Byla 2A-446-196/2015
Dėl įmonės pabaigos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Skuba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.B2-2802-104/2014 kuriuo tenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Romtransa“ administratoriaus prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos,

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje ginčas kilo dėl bankrutavusios UAB „Romtransa“ pripažinimo pasibaigusia. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 31 d. nutartimi UAB „Romtransa“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „SBS Legale“. Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai pageidavimai, o 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bankrutavusios UAB „Romtransa” administratoriaus UAB „SBS Legale“ prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos nustatė, kad BUAB „Romtransa“ nerealizuoto turto ar nepanaudotų lėšų neturi, debitorinių įsiskolinimų nėra. Nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma iš viso yra 1 148 977,44 Lt. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr.2-131-553/2014 pagal ieškovo BUAB „Romtransa“ ieškinį atsakovui V. R. dėl žalos atlyginimo, kurioje trečiasis asmuo yra D. M., priimtas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, dar neįsiteisėjęs, tačiau į bylą bankroto administratoriaus pateikta 2014 m. rugsėjo 4 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 2014/09/04, kuri patvirtina, kad pradinis kreditorius BUAB „Romtransa“ visas jam priklausančias teises į skolininką V. R. pagal vykstantį ginčą, taip pat procesines teises nurodytoje byloje perleido UAB „Luodė“, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjama civilinė byla tokiu atveju nėra kliūtis priimti sprendimą dėl UAB „Romtransa“ pabaigos.

7Kadangi į bylą pateikta Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2014 m. rugpjūčio 18 d. pažyma Nr. VR-13.6-1221 patvirtina, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra neturi duomenų, kad BUAB „Romtransa“ būtų sukauptos atliekos, užterštas dirvožemis ar gruntas, todėl teismas nusprendė BUAB „Romtransa” pripažinti pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Kreditorius UAB „Skuba“ nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, padavė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo jį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Apeliacinį skundą pagrindė šiais motyvais:

  1. Teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl sprendimas dėl BUAB „Romtransa“ pripažinimo pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto, jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, naikintina.
  2. Kreditorius 2014 m. liepos 31 d. gavo bankroto administratoriaus elektroninį pranešimą apie 2014 m. rugpjūčio 12 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą, tačiau jame nedalyvavo, nes negavo papildomos informacijos, būtinos apsispręsti dėl balsavimo esminiais bankroto klausimais bei negalėjo objektyviai išreikšti nuomonės apie kreditorinio reikalavimo į V. R. pardavimo tikslingumo ir dėl bankrutavusios įmonės pabaigos galimybės.
  3. Bankroto proceso operatyvumo negali būti siekiama pažeidžiant kreditoriaus interesus, nes reikalavimo į kreditorių teisių perleidimas įvyko dar neišnagrinėjus civilinės bylos apeliacine tvarka.
  4. Kadangi kreditorių sąraše iki šiol yra nurodytas AB „SEB lizingas“, o ne jo teisių perėmėjas AB „SEB bankas“, bankroto administratorius galėjo tyčia riboti teisių perėmėjo galimybę gauti visapusišką informaciją, susijusią su BUAB „Romtransa“ pabaiga.

10Atsakovo administratorius su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti apeliantui baudą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindė šiais argumentais:

  1. Apeliantas praleido terminą apeliaciniam skundui pateikti, neprašė termino atnaujinti, todėl apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.
  2. Apeliantas visiškai nepagrįstai abejoja reikalavimo teisės perleidimo sandorio teisėtumu, ir naudingumu kreditoriams, nes reikalavimo teisė perleista vykdant nenuginčytą kreditorių susirinkimo nutarimą.
  3. Apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, toks apelianto elgesys laikytinas piktybiniu ir atsakovo manymu, apeliantui šioje byloje skirtina bauda, pusę baudos sumos skiriant BUAB „Romtransa“.

11Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą dėl apeliacinio skundo tenkinimo priimti teismo nuožiūra pagal byloje nustatytas aplinkybes.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

14Atsakovo administratoriaus įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė apelianto apeliacinį skundą, nes jis yra pateiktas praleidus 30 dienų terminą skundui.

15Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.), aiškinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, lemia ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pažymėjo, kad įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas. Antraip būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje plėtojama nuosekli pozicija, draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, aiškinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1968/2010).

16Pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinis skundas paduodamas per tą teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas, kadangi apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą (CPK 310 str., 315 str. 1 d.). Nagrinėjamos bylos atveju terminas apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. paduoti baigėsi 2014 m. gruodžio 5 d. (penktadienį). Apeliantas apeliacinį skundą teismui pateikė 2014 m. gruodžio 8 d. (pirmadienį), t. y. apeliacinį skundą pateikė pavėlavęs 3 dienas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia procesinį sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 315 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas taip pat išsprendžia atsisakymo priimti skundą ir jį grąžinti padavusiam asmeniui klausimą tais atvejais, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 4 dalis). 2014 m. gruodžio 8 d. apelianto apeliacinis skundas priimtas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. teisėjos, išnagrinėjusios bylą, nutartimi (230 - 231 b. l.). Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, minėta nutartimi priimdamas apeliacinį skundą, sprendė, kad pateiktas apeliacinis skundas atitinka CPK reikalavimus, tame tarpe ir reikalavimą dėl termino apeliaciniam skundui pateikti. Apeliacinės instancijos teismas neturi jurisdikcijos kvestionuoti pirmosios instancijos teismo nutarties dėl apeliacinio skundo priėmimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apelianto apeliacinį skundą, tuo pačiu atnaujino apeliacinio skundo padavimo terminą, todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo administratoriaus prašymą nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo, kadangi, kaip minėta, apelianto apeliacinio skundo priėmimo klausimą jau yra išsprendęs pirmosios instancijos teismas, todėl, atsižvelgiant į apeliacijos teisės svarbą, pagrindo nutraukti apeliacinį procesą nėra.

17Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Remiantis CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Vadovaujantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija, inter alia, pažymi, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

18Bankroto byla susideda iš kelių etapų. Kiekviename iš jų yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės likvidavimo etape, kuris prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus likvidavimo procedūras, yra sprendžiami su turto realizavimu Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka susiję klausimai, kuriuos išsprendus, yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Šiame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, kad tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas, turi operatyviai veikti bei priimti tokius sprendimus ir atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą, kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą. Bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Įsiteisėjus šiam sprendimui, atsiranda pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, pasibaigia (CK 2.95 str. 3 d.). Įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigtos tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Tuo pačiu pasibaigia ir likviduoto juridinio asmens, jei jis yra ribotos civilinės atsakomybės, prievolės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto proceso metu (CK 6. 128 str. 3 d.).

19Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytus dokumentus – likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos departamento pažymą.

20Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad BUAB „Romtransa“ administratorius 2014 m. spalio 14 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl BUAB „Romtransa“ pabaigos, kuriame nurodė, kad įmonė jokio turto neturi, už aplinkos taršą įmonė neskolinga. Remdamasis šiais duomenimis, pirmosios instancijos teismas BUAB „Romtransa“ pripažino pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto.

21Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir mano, kad sprendimo dėl įmonės pabaigos nebuvo galima priimti iki tol, kol nebus pašalinti kreditoriaus teisių į informaciją pažeidimai bendrąja prasme.

22Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliantas apeliacinį skundą iš esmės grindžia jo teisių pažeidimu gaunant informaciją susijusią su kreditorių susirinkimų sušaukimu ir jiems teikiamais dokumentais. Apeliantas nurodo, kad buvo informuotas apie 2014 m. rugpjūčio 12 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą, tačiau jame nedalyvavo, nes negavo papildomos informacijos, būtinos apsispręsti dėl balsavimo esminiais bankroto klausimais bei negalėjo objektyviai išreikšti nuomonės apie kreditorinio reikalavimo į V. R. pardavimo tikslingumo ir dėl bankrutavusios įmonės pabaigos galimybės, o apie pakartotinį kreditorių susirinkimą, vykusį 2014 m. rugpjūčio 14 d. 10 val., informuotas nebuvo. Be to, apeliantas nurodo, kad bankroto administratorius nepateikė jam informacijos susijusios su kitais susirinkimo klausimais. Teisėjų kolegija šiuos apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus, nes, iš byloje esančio 2014 m. liepos 31 d. pranešimo kreditoriui Nr.1407/02 (245 b. l.) „Apie BUAB „Romtransa“ kreditorių susirinkimą“ matyti, kad administratorius pranešė apie 2014 m. rugpjūčio 12 d. 11.10 val. vyksiantį kreditorių susirinkimą, ir papildomai informavo, kad šaukiamam kreditorių susirinkimui neįvykus, pakartotinis kreditorių susirinkimas šaukiamas 2014 m. rugpjūčio 14 d. 10 val., tuo pačiu adresu (245 b. l.). Tame pačiame pranešime kreditoriams buvo nurodyta, kad su susirinkimo medžiaga jie gali susipažinti bankroto administratoriaus buveinėje, esančioje Ukmergės g. 369A, Vilniuje, 4 a.

23Apeliantas taip pat nurodo, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr.2014/09/04 pasirašyta su UAB „Luodė“ vadovu, kuris Juridinių asmenų registre nėra nurodytas kaip įmonės vadovas, todėl esant netinkamam atstovui sutartis yra negaliojanti. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-1462/2014, kuria ieškovo BUAB „Romtransa“ apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-131-553/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Romtransa“ ieškinį atsakovui V. R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo D. M., netenkintas, pradinis ieškovas BUAB „Romtransa“ pakeistas nauju kreditoriumi UAB „Luodė“. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas ieškovo pakeitimo nauju kreditoriumi klausimą 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi įpareigojo BUAB „Romtransa“ bankroto administratorių pateikti papildomą informaciją, susijusią su 2014 m. rugsėjo 4 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, t.y., ar dėl reikalavimo teisės perleidimo kreditoriai priėmė sprendimą, jeigu priėmė, pateikti šio kreditorių susirinkimo protokolą bei nutarimą, jeigu reikalavimas buvo perleistas viešo pardavimo būdu, pateikti visus dokumentus apie vykusį viešą pardavimą (skelbimus, dalyvių sąrašus, protokolus ir kt.), o taip pat pateikti kreditorių sąrašą, kurių reikalavimai BUAB „Romtransa“ bankroto byloje liko nepatenkinti (CPK 179 str.). Bankroto administratorius vykdydamas minėtą teismo įpareigojimą, pateikė BUAB „Romtransa“ 2014 m. rugpjūčio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolą, kuris patvirtino, kad trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl reikalavimo teisės pardavimo ir kainos nustatymo, buvo priimtas nutarimas už didžiausią pasiūlytą kainą parduoti reikalavimo teisę į iš V. R. nepriteistą skolą, o nepavykus parduoti reikalavimo teisės per nustatytą terminą, ją nurašyti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčas byloje kilo iš turtinių teisinių santykių, yra gautas kreditorių susirinkimo pritarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, todėl yra galimas subjektinių teisių bei pareigų perėmimas materialiojoje teisėje, ieškovo BUAB „Romtransa“ procesinių teisių ir pareigų perėmėju civilinėje byloje Nr.2A-1462/2014 pripažino UAB „Luodė“. Atsižvelgiant į tai, kad tiek kreditorių susirinkimo tiek reikalavimo teisių perleidimo sutarties teisėtumas jau yra revizuotas aukščiau minėtoje ir išnagrinėtoje byloje, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, teisėjų kolegija atmeta apelianto apeliacinio skundo argumentus dėl kreditorių susirinkimo ir 2014 m. rugsėjo 4 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties neteisėtumo. Pažymėtina, kad ieškovo BUAB „Romtransa“ ieškinys atmestas, todėl teigti, kaip nurodo apeliantas, kad reikalavimo perleidimo sutartis pažeidė kreditorių teises, nėra pagrindo.

24Teisėjų kolegija pabrėžia, kad esant nustatytai aplinkybei, kad BUAB „Romtransa“ turto neturi, bankroto administratorius išnaudojo visas galimybes patenkinti kreditorių reikalavimus, todėl stabdyti ar tęsti bankroto procedūras nėra pagrindo.

25Apeliantas taip pat abejoja ar bankroto administratorius informavo apie kreditorių susirinkimo sušaukimą kreditoriaus AB „SEB lizingas“ teisių perėmėją AB „SEB bankas“, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2014 m. liepos 31 d. elektroninis pranešimas apie BUAB „Romtransa“ 2014 m. rugpjūčio 12 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą, buvo siųstas ir kreditoriaus AB „SEB bankas“ atstovui, todėl apelianto argumentas dėl galimo vieno iš kreditoriaus neinformavimo apie minėto susirinkimo sušaukimą, atmestinas.

26Taigi atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindų.

27Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

28Atsiliepimu į kreditoriaus apeliacinį skundą atsakovo BUAB ,,Romtransa“ bankroto administratorius prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliacinės instancijos teisme apeliantui skirti baudą, 50 procentų skirtos baudos priteisiant atsakovui.

29Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos, nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Priešingu atveju piktnaudžiaujančiai procesinėmis teisėmis šaliai pasekmės numatytos CPK 95 straipsnio 1 dalyje: šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalis įgalina teismą piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju skirti baudą.

30Nagrinėjamu atveju atsakovo bankroto administratoriaus pareikštas prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis grindžiamas tuo, kad apeliantas, pasak atsakovo, piktnaudžiauja procesu ir specialiai vilkina bylos eigą.

31CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti: tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio (ar kito procesinio dokumento) nepagrįstumas, jį pateikiant teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai.

32Nagrinėjamu atveju apeliantas pasinaudojo savo procesine teise apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir teigti, kad apeliacinis skundas buvo paduotas nesąžiningai, nėra pagrindo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas savo procesine teise paduoti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepiktnaudžiavo bei šią savo procesinę teisę įgyvendino, iš esmės nepažeisdamas proceso tikslų ir jomis naudodamasis pagal paskirtį.

33Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi įmonės pabaigos klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi CPK 326straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje ginčas kilo dėl bankrutavusios UAB „Romtransa“ pripažinimo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bankrutavusios UAB „Romtransa”... 7. Kadangi į bylą pateikta Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9. Kreditorius UAB „Skuba“ nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, padavė... 10. Atsakovo administratorius su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį... 11. Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Atsakovo administratoriaus įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas... 15. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad... 16. Pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas gali būti paduotas per... 17. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 18. Bankroto byla susideda iš kelių etapų. Kiekviename iš jų yra įgyvendinami... 19. Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas,... 20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad BUAB „Romtransa“ administratorius 2014... 21. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir mano, kad sprendimo dėl... 22. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliantas apeliacinį skundą iš esmės... 23. Apeliantas taip pat nurodo, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. reikalavimo teisės... 24. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad esant nustatytai aplinkybei, kad BUAB... 25. Apeliantas taip pat abejoja ar bankroto administratorius informavo apie... 26. Taigi atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi ištirtų bylos... 27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 28. Atsiliepimu į kreditoriaus apeliacinį skundą atsakovo BUAB ,,Romtransa“... 29. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti... 30. Nagrinėjamu atveju atsakovo bankroto administratoriaus pareikštas prašymas... 31. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms... 32. Nagrinėjamu atveju apeliantas pasinaudojo savo procesine teise apeliacine... 33. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi įmonės pabaigos klausimo... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimą...