Byla 3K-3-364/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Virgilijaus Grabinsko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovams I. M., UADB „Ergo Lietuva“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė V. M. 2005 m. gegužės 11 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad atsakovas I. M. 2004 m. gegužės 7 d. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. nepraleido pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjusio automobilio ir su juo susidūrė. Šios eismo nelaimės metu buvo sunkiai sužalotas automobilio keleivis – ieškovės pilnametis sūnus A. L., kuris dėl patirtų sužalojimų 2004 m. gegužės 8 d. mirė. Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pripažino atsakovą I. M. kaltu dėl BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo ir paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę. Baudžiamojoje byloje ieškovė pripažinta nukentėjusiąja. Ieškovės teigimu, nurodytu nusikaltimu padarytą žalą turi atlyginti atsakovai I. M. ir UADB „Ergo Lietuva“ solidariai (CK 6.254 straipsnio 2 dalis), nes I. M. ir UADB ,,Ergo Lietuva“ 2004 m. balandžio 29 d. buvo sudarę Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuri galiojo nuo 2004 m. balandžio 29 d. iki 2005 m. balandžio 28 d. Pagal šią sutartį draudikas įsipareigojo, įvykus draudiminiam įvykiui, atlyginti 1 725 400 Lt žalą asmeniui ir 345 280 Lt žalą turtui. Ieškovė nurodė, kad dėl sūnaus gyvybės atėmimo ji patyrė 8695,92 Lt turtinės žalos, atsakovas UADB ,,Ergo Lietuva“ šios žalos dalį, t. y. 5242,24 Lt, atlygino, todėl iš atsakovų priteistina solidariai dar 3453,68 Lt turtinės žalos atlyginimo. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl sūnaus netekties ji patyrė emocinį šoką, moralinę traumą, stresą, didelių dvasinių išgyvenimų, iki šiol kamuoja emocinė depresija. Be to, dėl ypač skaudžių išgyvenimų smarkiai pablogėjo ieškovės sveikata, jai diagnozuota ūmi stresinė reakcija, paūmėjo išeminė širdies liga, ji turi nuolat lankytis pas gydytojus. Ieškovė patirtą neturtinę žalą įvertino 100 000 Lt, tačiau atsakovas UADB ,,Ergo Lietuva“ atlygino tik 345,28 Lt neturtinės žalos, o kitą dalį atlyginti atsisakė. Ieškovė, remdamasi CK 6.245, 6.250, 6.254, 6.270, 6.283 straipsniais, prašė teismą priteisti iš atsakovų solidariai 3453,68 Lt turtinei ir 99 654,72 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Kauno apygardos teismas 2006 m. birželio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 3453,68 Lt turtinei ir 9500 Lt neturtinei žalai atlyginti; kitą ieškinio dalį atmetė; ieškinį atsakovui I. M. atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovų I. M. ir UADB „Ergo Lietuva“ 2004 m. balandžio 29 d. sudarytoje Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartyje, galiojusioje nuo 2004 m. balandžio 29 d. iki 2005 m. balandžio 28 d., atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ įsipareigojo, įvykus draudiminiam įvykiui, atlyginti 1 725 400 Lt žalą asmeniui ir 345 280 Lt žalą turtui. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl 2004 m. kovo 5 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, įsigaliojusio 2005 m. gegužės 1 d., kuriame nustatytas 500 eurų neturtinės žalos asmeniui atlyginimas, taikymo ir nurodė, kad atsakovų 2004 m. balandžio 29 d. draudimo sutartis atitiko jos sudarymo metu galiojusias įstatymų nuostatas, ši sutartis galiojo draudiminio įvykio bei žalos padarymo metu, nurodytoje sutartyje draudimo išmokų suma nėra ribojama 500 eurų suma, todėl draudikas UADB ,,Ergo Lietuva“ turi atsakyti už atsakovo I. M. veiksmais padarytą žalą, neviršijančią sutartyje nustatyto draudimo išmokos už žalą asmeniui dydžio. Jeigu nustatyta ir įrodyta žala viršytų draudimo sutartyje nurodytą sumą, už tą žalos dalį atsakytų atsakovas I. M. Dėl to teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovams negali būti taikomas solidariosios atsakomybės principas.

7Dėl neturtinės žalos dydžio teismas pažymėjo, kad ieškovė, įrodinėdama, kokią žalą jos sveikatai padarė atsakovo I. M. veiksmai, pateikė išrašus iš medicininių dokumentų, tačiau nepateikė rašytinių įrodymų apie savo sveikatos būklę iki eismo įvykio, todėl teismas negali nustatyti, ar susirgimas išemine širdies liga ir krūtinės angina susijęs su sūnaus netektimi. Kartu teismas nurodė, kad dėl sūnaus netekties ieškovė patyrė CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytų išgyvenimų, nes nors sūnus buvo pilnametis, tačiau nebuvo sukūręs savo šeimos, gyveno kartu su ieškove, juos siejo artimas ryšys. Teismas pažymėjo, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, jog eismo įvykis įvyko dėl I. M. didelio neatsargumo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas UADB ,,Ergo Lietuva“ atlygino dalį neturtinės žalos, priteisė iš šio atsakovo ieškovės naudai dar 9500 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.254 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad nurodyta suma priteisiama tik iš atsakovo UADB ,,Ergo Lietuva“, o ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo I. M. atmestinas, nes ši suma neviršija draudimo sutartyje nustatytos draudimo asmeniui sumos (CK 6.254 straipsnio 2 dalis).

8Dėl turtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad ieškovė įrodė, jog jai buvo padaryta 8695,92 Lt turtinės žalos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas UADB ,,Ergo Lietuva“ atlygino dalį turtinės žalos, priteisė iš šio atsakovo 3453,68 Lt turtinei žalai atlyginti, o ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovo I. M. atmetė dėl to, kad priteistas turtinės žalos atlyginimas neviršija draudimo sutartyje nustatytos draudimo turtui sumos (CK 6.254 straipsnio 2 dalis).

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 2 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą atmetė, o atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ iš dalies patenkino ir Kauno apygardos teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimą pakeitė: iš UAB „Ergo ietuva“ priteistą ieškovės naudai turtinės žalos atlyginimą sumažino iki 2703,68 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad 2004 m. kovo 5 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo, įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme nenurodyta, jog naujos redakcijos įstatymo 11 straipsnio normos gali būti taikomos atgaline tvarka, todėl nuostata, ribojanti draudiko atsakomybę už neturtinę žalą 500 eurų suma, įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d. Kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-155/2006, konstatavo, kad tais atvejais, kai draudiko įsipareigojamos atlyginti žalos asmeniui rūšis (turtinė, neturtinė) neaptarta Transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje, draudikas atsako asmeniui už abiejų rūšių žalą – turtinę ir neturtinę; tokiais atvejais draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą, neatsižvelgiant į jos rūšį, riboja tik sutartyje nurodytas draudimo išmokų dydis (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.254 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005, nurodė, kad draudimo kompanija ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas UADB „Ergo Lietuva“, draudimo sutartyje įsipareigojęs atlyginti 1 725 400 Lt žalą asmeniui, privalo, neviršydamas šio įsipareigojimo, atlyginti nukentėjusiam asmeniui atsiradusią neturtinę žalą, o žalą padaręs asmuo privalo atlyginti tik tą žalos dalį, kuri viršija nurodytą draudimo sumą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovų sudarytoje civilinės atsakomybės draudimo sutartyje draudimo išmoka už neturtinę žalą neribojama 500 eurų suma, todėl atsakovo I. M. veiksmais padarytą neturtinę žalą, kuri neviršija sutartyje nustatytos 1 725 400 Lt žalos asmeniui, turi atlyginti draudikas, t. y. atsakovas UADB ,,Ergo Lietuva“.

10Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio teisėjų kolegija pažymėjo, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai atlyginti pinigais ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes (ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus, aplinkybes, jog ieškovė su pilnamečiu sūnumi gyveno kartu, palaikė glaudžius ryšius, tai, kad eismo įvykis, kuriame dėl patirtų sužalojimų mirė ieškovės sūnus, įvyko dėl didelio atsakovo I. M. neatsargumo), svarbias sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, ir atsižvelgęs į ieškovei jau sumokėtą dalį neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstai priteisė jai iš atsakovo UADB ,,Ergo Lietuva“ 9500 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CPK 185 straipsnis). Kolegijos nuomone, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad dėl sūnaus netekties patirtas skausmas ir išgyvenimai pablogino jos sveikatos būklę, yra akivaizdžios ir suprantamos, tačiau, atsižvelgiant į nutartyje išdėstytų argumentų visumą, nėra pagrindas kitaip vertinti iš esmės pagrįstą teismo sprendimą šiuo klausimu.

11Dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio teisėjų kolegija nurodė, kad savivaldybės sumokėta 750 Lt laidojimo pašalpa turėjo būti atimta iš bendros nuostolių sumos, nes pagal CK 6.291 straipsnio 2 dalį įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas, o laidojimo išlaidos iš žalos padariusio asmens išieškomos tik tiek, kiek jų nepadengia išmokėta laidojimo pašalpa (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2004). Dėl to teisėjų kolegija sumažino pirmosios instancijos teismo priteistą ieškovei turtinės žalos atlyginimo dydį 750 Lt, t. y. nuo 3453,68 Lt iki 2703,68 Lt.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovė V. M. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 2 d. nutartį ir priteistą iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ neturtinę žalą padidinti nuo 9500 Lt iki 99 654,72 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Teismas neištyrė ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų – išrašų iš medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovei sveikata sutriko po sūnaus žūties: praėjus trims dienoms po eismo įvykio, ieškovei diagnozuota ūmi stresinė reakcija, adaptacijos sutrikimai, išeminė širdies liga, krūtinės angina, skilvelinės ekstrasistolijos. Nurodytų sveikatos sutrikimų ieškovė iki sūnaus žūties neturėjo. 2006 m. balandžio 10 d. išraše tiesiogiai nurodyta, kad šiuos sveikatos sutrikimus lėmė stiprus emocinis stresas po sūnaus žūties 2004 m. gegužės 7 d.

152. Teismai pažeidė teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismai, spręsdami dėl ieškovei padarytos neturtinės žalos dydžio, visiškai neatsižvelgė į esminius tokios žalos nustatymo kriterijus. Teismai neįvertino neturtinės žalos pasekmių. Žmogaus teisė į gyvybę yra didžiausia vertybė, saugoma įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnis). Akivaizdu, kad žmogaus gyvybės atėmimu sukeltos pasekmės yra sunkiausios. Tai lemia didesnio neturtinės žalos dydžio nustatymą. Teismai, priteisdami ieškovei 9500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgė į tai, kad ieškovei dėl sūnaus žūties padaryta ypač didelė neturtinė žala, atsiradę sveikatos sutrikimai gydomi iki šiol, t. y. neturtinės žalos pasekmės yra ypač sunkios ir ilgalaikės. Be to, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tokio pobūdžio bylose formuojama praktika, iš kurios matyti, kad neturtinė žala netgi tais atvejais, kai nekyla sunkiausių pasekmių, t. y. žmogaus mirties, įvertinama daugiau negu 100 000 Lt (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2005 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2005, kt.), o mirties atveju – 200 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2005). Nors neturtinės žalos dydis nustatomas pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes, tačiau jau vien tai, kad nurodytose nutartyse neturtinės žalos dydis už sunkius sveikatos sutrikimus viršija 100 000 Lt, o mirties atveju – 200 000 Lt, yra pakankamas pagrindas teigti, jog nagrinėjamu atveju teismai nustatė akivaizdžiai per mažą neturtinės žalos atlyginimą, neatitinkantį teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.

16Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Ergo Lietuva“ prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad:

171. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 straipsnis). Išeminė širdies liga yra lėtinė širdies vainikinių kraujagyslių liga, kuri vystosi palaipsniui; jos vystymąsi lemia amžius bei medžiagų apykaitos pasikeitimai, dėl to atsiranda aterosklerozinių pakitimų kraujagyslėse. Kai sergama lėtinėmis širdies ligomis, stresiniai dirgikliai gali išprovokuoti išeminės ligos paūmėjimą, tačiau ne jos atsiradimą. Krūtinės angina yra krūtinės skausmai už krūtinkaulio, kuriuos jaučia daugelis tam tikro amžiaus žmonių. Dėl to teismai teisingai įvertino byloje esančius medicininių dokumentų išrašus, ieškovė nepateikė papildomų įrodymų, patvirtinančių neigiamas neturtinės žalos pasekmes jos sveikatai.

182. Teismai, nustatydami ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, nepažeidė neturtinės žalos nustatymo kriterijų. Teismai įvertino tai, kad ieškovė neteko sūnaus, su kuriuo kartu gyveno, patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, nes juos siejo artimas ryšys. Ieškovė teigia, kad teismai neįvertino to, kad buvo sukeltos pačios sunkiausios pasekmės – sūnaus mirtis, tačiau neturtinės žalos pasekmė gali būti suprantama kaip žalos poveikis pačiam ją patiriančiam asmeniui. Kasaciniame skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl žalos pasekmių akcentuojama tai, kad sunkiausios pasekmės sukeliamos tuomet, kai fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad jų pasekmės nepašalinamos iš karto (pvz., lieka randų, kuriuos pašalinti galima būsimomis operacijomis); tokiu atveju, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai dėl būsimų pasekmių – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje. Be to, iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad net ir tais atvejais, kai asmuo patiria apysunkį ar sunkų sveikatos sutrikdymą dėl tyčinių kito asmens veiksmų, neturtinės žalos kompensacija nustatoma mažesnė už priteistą ieškovei.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

21Atsakovas I. M. 2004 m. gegužės 7 d. vairuodamas automobilį nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio kito automobilio ir su juo susidūrė. Šio kelių eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas automobilio keleivis – ieškovės pilnametis sūnus A. L., kuris dėl patirtų sužalojimų mirė 2004 m. gegužės 8 d. Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pripažino atsakovą I. M. kaltu dėl BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo ir paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę. Atsakovai I. M. ir UADB ,,Ergo Lietuva“ 2004 m. balandžio 29 d. buvo sudarę Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuri galiojo nuo 2004 m. balandžio 29 d. iki 2005 m. balandžio 28 d. Šioje sutartyje draudikas įsipareigojo įvykus draudiminiam įvykiui atlyginti 1 725 400 Lt žalą asmeniui ir 345 280 Lt dydžio žalą turtui.

22V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje – teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos nukentėjusiojo gyvybės atėmimo atveju atlyginimą nukentėjusiojo artimiesiems, nagrinėjamu atveju – mirusio nukentėjusiojo motinai, aiškinimas ir taikymas.

24Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl eismo įvykyje patirtų sunkių sužalojimų mirusiojo motina turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš nurodytą eismo įvykį sukėlusio asmens, dėl kurio kaltės ji neteko pilnamečio sūnaus, su kuriuo ją siejo artimas ryšys. Kasacinis skundas paduotas dėl bylą nagrinėjusių žemesniųjų instancijų teismų sprendimo ir nutarties dalių, kuriomis išspręstas motinai dėl sūnaus netekties atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimas.

25Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į esminius neturtinės žalos nustatymo kriterijus, todėl neteisingai įvertino pinigais kasatorės neturtinio pobūdžio praradimus, patirtus, kai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji neteko sūnaus. Teisėjų kolegija su šiuo kasacinio skundo argumentu iš dalies sutinka.

26Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005, kt.).

27Neturtinės žalos pasireiškimo būdai, šios žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 straipsnyje. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje A. Š. įmonė v. J. S., bylos Nr. 3K-3-210/2007, kt.).

28Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005, kt.). Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; 2006 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje P. D. v. R. V., A. V., kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006, kt.). Taigi teismo sprendime kiekvienu atveju turi būti pateikti motyvuoti argumentai dėl to, kokiais kriterijais remdamasis teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju neturtinė žala turi būti įvertinama būtent tokia pinigų suma.

29Nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos dydžio, nurodė, kad remiasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir atsižvelgia į tai, jog ieškovė dėl sūnaus netekties patyrė sunkių išgyvenimų, nes, nors sūnus buvo pilnametis, tačiau gyveno kartu su ieškove, juos siejo glaudūs ryšiai.

30Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai pagrįstai kaip vieną iš kriterijų, turinčių reikšmės ieškovės patirtos neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nurodė ieškovės artimą ryšį su dėl sužalojimų eismo įvykyje mirusiu pilnamečiu sūnumi. Tačiau teismų spendime ir nutartyje nepateikta faktinių duomenų analizės bei vertinimo tuo aspektu, kiek artimi, tvirti ir nuoširdūs buvo ieškovės ir jos mirusio sūnaus santykiai, nenurodyta argumentų, kodėl teismai, įvertinę šiuos santykius, nustatė ieškovės patirtiems neturtinio pobūdžio praradimams kompensuoti būtent tokio dydžio piniginę satisfakciją.

31Teismai tyrė bylos aplinkybes dėl ieškovės išgyvenimų netekus sūnaus pasekmių jos sveikatai, tačiau, taikydami šį neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, siejo jį tik su pasekmių ieškovės fizinei sveikatai nustatinėjimu pagal medicininius dokumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Sveikatos sistemos įstatymą asmens sveikata suprantama ne tik pagal tai, kad nėra ligų, fizinių defektų, bet ir atsižvelgiant į psichinę, dvasinę, socialinę asmens gerovę, be to, pripažįstant asmens teisę į šeimą, kuri pagal Konstitucijos 38 straipsnį yra valstybės saugoma vertybė. Pažymėtina, kad ieškovė reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindė ne vien tuo, kad dėl sūnaus netekties patirtų išgyvenimų ji susirgo tam tikromis ligomis, tačiau ir tuo, kad ji, išgyvendama dėl sūnaus mirties, patyrė įvairių emocinio, dvasinio pobūdžio praradimų. Teismai nevisapusiškai nustatė ir ištyrė faktines bylos aplinkybes tam, kad, remiantis nurodytais kriterijais, būtų galima kiek įmanoma teisingiau įvertinti šiuo konkrečiu atveju ieškovės patirtą neturtinę žalą pinigais. Apeliacinės instancijos teismas tik pažymėjo, kad ieškovės įvardytos aplinkybės, jog dėl sūnaus netekties patirtas skausmas ir išgyvenimai pablogino jos sveikatos būklę, yra akivaizdžios ir suprantamos, todėl tai nėra pagrindas spręsti dėl kitokio, negu nustatytas pirmosios instancijos teismo, neturtinės žalos dydžio, tačiau apeliacinis teismas nepateikė byloje nustatytų aplinkybių vertinimo, nenurodė argumentuotų tokios išvados motyvų.

32Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismai visiškai nesvarstė dėl vieno iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų – suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos analogiško pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl neturtinės žalos nukentėjusiojo mirties atveju atlyginimo nukentėjusiojo artimiesiems, – taikymo.

33Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodė, kad „teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas“. Taigi Konstitucinis Teismas pabrėžė teismų pareigą siekti, kad analogiškos situacijos būtų vertinamos ir analogiškos bylos būtų sprendžiamos vienodai. Kartu teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-9/2006, kt.). Taigi nagrinėjamu atveju teismai, siekdami nustatyti kiek įmanoma teisingą ieškovei priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, turėjo atsižvelgti ir į teismų praktiką tokio paties pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad tam, jog būtų galima remtis teismų praktika, nepakanka nurodyti kaip precedentą vieną ar kelis teismų sprendimus tokio paties pobūdžio bylose, tačiau būtina analizuoti kuo daugiau teismų praktikos analogiškose bylose pavyzdžių.

34Pažymėtina, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos nukentėjusiojo mirties atveju atlyginimo nukentėjusiojo artimiesiems formuojama tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose (pavyzdžiui, baudžiamosiose bylose dėl Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, t. y. dėl nusikaltimo, nurodyto BK 281 straipsnyje), nagrinėjant šiose bylose pareikštus civilinius ieškinius. Kartu pažymėtina tai, kad iš baudžiamųjų bylų galima įžvelgti tendenciją, jog dėl nukentėjusiojo gyvybės atėmimo jo artimiesiems priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos viršija civilinėse bylose priteisiamas sumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytą tendenciją reikia vertinti, palyginus su teismų praktika civilinėse bylose, ir siekti nustatyti kiek įmanoma sąžiningą ir teisingą atlygintinos žalos dydį, kartu nepažeidžiant teisinės interesų pusiausvyros taip, kad priteisiamas neturtinės žalos dydis taptų nepateisinama našta šią žalą padariusiam asmeniui.

35Kasaciniame skunde remiamasi keliomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis ir teigiama, kad nagrinėjamu atveju teismai nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorės nuorodos į teismų praktikos precedentus bylose dėl neturtinės žalos sunkaus artimojo sveikatos sužalojimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005), juolab tose, kuriose neturtinė žala priteista tiesiogiai nukentėjusiajam, t. y. pačiam sunkiai sužalotajam, o ne jo artimiesiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003), negali būti vertinamos kaip precedentai nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ieškovei priteistinos neturtinės žalos, patirtos netekus sūnaus, mirusio dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų, dydžio. Minėta, kad ginčo atveju turėtų būti analizuojama teismų praktika bylose dėl neturtinės žalos nukentėjusiojo mirties atveju atlyginimo nukentėjusiojo artimiesiems.

36Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai, nustatydami neturtinės žalos, atsiradusios ieškovei dėl sūnaus netekties, dydį, netinkamai vykdė įstatymų teismui nustatytą pareigą siekti parinkti kiek galima teisingą kompensaciją asmeniui už jo patirtą neturtinę žalą: netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, be to, neatsižvelgė į tai, jog šioje teisės normoje išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, nesivadovavo kaip neturtinės žalos nustatymo kriterijumi teismų praktika šios kategorijos bylose, taip pat nenustatė ir neįvertino visų ginčo santykiui reikšmingų faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje pateikė tik bendro pobūdžio svarstymus dėl neturtinės žalos atlyginimo specifikos, tačiau nenurodė motyvuotų argumentų dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių vertinimo bei motyvuotai nepagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju įvertino ieškovės patirtą neturtinę žalą būtent tokia, o ne kitokia pinigų suma. Įvardytų neturtinės žalos kriterijų taikymas ir konkretaus neturtinės žalos dydžio nustatymas susijęs su konkrečių bylos faktinių duomenų nustatymu ir ištyrimu, t. y. fakto klausimais, kurie negali būti išspręsti kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir netyrė konkrečių nagrinėjamu atveju reikšmingų bylos faktų, kasacinis teismas negali ištaisyti padarytų teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti motyvai yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 353 straipsnio 1 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

38Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 2 d. nutarties dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui; kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė V. M. 2005 m. gegužės 11 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2006 m. birželio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį... 7. Dėl neturtinės žalos dydžio teismas pažymėjo, kad ieškovė,... 8. Dėl turtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad ieškovė įrodė, jog... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007... 10. Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio teisėjų kolegija pažymėjo, kad... 11. Dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio teisėjų kolegija nurodė, kad... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovė V. M. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2006 m.... 14. 1. Teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, pažeidė įrodymų vertinimo... 15. 2. Teismai pažeidė teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos... 16. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Ergo Lietuva“ prašo... 17. 1. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, tinkamai įvertino... 18. 2. Teismai, nustatydami ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį,... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 21. Atsakovas I. M. 2004 m. gegužės 7 d. vairuodamas automobilį nepraleido... 22. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje – teisės normų,... 24. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl eismo įvykyje patirtų... 25. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į... 26. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių... 27. Neturtinės žalos pasireiškimo būdai, šios žalos dydžio nustatymo... 28. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad teismas, siekdamas nustatyti kuo... 29. Nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami dėl ieškovės patirtos neturtinės... 30. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai pagrįstai kaip vieną iš kriterijų,... 31. Teismai tyrė bylos aplinkybes dėl ieškovės išgyvenimų netekus sūnaus... 32. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismai visiškai... 33. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodė,... 34. Pažymėtina, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos nukentėjusiojo... 35. Kasaciniame skunde remiamasi keliomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 36. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007... 39. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...