Byla 2A-692-467/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja), kolegijos teisėjų

2Dalios Višinskienės, Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant

3Jonei Markovičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Mindaugui Balevičiui, atsakovo atstovui

4adv. Vytautui Valašinui, trečiojo asmens pirmininkui V. B. ,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Baltijos TV“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Speisuva“ ieškinį atsakovui UAB „Baltijos TV“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“.

6Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7Ieškovas UAB „Speisuva“ 2006-07-31 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Baltijos TV“ 44572,66 Lt įsiskolinimo, 8958,13 Lt delspinigių ir 6 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas; pripažinti, kad atsakovo 2005-09-06 rašte Nr. 421 nurodytas sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir negaliojantis. Nurodė, kad ieškovas 2003-09-01 su atsakovu sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui ir jo patalpų nuomininkams komunalines, bendro naudojimo patalpų administravimo bei kitas paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už jas atsiskaityti tokia tvarka: mokėti ieškovui už bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo, techninės priežiūros, administravimo ir remonto išlaidas pagal sutarties 1 priede nustatytus įkainius, o už komunalines paslaugas mokėti pagal įkainius, nustatytus sutarties 2 priede, atsižvelgus į suvartotų paslaugų kiekį. Sutartyje jos terminas buvo nurodytas iki 2008-09-01, tačiau atsakovas 2005-09-06 raštu pranešė, kad nuo 2005-10-05 nutraukia sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų. Nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio atsakovas nevisiškai atsiskaitė už suteiktas paslaugas ir ieškovui liko skolingas 44572,66 Lt. Po sutarties nutraukimo atsakovas naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis, tačiau už jas neapmokėdavo. Atsakovas 2005-09-06 raštu informavo ieškovą, kad jis yra Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“ narys ir įgalioja bendriją apmokėti atsakovui išrašomas sąskaitas už gautas paslaugas, todėl nuo 2005-12-06 už suteiktas paslaugas už atsakovą iš dalies apmokėdavo bendrija.

8Atsakovas UAB „Baltijos TV“ atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti, nurodė, kad ieškovas elektros ir šilumos energiją, šaltą vandenį tiekė neturėdamas licencijos, užaukštintomis kainomis, kai tuo tarpu valstybė nustato maksimalią šių prekių tiekimo kainą. Todėl šalių sudaryta sutartis, pagal kurią minėtas prekes ieškovas įsipareigojo tiekti atsakovui, yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo dienos. Ieškovas tiesiogiai pats neteikia jokių paslaugų, nurodytų šalių 2003-09-01 sudarytoje sutartyje, o tik administruoja jų tiekimą. 2004-12-08 pastato bendrasavininkiai įsteigė bendriją su tikslu administruoti bendro naudojimo patalpas ir joms teikiamas paslaugas, tuo tarpu atsakovas šios teisės niekada neturėjo ir tokių paslaugų neteikė. Atsakovas informavo ieškovą apie vienašališką sutarties nutraukimą, remdamasis esminių sutarties sąlygų pažeidimu, nes ieškovas 2005 m. birželio mėnesį pranešė, kad nebetieks šilumos energijos atsakovui, taikė nepagrįstai didesnius elektros energijos tarifus, tiekė atsakovui vandenį ir pastato administravimo paslaugas, neturėdamas teisės tai daryti, neteisingai skaičiavo eksploatuojamų patalpų plotus.

9Trečiasis asmuo Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ (toliau – Bendrija) atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti, nurodė, kad ieškovo pateiktose sąskaitose nurodytos netikslios suteiktų paslaugų sumos, nes pastatas, kuriame yra atsakovo patalpos neturi bendro naudojimo patalpų, visos patalpos turi savininkus. Ieškovas žinojo, kad perparduoda elektros energijos ir kitas paslaugas atsakovui žymiai didesne kaina nei jas perka, todėl mokestis už elektros energiją, vandenį, šilumą bei kitas paslaugas skaičiuotas nepagrįstai. Ieškovo pateikta 2003-08-29 akcijų pasirašymo sutartis nepatvirtina ieškovo nuosavybės teisių į pastato inžinerinius tinklus, nes ji nebuvo įregistruota VĮ Registrų centre. Pastato ( - ), bendraturčiai nėra davę ieškovui sutikimo administruoti minėtą pastatą, todėl ieškovas neturi teisės vykdyti tokios veiklos.

10Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: pripažino, kad atsakovo 2005-09-06 rašte Nr. 421 nurodytas sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir negaliojantis, priteisė iš atsakovo UAB „Baltijos TV“ ieškovo naudai 44572,66 Lt skolos, 8958,13 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2006-09-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3263,21 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2003-09-01 sudarytos sutarties Nr.03-49 punktas 4.6 numato galimybę šalims įspėjant viena kitą sutartyje nustatyta tvarka nutraukti sutartį, jei kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai vykdo, kuris laikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Įstatymuose nėra nustatyta, kad ieškovas privalo turėti licencijas, norėdamas teikti elektros, šilumos energiją, vandenį ir kitas paslaugas subabonentams. Teismas padarė išvadą, kad LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo normos, nustatančios, jog daugiabučių namų savininkų bendrija gali būti tik ne pelno organizacija, šiuo atveju negali būti taikomos, nes šalis sieja administracinio pastato, o ne daugiabučio namo administravimo santykiai. Turto administravimo fakto neįregistravimas viešame registre, nurodant jo administratorių, pagal CK 4.236 straipsnio 3 dalį nedaro administravimo teisinių santykių negaliojančiais (Vilniaus apygardos teismo 2006-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr.2A42-684/2006; 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-101-40/2007). Teismas taip pat nustatė, kad 2002-04-02 Turto patikėjimo sutartimi AB „Spauda“ perdavė ieškovui UAB „Speisuva“ aukštuminio pastato esančio ( - ), patalpų valdymą ir naudojimą, o ieškovui perduota patikėjimo teisė apėmė perduoto turto valdymą, paslaugų teikimo sutarčių su įmonėmis, teikiančiomis elektros energiją, šilumą, šaltą vandenį, ryšių ir komunalines paslaugas, sudarymą, visų turto inžinerinių tinklų ir bendro naudojimo objektų eksploatavimą, priežiūrą ir einamąjį remontą, nuomos ir panaudos sutarčių su turto nuomininkais ir naudotojais sudarymą. Ieškovas sudarė su atitinkamomis įmonėmis komunalinių, eksploatacinių paslaugų teikimo, pastato priežiūros ir aptarnavimo sutartis, teikė minėtas paslaugas, o atsakovas naudojosi minėtomis paslaugomis. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nebuvo nustatyta, jog bendrija, nors ir buvo įsteigta siekiant įgyvendinti pastato savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su pastato bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka pastatui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu ir disponavimu, priežiūra ir tvarkymu, ginčo laikotarpiu tinkamai perėmė iš ieškovo bei teikė atsakovui komunalines, eksploatavimo paslaugas, administravo pastatą ir išrašydavo jam sąskaitas-faktūras. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovo teisė administruoti ir eksploatuoti pastatą, esantį ( - ), pasibaigė pastate įkūrus bendriją ir konstatavo, jog byloje nenustatyta ir atsakovas neįrodė aplinkybių, kurios būtų laikytinos esminiu sutarties pažeidimu iš ieškovo pusės. Teismas pripažinęs, kad atsakovo 2005-09-05 rašte Nr.421 nurodytas sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir negaliojantis, laikė, kad ginčo laikotarpiu šalis siejo 2003-09-01 sutartimi reglamentuoti teisiniai santykiai. Ginčo laikotarpiu ieškovas teikė atsakovui paslaugas, išrašė sąskaitas-faktūras, atsakovas naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis. Teismas laikė, kad atsakovas neįrodė, jog paslaugos, nurodytos sąskaitose-faktūrose, ginčo laikotarpiu jam nebuvo suteiktos. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu dalį išlaidų už suteiktas komunalines paslaugas apmokėdavo trečiasis asmuo, konstatavo, kad minėta aplinkybė nepanaikino atsakovo prievolės apmokėti likusią dalį sumos už suteiktas paslaugas. Tai, jog atsakovas pagal susitarimą su trečiuoju asmeniu susitarė atlikti mokėjimus pagal ieškovo išrašytas sąskaitas per bendriją, nesuteikė bendrijai teisės atlikti mokėjimus tokia apimtimi, kurie, jos manymu, laikytini teisėtais, tarp šalių esant galiojantiems sutartiniams santykiams pagal 2003-09-01 sutartį, kurios priedai numato mokesčių ir išlaidų apskaičiavimo tvarką ir dydžius.

11Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Baltijos TV“ prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas sprendime neatskleidė esminių aplinkybių, jog į pastatą atvesti visam pastatui priklausantys inžineriniai tinklai, kuriais tiekiama šilumos energija, vanduo, elektra ir kt. Ieškovas šių prekių neteikia ir negali jų teikti, kadangi su šių paslaugų tiekėjais yra sudaręs sutartis dėl jų tiekimo vartotojui ir pinigų surinkimo iš vartotojų bei sumokėjimo prekių tiekėjams. Teismas nenagrinėjo ginčo esmės – šalių prievolinių santykių, kylančių iš sutarties. Sutartimi ieškovas vienareikšmiškai įsipareigojo tiekti atsakovo patalpoms šilumos energiją ir šildymo paslaugas, tačiau 2005-06-23 raštu atsisakė tai daryti, t.y. vienašališkai atsisakė įvykdyti prievolę (CK 6.59 str.). Teismas netyrė, ar ieškovo vienašališkas atsisakymas vykdyti prievolę, yra esminis sutarties pažeidimas. Apeliantas nurodo, kas ieškovas pažeidė sutarties nuostatas, nes atsakovas negalėjo gauti iš esmės to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.), ieškovas netiekė šilumos, kurią galėjo patiekti tik jis, o atsakovas su šilumos energijos tiekėju sutarčių nebuvo sudaręs (CK 6.217 str. 2 d. 2 p.), taip pat ieškovas savo prievolę atsisakė vykdyti tyčia (CK 6.217 str. 2 d. 3 p.), dėl ko atsakovas nesitikėjo, jog sutartis ateityje bus vykdoma (CK 6.217 str. 2 d. 3 p.). Nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio šildymo paslaugas atsakovui tiekė UAB „Vilterma“. Ieškovo neteisėti veiksmai atsakovo atžvilgiu buvo pripažinti teismo sprendimu ir apeliacinės instancijos nutartimi. Remiantis 2005-10-07 Ūkio ministro įsakymu Nr.4-350 patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis ieškovas neturėjo teisės pats savavališkai nustatyti elektros energijos kainos vartotojui – atsakovui. Tuo tarpu ieškovas, būdamas tarpininku, atsakovui perpardavė elektros energiją žymiai brangiau, nei pats pirko iš tiekėjo ir taip nepagrįstai pelnėsi iš atsakovo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų reikalavęs atlyginti pagrįstas ir protingas faktines išlaidas, susijusias su elektros energijos tiekimu atsakovui. Teismas nesivadovavo CK 6.720 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, nors ieškovo veikla, brangiau parduodant elektros energiją atsakovui, yra licencijuojamos veiklos rūšis (LR Elektros energijos įstatymo 15 str.), todėl ieškovas negalėjo savavališkai nustatyti atsakovui mokėti elektros energijos antkainį. Atsakovas, matydamas esminius sutarties pažeidimus, CK 6.218 straipsnio tvarka ir pagal sutarties 4.6 punktą pranešė ieškovui apie sutarties nutraukimą dėl esminių sutarties vykdymo pažeidimų nuo 2005-10-05. Ieškovas laikotarpiu nuo 2005-10-05 iki 2006-06-30 ir toliau tiekė atsakovui sąskaitas-faktūras, kuriose nurodė savo nuožiūra nustatytas nutrauktoje sutartyje paslaugų kainas ir reikalavo jas apmokėti. Teismas, neteisingai įvertinęs sutarties nutraukimo teisėtumą, neteisingai konstatavo ir kokią skolą ieškovui privalo sumokėti atsakovas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad po sutarties nutraukimo atsakovas privalo apmokėti ieškovui faktiškai gautas ir pastarojo suteiktas paslaugas valstybės nustatytomis kainomis, dėl ko ieškovo pateiktų sąskaitų dalis yra nepagrįsta. Teismas netyrė aplinkybių dėl pastato eksploatavimo paslaugos teikimo, nepagrįstai sureikšmino ieškovo tarpininkavimo veiksmus, sutapatino ieškovo tarpininkavimo paslaugas su patalpų savininkų bendrosios nuosavybės valdymo būdu, nors Vyriausybės 2001-05-23 nutarime Nr. 603 šios paslaugos niekaip nesiejamos. Teismas taip pat nenustatė, kas faktiškai ir kokiu pagrindu valdė ir eksploatavo pastato konstrukcijas, bendrojo naudojimo patalpas ir įrangą. Teismas nevertino aplinkybės, kad 2005 m. lapkričio mėnesį Vilniaus apskrities viršininko administracijos aktu, bendrija yra atsakinga už pastato eksploatavimą, jo priežiūrą ir tokio pobūdžio teisės aktų laikymąsi, ką akcentavo Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija 2006-12-21 sprendime. Teismo išvada dėl LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatų netaikymo byloje prieštarauja šio įstatymo 34 straipsnio nuostatai.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Speisuva“ prašo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas. Atsakovas 2005-09-06 rašte nenurodė jokių konkrečių duomenų apie prirašymų aptikimus, analizės atlikimo būdą ir pan. Priešingai, atsakovui 2 metus sutarties sąlygos tiko, jokių pretenzijų dėl paslaugų kokybės ir pageidavimų pakeisti sutarties sąlygas ieškovui nereiškė, į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar nutraukimo nesikreipė. Atsakovas yra nesąžiningas, nepaiso sutartinių santykių stabilumo principo, kadangi net ir nutraukus sutartį, santykiai tarp šalių iš esmės liko nepakitę - ieškovas toliau teikė atsakovui paslaugas, o atsakovas jas priimdavo, tik atsiskaitymus vykdė per trečiąjį asmenį, nors formaliai deklaravo sutartinius santykius su ieškovu nutraukęs. Teismas pagrįstai pripažino 2003-09-01 sutarties nutraukimą nepagrįstu, kadangi ieškovas siekė pradėti šildymo sezoną laiku ir tam dėjo visas būtinas pastangas, rūpinosi ne tik sutarties projektais, bet ir šildymo sistemų remonto darbais, apskaitos skaitiklio įrengimu, atliko šildymo sistemos hidraulinius darbus. Iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai buvo konstatavę, kad ieškovui licencija nereikalinga, nes ieškovas neturi visuomeninio tiekėjo statuso (LR Elektros energetikos įstatymo 2 str. 40 d.).

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Spaudos rūmų auštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ su apeliaciniu skundu sutiko, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, visiškai nenagrinėjo ginčo esmės – paslaugų sutarties ir iš jos atsakovui kylančios prievolės tinkamai teikti šildymo paslaugas, numatytas 2003-09-01 sutartyje, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus. Teismas nevertino ieškovo atsisakymo 2005-06-23 raštu tiekti šilumos energiją ir šildymo paslaugas atsakovo patalpoms, nevertino, ar šią prievolę ieškovas galėjo įvykdyti iki sutarties nutraukimo (LAT 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2008). Teismas nenagrinėjo, ar gavęs išankstinį atsakovo pranešimą apie atsisakymą tęsti sutartinių įsipareigojimų vykdymą, ieškovas ėmėsi kokių nors priemonių konfliktui sureguliuoti. Teismas nenagrinėjo aplinkybių, kad po sutarties nutraukimo ieškovas negalėjo atnaujinti prievolės vykdymo, nes atsisakęs teikti šildymo paslaugas atsakovui, ieškovas su bendrija 2005-11-08 pasirašė Laikinąją šilumos energijos tiekimo sutartį ir tiekė šilumos energiją tiesiogiai bendrijai. Taip pat ieškovas vienašališkai padidino atsakovui teikiamą elektros energijos kainą ir savo sąskaitose atsakovui nurodė žymiai didesnius elektros energijos tarifus. Ieškovas, būdamas tarpininkas teikiant elektros energiją, vadovaujantis CK 6.720 straipsnio 6 dalimi, 6.761 straipsnio 3 dalimi ir 2005-10-07 Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 14 punktu, turi teisę reikalauti tik faktinių išlaidų. Teismas, vertindamas ieškovo veiklą prekiaujant elektros energija, nesilaikė LR Elektros energetikos įstatymo 10 ir 15 straipsnių. Teismas netyrė aplinkybių dėl pastato eksploatavimo paslaugos teikimo, nepagrįstai sureikšmino ieškovo tarpininkavimo veiksmus, sutapatino ieškovo tarpininkavimo paslaugas su patalpų savininkų bendrosios nuosavybės valdymo būdu. Teismas nagrinėjo aplinkybės, kad sutartyje nebuvo numatytas mokestis už vandens siurblio energiją, kurį ieškovas nustatė savo nuožiūra ir nurodė sąskaitoje. Teismas nevertino 2005 m. lapkričio mėnesį išduoto Vilniaus apskrities viršininko administracijos akto, numatančio bendrijos atsakomybę už pastato eksploatavimą, jo priežiūrą ir tokio pobūdžio teisės aktų laikymąsi. Teismo sprendimas prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2007-08-22, 2009-05-11 sprendimų išvadoms dėl patikėjimo sutarties formos ir įrodymų vertinimo.

14Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas ir trečiasis asmuo apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovo atstovas – prašė atmesti.

15Apeliacinis skundas tenkintinas.

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Baltijos TV“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas apskųstajam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normų taikymo (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

17Bylos duomenimis nustatyta, kad administraciniame pastate ( - ) 2004-12-08 buvo įkurta Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ (b.l. 14-25, t.2). Bendrijos nariu yra ir atsakovas UAB „Baltijos TV“ (b.l. 69, t.2). Tarp ieškovo ir atsakovo 2003-09-01 buvo sudaryta sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui ir jo patalpų nuomininkams komunalines, bendro naudojimo patalpų administravimo bei kitas paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už jas atsiskaityti sutarties prieduose Nr. 1 ir 2 nustatyta tvarka (b.l. 10-12, t.1). 2005-06-23 raštu ieškovas vienašališkai atsisakė įvykdyti prievolę – teikti šildymo paslaugą (b.l. 122, t.1). Atsakovas, konstatavęs esminius sutarties pažeidimus, 2005-09-06 pranešė ieškovui, kad nutraukia sutartį (b.l. 45, t.1). Ieškovas laikotarpiu nuo 2005-10-05 iki 2006-06-30 ir toliau pateikinėjo atsakovui sąskaitas-faktūras, kuriose nurodė nutrauktoje sutartyje numatytas paslaugų kainas (b.l. 50-60, t.1). Atsakovas apmokėjo dalį sąskaitose nurodytų sumų, kurios, jo nuomone, atitiko faktiškai atliktų paslaugų kiekį ir kainą (b.l. 61-68, 123-124, t.1). Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad sutartis buvo nutraukta nepagrįstai, todėl atsakovas privalo apmokėti visas ieškovo išrašytas ir pateiktas sąskaitas pagal sutartyje nurodytus įkainius. Atsakovas su tokia teismo išvada nesutinka apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir teisėjų kolegija su apelianto argumentais sutinka.

18Ieškovas reikalavimą priteisti įsiskolinimą už suteiktas paslaugas grindžia faktine aplinkybe, kad jis yra pastatų kompleksą, esantį ( - ), tame tarpe ir aukštuminį pastatą, indeksas 4B22b, eksploatuojanti ir administruojanti bendrovė. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame pastate yra virš 75 atskirų patalpų savininkų. Pastatą sieja bendri inžineriniai tinklai, kuriais teikiama šilumos energija, vanduo, elektra ir kt. Ieškovas neteikia šių prekių. Tam jis yra sudaręs sutartis su nurodytų prekių tiekėjais UAB „Vilniaus vandenys“, AB Rytų skirstomieji tinklai ir pan., o pats prižiūri kaip per pastato vidinius inžinerinius įrenginius šios prekės patiekiamos vartotojui (atskiriems patalpų savininkams, tame skaičiuje ir atsakovui), surenka iš vartotojų pinigus bei sumoka šių prekių tiekėjams. Nepaisant to, kad ieškovas nėra šilumos energijos tiekėjas, tačiau 2003-09-01 šalių sudaryta sutartimi jis vienareikšmiškai buvo įsipareigojęs tiekti (užtikrinti) atsakovui šilumos energiją ir šildymo paslaugas. Tuo tarpu 2005-06-23 raštu tai daryti atsisakė (b.l. 122, t.1). Ieškovo vienašališkas atsisakymas vykdyti sutartimi prisiimtą prievolę davė pagrindą atsakovui nesitikėti, kad sutartis šioje dalyje bus įvykdyta ateityje (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.), o ieškovo veiksmų pasekmės po jo atsisakymo praleisti į atsakovo patalpas šilumos teikėjo patiektą šilumos energiją visiškai atitiko CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas. Kad ieškovas elgėsi neteisėtai patvirtina įsiteisėję teismų sprendimai civilinėse bylose Nr.2-638-110/2006, 2A-63/07, 2A-1063/07. Po tokių neteisėtų ieškovo veiksmų atsakovas sudarė atskirą sutartį su Bendrija ir šilumos energija nuo 2005-11-08 buvo tiekiama į pastatą, o už ją tiesiogiai atsiskaitydavo Bendrija (b.l. 84-86, t.2). Todėl nuo 2005 m. lapkričio mėnesio už sunaudotą šilumos energiją atsakovas mokėjo ne ieškovui, o bendrijai (b.l. 106, t.2). Tokiu būdu ieškovo vienašališkas atsisakymas vykdyti prievolę vertintinas kaip esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kurios būtų laikytinos esminiu sutarties pažeidimu iš ieškovo pusės.

19Dar vienu esminiu sutarties pažeidimu apeliantas laiko, kad ieškovas sutartyje įsipareigojo tiekti atsakovui elektros energiją pagal galiojančius, valstybės nustatytus tarifinius įkainius, tačiau vienašališkai padidino atsakovui tiekiamos elektros energijos kainą ir sąskaitose nurodė mokėti brangiau, negu pats pirko iš elektros energijos tiekėjo, ką patvirtina AB Rytų skirstomųjų tinklų sąskaitos ieškovui (b.l. 190-192, t.2) ir ieškovo sąskaitos atsakovui (b.l. 50-60, t.1). Remiantis 2005-10-07 Ūkio ministro įsakymu Nr.4-350 patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis ieškovas neturėjo teisės pats savavališkai nustatyti elektros energijos kainos vartotojui-atsakovui. Tuo tarpu ieškovas, būdamas tarpininku, atsakovui perpardavė elektros energiją žymiai brangiau, nei pats pirko iš tiekėjo, ir taip nepagrįstai pelnėsi iš atsakovo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų reikalavęs atlyginti pagrįstas ir protingas faktines išlaidas, susijusias su elektros energijos tiekimu atsakovui. Todėl teismas be pagrindo nesivadovavo CK 6.720 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, nes ieškovo veikla, brangiau parduodant elektros energiją atsakovui, yra licencijuojamos veiklos rūšis (LR Elektros energijos įstatymo 15 str.), todėl ieškovas negalėjo savavališkai nustatyti atsakovui mokėti elektros energijos antkainį. Tokiu būdu ieškovas, sutartyje įsipareigojęs tiekti atsakovui elektros energiją pagal galiojančius valstybės nustatytus tarifus, bet šio įsipareigojimo nesilaikęs, akivaizdžiai pažeidė šalių sutarties sąlygas ir toks pažeidimas vertintinas esminiu (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.).

20Nurodytų aplinkybių konstatavimas sudarė pakankamą pagrindą atsakovui pagrįstai ir teisėtai nutraukti šalių sutartį pagal jos 4.6 punktą, nes atsakovas pagal sutartį iš esmės negavo to, ko tikėjosi gauti, o ieškovas savo neteisėtais (atsakovas juos įvardija tyčiniais) kaip tik ir sudarė tam pagrindą (neužtikrinimas šilumos energijos patekimo į atsakovo patalpas, elektros energijos, vandens ir kt. išlaidų padidinimas). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje pripažinta, kad atsakovas nutraukė sutartį nepagrįstai ir sutartis turi būti vykdoma ir po 2005-10-05, yra neteisinga ir nepagrįsta.

21Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Apeliantas teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šios praktikos.

22Neteisingai įvertinęs sutarties nutraukimo teisėtumą, pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kokią skolą ieškovui privalo atlyginti atsakovas, nes po sutarties nutraukimo atsakovas įgijo teisę mokėti ieškovui tik už faktiškai jo suteiktas paslaugas. Ieškovas tuo pagrindu reikalavo apmokėti pagal jo išrašytas sąskaitas. Įrodyti aplinkybę, kad atsakovas yra įsiskolinęs ieškovui, privalo ieškovas (CPK 178 str.). Kadangi sutartis tarp atsakovo ir ieškovo buvo nutraukta, o ieškovo paslaugų teikimo pastatui funkciją sutarties pagrindu perėmė Bendrija, kuriai atsakovas ir mokėjo už šias paslaugas, tokio pobūdžio paslaugų teikimas atsakovui, kurių jis jokiu aiškiai išreikštu būdu (nei rašytine sutartimi, nei konkliudentiniais veiksmais) neakceptavo, nėra įrodytas. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė detalizuoto paskaičiavimo pagal suteiktų, bet neapmokėtų paslaugų grupes, o įsiskolinimas grindžiamas tik ieškovo pateiktomis, bet atsakovo neapmokėtomis ar apmokėtomis dalinai sąskaitomis-faktūromis. Todėl apeliacinės instancijos teisme konstatuoti, kad per ginčo laikotarpį buvo apmokėta tik dalis suteiktų paslaugų išlaidų (neapmokėta ieškinyje nurodyta suma), o ne už visas tuo laikotarpiu faktiškai suteiktas paslaugas, nėra pagrindo (CPK 178, 185 str.). Vien sąskaitų išrašymo bei jų pateikimo atsakovui faktas neįrodo, kad ieškovas realiai suteikė tam tikras paslaugas atsakovui, kad atsakovas privalo apmokėti už atitinkamas paslaugas pagal ieškovo nurodomą įkainį ir atitinkamai - kad atsakovas yra ieškovui įsiskolinęs. Atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu ieškovas jam suteikė dalį paslaugų, bet teigia, kad už jas yra pilnai atsiskaityta. Šį atsakovo argumentą pagrindžia byloje esantys mokėjimo dokumentai. Jų teisėtumo ir pagrįstumo ieškovas nepaneigė, juose užfiksuotų duomenų nenuginčijo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi vien tik ieškovo pateiktų sąskaitų duomenimis, todėl padarė nepagrįstą išvadą apie atsakovo skolą ieškovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo bei trečiojo asmens argumentai dėl tarifų, kuriais remdamasis, ieškovas paskaičiavo mokesčius už elektros energiją, neatitikimo teisės aktų reikalavimams, yra pagrįsti. Ieškovas elektros energijos perdavimo teisiniame santykyje su atsakovu veikė kaip tarpininkas, todėl jis turi teisę reikalauti tik tokių faktinių išlaidų, kurias realiai patyrė, t.y. tik tokios sumos, kurią pats sumokėjo už elektros energiją (CK 6.720 str. 6 d., 6.761 str. 3 d., 2005-10-07 Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 14 p.). Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jam nebuvo apmokėta pagal pateiktose sąskaitose nurodytas paslaugas ir prekes, nes tai už atsakovą ginčo laikotarpiu padarė Bendrija, kuri yra įgaliota atstovauti savo narius, kai yra sprendžiami klausimai (ginčai) dėl pastatų bendro naudojimo patalpų, kitų bendrijos narių turtinių teisių ir prievolių. Kaip tvirtina bylos duomenys, Bendrija susitarimo su atsakovu pagrindu apmokėjo už atsakovą ieškovui už faktiškai suteiktas ieškovo paslaugas ir tuo pačiu atstovavo atsakovą santykiuose su ieškovu dėl jo pateiktų sąskaitų apmokėjimo.

23Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino ieškovo tarpininkavimo paslaugas (dėl pastato eksploatavimo) su patalpų savininkų bendrosios nuosavybės valdymo būdu, nesivadovavo LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo įranga. Bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai (bendraturčiai) bendrojo naudojimo objektams valdyti steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 str. 3 d., 4.85 str.), o, jeigu bendrija nėra įsteigta ar nėra sudaryta jungtinės veiklos sutartis, bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) (CK 4.84 str.). Šiuo atveju Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ buvo įsteigta 2004-12-08, jos tikslas - įgyvendinti pastato savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su pastato bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (bendrijos įstatų 1.1 ir 1.8 punktai), vienas iš bendrijos narių - atsakovas UAB ,,Baltijos TV“. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šios bendrijos, kaip subjekto, atitinkančio CK 4.83 straipsnio 3 dalies nuostatas, įsteigimas, buvo pakankamas ir teisėtas pagrindas nutraukti sutartį su ieškovu. Bendrija perėmė pastato inžinerinių tinklų bei bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo, priežiūros ir remonto bei komunalinių paslaugų teikimo funkcijas – kam ji ir buvo įsteigta. Byloje nėra duomenų, kad pastato bendraturčiai būtų aiškiai išreiškę valią bendrojo naudojimo objektų priežiūrą bei valdymą perduoti ieškovui. Tuo tarpu įsteigus Bendriją, ne tik atsakovas, bet ir kiti bendraturčiai, aiškiai išreiškė valią nutraukti sutartis, sudarytas su AB ,,Spauda“ ir ieškovu. Vilniaus apygardos teismas 2007-08-22 nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-398/07 išaiškino, kad ieškovas, nebūdamas patalpų bendraturčiu, negalėjo ir tartis su kitais patalpų savininkais dėl patalpų eksploatavimo ir mokesčių už tai apmokėjimo tvarkos CK 4.83 straipsnio 3 dalies ir 4.84 straipsnio prasme, taip pat neturėjo atitinkamo leidimo veikti savarankiškai ir administruoti kitų asmenų nekilnojamąjį turtą. Ieškovas administratoriumi svetimo turto nustatyta tvarka paskirtas nebuvo, administravimo fakto viešame registre neregistravo, administravimo paslaugų atsakovui neteikė. Bendrija ginčo laikotarpiu eksploatavo ir administravo ginčo pastatą tiek teisine, tiek faktine prasme. Negaliojant sutarčiai ieškovas neteko teisės reikalauti iš atsakovo už nesuteiktas eksploatavimo paslaugas. Nutraukus sutartį atsakovui liko prievolė apmokėti tik už faktiškai ieškovo suteiktas eksploatavimo paslaugas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui už tą pačią paslaugą, kurią jau apmokėjo Bendrija.

24Pažymėtina, kad kaip tinkamas argumentas, jog sutarties nutraukimas buvo neteisėtas, negali būti ieškovo teiginys, jog ir po sutarties nutraukimo atsakovas naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis, t.y. sutartis ir toliau buvo vykdoma. Tokius ieškovo argumentus paneigia faktas, jog daugelį paslaugų po Bendrijos įsteigimo ir sutarties nutraukimo teikė Bendrija (tai patvirtina jos sudarytos sutartys tiesiogiai su paslaugas teikiančiomis organizacijomis), taip pat - 2005-11-08 sutarties, sudarytos tarp apelianto ir Bendrijos pagrindu buvo atsiskaitoma už šilumos energijos tiekimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad po ginčo sutarties nutraukimo, tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė faktiniai sutartiniai santykiai žymiai siauresnėje apimtyje, negu buvo 2003-09-01 sutarties pagrindu ir atsakovo atsiskaitymas už realiai gautas iš apelianto paslaugas per bendriją, negali būti vertinamas kaip tolesnis sutarties vykdymas tomis sąlygomis bei tvarka, kaip buvo susitarta nutraukta sutartimi. Sukūrus Bendriją šalys savo santykių tęstinumą susiejo būtent su galimybe pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą bei eksploatavimą perduoti kitam subjektui ir būtent tokiam, kuris atitinka visų ar daugelio bendraturčių interesus, todėl sutarties nutraukimas, įvykus įvykiui, su kuriuo ir buvo siejama galimybė nutraukti sutartį, t.y. atsiradus faktiniam sutarties nutraukimo pagrindui ir įspėjus apie tai kitą šalį sutartyje nustatyta tvarka, negali būti vertinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo sprendimas tokiu atveju prieštarautų asmens laisvės savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis bei sutarčių laisvės principams (CK 1.2 str. 1 d., 1.137 str. 1 d., 6.156 str.).

25Apeliantas iš esmės teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos vienodos teismų praktikos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime išaiškino, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancijų sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t.y. ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pasisakyta, kad bendrosios kompetencijos teismų susisaistymas savo pačių sukurtų precedentų (sprendimų analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų (precedentų tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr.2-638-110/2006, 2A-63/07, 2A-1063/07 priimtus teismo sprendimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-11-10 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-498/2009, kuriuose yra konstatuotos atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo sampratos, reikšmingos, nagrinėjant šią bylą. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis anksčiau teismų priimtais sprendimais civilinėse bylose pagal ieškinius IĮ “R.Tamulionio firma”, UAB ,,Valstiečių laikraštis“ ir UAB ,,Compact transport“ dėl skirtingų nagrinėjamos bylos bei nurodomų bylų faktinių aplinkybių, nes minėtose bylose teismų sprendimai buvo priimti iki 2007 metų, tuo tarpu vėliau teismai nustatė naujas aplinkybes.

26Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis. Nustačius, jog nėra įstatyme numatyto pagrindo ieškovo ieškiniui dėl įsiskolinimo priteisimo tenkinti – kad jis nėra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178 str.), ieškinys atmetamas (CK 1.5 str., CPK 185 str.), kadangi jis nėra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir kitais netiesioginiais įrodymais.

27Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmeta, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 93 str.) – 2120 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą (b.l. 114, t.3).

28Apeliacinės instancijos teismas patyrė 14,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovo UAB „Speisuva“ ieškinio, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo UAB „Speisuva“ ieškinį atsakovui UAB „Baltijos TV“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ atmesti.

31Priteisti iš ieškovo UAB „Speisuva“ (įmonės kodas 125841282) 2120 (du tūkstančius šimtą dvidešimt) litų bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Baltijos TV“ (įmonės kodas 110490443) naudai ir 14 (keturiolika) litų 70 centų pašto išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Dalios Višinskienės, Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant... 3. Jonei Markovičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Mindaugui... 4. adv. Vytautui Valašinui, trečiojo asmens pirmininkui V. B. ,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo... 6. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. Ieškovas UAB „Speisuva“ 2006-07-31 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir... 8. Atsakovas UAB „Baltijos TV“ atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti,... 9. Trečiasis asmuo Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija... 10. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu... 11. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Baltijos TV“ prašo sprendimą panaikinti... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Speisuva“ prašo... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Spaudos rūmų auštuminio... 14. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas ir trečiasis asmuo... 15. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad administraciniame pastate ( - ) 2004-12-08 buvo... 18. Ieškovas reikalavimą priteisti įsiskolinimą už suteiktas paslaugas... 19. Dar vienu esminiu sutarties pažeidimu apeliantas laiko, kad ieškovas... 20. Nurodytų aplinkybių konstatavimas sudarė pakankamą pagrindą atsakovui... 21. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 22. Neteisingai įvertinęs sutarties nutraukimo teisėtumą, pirmosios instancijos... 23. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino ieškovo tarpininkavimo... 24. Pažymėtina, kad kaip tinkamas argumentas, jog sutarties nutraukimas buvo... 25. Apeliantas iš esmės teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 26. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 27. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo... 28. Apeliacinės instancijos teismas patyrė 14,70 Lt išlaidų, susijusių su... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 30. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą... 31. Priteisti iš ieškovo UAB „Speisuva“ (įmonės kodas 125841282) 2120 (du...