Byla 3K-3-388/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Zigmo Levickio ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2sekretoriaujant Indrei Savkinienei,

3dalyvaujant pareiškėjai O. L., pareiškėjos įgaliotam asmeniui V. Š., suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotam asmeniui L. M., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys: Birštono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Nemuno kilpų regioninis parkas, Kauno apskrities viršininko administracija.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Pareiškimo esmė

6Pareiškėja sodybos atstatymo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, Birštono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, jos tėvo J. M. 10,85 ha žemės sklype, į kurį pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės, iki 1945 m. buvo sodyba (gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai). Ji nurodė, kad yra šio žemės sklypo savininkė ir nori atkurti jame tėvo buvusią sodybą iki ją nugriovė Birštono tarybinis ūkis. Pareiškėjos senelis V. pasistatė namelį Birštono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, jame gyveno jos tėvas J. M. su šeima (dešimt vaikų), tarp kurių buvo ir pareiškėja; senoje sodyboje buvo kluonas (tvartas), pastatytas kiek atokiau nuo gyvenamojo namo. Pareiškėjos tėvas, pamatęs, kad griūva senelio namas, prašė sklypo ir leidimo statyti; jis pastatė naują sodybą prieš ąžuolus, senoji – liko už ąžuolų. Pastačius naują namą, kurį laiką stovėjo ir senasis, vėliau lentgalius sukūreno; seną kluoną išardė, susikūrus kolūkiams.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškimą tenkino, sodybos atstatymo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvo J. M. 10,85 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Birštono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Birštono vienkiemio k. v. iki 1945 m. buvo sodyba (gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai). Teismas nustatė, kad pareiškėja nuosavybės teisių atkūrimo pagrindu įgijo du žemės sklypus: 10,85 ha žemės ūkio ir 1,15 ha – privačios namų valdos paskirties žemės sklypus; namų valdos paskirties 1,15 ha sklypo dalis yra užstatyta, bet nėra duomenų, kad būtų užstatyta 10,85 ha žemės ūkio paskirties žemė; tokia išvada patvirtinama kartografinės medžiagos duomenimis. Teismas, atlikęs vietos apžiūrą, išklausęs pareiškėjos paaiškinimus, kad ji nuo gimimo kartu su seneliu ir tėvu gyveno tame name, jame užaugo bei ištekėjo, kad šalia namo, jai būnant antroje klasėje, buvo pastatytas kluonas, taip pat išklausęs liudytojų parodymus, kad jiems buvo žinoma apie tuo metu buvusią sodybą, gyvenamąjį namą bei jo priklausinį ūkinės paskirties pastatą – kluoną, taip pat ištyręs bylos rašytinius įrodymus, sprendė, jog bylos duomenimis patvirtinamas prašomas nustatyti faktas. Teismas konstatavo sodybos buvimo tam tikroje vietovėje faktą.

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą, 2010 m. vasario 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimą. Kolegija pripažino nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. nesiaiškino, ar pagal teisės aktų, reglamentuojančių statybas saugomose teritorijose nustatytus apribojimus, juridinio fakto nustatymas sukels teisinius padarinius; taip teigdamas, apeliantas nepagrindė šio argumento. Pirmosios instancijos teismas faktui nustatyti rėmėsi įrodymų visetu, tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176, 178, 185 straipsniai), atsižvelgė į teismų praktikos nuostatas dėl įrodymų pakankamumo problemos ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose. Apelianto nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjos tėvo J. M. valdyti pastatai dėl blogos būklės buvo išardyti ir perstatyti kitoje to paties sklypo vietoje, kolegija pripažino nepagrįsta byloje esančiais įrodymais; nepakanka įrodymų pripažinti, kad J. M. iki 1945 m. turėtas gyvenamasis namas buvo perstatytas; byloje nebuvo įrodinėjama tokių aplinkybių; liudytojų parodymai apie galbūt kai kurių medžiagų iš senosios sodybos panaudojimą naujos sodybos statiniams statyti, kolegijos vertinimu, nėra pagrindas teigti, kad gyvenamasis namas buvo perkeltas į kitą vietą; tokių aplinkybių nepatvirtinama nei iš pareiškėjos, nei iš liudytojų A. K. ir A. A. B. parodymų, tačiau iš jų galima spręsti, kad apie 1945 m. buvo statomas naujas, jį pastačius, dar kurį laiką liko stovėti ir senasis gyvenamasis namas. Bylos duomenimis taip pat nepatvirtinama, kad pareiškėjos dabartiniu metu valdomi pastatai yra 10,85 ha žemės sklype; jie yra 1,15 ha sklype. Kolegija taip pat atmetė kaip nepagrįstus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino ir netyrė, ar yra specialių, statybas ginčo žemės sklype draudžiančių, apribojimų; teismas neturėjo pagrindo šias aplinkybes tirti; jas privalo įrodyti su pareiškėjos prašymu nesutinkantys asmenys.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (kasatorius) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės – nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškimą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

121. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas sukels jam teisinių padarinių, kaip tai reglamentuojama CPK 444 straipsnio 1 dalyje, ir kad tokia teismų padaryta išvada atitinka teismų praktiką bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje A. B. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-555/2004, išaiškinta, kad CPK 444 straipsnyje nustatyti faktai yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens ir kad juridiniais pripažįstami tik tam tikroje įstatymo apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Šiuo atveju juridinę reikšmę turintį faktą siekiama nustatyti sodybos atstatymo tikslu; pareiškėja prašymą nustatyti faktą siejo su aplinkybės, kad jos tėvo J. M. 10,85 ha žemės sklype iki 1945 m. buvo sodyba (gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai), nustatymu, t. y. pareiškėjos subjektinės teisės atsiradimas buvo saistomas Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyto pagrindo konstatavimo. Byloje nustatyti faktai ir aplinkybės, tinkamai taikant Saugomų teritorijų įstatymo normas, turėjo suponuoti priešingas, nei teismų, padarytas išvadas dėl prašomo nustatyti fakto juridinės reikšmės.

132. Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (2001 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. IX–628 redakcija; Žin., 2001, Nr. 108–3902, toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto, taip pat aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58–2611, toliau – ir Statybos techninis reglamentas) 5.38 punkto nuostatų aiškinimo ir taikymo. Pagal pirmiau nurodyto įstatymo normą gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama naujų pastatų statyba, išskyrus statybą esamose ir buvusiose sodybose; sodyba pagal Statybos techninio reglamento 5.38 punktą yra laikomas juridiškai įformintas žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais). Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į kasatoriaus argumentus, kad bylos duomenimis patvirtinama, jog pareiškėjos senelio V. M., po jo mirties – pareiškėjos tėvo J. M. – valdyti pastatai (gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai) dėl blogos būklės buvo išardyti ir perstatyti kitoje to paties sklypo vietoje; šie pastatai yra išlikę iki šiol, aplink juos namų valdai suformuotas 1,15 ha žemės sklypas; Kauno apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Prienų rajone ir Birštono savivaldybėje)“ pareiškėjai suteiktas pirmiau nurodytas 1,15 ha namų valdai ir su juo besiribojantis 10,85 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Darant prielaidą, kad buvęs gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas iki perkėlimo į 1,15 ha žemės sklypo ribas pateko į dabartinio 10,85 ha žemės ūkio paskirties sklypą, nesuponuojama pagrindo prašomam faktui nustatyti, nes išeitų, jog sodyba būtų atstatoma antrą kartą ir vietoje vienos atsirastų dvi. Bylos duomenimis (liudytojų parodymai, kiti įrodymai) patvirtinama, kad sodybai atstatyti buvo naudojamos seno gyvenamojo namo statybinės medžiagos, tai reiškia, jog nebuvo statoma naujo namo; prašymą perstatyti trobą, bet ne statyti dar vieną gyvenamąjį pastatą, pateikė pareiškėjos senelis V. M., todėl akivaizdu, jog jis turėjo vieną gyvenamąjį pastatą, kurį perstačius, neatsirado naujos sodybos; pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jai nuosavybės teise priklausančiame 10,85 ha sklype buvo gyvenamasis namas; buvusios sodybos gali būti atstatomos kompleksiškai viename sklype, bet negali būti atstatoma atskirų buvusios sodybos statinių, kurie patenka į skirtingus sklypus; sprendžiant priešingai, vietoje vienos sodybos atsirastų dvi; tokia situacija neatitinka Saugomų teritorijų įstatymo nuostatų.

14Suinteresuotas asmuo Birštono savivaldybės administracija pareiškimu prisideda prie kasacinio skundo.

15Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėja prašo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartį ir sprendimą palikti nepakeistus; ji nurodo, kad bylą nagrinėję teismai visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, kasatorius neteisingai teigia, kad sodyba jau kartą buvo atstatyta, nes esą toks faktas patvirtinamas Lietuvos centrinio archyvo išduoto dokumento duomenimis, jog pareiškėjos senelis V. M. 1938 m. prašė Marijampolės apygardos žemės tvarkytojo perstatyti trobą, bet ne statyti dar vieną gyvenamąjį namą; kasatorius neteisingai interpretuoja pareiškėjos iš archyvo pateiktų dokumentų turinį; iš archyvo pateikto dokumento, taip pat iš žemės įsiterpimų panaikinimo (keitimo) plano, kurį matininkas P. K. padarė 1938 m. ir kuris patvirtintas 1939 m. balandžio 15 d., matyti, kad buvo statomas naujas namas iš naujų medžiagų, t. y. nauja sodyba atsirado Žvėrinčiaus miške esančiame sklype, kuris vėliau buvo sukeistas su Dzūkų miškų urėdijos sklypu. Neatitinka tikrovės kasatoriaus teiginiai, kad pareiškėjos tėvo senieji pastatai buvo išardyti ir perstatyti kitoje to paties sklypo vietoje. Prasidėjus kolektyvizacijai, Birštono tarybinis ūkis išardė tik senosios sodybos naujai pastatytą kluoną ir išvežė į ūkį; nusavinus žemę, nebebuvo galima nei remontuoti, nei atstatyti senosios sodybos, nes melioracijos metu buvo neteisėtai sunaikintas joje buvęs didelis sodas, žemė – suarta. Kai kurių medžiagų, remiantis liudytojų parodymais, iš senosios sodybos panaudojimas naujosios statiniams statyti nėra pagrindas teigti, kad gyvenamasis namas buvo perkeltas į kitą vietą; to nepatvirtinama liudytojų A. K. ir A. B. parodymais, iš kurių matyti, kad apie 1945 m. buvo statomas naujas gyvenamasis namas, kurį pastačius, liko kurį laiką stovėti ir senasis; be to, naujas namas pastatytas kitame, gretimame žemės sklype, nes senelis ir tėvas turėjo du sklypus. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad prašomas nustatyti faktas nesukels teisinių padarinių, nes gyvenamasis namas yra perstatytas ir išlikęs; priešingu atveju esą vietoje vienos buvusios sodybos atsirastų dvi ir tokia situacija neatitiktų Saugomų teritorijų įstatymo nuostatų. 10,85 ha sklypas, į kurį pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės, yra žemės ūkio paskirties žemė; suinteresuoti asmenys byloje neįrodė, kad sklypui yra nustatyti specialūs apribojimai; Nemuno kilpų regioninio parko direkcija pažymėjo, kad ginčo žemės sklypo dalyje, kuri nepriskirta miško žemei, galima parko apsaugos reglamentuose nustatytus reikalavimus atitinkančių pastatų statyba, nustačius sodybos buvimo faktą teismo sprendimu. Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi archyviniais dokumentais, liudytojų parodymais, teisingai nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausiančiame 10,85 ha plote buvo sena sodyba su gyvenamuoju namu ir kluonu (tvartu).

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrindų ir proceso teisės normų taikymo

19

20Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teismo.

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Asmens kreipimasis į teismą su prašymu nustatyti tam tikrą faktą lemia, kad jis žino (arba turi žinoti), kokia materialioji teisė šiam faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokių jo asmeninių ar turtinių teisių gali dėl to fakto atsirasti. Teismas, priimdamas pareiškimą, pasirengdamas bylos nagrinėjimui, nagrinėdamas bylą, taip pat privalo išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę, priešingu atveju gali būti neišaiškintos byloje turinčios reikšmės aplinkybės arba aiškinamos tokios aplinkybės, kurios neturi reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje P. V. v. Labanoro regioninis parkas ir kt., bylos Nr. 3K-3-562/2004; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2008; kt.).

22Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pareiškėjos pareiškimo teismui matyti, jog prašomą nustatyti faktą ji sieja su teisės atstatyti sodybą įgijimu; atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, atsiradimu, ir kad šio įstatymo normų turinio analizė, atsižvelgiant į pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų nurodytas faktines aplinkybes, turės esminę reikšmę, sprendžiant, ar prašomas nustatyti faktas yra juridinis, t. y. ar pareiškėjos prašomas nustatyti faktas sukels jos nurodytų teisinių padarinių. Kasatorius kasaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju netinkamas bylai reikšmingų aplinkybių ištyrimas ir jų įvertinimas nulėmė teismų nepagrįstą išvadą, jog faktas, taikant pirmiau nurodytą įstatymą, bus juridinis.

23Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus šiuos kasacinio skundo argumentus. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Pareiškėja negalėjo gauti dokumentų, patvirtinančių sodybos buvimo 10,85 ha žemės sklype fakto kitokia, ne teismo tvarka. Bylą nagrinėję teismai, vertindami įrodymus, laikėsi CPK 185 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos tėvo J. M. 10,85 ha žemės sklype (unikalus ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Birštono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono vienkiemio k. v. iki 1945 m. buvo sodyba (gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai). Teismai neviršijo savo kompetencijos ar byloje pareikštų reikalavimų, kaip nepagrįstai teigiama kasaciniame skunde.

24Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto, Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamento 7 punkto nuostatų taikymo ir statybų saugomose teritorijose teisinio reglamentavimo

25

26Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pareiškėjos vardu yra įregistruoti du žemės sklypai: 10,85 ha sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 10, 52), ir 1,15 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 37). Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenimis, V. M. įpėdiniai nuosavybės teise iki žemės nacionalizavimo turėjo du atskirus 7 ir 10 ha žemės sklypus (T. 1, b. l. 17). Byloje yra taip pat archyvo duomenų apie tai, kad V. M. 1937 m. pagal tuo metu nustatytą tvarką siekė statyti gyvenamąjį namą (T. 1, b. l. 85, 86). Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo metu galiojo Žemės tvarkymo įstatymas (Valstybės žinios, 1935 m. rugpjūčio 23 d., Nr. 494-346), taip pat Kaimo statybos įstatymas (Valstybės žinios, 1939 m. birželio 5 d., Nr. 647-4717). Pagal šiuose įstatymuose nustatytą galiojusį reglamentavimą viename žemės sklype buvo galima formuoti tik vieną sodybą. Toks teisinis reglamentavimas iš esmės nustatytas ir šiuo metu galiojančiame Saugomų teritorijų įstatyme. Pareiškėja prašomą nustatyti faktą siejo su teise atstatyti sodybą, remdamasi Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu NR. 423 patvirtintų Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamento 7 punktu, pagal kurį buvusios sodybos buvimo faktas gali būti įrodytas teismo sprendimu.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 23 straipsnyje (inter alia jo 1 ir 2 dalyse) yra įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga. Pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalis). Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, gali nustatyti specifines ūkinės veiklos sąlygas, procedūras, kontrolės priemones, taip pat tam tikrus ūkinės veiklos, susijusios su atitinkamų gamtos išteklių naudojimu, ribojimus ir draudimus. Žemės, miškų, parkų, vandens telkinių, taip pat ir esančių ypač vertingose vietovėse, pripažinimas turinčiais valstybinę reikšmę suponuoja santykių, susijusių su tokių objektų priežiūra, apsauga ir naudojimu, ypatingą teisinį reguliavimą. Ypač vertingų vietovių įvairovė gali lemti jų teisinio režimo ypatumus, veiklos tose vietovėse sąlygas, ribojimus, draudimus. Tokie ribojimai, draudimai gali būti taikomi inter alia ūkinei veiklai, statyboms tose vietovėse, taip pat bet kokiai kitai veiklai, dėl kurios gali būti pakeistas kraštovaizdis, atskiri atitinkamose vietovėse esantys objektai ir pan. (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

28Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2001 m. gruodžio 4 d. redakcija) ir 13 straipsnio 2 dalies 5 punkte (2001 m. gruodžio 4 d. redakcija) nustatytais ribojimais, draudimais siekiama užtikrinti, kad nebūtų statomi statiniai, pakeičiantys kraštovaizdžio estetinę vertę, mažinantys atskirų atitinkamose vietovėse esančių objektų vertę, statiniai, kurių statyba ir eksploatavimas galėtų sudaryti prielaidas užteršti gamtinę aplinką ar kitaip pakenkti gamtai, ir (arba) statiniai, kurių statyba ar eksploatavimas galėtų kelti pavojų žmonių saugumui, sveikatai ir pan. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinti statybų draustiniuose draudimai turi tam tikrų išlygų statyti pastatams esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Pažymėtina tai, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja ne tik įstatymai, bet ir saugomų teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai ir (ar) individualūs apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, kuriuose gali būti nustatyti tam tikri papildomi reikalavimai, taip pat sugriežtinti išvardytieji Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2, 3 dalyse; dėl to darytina išvada, kad įstatyme nustatytų statybų draudimo išlygos taikymui reikšmingas reglamentuose įtvirtintas teisinis reguliavimas.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje taikytinas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu NR. 423 patvirtintas Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamentas; pagal Reglamento 30 punktą regioniniame parke atkuriamose sodybose (namų valdose), įvertinant kraštovaizdžio bei gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, gali būti statomi gyvenamieji namai bei jų priklausiniai, laikantis statybos techninių reglamentų ir Reglamente nustatytų sąlygų. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis teismų išvadas, kad prašomas nustatyti faktas, jog pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 10,85 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki 1945 m. buvo sodyba, bus pagrindas siekiamai teisei įgyti. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, yra teisėta, kasacinis skundas atmestinas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

30

31Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

32Kasacinės instancijos teismas patyrė 88,58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinant suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kasacinio skundo ir paliekant nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš suinteresuoto asmens (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

34Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

35Priteisti iš suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), adresas; Jakšto g. 4/9, Vilnius, į valstybės biudžetą 88,58 (aštuoniasdešimt aštuonis litus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Indrei Savkinienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjai O. L., pareiškėjos įgaliotam asmeniui V. Š.,... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Pareiškimo esmė... 6. Pareiškėja sodybos atstatymo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškimą... 9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija... 12. 1. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Bylą nagrinėję teismai... 13. 2. Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (2001 m.... 14. Suinteresuotas asmuo Birštono savivaldybės administracija pareiškimu... 15. Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėja prašo pirmosios ir apeliacinės... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrindų ir proceso... 19. ... 20. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pareiškėjos pareiškimo teismui matyti,... 23. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus šiuos kasacinio skundo argumentus.... 24. Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio... 25. ... 26. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pareiškėjos vardu yra įregistruoti... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra... 28. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2001 m.... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje taikytinas Lietuvos Respublikos... 30. ... 31. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,... 32. Kasacinės instancijos teismas patyrė 88,58 Lt išlaidų, susijusių su... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.... 35. Priteisti iš suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos,... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...