Byla 2A-613-241/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2008-390/2016 pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“ (po reorganizavimo – akcinė bendrovė „Telia Lietuva“) dėl viešojo judriojo telefono ryšio sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjo vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir ab initio sutarties pripažinimo galiojančia, viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti šių paslaugų teikimą, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas K. K. kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydamas:
    1. pripažinti negaliojančiomis 2008 m. gegužės 28 d. sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo telefono abonentui Nr. ( - ) (toliau – ir sutartis) sąlygas (sąlygų dalis), kaip nesąžiningas:
      1. sutarties 3.1 ir 3.2 punktuose numatytų sąlygų dalis „vienu ar keliais iš alternatyvių būdų (raštu, informavimo priemonėse, SMS žinute, elektroninio ryšio priemonėmis)“;
      2. sutarties 3.6, 3.7 ir 3.8 punktuose numatytų sąlygų dalis „(internetas, duomenų perdavimas ir pan.)“;
      3. sutarties 3.7 punkte numatytos sąlygos dalį „kuris negali būti trumpesnis nei 15 dienų nuo pranešimo dienos“;
      4. sutarties 3.9 punkte numatytos sąlygos dalį „(atliktas daugiau nei 2 kartus)“;
      5. sutarties 3.10 punkte numatytą sąlygą „klientui nevykdant šioje sutartyje nustatytų esminių įsipareigojimų, laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų reikalavimų paviešinti informaciją apie tokių įsipareigojimų nevykdymą, tame tarpe ir informaciją, susijusią su debitoriniu įsiskolinimu“;
      6. sutarties 5.4 punkte numatytos sąlygos dalį „atjungus abonentą nepraėjus minimaliam naudojimosi UAB „Omnitel“ ryšio paslaugomis terminui, sumokėti netesybas už kiekvieną abonentą, kuriam nepasibaigęs minimalus naudojimosi terminas“;
      7. sutarties 6.4 punkte numatytą sąlygą „netesybas, nurodytas šios sutarties 5.4 punkte ir/ar 6.5 punkte, klientas privalo sumokėti gavęs iš UAB „Omnitel“ raginimą sumokėti netesybas“;
      8. sutarties 6.5 punkte numatytą sąlygą „praleidęs mokėjimo terminus, klientas, UAB „Omnitel“ reikalavimu, sumoka delspinigius po 0,02 proc. už kiekvieną praleistą dieną, skaičiuojant nuo visos įsiskolinimo sumos“;
      9. sutarties 6.6 punkte numatytą sąlygą „visi mokėjimai laikomi atliktais nuo pinigų įskaitymo į UAB „Omnitel“ sąskaitą dienos“;
      10. sutarties 6.7 punkte numatytos sąlygos dalį „nepaisant to, kaip bus nurodyta kliento, visi“;
      11. sutarties 7.1 punkte numatytos sąlygos dalį „klientas sutinka, kad šios sutarties 3.10, 3.11 ir 3.12 punktuose numatytais atvejais ir sąlygomis UAB „Omnitel“ rinktų bei tvarkytų duomenis apie klientą“;
      12. sutarties 7.2 punkte numatytą sąlygą „klientas pareiškia, kad sutinka, jog UAB „Omnitel“ 10 metų tvarkytų jo asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais (tame tarpe ir reklaminio pobūdžio pranešimų siuntimui), o tolimesnis duomenų atnaujinimas, patikslinimas būtų atliekamas telerinkodaros ar kitu UAB „Omnitel“ tuo metu naudojamu būdu“;
      13. sutarties 10.4 punkte numatytos sąlygos dalį „arba kitokiais abiejų šalių valią išreiškiančiais būdais (tame tarpe ir tylėjimu)“.
    2. pripažinti UAB „Omnitel“ veiksmus – atsisakyti grąžinti ieškovui telefoninio ryšio abonento numerį ( - ) – neteisėtais ir įpareigoti atsakovę atnaujinti judriojo telefoninio ryšio paslaugų teikimą ieškovo nurodytam telefono numeriui.
    3. priteisti ieškovui iš atsakovės UAB „Omnitel“ 238 748,92 Lt turtinės žalos ir 10 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, viso 10 238 748,92 Lt (2 965 347 Eur) bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
    4. pripažinti atsakovės 2009 m. lapkričio 23 d. pranešimu Nr. 108956 vienašališkai 2009 m. birželio 12 d., t. y. atgaline data, įvykdytą sutarties nutraukimą negaliojančiu ir ab initio 2008 m. gegužės 28 d. sutartį pripažinti galiojančia.
  2. Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 22 d. sprendimu civilinę bylą dėl reikalavimo pripažinti sutartį galiojančia ir viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo nutraukimą neteisėtu, nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 847 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  3. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai atsakovei dėl 2008 m. gegužės 28 d. viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis bei dėl 238 748,92 Lt turtinės žalos, 10 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Kitą Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo dalį (dėl reikalavimų pripažinti viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjo vienašališką ginčo sutarties nutraukimą negaliojančiu ir ab initio sutartį galiojančia, dėl reikalavimo viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų nutraukimą pripažinti neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti šių paslaugų teikimą) panaikino ir perdavė civilinę bylą dėl nurodytų ieškinio reikalavimų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo valstybei – 4,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  2. Teismas vertino, kad ieškovas suformuluotais ieškinio reikalavimais siekia vienintelio ir galutinio tikslo – kad jam būtų atnaujintas nutrauktų paslaugų teikimas ir suteiktas buvęs telefono ryšio numeris.
  3. Teismas laikė teisiškai pagrįstais atsakovės argumentus, kad ieškovui judriojo ryšio paslaugų teikimo abonento atnaujinimas numeriui ( - ) negalimas, nes atsakovė jau nedisponuoja tokiu telefono ryšio abonento numeriu ir šis numeris teisės aktų nustatyta tvarka yra perkeltas į kitą judriojo ryšio paslaugų teikėjo tinklą.
  4. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad ieškovui anksčiau suteiktas telefono numeris atsakovei jau nepriklauso ir atsakovė neturi teisės skirstyti telefono numeracijos, nes toks telefonų ryšio numeracijos skirstymas priklauso išimtinai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai. Perkeliant numerį ir keičiant viešųjų telefono ryšio paslaugų tinklą, teisė naudoti šį numerį ir su tuo susiję įsipareigojimai pereina gavėjui. Kadangi atsakovė nėra numerio gavėja, tai, teismo vertinimu, ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl įpareigojimo atnaujinti paslaugų tiekimą jam suteiktu numeriu yra nepagrįstas.
  5. Teismas, remdamasis bylos duomenimis ir atsakovės atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu, konstatavo, kad 2008 m. birželio 25 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis yra galiojanti. Teismas, įvertinęs atsakovės paaiškinimus, kad ieškovas gali naudotis atsakovės teikiamomis paslaugomis kitu abonento numeriu, pateikęs prašymą dėl abonento prijungimo, byloje nesant šiuos paaiškinimus paneigiančių duomenų, sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl ginčo sutarties pripažinimo galiojančia negali būti tenkinamas.
  6. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės prašomos priteisti 847 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija maksimalaus priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydžio.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą (jos dalį) pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pažeidė proceso teisės normų nuostatas dėl teisingo ir sąžiningo teisminio proceso ir bylos išnagrinėjimo nepriklausomame ir nešališkame teisme. Dėl kilusių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu ir nesuinteresuotumu bylos nagrinėjimu ir (ar) bylos baigtimi, bylą nagrinėjusiam teisėjui A. K. pareiškus nušalinimą, teisėjas nuo tolesnio bylos nagrinėjimo nenusišalino ir teismo nepagrįstai nebuvo nušalintas. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl teisėjo A. K. veiksmų teisminiame procese, 2016 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje teisėjui pažeidus sąžiningo proceso vedimo taisyklę, klausimą dėl ginčo sutarties, jos nutraukimo ir negaliojimo teisėtumo teisėjui A. K. sprendus išimtinai pagal atsakovės atstovo pareikštą pageidavimą, teisėjui aktyvia ir agresyvia tonacija darius ieškovui procese tiesioginį psichologinį spaudimą ir poveikį, reiškus ieškovui imperatyvius reikalavimus dėl nagrinėjamų klausimų byloje išsprendimo išimtinai tik pagal atsakovės atstovo pareikštą pageidavimą, ir reiškus procese ieškovui imperatyvius grasinamus reikalavimus.
    2. Teismas pažeidė proceso teisės normų reglamentaciją dėl bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir šioje dalyje perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas pažeidė materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo taisykles ir neteisingai išsprendė bylą. Teismas neteisėtai nevykdė įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties dėl perduotos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bylos dalies nagrinėjimo, išaiškinant ir įvertinant apeliacinio teismo nurodytas reikšmingas bylos aplinkybes dėl nagrinėtinų pirmosios instancijos teisme ieškinio reikalavimų, dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjos (atsakovės) vienašališko 2008 m. gegužės 28 d. sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties pripažinimo galiojančia nuo jos sudarymo momento, ir dėl ieškovo papildomai pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo pripažinti neteisėtu viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo nutraukimą ieškovui abonento numeriu ( - ) ir įpareigojimo atsakovę atnaujinti judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą ieškovui suteiktam abonento numeriui. Teismas neaiškino ir nevertino apeliacinio teismo nurodytų reikšmingų bylos aplinkybių visumos ir jas patvirtinančių įrodymų – ieškovo susirašinėjimo su atsakove, telefono ryšio paslaugų teikimo nutraukimo fakto ir kitų šiam klausimui apeliacinio teismo nurodytų ir pirmosios instancijos teismo nustatytinų ir išaiškintinų reikšmingų aplinkybių, nevykdė nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartimi pateiktų išvadų dėl byloje neišnagrinėtų ir apeliacinio teismo privalomai nurodytų pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš naujo išnagrinėti ir įvertinti iš esmės, pasisakant dėl jų sprendime, eilės reikšmingų faktinių bylos aplinkybių: ar ieškovas ir atsakovė tinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ar buvo pagrindas ieškovui apriboti ir vėliau nutraukti judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą, ar teisėtai kitam abonentui buvo perleistas ieškovui skirtas naudotis telefono numeris ir, jeigu buvo padaryti šio numerio perleidimo pažeidimai, ar jie sudaro pagrindą panaikinti kitam asmeniui suteiktą teisę naudotis šiuo telefono numeriu, taip pat – išnagrinėti ir įvertinti, kam buvo suteikta teisė (išduotas leidimas) naudotis nurodytu telefono numeriu, ar buvo laikomasi sutartyje ir Telefonų ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatytos telefono numerio suteikimo, naudojimo ir perleidimo tvarkos, ar galimai esant Telefonų ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių ar (ir) atsakovės leidime nustatytų numerių naudojimo sąlygų pažeidimams, galimas kitam asmeniui suteiktos teisės naudotis ieškovui priklausančiu telefono numeriu panaikinimas. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai neaiškino ir neįvertino reikšmingų faktinių bylos aplinkybių dėl bylos šalių vykdytų veiksmų teisėtumo pagal norminių teisės aktų ir sutarties reglamentaciją.
    3. Teismas pažeidė proceso teisės normų nustatytus teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, teismui priimant sprendimą dėl visų ieškinio reikalavimų, privalomai įvertinant byloje esančius įrodymus ir konstatuojant turinčias reikšmės bylai nustatytas ir nenustatytas aplinkybes, taikytiną įstatymą. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai sprendime neaiškino ir nesprendė dėl ieškinio reikalavimo pripažinti ryšio paslaugų ieškovui teikimo nutraukimą neteisėtu, ieškinio reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo atnaujinti ryšio paslaugų teikimą ieškovui suteiktu telefono abonento numeriu atnaujinimo išsprendė pažeidęs materialiosios teisės normas, netinkamai jas išaiškinęs ir pritaikęs, ir reikalavimą dėl ginčo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties pripažinimo galiojančia išsprendė netinkamai ir pažeidęs proceso teisės normas, nepagrįstai motyvavęs šią sprendimo dalį atsakovės atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu dėl 2008 m. birželio 25 d. sudarytos ginčo sutarties galiojimo. Teismo pateikti nurodyti sprendimo motyvai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, atsakovės atstovo 2016 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje teismui pateiktam visiškai priešingam parodymui, kad ginčo sutartis yra nutraukta, ir sutarties nutraukimas yra pagrįstas. Teismas nepagrįstai nevertino ir sprendime nepasisakė dėl ieškovo teikto teismo posėdyje pareiškimo apie atsakovės pateiktus į bylą suklastotus įrodymus ir dėl pareikšto prašymo nelaikyti šių įrodymų įrodinėjimo priemone.
    4. Teismas pažeidė proceso teisės normų nustatytą teismui imperatyvią taisyklę dėl privalomo bylos nagrinėjimo sustabdymo laikotarpiui iki bus nustatyta tvarka išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka kitame teisme. Teismas nepagrįstai netenkino ir atmetė ieškovo pareikštą prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo laikotarpiui iki bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. e2-25721-528/2016, kurios nagrinėjimo procesas pradėtas Kauno apylinkės teisme pagal ieškovo pareikštą ieškinį atsakovei UAB „Omnitel“ dėl mokėjimo reikalavimų pripažinimo negaliojančiais. Teismas netinkamai vertino ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes apie kitame teisme pareikštą civilinį ieškinį, kurį išnagrinėjus priimtas teismo sprendimas turės tiesioginį ir imperatyvų pobūdį nagrinėjamoje byloje aiškinant ir vertinant faktines bylos aplinkybes, sprendžiant klausimus dėl pareikštų ieškinio reikalavimų dėl ginčo sutarties ir paslaugų teikimo nutraukimo ieškovui pagrįstumo ir teisėtumo.
    5. Teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles ir netinkamai vykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi teiktų pirmosios instancijos teismui nurodymų nagrinėjant bylą (bylos dalį) pirmosios instancijos teisme iš naujo, išspręsti ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas suklydo, sprendė vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi, t. y. kitu teisiniu dokumentu, negu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi nagrinėjama byla (bylos dalis) buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nepagrįstai neaiškino ir neįvertino nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti nurodyta apeliacinio teismo nutartimi akcentuotų faktinių bylos aplinkybių dėl atsakovės, jos atstovų veiksmų pakartotinai ir sistemingai teikus teismui visiškai prieštaringus parodymus dėl ginčo sutarties: dėl sutarties nutraukimo ir jos negaliojimo, ginčo sutarties galiojimo ir, nagrinėjant bylą (bylos dalį) iš naujo, naujai pareikšto prieštaringo parodymo dėl ginčo sutarties nutraukimo (sutarties negaliojimo). Nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui teismas nepagrįstai neįvertino atsakovės veiksmų, atsakovės atstovams naudojusis šalies procesinėmis teisėmis nesąžiningai.
    6. Teismas pažeidė proceso teisės normų reikalavimus tinkamai įgyvendinti teisingumą, nesiėmė jokių priemonių nustatyta tvarka pašalinti teisės pažeidimus dėl proceso teisės normoms prieštaraujančių asmenų elgesio procese. Teismas nepagrįstai nereagavo į reikšmingas bylos aplinkybes dėl atsakovės atstovų advokato V. T. ir advokato padėjėjų B. S. ir A. D. vykdyto bylos procese piktnaudžiavimo šalies procesinėmis teisėmis, šalies atstovams pakartotinai ir sistemingai teikus teismui visiškai prieštaringus parodymus nagrinėtu klausimu dėl ginčo sutarties nutraukimo (negaliojimo) ir jos galiojimo. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad visiškai prieštaringus parodymus teismui teikę nurodyti atsakovės atstovai yra atsakingi asmenys (advokatas ir advokato padėjėjai) ir šių asmenų profesinę veiklą reglamentuoja atskiras įstatymas, nustatantis tokiems asmenims aukštesnius profesinės veiklos standartus, reikalavimus ir atsakomybę. Nurodytais pagrindais teismas nepagrįstai nevertino atsakingų asmenų vykdytų proceso teisės normų pažeidimų ir nesprendė dėl šių pažeidimų pašalinimo, teismo atskirąja nutartimi neinformavo Lietuvos advokatūros dėl nurodytų atsakingų asmenų veiksmų, vykdyto piktnaudžiavimo procesu.
  2. Atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. Apelianto nurodyti teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų ir tariamai akivaizdaus šališkumo ieškovo atžvilgiu yra grindžiami hipotetiniais pasvarstymais ir siekiu prieštarauti objektyviam ir teisėtam, tačiau ieškovui nepalankiam, sprendimui. Ieškovo nurodoma aplinkybė dėl tariamai neteisėto bylą nagrinėjusio teisėjo A. K. nenusišalinimo yra paneigta Kauno apygardos teismo pirmininko sprendimu netenkinti ieškovo prašymo nušalinti teisėją A. K. nuo bylos nagrinėjimo.
    2. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartyje detaliai nustatė civilinių santykių tarp ieškovo ir atsakovės susiformavimo pagrindą, tarpusavio teisių ir pareigų vykdymo apimtis ir kitus prejudicinius faktus, kurie turėjo tiesioginės įtakos skundžiamo sprendimo priėmimui. Teismas, remdamasis apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, priėjo objektyvią, teisėtą ir teisingą išvadą, jog ieškovas byloje siekė išimtinai vienintelio ir galutinio tikslo – kad jam būtų atnaujintas paslaugų teikimas ir suteiktas buvęs telefono ryšio numeris. Teismas priėjo teisingą išvadą, jog viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis yra galiojanti, todėl ieškovas gali naudotis atsakovės teikiamomis paslaugomis bet kuriuo momentu pateikęs prašymą dėl bet kurio tuo metu esančio laisvo abonento numerio prijungimo. Teismas pagrįstai konstatavo faktą, jog neegzistuojant elektroninių ryšių paslaugų teikėjos (atsakovės) padarytų pažeidimų ginčo numerį perleidžiant sąžiningam trečiajam asmeniui, ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo atnaujinti paslaugų tiekimą jo anksčiau naudotu, tačiau jau kelis metus kitiems sąžiningiems tretiesiems asmenims perleistu numeriu, yra nepagrįstas.
    3. Ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. e2-25271-528/2016, tačiau ieškovo prašymo pateikimo momentu ieškovo ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-25271-528/2016 teisėjo rezoliucija net nebuvo priimtas, todėl teismas net neturėjo teisėto ir faktinio pagrindo stabdyti jau ir taip kelis metus vykstančios bylos nagrinėjamą. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-25271-528/2016 keliami ieškovo reikalavimai atsakovei nors formaliai ir yra susiję su 2008 m. birželio 25 d. sutarties vykdymu, tačiau neturi jokio tiesioginio ryšio su šioje byloje reiškiamų reikalavimų įgyvendinimu. Ieškovas, teikdamas procesinį prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą, nesiekė savo tariamai teisėtų interesų apsaugos, o veikė išimtinai siekiu vilkinti teisminį procesą.
    4. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tačiau skunde nepateikia jokių šį tariamą pažeidimą patvirtinančių teiginių ar įrodymų, tokie ieškovo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra protingo, teisingo ir sąžiningo dydžio, nes nagrinėjama byla yra didelės apimties, joje analizuojami teismų praktikoje retai pasitaikantys teisiniai aspektai, ji trunka jau kelis metus, be to, atsakovės patirtos išlaidos advokatų pagalbai neviršija Teisingumo ministro nustatytų rekomendacinių dydžių.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

12Dėl teismo šališkumo

  1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs teisėjas A. K. buvo nepagrįstai nenušalintas ir pats nenusišalino, kilus pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu ir nesuinteresuotumu bylos nagrinėjimu ir (ar) bylos baigtimi. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl teisėjo A. K. veiksmų teisminiame procese, 2016 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje teisėjui pažeidus sąžiningo proceso vedimo taisyklę, klausimą dėl ginčo sutarties, jos nutraukimo ir negaliojimo teisėtumo teisėjui A. K. sprendus išimtinai pagal atsakovės atstovo pareikštą pageidavimą, teisėjui aktyvia ir agresyvia tonacija darius ieškovui psichologinį spaudimą, reiškus ieškovui reikalavimus dėl byloje nagrinėjamų klausimų išsprendimo pagal atsakovės atstovo pareikštą pageidavimą.
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo prašymas dėl bylą nagrinėjusio teisėjo A. K. nušalinimo buvo išnagrinėtas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2016 m. spalio 25 d. nutartimi (3 t., b. l. 170-171), prašymas buvo atmestas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, susipažinęs su 2016 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio garso įrašu, konstatavo, kad bylą nagrinėjantis teisėjas teismo posėdžio metu patikslino bylos nagrinėjimo ribas, aiškinosi taikaus ginčo sprendimo galimybę ir tai nelaikytina pagrindu abejoti teisėjo nešališkumu. Šioje Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartyje taip pat nurodyta, kad teisėjas teismo procesą vedė savo kompetencijos ribose.
  3. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai, kad teisėjas A. K., spręsdamas ginčo klausimus atsakovės naudai, buvo šališkas, nepagrįstas. Apeliantas argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjusio teisėjo nušalinimo pagrindai, nepateikė, t. y., nenurodė nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, todėl darytina išvada, kad apeliantas nepaneigė preziumuojamo teismo (teisėjo) nešališkumo. Be to, procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas, nors ir nepalankių apeliantui, savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Kadangi byloje nėra duomenų, kad egzistuoja aplinkybės, kurios leistų pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusio teisėjo A. K. nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 straipsniai), tai apeliacinio skundo argumentas dėl teisėjo šališkumo atmestinas.

13Dėl bylos esmės atskleidimo

  1. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo, 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai atsakovei dėl 2008 m. gegužės 28 d. viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis bei dėl 238 748,92 Lt turtinės žalos, 10 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Kitą Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo dalį (dėl reikalavimų pripažinti viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjo vienašališką ginčo sutarties nutraukimą negaliojančiu ir ab initio sutartį galiojančia, dėl reikalavimo viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų nutraukimą pripažinti neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti šių paslaugų teikimą) panaikino ir perdavė civilinę bylą dėl nurodytų ieškinio reikalavimų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartyje nurodė, kad esminiai ieškinio reikalavimai ir esminės bylos faktinės aplinkybės, ar ieškovas ir atsakovė tinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ar buvo pagrindas ieškovui apriboti ir vėliau nutraukti judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą ir sutartį (jeigu ji buvo nutraukta), ar teisėtai kitam abonentui buvo perleistas ieškovui skirtas naudotis telefono numeris bei, jeigu buvo padaryti šio numerio perleidimo pažeidimai, ar jie sudaro pagrindą panaikinti kitam asmeniui suteiktą teisę naudotis šiuo telefono numeriu, byloje liko neišnagrinėti.
  3. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog byloje nėra konkrečių duomenų apie sutarties nutraukimą (pavyzdžiui, atsakovės pranešimo ieškovui ir pan.), savaime nereiškia, kad sutartis nebuvo nutraukta. Darant išvadą byloje dėl sutarties galiojimo, teismas turėjo įvertinti visumą bylos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų – ieškovo susirašinėjimą su atsakove, telefono ryšio paslaugų nutraukimo faktą, telefono numerio perdavimo kitam abonentui ir perkėlimo į kitą tinklą faktą ir kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes.
  4. Lietuvos apeliacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė savo atsiliepime į patikslintą ieškinį iš pradžių laikėsi pozicijos, kad ginčo sutartis nutraukta nuo 2009 m. birželio 12 d., kai buvo išjungtas abonentas, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja atnaujinti telefono ryšio teikimo paslaugas, esant nutrauktai sutarčiai ir nesant pareikšto ieškinio dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Skirtingai traktuoti ginčo sutarties nutraukimo ir ryšio paslaugų teikimo pagal sutartį nutraukimo sąvokas atsakovė ėmėsi tik tuomet, kai ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus bei pareiškė naują reikalavimą dėl ginčo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovas, reaguodamas į atsakovės poziciją dėl sutarties galiojimo, taip pat ėmė teigti, kad sutartis nėra nutraukta ir yra galiojanti, tačiau pareikšto ieškinio reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu ieškovas neatsisakė, todėl teismas privalėjo jį išnagrinėti iš esmės, tinkamai įvertindamas atsakovės prieštaringą poziciją šiuo klausimu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės pozicija šiuo klausimu išliko prieštaringa: viena vertus, atsakovė neteikė jokių argumentų ir įrodymų dėl sutarties galiojimo, o teikė savo poziciją tik apie ryšio paslaugų teikimo nutraukimą, kita vertus, aiškindama ryšio paslaugų teikimo atnaujinimo ieškovui galimybes, teigė, jog objektyviai atnaujinti paslaugų teikimą ieškovui suteiktam telefono numeriui neturi galimybės, nes šiuo numeriu naudojasi kitas abonentas, be to, numeris perkeltas į kitą tinklą. Tokia atsakovės pozicija reiškia, kad sutartis yra galiojanti, tačiau pagal galiojančią sutartį teikti paslaugą, kuri ir sudaro sutarties dalyką, ieškovė neturi galimybės. Pagal sutarties 1.1 punktą ir ieškovo prašymą įjungti abonentą, ieškovui buvo teikiama tik viena paslauga – viešojo judriojo telefono ryšio paslauga abonentui Nr. ( - ).
  5. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ginčo sutarties ir Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1V-1104, nuostatų, reglamentuojančių paslaugų teikėjo teisę pakeisti kliento telefono numerį arba perduoti teisę naudotis šiuo telefono numeriu kitam abonentui. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino paslaugų teikėjo, kaip asmens, kuriam buvo išduotas leidimas naudotis vėliau ieškovui paskirtu telefono numeriu, veiksmų teisėtumo, t. y. netikrino, ar perduodant teisę kitam asmeniui naudotis ieškovui skirtu telefono numeriu, buvo laikomasi ginčo sutartyje ir Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklėse nustatytos telefono numerių suteikimo ir perleidimo tvarkos, taip pat nevertino, ar nagrinėjamu atveju galimai esant Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių ar (ir) atsakovės leidime nustatytų numerių naudojimo sąlygų pažeidimams, galimas kitam asmeniui suteiktos teisės naudotis ieškovui priklausančiu telefono numeriu panaikinimas. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog paslaugų teikimo atnaujinimas ieškovui suteiktam telefono numeriui nėra galimas, padarė tinkamai nenustatęs visų šiam klausimui reikšmingų aplinkybių bei jų neįvertinęs.
  6. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
  7. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo atnaujinti paslaugų teikimą ieškovui suteiktam telefono numeriui, laikė pagrįstais atsakovės argumentus, kad ieškovui judriojo ryšio paslaugų teikimo abonento atnaujinimas numeriui ( - ) negalimas, nes atsakovė jau nedisponuoja tokiu telefono ryšio abonento numeriu ir šis numeris teisės aktų nustatyta tvarka yra perkeltas į kitą judriojo ryšio paslaugų teikėjo tinklą. Faktinę aplinkybę, kad ginčo telefono numeris atsakovei nepriklauso, teismas nustatė remdamasis sprendime nenurodytais (nekonkretizuotais) bylos faktiniais duomenimis, atsakovės atstovo paaiškinimais ir aplinkybe, kad šio fakto neneigia ieškovas. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovė neturi teisės skirstyti telefono numeracijos, nes toks telefonų ryšio numeracijos skirstymas priklauso išimtinai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai. Teismas, remdamasis Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių 38 punktu, kuriame nurodyta, kad perkeliant numerį ir keičiant viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėją, teisė naudoti šį numerį ir su tuo susiję įsipareigojimai pereina gavėjui, taip pat įvertinęs tai, kad atsakovė nėra ginčo telefono numerio gavėja, sprendė, jog reikalavimas atnaujinti paslaugų teikimą ieškovui suteiktam telefono numeriui yra nepagrįstas.
  8. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti ginčo sutartį galiojančia, įvertino sprendime nenurodytus (nekonkretizuotus) bylos duomenis, atsakovės atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, ir konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis yra galiojanti. Taip pat teismas atsižvelgė į atsakovės atstovo paaiškinimą, kad ieškovas gali naudotis atsakovės teikiamomis paslaugomis bet kokiu momentu kitu abonento numeriu, pateikęs prašymą dėl abonento prijungimo. Teismo vertinimu, byloje duomenų, paneigiančių atsakovės aiškinimą, nepateikta. Todėl teismas sprendė, kad šis ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas.
  9. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartyje nurodytų esminių ieškinio reikalavimų ir esminių bylos faktinių aplinkybių, t. y. ar ieškovas ir atsakovė tinkamai vykdė ginčo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ar buvo pagrindas ieškovui apriboti ir vėliau nutraukti judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą ir sutartį (jeigu ji buvo nutraukta), ar teisėtai kitam abonentui buvo perleistas ieškovui skirtas naudotis telefono numeris bei, jeigu buvo padaryti šio numerio perleidimo pažeidimai, ar jie sudaro pagrindą panaikinti kitam asmeniui suteiktą teisę naudotis šiuo telefono numeriu.
  10. Vienintelis teismo argumentas, pagrindžiantis reikalavimo pripažinti ginčo sutarties nutraukimą neteisėtu ir ginčo sutartį galiojančia atmetimą, yra teismo vertinimas, kad ginčo sutartis yra galiojanti ir ieškovas gali naudotis atsakovės teikiamomis paslaugomis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, viena vertus, atsakovės atstovas 2016 m. rugpjūčio 10 d. pareiškime dėl nedalyvavimo teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė vienašališkai nutraukė ginčo sutartį (3 t., b. l. 148-149), taip pat šią aplinkybę jis patvirtino tiek 2016 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje, tiek ir 2016 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje. Kita vertus, nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo sutartis yra galiojanti, tačiau, kaip 2016 m. gegužės 3 d. nutartyje pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas, vien aplinkybė, jog byloje nėra konkrečių duomenų apie sutarties nutraukimą (pavyzdžiui, atsakovės pranešimo ieškovui ir pan.), savaime nereiškia, kad sutartis nebuvo nutraukta. Teisėjų kolegijos vertinimu, darydamas išvadą dėl ginčo sutarties galiojimo teismas neįvertino visumos bylos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų (ieškovo susirašinėjimo su atsakove, telefono ryšio paslaugų nutraukimo fakto, telefono numerio perdavimo kitam abonentui ir perkėlimo į kitą tinklą fakto ir kt.). Taip pat teismas neįvertino atsakovės prieštaringos pozicijos šiuo klausimu (ginčo sutartis galiojanti/nutraukta).
  11. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime atmesdamas ieškinio reikalavimą atnaujinti paslaugų teikimą ieškovui suteiktam telefono numeriui, nenagrinėjo ginčo sutarties ir Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių nuostatų, reglamentuojančių paslaugų teikėjo teisę pakeisti kliento telefono numerį arba perduoti teisę naudotis šiuo telefono numeriu kitam abonentui. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino paslaugų teikėjo, kaip asmens, kuriam buvo išduotas leidimas naudotis vėliau ieškovui paskirtu telefono numeriu, veiksmų teisėtumo, t. y. netikrino, ar perduodant teisę kitam asmeniui naudotis ieškovui skirtu telefono numeriu, buvo laikomasi ginčo sutartyje ir Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklėse nustatytos telefono numerių suteikimo ir perleidimo tvarkos, taip pat nevertino, ar nagrinėjamu atveju galimai esant Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių ar (ir) atsakovės leidime nustatytų numerių naudojimo sąlygų pažeidimams, galimas kitam asmeniui suteiktos teisės naudotis ieškovui priklausančiu telefono numeriu panaikinimas. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad paslaugų teikimo atnaujinimas ieškovui suteiktam telefono numeriui nėra galimas, padarė tinkamai nenustatęs visų šiam klausimui reikšmingų aplinkybių bei jų neįvertinęs.
  12. Pirmosios instancijos teismas, nors ir atmesdamas ieškinį visa apimtimi, neišsprendė ieškinio reikalavimo pripažinti judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo nutraukimą neteisėtu. Dėl šio ieškinio reikalavimo teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė. Teismas privalo iš esmės išnagrinėti visus materialiuosius teisinius ieškovo reikalavimus, pareikštus atsakovei, ir pasisakyti dėl jų sprendime, t. y. nustatyti faktines aplinkybes, taikytinas materialiosios teisės normas ir pasisakyti, ieškinys tenkinamas ar ne (CPK 265 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnio 1 dalis).
  13. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
  14. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių pobūdį, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra būtina atlikti byloje sprendžiamo ginčo įrodymų tyrimą ir vertinimą iš esmės visa apimtimi, taip pat nustatyti ir įvertinti šalis siejusius teisinius santykius, jų pobūdį ir turinį, atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartyje išdėstytus išaiškinimus, kuriais pirmosios instancijos teismas visiškai nesivadovavo. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad dėl neatskleistos sprendžiamo klausimo esmės egzistuoja skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo ir to klausimo perdavimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo pagrindas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14Dėl bylos sustabdymo

  1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo iki Kauno apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-25721-528/2016, kurios nagrinėjimo procesas pradėtas pagal ieškovo pareikštą ieškinį atsakovei UAB „Omnitel“ dėl mokėjimo reikalavimų pripažinimo negaliojančiais. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes apie kitame teisme pareikštą civilinį ieškinį, kurį išnagrinėjus priimtas teismo sprendimas turės tiesioginę įtaką nagrinėjamoje byloje aiškinant ir vertinant faktines bylos aplinkybes, sprendžiant klausimus dėl pareikštų ieškinio reikalavimų dėl ginčo sutarties ir paslaugų teikimo nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo.
  2. Ieškovo prašymas dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo buvo pareikštas 2016 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio metu. Teismas šį prašymą išnagrinėjo ir atmetė žodine nutartimi to paties teismo posėdžio metu. Teismas, įvertinęs tai, kad Kauno apylinkės teismui pateiktas ieškovo ieškinys nėra priimtas, yra nustatytas terminas pašalinti paduoto ieškinio trūkumus, t. y. civilinė byla dar nėra iškelta, sprendė, jog nėra pagrindo sustabdyti civilinę bylą.
  3. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme 2016 m. spalio 4 d. gautas ieškovo ieškinys atsakovei UAB „Omnitel“ dėl mokėjimo reikalavimų pripažinimo negaliojančiais, užvesta civilinė byla Nr. e2-25721-528/2016. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas pašalinti paduoto ieškinio trūkumus. 2016 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovo atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis panaikinta ir ieškinio priėmimo klausimas perduotas Kauno apylinkės teismui spręsti iš naujo. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi ieškovo ieškinys atsakovei UAB „Omnitel“ dėl mokėjimo reikalavimų pripažinimo negaliojančiais priimtas.
  4. Prašymą dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo ieškovas reiškė privalomo bylos sustabdymo pagrindu, reglamentuotu CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, teigdamas, kad nagrinėjama byla stabdytina iki bus išspręsta kita civilinė byla (3 t., b. l. 173). CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Taigi būtinas šioje teisės normoje nustatytos sąlygos požymis – kitos bylos iškėlimas. Civilinėje byloje pareikšto ieškinio priėmimas laikomas civilinės bylos iškėlimu, kaip procesiniu veiksmu (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Įvertinus nutarties 32 punkte išdėstytas faktines aplinkybes ir šiame nutarties punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-25721-528/2016 buvo iškelta 2016 m. gruodžio 15 d. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio metu pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustačius civilinio proceso įstatyme numatytus bylos sustabdymo pagrindus, klausimas dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo gali būti sprendžiamas iš naujo.

15Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

  1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nereagavo į atsakovės atstovų advokato V. T. ir advokato padėjėjų B. S. ir A. D. piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, jiems pakartotinai ir sistemingai teikiant teismui prieštaringus paaiškinimus dėl ginčo sutarties nutraukimo (negaliojimo) ir jos galiojimo. Taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai nesprendė dėl šių pažeidimų pašalinimo, teismo atskirąja nutartimi neinformavo Lietuvos advokatūros dėl nurodytų asmenų piktnaudžiavimo procesu.
  2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo priimti atskirąją nutartį CPK 299 straipsnio pagrindu dėl to, kad pirmosios instancijos teisme atsakovės atstovai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. CPK 299 straipsnyje numatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, įstatymų ar kitų teisės normų pažeidimų nenustatė, nagrinėjamoje byloje priimti atskirąją nutartį nebuvo pagrindo. Pažymėtina, kad šios aplinkybės neturi jokios reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, o apeliantas apie galimus pažeidimus atitinkamas institucijas turi teisę informuoti pats.

16Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

  1. Nustačius, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir ieškinio reikalavimų nagrinėjimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako.

17Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėjų kolegija nepasisako (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šį klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas.

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

19panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai