Byla 2S-341-125/2011

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolio Aleksandro Selezniovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lindesa“ skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Aleksandrui Selezniovui, akcinei bendrovei DnB NORD bankas dėl antstolio veiksmų,

Nustatė

2pareiškėja kreipėsi į teismą dėl antstolio A. Selezniovo veiksmo ir prašė panaikinti

32010-07-14 patvarkymą Nr. S1-13533 vykdomojoje byloje Nr. 0010/10/03867 „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“, pavesti antstoliui nustatyti realią 2,000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), vertę, pagrįstą nepriklausomų nuo šalių turto vertinimo ekspertų vertinimais. Nurodė, kad nesutinka su antstolio nustatyta žemės sklypo, esančio ( - ), verte, t. y. 215 000 Lt, kadangi neaišku, kokiu pagrindu šio žemės sklypo vertė sumažėjo nuo Hipotekos lakšte nurodytos 1 340 000 Lt iki 215 000 Lt vertės. Pareiškėja taip pat nurodė, kad nesutinka su antstolio 2010-08-18 patvarkymu Nr. S1-18855 dėl parduodamo turto kainos nustatymo, kur žemės sklypo vertė sumažėjo dar 20 proc., t. y. iki

4172 000 Lt, bei su 2010-08-18 patvarkymu Nr. S1-18845, kuriame skelbiama pirmųjų varžytynių data ir nurodyta pradinė turto kaina padidėjusi 600 Lt, t. y. iki 172 600 Lt.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-09-21 nutartimi pareiškėjos skundą tenkino, panaikino antstolio A. Selezniovo 2010-07-14 patvarkymą Nr. S1-13533 „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ bei įpareigojo antstolį imtis priemonių pakartotinai nustatyti 2,000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), rinkos vertę. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad nei iš vykdomosios bylos medžiagos, nei iš antstolio atsiliepimo į skundą neaišku, kokiu pagrindu buvo apskaičiuota būtent tokia parduodamo turto vertė, kaip nurodyta skundžiamame patvarkyme. Teismas pažymėjo, kad kai Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-16 nutartyje nurodyta 2,000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), vertė ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta 2007-09-12 nustatyta žemės sklypo vidutinė vertė skiriasi daugiau nei šešis kartus, atitinkamai 1 320 000 Lt ir 211 283 Lt, esant pagrįstoms abejonėms dėl parduodamo turto vertės, CPK 681 str. 1 d. turto vertei nustatyti įstatymas numato galimybę skirti ekspertizę. Todėl nors ir nebuvo gauti skolininko prieštaravimai dėl turto vertės nustatymo, teismas pažymėjo, kad esant abejonių dėl turto kainos, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nustatyti nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos. Įvertinęs bylos duomenis teismas padarė išvadą, jog antstolis nesiėmė visų būtinų veiksmų tam, kad objektyviai, nepažeidžiant skolininkės interesus ir atsižvelgiant į didelę skolos sumą ir užtikrinant kreditoriaus interesus, būtų nustatyta žemės sklypo rinkos vertė bei atitinkamai nustatyta parduodamo iš varžytynių minėto turto kaina, todėl tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino antstolio patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“, įpareigojant antstolį imtis priemonių pakartotinai nustatyti 2,000 ha žemės ūkio paskirties rinkos vertę.

6Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis A. Selezniovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-21 nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį, neišsprendė ekspertizės atlikimo kaštų apmokėjimo klausimo, t. y. kas turi sumokėti už ekspertizę. Apeliantas pažymi, kad skolininkas iki šios dienos nėra pateikęs prieštaravimų dėl turto įkainojimo ar pasiūlymo dėl galimos kainos, todėl nėra pagrindo skirti ekspertizę bei atleisti skolininką nuo ekspertizės kaštų apmokėjimo. Išieškotojas taip pat nėra pareiškęs prieštaravimų dėl turto įkainojimo, todėl apeliantas nurodo, kad nėra pagrindo prašyti, jog išieškotojas padengtų ekspertizės kaštus. Taip pat apeliantas teigia, kad tam, kad patvarkymas būtų pripažintas negaliojančiu, teismas turi būti visiškai įsitikinęs, kad turtas parduotas ar įvertintas už kainą, neatitinkančią rinkos kainos ir tokiu atveju teismas turi skirti ekspertizę turto kainai nustatyti, o šiuo atveju teismas nutartimi nesprendė ekspertizės skyrimo klausimo. Nurodo, kad teismas turėjo pats skirti ekspertizę, o ne įpareigoti antstolį ekspertizės skyrimo klausimą spręsti pačiam, kadangi toks klausimas gali būti sprendžiamas tik turint skolininko ar išieškotojo prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Be to, apeliantas nurodo, kad 2007-09-12 žemės sklypo vidutinė vertė buvo

71 320 000 Lt, tačiau esant ekonominei krizei, nekilnojamojo turto kainos krito ir 2007 m. nustatyta turto vertė neatitinka 2010 m turto vertės, todėl apeliantas mano, kad 2010 m. nustatyta reali turto kaina.

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas prašo patenkinti antstolio atskirąjį skundą. Nurodo, kad antstolis turto vertę nustatė tinkamai, vadovaudamasis teisės aktais. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymasis turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina galimybę išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti, todėl skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti dėl įkainojimo. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant dėl antstolio nustatytos turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę, tačiau skolininkė UAB „Lindesa“ nepateikė antstoliui prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės nustatymo, nesikreipė į antstolį dėl ekspertizės skyrimo, nepateikė savo nuomonės dėl turto vertės. Antstolis ekspertizę privalo skirti, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės, tokią abejonę galėtų kelti kitokią turto vertę grindžiantys dokumentai, o skolininkė tokių nepateikė. Taip pat suinteresuotas asmuo nurodo, kad antstolis nustatydamas turto vertę neturėjo pagrindo abejoti turto kaina, kadangi nekilnojamojo turto kaina lyginant 2010 m. su buvusia 2007 m., labai pasikeitė.

9Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

10Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

11Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0010/10/03867 atlieka vykdymą pagal 2009-11-16 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 296-2N/2009 dėl įkeisto UAB „Lindesa“ priklausančio 2,000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), pardavimo iš varžytynių siekiant patenkinti išieškotojo AB DnB Nord banko interesus. Nutartyje nurodyta žemės sklypo vertė – 1 320 000 Lt. 2010-07-14 patvarkymu Nr. S1-13533 „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ antstolis nustatė parduodamo žemės sklypo vertę – 215 000 Lt. 2010-08-18 patvarkymu Nr. S1-18855 „Dėl parduodamo turto kainos nustatymo“ nustatyta parduodamo iš pirmųjų varžytynių minėto žemės sklypo kaina – 172 000 Lt. Skolininkė UAB „Lindesa“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti

122010-07-14 antstolio patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ nurodydama, kad nustatyta turto vertė neatitinka realios turto vertės. Pirmosios instancijos teismas tenkino skolininkės skundą ir įpareigojo antstolį imtis priemonių pakartotinai nustatyti žemės ūkio paskirties sklypo rinkos vertę. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, antstolis pateikė atskirąjį skundą ir nurodė, kad teismas neišsprendė ekspertizės skyrimo klausimo, o nei skolininkas, nei išieškotojas nepareiškė prieštaravimų dėl turto kainos nustatymo.

13Vykdymo procesas yra detaliai reglamentuotas įstatymo, šiuo procesu yra ribojamos asmenų teisės taikant valstybinę prievartą, todėl antstolis teisėtai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti įstatymo, laikydamasis tų veiksmų atlikimo tvarkos. Skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas dėl antstolio atsisakymo atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 str. 1 d.). Atsisakymas yra suprantamas ne kaip neveikimas, o kaip aktyvus veiksmas, t. y. jeigu savo patvarkymu, raštu arba veiksmais antstolis atsisako atlikti procesinį veiksmą, kurį atlikti jį įpareigoja įstatymas ar kitas teisės aktas arba įstatymo ar kito teisės akto pagrindu prašo atlikti vykdymo proceso dalyvis. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 str. 1 d.), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėja, skųsdama antstolio veiksmus, nurodė, kad nustatyta parduodamo turto vertė neatitinka realios turto vertės. Kolegija pažymi, kad CPK 681 str. nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolis, nustatydamas areštuoto turto vertę, vadovavosi išieškotojos 2010-06-30 prašyme Nr. 30.56.17/4259 siūloma nustatyti areštuoto turto kaina (vykdomoji byla Nr. 0010/10/03867, b. l. 15). CPK 681 str. 2 d. nustato, jog skolininkas ir išieškotojas per penkias dienas gali pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, o CPK 681 str. 1 d. numato, kad skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant įkainojimui, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Šiuo atveju patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo skolininkei buvo įteiktas 2010-07-21 (vykdomoji byla Nr. 0010/10/03867, b. l. 14), tačiau nei per įstatymo nustatytą terminą, nei vėliau skolininkės prieštaravimai antstoliui dėl kainos nustatymo nebuvo pateikti, taip pat nebuvo gauta jokių kitų nuomonių ar pasiūlymų dėl areštuoto turto vertės nustatymo, todėl darytina išvada, kad antstolis, priimdamas patvarkymą dėl areštuoto turto kainos nustatymo, nepažeidė įstatymo normų, reglamentuojančių turto vertės nustatymo. Be to, pažymėtina, kad antstolis 2010-07-13 atliko užklausą iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, iš kurių matyti, kad vidutinė parduodamo žemės sklypo vertė – 211 283 Lt, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog antstolis nesiėmė priemonių rinkos vertei nustatyti. Taip pat pažymėtina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog esant pagrįstoms abejonėms dėl parduodamo turto vertės, antstolis ir nesant prieštaravimų dėl turto vertės nustatymo, privalėjo skirti turto vertinimo ekspertizę. Šiuo atveju pažymėtina, kad vykdomojoje byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, leidžiančių abejoti išieškotojos siūlomu turto vertės nustatytu, nes, kaip jau buvo minėta, iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad vidutinė sklypo rinkos vertė 2010-07-13 – 211 283 Lt, o skolininkė nepateikė savo nuomonės dėl kitokio turto vertės nustatymo. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad nėra pagrindo panaikinti antstolio patvarkymo „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“. Be to, pažymėtina, kad skolininkei turint pagrįstų įrodymų dėl per mažos turto pardavimo kainos, neužkertama galimybė ateityje kreiptis į teismą.

14Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas (CPK

15337 str. 2 p.).

16Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti, priimti naują nutartį – pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lindesa“ skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų atmesti.

Proceso dalyviai