Byla 2A-993-798/2018
Dėl įmonės pabaigos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ALFINAS“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“, prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB, bendrovė) „ALFINAS“; bankroto administratore paskyrė UAB „Verslo konsultantai“. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi BUAB „ALFINAS“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2018 m. kovo 13 d. atsakovės kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą pripažinti, kad BUAB „ALFINAS“ veikla pasibaigė bei įgaliojo administratorių kreiptis į teismą dėl atsakovės pabaigos. Bankroto administratorius minėtą prašymą pateikė (teisme gautas 2018 m. kovo 26 d.). Pareiškėjas (kreditorius) S. G. kreipėsi į teismą su prašymu netenkinti administratoriaus prašymo dėl atsakovės pabaigos, kadangi administratorius neišnaudojo visų galimybių nustatyti ir surasti visą buvusio atsakovės vadovo D. A. turtą, neįvertino galimybių teikti actio Pauliana ieškinį, neatskleidė visų pažeidimų, kuriuos D. A. padarė vadovaudamas BUAB „ALFINAS“. Teismo posėdžio metu kreditoriaus atstovas papildomai nurodė, jog 2013 m. rugsėjo 23 d. bankroto administratoriaus ataskaitoje nurodyta, kad 2012 m. bendrovės turtas sumažėjo nuo 596 937,00 Lt iki 34 234,00 Lt, tačiau administratorius pareiškė ieškinį teisme tik dėl 162 000,00 Lt žalos atlyginimo (12 000,00 Lt dėl automobilio ir 150 000,00 Lt dėl pinigų ir prekių). Todėl kreditoriui neaišku kur dingo 400 000,00 Lt vertės turtas. Administratorius šių aplinkybių nepaaiškino ir neišsiaiškino.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu pripažino BUAB „ALFINAS“ veiklos pabaigą.
  2. Nors posėdžio metu kreditoriaus atstovas kėlė abejones dėl 2012 m. žymaus bendrovės turto sumažėjimo, reiškė pretenzijas dėl administratoriaus neanalizavimo turto praradimo priežasčių, neieškojimo D. A. turto ir pan., tačiau teismas pastebėjo, kad nurodyta ataskaita administratorius informavo kreditorius apie įmonės būklę, remdamasis UAB „ALFINAS“ 2009-12-31–2013-05-18 laikotarpio finansine atskaitomybe, kurią, kaip žinoma, tvirtina akcininkai. Kreditorius S. G. buvo atsakovės bendraturtis, valdęs 55 proc. akcijų (kiti bendraturčiai A. M. (23 proc. akcijų), D. A. (22 proc. akcijų). 2014 m. birželio 26 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo, kuriame dalyvavo ir už šio balanso patvirtinimą balsavo kreditorius S. G., metu buvo patvirtinta 2013 m. įmonės finansinė atskaitomybė. Todėl kreditorius turėjo visas galimybes tiek iki bankroto bylos iškėlimo, tiek bankroto procedūros metu išsiaiškinti bendrovės turto sumažėjimo priežastis. Bylos duomenys patvirtinta, kad administratorius patikrino BUAB „ALFINAS“ sandorius, reiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. 2-1347-460/2014). Byloje esantis antstolio A. S. 2017 m. gegužės 12 d. elektroninis laiškas paneigia kreditoriaus argumentus, kad bankroto administratorius neieškojo D. A. turto ir galimybių iš šio turto padengti kreditorių finansinius reikalavimus. Todėl pareiškėjas, būdamas ir pagrindinis bendrovės akcininkas bei kreditorius, žinodamas apie D. A. galbūt padarytus pažeidimus vadovaujant bendrovei (kurių nenustatė administratorius išanalizavęs sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį), pastarojo nuslėptą turtą, iš kurio gali būti padengti kreditorių reikalavimai, privalėjo šią informaciją atskleisti. Teismas padarė išvadą, kad to nepadarius kreditoriaus nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Bylos medžiaga patvirtina, kad administratorius teikė duomenis apie bankroto proceso eigą, D. A. galimybes padengti priteistas sumas tiek kreditorių susirinkimų metu, tiek individualiai S. G.. Dėl to aplinkybė, kad kreditoriaus netenkina pateiktos informacijos apimtis, jam pačiam neteikiant jokių konkrečių ir realių pasiūlymų, nesudaro pagrindo netenkinti administratoriaus prašymo dėl bendrovės pabaigos. Teismas pažymėjo, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu pats savaime nereiškia naudos įmonės kreditoriams, o yra tik priežastis inicijuoti papildomus procesus siekiant asmeninės atsakingų asmenų atsakomybės. Todėl nesutiko su kreditoriumi, kad pripažinus bankrotą tyčiniu, administratorius neatliko visų ĮBĮ numatytų veiksmų. Teismas neturėjo pagrindo abejoti administratoriaus paaiškinimu, kad jis patikrino visus be išimties bendrovės sandorius, sudarytus per 5 metus, priešingų bendrovės tikslams, išskyrus tuos, dėl kurių buvo inicijuota byla dėl žalos atlyginimo, nenustatė, nes iš byloje esančio 2017 m. spalio 19 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje taip pat išsamiai buvo išanalizuoti ir įvertinti surinkti duomenys, naujų aplinkybių bei duomenų apie D. A. padarytus pažeidimus nebuvo nustatyta. Kreditoriaus prašyme nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012 ir šioje bankroto byloje susiklosčiusios situacijos nėra analogiškos, todėl nurodyta praktika teismas nesivadovavo. Teismas padarė išvadą, jog visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai atlikti ir bankroto procedūros baigtos tinkamai, išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, todėl yra pagrindas priimti sprendimą dėl atsakovės pabaigos.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu apeliantas (kreditorius) prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti.
  2. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:
    1. Dėl turto sumažėjimo priežasčių nustatymo. Nesutinka su skundžiamojo sprendimo motyvais, jog apeliantas, būdamas įmonės akcininku, dalyvavusiu bendrovės finansinės atskaitomybės tvirtinime, turėjo galimybės dar iki iškeliant bankroto bylą arba bankroto bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinti bendrovės turto sumažėjimo priežastis. Pažymi, kad nagrinėjant pareiškimą (inicijuotą S. G.) dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, buvo paaiškinta, kad S. G. atsakovės vadovas bei jo sutuoktinė (buhalterė) neteikė pilnos informacijos apie atsakovės veiklą, o kai kuriais atvejais jam teikiama informacija būdavo netiksli. Pažymi ir tai, jog po bankroto bylos iškėlimo atsakovei administratorius buvo įpareigotas nustatyti bendrovės negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais priežastis, taip pat ir turto sumažėjimo 2012 m. aplinkybes. Tačiau bankroto administratoriaus iniciatyva iškeltų civilinių bylų nagrinėjimo metu buvo išsiaiškintos tik dalies atsakovės turto netekimo aplinkybės. Todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas turėjo išsiaiškinti bendrovės turto sumažėjimo priežastis.
    2. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog administratorius pareiškė ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir šio ieškinio pagrindu inicijuota civilinė byla Nr.2-1347-460/2014. Bendra negaliojančiais pripažintų sandorių vertė yra 162 800,00 Lt (47 150,13 Eur). Tačiau, nurodyti sandoriai, kuriuos Klaipėdos apygardos teismas pripažino negaliojančiais, nepilnai paaiškina atsakovės turto sumažėjimo nuo 596 937,00 Lt iki 34 234,00 Lt, priežastis. Turto dalies sumažėjimo priežastys liko neatskleistos. Be to, D. A. priteistos 47 150,13 Eur sumos atsakovei nesumokėjo, todėl finansinis reikalavimas į jo skolą buvo parduotas už 4 800,00 Eur. Likvidacinio akto duomenimis iš D. A. iš prisiteistos sumos buvo išieškoti tik 399,97 Eur. Apeliantui neaišku kokiomis aplinkybėmis D. A., įgijęs 47 150,13 Eur vertės turtą, vykdant išieškojimą, jokio turto, neturėjo.
    3. Dėl apelianto pareigos atskleisti informaciją. Akcentuoja, kad apeliantas jam žinomą informaciją apie galimai neteisėtus ir galimai nusikalstamus D. A., o taip pat ir V. A. veiksmus, administratoriui pateikė. Pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu apeliantas nurodė, kad 2012 m. prekės buvo perduodamos ne tik D. A., tačiau ir kitiems asmenims, taip pat ir akcininkui A. M. už 7 260,00 Lt, tačiau A. M. paaiškino, jog 2012 m. dėl dalies paskolos dengimo nepriėmė prekių iš BUAB „Alfinas“; šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, ar prekių perdavimai kitiems kreditoriams nėra fiktyvūs. Be to, pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo pažymėta ir tai, kad D. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo Nr.30-9-00321-12 metu, paaiškino, jog savo 2012 m. spalio 19 d. įsakymu buvo atleistas iš atsakovės direktoriaus pareigų, tačiau vis tiek vykdė bendrovės turto perėmimą savo nuosavybėn. Mano, jog D. A. kartu su sutuoktine (buhaltere) galėjo padaryti ir daugiau neteisėtų veiksmų.
    4. Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu padarinių. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovės bankroto pripažinimas tyčiniu pats savaime nereiškia naudos bendrovės kreditoriams, o yra tik priežastis inicijuoti papildomus procesus siekiant asmeninės atsakingų asmenų atsakomybės. Atkreipia dėmesį, jog bankroto proceso metu apeliantas teikė prašymus administratoriui, siekė išsamaus sandorių ištyrimo ir negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais priežasčių nustatymo. Tačiau administratorius jo nurodytų aplinkybių netyrė ir nevertino.
    5. Dėl ikiteisminio tyrimo. Nesutinka su skundžiamojo sprendimo motyvais, jog iš 2017 m. spalio 19 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje taip pat išsamiai buvo išanalizuoti ir įvertinti surinkti duomenys, naujų aplinkybių bei duomenų apie padarytus pažeidimus nebuvo nustatyta. Apelianto nuomone, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas bendrovės ūkinės-finansinės veiklos tyrimas ir nebuvo nustatyti laikotarpiu 2009-01-31–2009-06-30 atlikti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai. Turto sumažėjimo 2012 m. aplinkybės nebuvo tirtos. Akcentuoja ir tai, kad administratorius apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą kreditorius informavo suėjus prokuroro nutarimo apskundimo terminui.
    6. Dėl teismų praktikos ir įmonės pripažinimo pasibaigusia pagrindų. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog teismas negali vadovautis apelianto atstovo prašyme nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr.2A-1851/2012. Tačiau analogiškos arba savo turiniu itin panašios formuluotės naudojamos ir kitose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr.2A-213/2007, Nr.2A-1265/2013, Nr.2A-1428/2013, Nr.2A-2224/2013, Nr.2A-498-241/2015, Nr.2A-570-236/2015, Nr.2A-446-196/2015.
  3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  4. Nurodo, jog apeliantas, teigdamas, kad 2012 m, bendrovės turtas sumažėjo, neatsižvelgia į reikšmingą aplinkybę – 2012 m. bendrovės įsipareigojimai taip pat sumažėjo 352 134 Lt suma. Apeliantas, kaip atsakovės akcininkas, iki bankroto bylos iškėlimo UAB „ALFNAS“ nesinaudojo savo teisėmis ir nebuvo ėmęsis realių veiksmų dėl susipažinimo su bendrovės dokumentais, sprendimų priėmimo iniciatyvos irgi nebuvo ėmęsis.
  1. Administratorius patikrino bendrovės sandorius, įvertino sandorių atitikimą teisės aktų reikalavimams ir kreipėsi į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Klausimai dėl bendrovės ūkinės-komercinės veiklos buvo sprendžiami ikiteisminio tyrimo metu. Apie administratoriaus atliktus veiksmus kreditoriai buvo informuoti teikiant ataskaitas. Apeliantas administratoriui jokių duomenų ir informacijos neteikė. Apeliaciniame skunde išsako savo nuomonę, nepagrįstą jokias įrodymais. Administratorius patikrino bendrovės sandorius, sudarytus per penkerių metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau sandorių, priešingų bendrovės veiklos tikslams nenustatė. Po bankroto pripažinimo tyčiniu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24910 buvo nutrauktas.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl nagrinėjamos bylos ribų

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

12Dėl apeliacinio skundo atmetimo

  1. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) reglamentuoja sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo sąlygas. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktu nurodytus dokumentus: likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės administratorius atliko visus Lietuvos ĮBĮ numatyti veiksmus ir procedūras, t. y. pateikė likvidacinį aktą bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. kovo 22 d. pažymą Nr. (9)-LV4-687.
  2. Esminis bankroto proceso tikslas – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014). Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2015 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje 2A-498-241/2015).
  3. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad materialaus pobūdžio sąlygos vertinimas turi būti atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu būtų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-980-186/2015, 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-797-178/2015, kt.).
  4. Nagrinėjamu atveju BUAB „ALFINAS“ bankroto procedūra vyksta ketverius metus (bankroto byla iškelta 2013 m. gegužės 7 d., bendrovė likviduojama pripažinta 2013 m. gruodžio 3 d., likvidavimo procedūros terminas pratęstas kelis kartus). Po bankroto bylos iškėlimo atsakovei bankroto administratorius išanalizavo BUAB „ALFINAS“ sandorius ir juos įvertinęs kreipėsi į teismą su ieškiniu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1347-460/2014 tenkino BUAB „ALFINAS“ ieškinį atsakovui D. A. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo – pripažino negaliojančiais ginčo sandorius, kurių pagrindu ieškovė perleido atsakovui jai nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. transporto priemonę (12 000,00 Lt vertės), prekių atsargas (101 640,00 Lt vertės) ir 49 160,00 Lt grynuosius pinigus; taikė restituciją ekvivalentu pinigais ir priteisė ieškovei iš atsakovo 162 800,00 Lt skolą; taip pat priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 31 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1347-460/2014 priteisė ieškovei iš atsakovo 2 982,83 Lt bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-390-186/2015 Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir 2014 m. spalio 31 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistus.
  1. Apelianto iniciatyva atsakovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-982-381/2016 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – pripažino UAB „ALFINAS“ bankrotą tyčiniu, kadangi atsakovės buvusio vadovo veiksmus (žinodamas apie bendrovės nemokumą, pažeidė įstatymų nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą išmokėjo sau 49 160,00 Lt grynųjų pinigų, prekių atsargų 101 640,00 Lt sumai bei perleido bendrovei priklausančią transporto priemonę) vertintino kaip pažeidžiančius bendrovės ir jos kreditorių interesus. Taigi, BUAB „ALFINAS“ tyčinis bankrotas teismo pripažintas atsižvelgus į Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1347-460/2014 konstatuotus buvusio atsakovės vadovo atliktus neteisėtus veiksmus (išmokėjo sau grynuosius pinigus, pasiėmė sau prekių atsargas bei perleido bendrovei priklausančią transporto priemonę).
  2. Apeliantas teigia, jog bendrovės turto sumažėjimo 2012 m. priežastys paaiškėjo po bankroto bylos iškėlimo, tačiau bankroto administratorius nenustatė likusios didelės dalies (115 819,92 Eur) bendrovės turto netekimo aplinkybių. Atsiliepime į apeliacinį skundą bankroto administratorius paaiškino, kad 2012 m. bendrovės turtas sumažėjo, nes sumažėjo prekių apyvarta, padidėjo prekių savikaina, buvo dengiamos einamosios veiklos išlaidos. 2013 m. rugsėjo 23 d. bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos duomenimis, 2012 ataskaitiniais metais atsakovės turtas sumažėjo 562 703,00 Lt (162 970,05 Eur) suma (2011 m. gruodžio 31 d. buvo 596 937,00 Lt - 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 34 234,00 Lt), taip pat sumažėjo ir mokėtinos sumos bei įsipareigojimai 325 134,00 Lt suma (101 985,06 Eur) (2011 m. gruodžio 31 d. buvo 1 077 582,00 Lt - 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 725 448,00 Lt). Taigi, 2012 ataskaitiniais metais buvo sumažintas ne tik bendrovės turtas, bet ir įsipareigojimai.
  3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2014 m. birželio 26 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta 2013 m. atsakovės finansinė atskaitomybė; šiame susirinkime dalyvavo ir už šio balanso patvirtinimą balsavo apeliantas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog apeliantas turėjo visas galimybes bankroto procedūros metu išsiaiškinti bendrovės turto sumažėjimo tikrąsias priežastis.
  4. Apeliantas teigia, jog aplinkybės (dėl 2012 m. turto sumažėjimo priežasčių nustatymo, bendrovės turto perdavimo tiekėjams ir A. M., taip pat aplinkybes, dėl kurių D. A., vykdant išieškojimą iš esmės jokio vertingo turto neturėjo ir dėl akcininkų klaidinimo dėl bendrovės turtinės padėties) bankroto administratoriui buvo atskleistos pareiškime dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau liko neištirtos nei bankroto administratoriaus, nei ikiteisminio tyrimo institucijos. Kaip minėta, UAB „ALFINAS“ bankrotas pripažintas tyčiniu 2016 m. gegužės 6 d. Kasacinio teismo išaiškinta, jog pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nuo 2014 m. (sužinojęs turto sumažėjimo aplinkybes), vėliausiai nuo 2016 m. (po atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu) iki 2018 m. turėjo teisę ginti savo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus bei užtikrinti operatyvų turto sumažėjimo priežasčių nustatymą, t. y. atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, tačiau šia teise nepasinaudojo.
  5. Bylos duomenimis po atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu bankroto administratorius išanalizavo bankrutavusios bendrovės sandorius, sudarytus per penkerių metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (apimančius ir 2012 m. ataskaitinį laikotarpį) ir juos įvertinęs padarė išvadą daugiau nereikšti ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais / žalos atlyginimo. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-24910-16 buvo nutrauktas 2017 m. spalio 19 d. 2018 m. kovo 13 d. BUAB „ALFINAS“ kreditorių susirinkimas balsų dauguma (57,93 proc.) priėmė nutarimą dėl kreipimosi į teismą dėl atsakovės pabaigos bei įpareigojo bankroto administratorių kreiptis į teismą su prašymu. Šis kreditorių susirinkimo nutarimas yra galiojantis ir bankroto administratorius įvykdė bankrutavusios bendrovės kreditorių valią.
  6. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankroto procedūrų vykdymu, t. y. pratęsus BUAB „Alfinas“ bankroto procedūrą tam, kad inicijuoti naujus teisminius procesus su buvusiu vadovu, kuris neturi jokio turto, iš kurio galima priverstine tvarka išieškoti skolas (apeliantas patvirtina aplinkybę, kad iš buvusio atsakovės vadovo D. A. priverstine tvarka realiai buvo išieškota tik 399,97 Eur), nebus neužtikrinta nei kreditorių, nei skolininkės interesų apsauga ir bus pažeistas bankroto procedūros operatyvaus užbaigimo tikslas.
  7. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
  8. Taigi, bankroto proceso eigoje, iki BUAB „ALFINAS“ likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, bankroto administratoriui ir / arba apeliantui (kreditoriui) nesikreipus į teismą dėl bankrutavusios bendrovės kreditoriaus (apelianto) pažeistų teisių gynybos, ir apeliantui toliau laikantis pozicijos, jog atsakingo dėl tyčinio bankroto asmens (buvusio atsakovės vadovo) neteisėtais veiksmais (pvz., 2012 m. spalio 19 d. įsakymu nuo direktoriaus pareigų nusišalinęs D. A. tęsė bendrovės turto perleidimą, vykdė fiktyvius prekių perdavimus kitiems kreditoriams, buvo vadovo ir / arba buhalterės klaidinamas dėl bendrovės turto apimties, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, dėl to klaidino akcininką ir t.t.) buvo padaryta žala (sumažintas bendrovės turtas), kurios dydį grindžia 2012 m. atskaitiniais metais atsakovės turto dalies sumažėjusia verte (115 819,92 Eur), kreditoriui S. G. ir po BUAB „Alfinas“ pabaigos išlieka teisė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos priteisimo iš kaltų asmenų.

13Dėl bylos procesinės baigties

  1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str.1 d. 1 p.).
  2. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; apeliacinės instancijos teismas atmesdamas apeliacinį skundą gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Angel Angelov v. Bulgaria, No. 51343/99, judgment of 15 February 2007; kt.).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 93 str. 1, 2 d., 98 str. 1 d.). Atsakovės bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ prašo priteisti 300,00 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Išlaidas pagrįsti pateikė 2018 m. birželio 12 d. advokatės J. V. išrašytą UAB „Verslo konsultantai“ sąskaitą Nr. 37-V/2018 (300,00 Eur) ir 2018 m. birželio 15 d. Luminor lėšų pervedimo nurodymą Nr. 5965 (300,00 Eur). Nuo 2015 m. kovo 20 d. galioja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taigi, preliminari maksimali atlygintina advokato išlaidų suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 340,32 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2018-01-01–2018-03-31) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 850,80 Eur ×0,4 koef. Rekomendacijų 8.16 p.). Prašomos priteisti 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijose įtvirtinto užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijas bei vadovaudamasi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais sprendžia priteisti UAB „Verslo konsultantai“ iš S. G. 300,00 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Priteisti iš pareiškėjo S. G., a. k. ( - ) atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ALFINAS“ bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo konsultantai“, j. a. k. 300107165, 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Proceso dalyviai
Ryšiai