. žemę, tarp jų ir 1942 m. arklių savininkų sąrašo duomenys (surašyti po nacionalizacijos 1940-07-22) apie J. M. patvirtina, kad arklių savininkas J. M. nevaldė nuosavybės teise 17 ha žemės sklypo. Taip pat negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad teismas be pagrindo vadovavosi sprendime dokumentais, kurie patvirtina ne žemės valdymo faktą, o medienos išdavimo apskaitą. Apeliantės motyvas , kad byloje nėra žemės rūšiavimo komisijos žemės sklypų apmokestinimo dokumentų, nesudaro pagrindo pripažinti, jog byloje nėra kitų objektyvių įrodymų( pvz. Alytaus apskrities Jiezno valsčiaus miškų urėdijos dokumentai dėl palengvintomis sąlygomis medžiui duoti sąrašai), kurie nors ir netiesiogiai tačiau patvirtina nurodytas pareiškėjos pareiškime aplinkybes. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino šiuos byloje esančius įrodymus ir pasisakė dėl jų sprendime, nes to reikalauja įstatymas (CPK 177 str. 1 d., 185, 270 str. 4 d. 2 p.). Tas faktas kad byloje nėra apeliantės skunde nurodytų žemės mokestinių dokumentų, nesudaro pagrindo nesivadovauti sprendime kitais rašytiniais dokumentais, kurie byloje pateikti. Apeliantės atstovės motyvai, kad liudytojai dėl savo amžiaus (gimę 1939 m. ir 1942 m.) negalėjo tinkamai paaiškinti svarbių nuosavybės teise žemės valdymo aplinkybių, nesudaro pagrindo pripažinti, kad liudytojų parodymai negali būti tinkamu įrodymu byloje. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog liudytojai yra to paties kaimo gyventojai, tad akivaizdu, kad gyvendami tame pačiame kaime (vietovėje) ilgą laiką, bendraudami su savo šeimos nariais ir tarpusavyje, tikėtina, turi pakankamai informacijos apie kaimynų V. ir J. M. nuosavybės teise valdytus žemės sklypus, tuo labiau kad tame pačiame kaime išliko ir kitų savininkų dirbama žemė iki nuosavybės teise valdomas turtas buvo perduotas kolūkiui (tariamai 1953 m.). Tas faktas, jog liudytojai nevienodai aiškino dėl V. ir M. žemės sklypo buvimo vietos, žemės sklypo ploto, nepatvirtina tos aplinkybės, kad liudytojų parodymai buvo visiškai neinformatyvūs, o teismo sprendimo išvados vertinant byloje surinktus įrodymus nepagrįstos ir nemotyvuotos. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojai tiek dėl savo amžiaus turto nacionalizacijos metu (buvo mažamečiai), tiek dėl dabartinio (garbaus) amžiaus dėl tam tikrų faktų gali sąžiningai klysti, tad pirmosios instancijos teismas įvertino liudytojų parodymus kartu su byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir padarė išvadas, kad dauguma byloje surinktų įrodymų patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl buvusio savininko ( - ) kaime nuosavybės teise valdyto 17 ha žemės sklypo. Šios išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka byloje surinktą medžiagą, tad yra pagrįstos. Pažymėtina ir tai, kad 1995 m. civilinę bylą Nr. 2-599/1995 nagrinėjęs teismas neturėjo dalies svarbių rašytinių įrodymų, kurie buvo gauti prokuratūros iniciatyva ir pareiškėjos pastangomis, apie buvusio savininko nuosavybės teise valdytą žemės sklypą. Todėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados šioje išnagrinėtoje byloje dėl įrodymų pakankamumo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, kad buvęs turto savininkas J. M. nuosavybės teise valdė 5 ha žemės sklypą, yra pagrįstos ir nenuginčytos apeliantės paminėtais argumentais ir surinktais 1995 m. įrodymais kitoje civilinėje byloje Nr. 2-599/1995. Nėra pagrįstas apeliantės argumentas, kad byloje nenustatyta, kaip J. M. įgyjo nuosavybės teisę į 5 ha, jeigu pretendentams anksčiau atkurtos nuosavybės teisės į mažesnį žemės sklypą. Bylos medžiaga patvirtina, kad dėl įrodymų trūkumo pareiškėja negalėjo anksčiau pateikti visų reikiamų dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui, taigi jos prašymas buvo patenkintas tik iš dalies ir nuosavybės teisės atkurtos tik į dalį nuosavybės teise V. ir J. M. turėtos žemės. Byloje nustatyta, kad abu savininkai nuosavybės teise bendrai valdė 17 ha žemės, J. M. – 7 ha, o V. M. – 10 ha, mirus V. M., jo žemės sklypus paveldėjimo būdu perėmė ir nuosavybės teise valdė pareiškėjos tėvas J. M., tai patvirtino apklausti bylose liudytojai (B. R., A. K., J. S.), kitų duomenų, paneigiančių J. M. nuosavybės teisių įsigijimo būdą į mirusio V. M. turtą ir turto valdymą nuosavybės teise, byloje nėra, tad laikoma, kad J. M. nuosavybės teisę į V. M. turtą įgijo paveldėjimo būdu. Taip pat negalima sutikti su apeliantės motyvais dėl pirmosios instancijos teismo nurodyto skundžiamame sprendime kasacinės instancijos teismo nutarties vertinimo. Pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodyta, kad nustatyti LR Aukščiausiojo Teismo 2010-11-15 nutartyje faktai yra prejudiciniai faktai nagrinėjamojoje byloje. Teismas sprendime kalbėjo apie tai, kad surinkti byloje rašytiniai įrodymai vertinami kartu su jau įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kuriuose nustatyta, kad J. ir V. M. turėjo du žemės sklypus – 10 ha ir 7 ha, tačiau skundžiamame sprendime teismas nenurodė, kad nustatyti teismo LAT nutartyje faktai yra prejudiciniai faktai šioje byloje. Atmestinas apeliantės motyvas, kad pareiškėjai nepagrįstai atnaujintas terminas, o nurodytos termino praleidimo priežastys nėra svarbios. Teisėjų kolegija sutinka su prokuratūros atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą ir pripažino, kad pareiškėja terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus praleido dėl svarbių priežasčių (ligos, senyvo amžiaus) ir kitos svarbios aplinkybės – pareiškėjos parašo suklastojimo, tad visos nurodytos aplinkybės prisidėjo prie termino praleidimo, nuosavybės teisių atkūrimo proceso užvilkinimo. Atmestinas apeliantės motyvas, kad pareiškėja galėjo tinkamai įgyvendinti savo teises per atstovus, nes pareiškėjos galėjimas realizuoti savo teises, taip pat ir per atstovus, tiesiogiai priklauso nuo pareiškėjos sveikatos būklės, o bylos duomenimis, pareiškėja nuo 2002 m. turi pirmą invalidumo grupę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikšminga apeliantės nurodyta aplinkybė, kad dėl žemėtvarkininkų galimai padarytų pažeidimų nuosavybės teisių atkūrimo procese nebuvo pradėtas tyrimas (suėjus senaties terminui), nes įrodymais, kuriais remiasi pareiškėja prašydama atnaujinti terminą ir nustatyti termino praleidimo priežastį svarbia, patvirtina, kad pareiškėja praleido terminą įrodymams pateikti dėl dokumentų klastojimo ir jų nuslėpimo nuo pareiškėjos. Žemėtvarkos tarnybos darbuotojai, nors ir nebuvo patraukti atsakomybėn, tačiau jų atlikti veiksmai 1991–1992 m. kvalifikuoti Birštono PK KPNT 2007-06-06 nutarime kaip veiksmai, kurie atitinka formaliąją nusikalstamos veikos sudėtį. Tad laikotarpis nuo žemėtvarkos darbuotojų tariamo pažeidimo padarymo (1991–1992) iki šių asmenų veiksmų kvalifikacijos, taip pat tyrimo trukmė (iki 2007 m.), pareiškėjos sveikatos būklė sudaro pagrindą konstatuoti, kad termino praleidimo priežastis yra svarbi, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai atnaujintas.

41Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

42Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,

Nutarė

43Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimo nekeisti.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės, Neringos Venckienės,... 3. sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei,... 4. dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto... 6. Pareiškėja O. L. 2006-05-11 pareiškimu kreipėsi į Prienų rajono... 7. Prienų rajono apylinkės 2006-12-07 sprendimu pareiškėjos prašymą tenkino,... 8. Kauno apygardos teismas 2007-03-14 sprendimu Prienų rajono apylinkės teismo... 9. 2009-03-27 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, siekdama apginti... 10. Prienų rajono apylinkės teismas 2009-10-20 nutartimi atsisakė atnaujinti... 11. Pareiškėja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pareiškime nurodė,... 12. Pareiškėja O. L. prašė tenkinti Generalinės prokuratūros pareiškimą.... 13. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 14. Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjų... 15. Teismas nustatė, kad ( - ) kaimo suskirstymo į vienkiemius plane, sudarytame... 16. Teismas nurodė, kad pareiškėjos 1991 m. prašyme dėl nuosavybės teisės į... 17. Teismas nustatė, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti nuosavybės teisę... 18. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie... 19. 1) teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas,... 20. 2) teismas pažeidė CPK 185 str., netinkamai įvertino byloje esančius... 21. 2) 1928 m. vasario 8 d. ( - ) kaimo žemės savininkų sueigoje priimtas... 22. 3) teismas vertino, kad 1907 m. Vilniaus gubernijos Trakų apskrities Jiezno... 23. 4) kiti teismui pateikti archyviniai dokumentai taip pat nepatvirtina prašomo... 24. 5) Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą... 25. 6) teismas neatsižvelgė į tai, kad šioje byloje buvo parengti du J. M.... 26. 7) teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kur nurodyta, kad tik įrodžius... 27. 8) teismas sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 15... 28. 9) teismas nepagrįstai atnaujino pareiškėjai praleistą terminą pateikti... 29. 10) teismo išvada, kad terminas buvo praleistas ne dėl pareiškėjos kaltės,... 30. 11) prie pareiškėjos O. L. 2006 m. spalio 4 d. Prienų rajono apylinkės... 31. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja Generalinė prokuratūra... 32. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja O. L. prašė teismo sprendimą... 33. 1) 1907 m. žemės plane įvardintas žemės sklypas „pievelės“, kurį... 34. 2) apeliantė nurodo, kad liudijamajame nutarime neva 5 ha ploto sklypas... 35. 3) apeliantė teigia, kad nacionalizacija buvo įvykdyta 1940 m., tačiau... 36. 4) apeliantė teigė, kad pareiškėja teismui nenurodė, kokiu pagrindu J. M.... 37. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 38. CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 39. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai... 40. Bylos duomenimis, ( - ) kaimo suskirstymo į vienkiemius plane, sudarytame 1926... 41. Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas... 42. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,... 43. Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimo nekeisti....