Byla 2A-147-538/2013
Dėl nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Eugenijos Morkūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Assuranceforeningen SKULD“ (Gjensidig) ieškinį atsakovei AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ dėl nuostolių atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei dėl nuostolių atlyginimo. Nurodo, kad 2008-06-01 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje atsakovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojams vykdžius krovos darbus, iš laivo „Sea Corona“ (TJO Nr. 7222762, Norvegijos vėliava) iškraunant treilerius su kroviniais, buvo apgadintas treileris ME 8088. Laivo „Sea Corona“ valdytojas buvo Danijos bendrovė „Scandlines Danmark“ A/S (toliau –laivo valdytojas), kuri savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi Danijos draudimo bendrovėje „Assuranceforeningen SKULD“(Gjensidig). Treileris KASKO draudimu buvo apdraustas Danijos draudimo bendrovės „Tryg Forsikring“ A/S ir lizingo sutarties pagrindu buvo naudojamas ir valdomas Danijos bendrovės „TransCargo“ A/S (toliau-treilerio valdytojas). Po treilerio sugadinimo Danijos jūriniai ekspertai „Esbjerg Survey Association Ltd.“ atlikę treilerio apžiūrą, nustatė treileriui padarytą 154508,00 DKK žalą. Treilerio remonto darbus atliko Danijos bendrovė „B.&K.Service“ A/S, kuri 2008-08-31 treilerio draudikui pateikė sąskaitą Nr. 76168 204 978,75 DKK sumai, o 2008-10-07 treilerio draudikas ją apmokėjo.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-10 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui Assuranceforeningen SKULD“ (Gjensidig) iš atsakovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 152 762,40 DKK žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme-2012-01-26 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 12 770,62 Lt bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų padarė išvadą, kad laivo valdytojas buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę, todėl 2008-06-01 krovinių iškrovimo iš laivo metu sužalojus treilerį, atsakomybė už treilerio sužalojimą prieš treilerio valdytoją ir treilerio draudiką teko laivo valdytojui kartu su ieškovu, kaip laivo valdytojo draudikui ir tiesioginiam žalos kaltininkui-atsakovei. Draudimo teisiniuose santykiuose žalą atlyginusiam draudikui pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens, todėl treilerio draudikas, 2008-09-04 atlyginęs treilerio remonto išlaidas, įgijo subrogacinį reikalavimą, nukreiptiną į asmenį, atsakingą už padarytą žalą, ir į žalos atlyginimo prievolę įstojo vietoje treilerio valdytojo (CK 6.1015 str.1-2 d.). Kadangi dėl žalos atlyginimo buvo bandoma taikiai susitarti, siekiant, kad treilerio draudiko dėl treilerio remonto patirtus nuostolius atlygintų tiesioginis sukeltos žalos kaltininkas-atsakovas, dėl žalos atlyginimo buvo deramasi su atsakove. Nepavykus susitarti su atsakove dėl atlygintinos žalos dydžio, 2011 m. rugpjūčio mėnesį buvo sudarytas susitarimas dėl galutinės 152 762,40 DKK atlygintinos žalos dydžio, o 2011-08-12 ieškovui sumokėjus sutartą galutinę 152 762,40 DKK patirtų nuostolių sumą treilerio draudikui, ieškovas įstojo į žalos atlyginimo prievolę vietoje treilerio draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką treilerio remonto išlaidų kompensavimo forma ir įgijo teisę reikšti subrogacinį reikalavimą dėl patirtų 152 762,40 DKK nuostolių atlyginimo į atsakingą asmenį, tai yra atsakovę. Kadangi subrogacija-tai asmenų pasikeitimas deliktinėje ar sutartinėje prievolėje, subrogaciniam reikalavimui yra taikomos tos teisės normos, kurios reglamentuoja prievolės, siejančios nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį. Ieškovo reikalavimui taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas, kuris prasidėjo įvykus žalai, tai yra 2008-06-01 (CK 1.125 str. 8 d.). Skolininkui atlikus veiksmus, liudijančius prievolės pripažinimą, ieškinio senaties terminas nutraukiamas, o nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyksta aplinkybės, buvusios ieškinio senaties termino nutraukimo pagrindu (CK 1.130 str.2-3d.). Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas savo prievolę atlyginti žalą pripažino 2009-06-29 rašte dėl žalos atlyginimo nurodydama, jog atsakovė pripažįsta savo atsakomybę dėl treilerio sužalojimo. Kaip konstatvo pirmosios instancijos teismas, atsakovei raštu patvirtinus atsakomybės už sukeltą žalą pripažinimą ir prisiėmimą, 2008-06-01 prasidėjęs ir nepasibaigęs trejų metų ieškinio senaties terminas 2009-06-29 atliktais atsakovės veiksmais buvo nutrauktas.

4Atsakovė su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko prašė skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, kadangi netinkmai taikė teises normas reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Taip pat netinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas įtvirtintas CK 6.1015 straispnio 1 ir 2 dalyse. Pasak apeliantės, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tirta, kokio turinio draudimo sutartys buvo sudarytos tarp laivo valdytojo ir ieškovės kaip draudimo kompanijos, kuria buvo apdrausta laivo valdytojo civilinė atsakomybė, bei tarp treilerio valdytojo ir draudimo bendrovės „Tryg Forsikring“ A/S, kuria treileris buvo apdraustas KASKO draudimu. Nurodo, jog šiose sutartyse galėjo būti nustatyta ir kitokia taisyklė nei numatyta CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje. Taip pat atsakovė nurodo, jog ieškovas, kaip laivo valdytojo civilinės atsakomybės draudikas neturėjo prievolęs atlyginti treilerio draudikui pastarojo išmokėtos draudimo išmokos, nes treileris buvo apgadintas ne laive, jis jau buvo iškrautas iš laivo ir statomas Klaipėdos valstybinio jūro uosto krantinėje. Dėl to treilerio apgadinimas negalėjo būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Dėl to ieškovas be pagrindo išmokėjo treilerio draudikui reikalaujama priteisti sumą. Esant šioms aplinkybėms, apeliantė daro išvadą, jog netinkamas ieškovas yra šioje byloje, ieškinį dėl nuostolių atlyginimo turėjo pareikšti treilerio draudikas „Tryg Forsikring“ A/S. Be to, kaip nurodo apelaintė, treileris buvo apgadintas 2008-06-01, o ieškovas treilerio draudikui pastarojo išmokėtą išmoką atlygino tik 2011-08-12 praėjus daugiau kaip trijų metu terminui. Nurodo, jog sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Taip pat atsakovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo priteistomis iš jos bylinėjimosi išlaidomis ieškovui. Nurodo, jog jų dydžiai neatitinka CPK 98 straipsnio 2 dalies ir ministro įsakyme numatytų dydžių.

5Ieškovė su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

8Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kurie susiję su netinkamu įrodymu vertinimu ir materialiųjų teisės normų taikymu vertintini kaip deklaratyvus. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais atsakovės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netyrė draudimo sutarčių turinio. Teisėjų kolegijos vertinimu šių sutarčių vertinimas nagrinėjamau atveju neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, jog CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacija šiuo atveju yra asmens pasikeitimas prievolėje, o tai reiškia, kad prievolė nepasibaigia jos įvykdymu dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nors draudimo išmoka gali ir visiškai padengti nuostolius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Teisėjų kolegija pažymi, kad šia norma reglamentuotas reikalavimo teisės perėjimas draudikui iš draudėjo, o ne kito asmens. Toks perėjimas yra susijęs su draudimo išmokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu. Kaip matyti iš bylos duomenų atsakovė netgi neneigė savo kaltės dėl sugadinto treilerio, tačiau susirašinėjimuose su draudiku kvestionavo žalos dydį. Nagrinėjamu atveju atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog išmokėtas žalos dydis už treilerio sugadinimą yra per didelis ir nepagrįstas.

9Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, jog šioje byloje yra netinkamas ieškovas. Teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybė, jog atsakovei reikalavimą pareiškė ne treilerio draudikas apdraudęs jį KASKO draudimu, o laivo valdytojo draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Subrogacijos atveju turto draudikas perima draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą tiek specialiosios (CK 6.1015 straipsnis), tiek ir bendrosios (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas) normų pagrindu. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią nuostatą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Kluonas“; bylos Nr. 3K-3-580/2007; kt.). Nagrinėjamu atveju visos civilinės atsakomybės sąlygos, pagal kurias kyla atsakovės civilinė atsakomybė, nustatytos bei įrodytos, be to, ir pati atsakovė jų neginčija.

10Taip pat teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kurie susiję su ieškinio senatimi. Atsižvelgiant į tai, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis), draudiko už žalą atsakingam asmeniui reiškiamiems reikalavimams atlyginti draudėjui išmokėtas sumas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas netaikomas. Tai paaiškinama tuo, kad tarp draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens nėra draudimo teisinių santykių, o subrogacijos būdu draudikui pereina draudėjo teisės į žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Estijos draudimo bendrovė AS „ERGO Kindlustuse“ v. UAB „Transmėja“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-438/2006). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantu, kuris nurodo, jog ginčo teisiniam santykiui turi būti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog skolininkui atlikus veiksmus, liudijančius prievolės pripažinimą, ieškinio senaties terminas nutraukiamas, o nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyksta aplinkybės, buvusios ieškinio senaties termino nutraukimo pagrindu (CK 1.130 str.2-3d.). Kaip pagrįstai nurodė, pirmosios instancijos teismas, atsakovė savo prievolę atlyginti žalą pripažino 2009-06-29 rašte dėl žalos atlyginimo. Šiame rašte atsakovė nurodė, jog ji pripažįsta savo atsakomybę dėl treilerio sužalojimo. Dėl to atsakovei raštu patvirtinus atsakomybės už sukeltą žalą pripažinimą ir prisiėmimą, 2008-06-01 prasidėjęs ir nepasibaigęs trejų metų ieškinio senaties terminas 2009-06-29 atliktais atsakovo veiksmais buvo nutrauktas.

11Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka ir su apeliacinio skundo dalimi, kuria kvestionuojamos priteistos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, jog CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba priteisiamos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjama civilinė byla yra sudėtinga susijusi su tarptautiniais elementais, ginčo teisiniame santykyje dalyvavo daug subjektų. Dėl to tinkamas bei kvalifikuotas procesinių dokumentų parengimas užėmė daug laiko ir reikalavo aukštesnių nei vidutinių teisinių žinių.

12CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kaip matyti iš pridedamos sąskaitos ieškovė turėjo 5 256,89 Lt išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Vis dėlto nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija atsižvelgdama į atsiliepimo į apeliacinio skundo turinį bei procesinio dokumento pobūdį konstatuoja, jog šios išlaidos yra per didelės. Dėl to mažintinos iki 3 000 Lt.

13Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

15Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai