Byla I-23-243/2014
Dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Remigijaus Armino, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vidai Rutkauskienei, pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei Kornelijai Rušinaitei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei, atsakovių Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Palangos miesto savivaldybės tarybos atstovui Vytautui Korsakui, atsakovės UAB „Baltijos pirkliai“ atstovui advokato padėjėjui Giedriui Skrinskai, atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams Aidui Valiui ir Juliui Raškauskui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š., trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB banko atstovui advokatui Konradui Pabijanskui, trečiojo suinteresuoto asmens A. R. atstovui advokato padėjėjui Artūrui Razgūnui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kuršasta“ atstovui advokatui Algimantui Juciui, trečiojo suinteresuoto asmens R. B. atstovei advokato padėjėjai Daivai Markauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą prašymą, paduotą 2013-11-05, atsakovams Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, UAB „Baltijos pirkliai“ bankroto administratoriui UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, A. S., UAB „Vita luci“ bankroto administratoriui UAB „Admivita“, J. T., R. S., UAB „Lakis ir ko“, UAB „Elektromarktas“, BUAB „Statybos ir projektavimo centras“ administratoriui UAB „Valeksa“, UAB „Kuršių kaimas“, M. Ž., G. K., E. S., A. V., V. Š., R. Š., R. Š., A. N., D. N., D. R., L. V., A. V., UAB „JU2“ bankroto administratoriui UAB „Bankroto administratorių biuras“, S. B., E. B., R. J., E. J., D. S., R. P., V. I., I. M., V. K., UAB „Baltijos energija“, UAB „Eidvaras“, UAB „Sabonio klubas ir partneriai“, AB „Baltic Research“, UAB „Kuršasta“, UAB „Erstuva“, AB SEB bankui, AB bankui „Snoras“, AB bankui „Swedbank“, Danske Bank A/S Lietuvos filialui, A. K., L. P., UAB „Agmedas“, G. Č., P. K., A. P., R. D., Ž. Ž., J. S., UAB „Vilgersta“, J. T. R., D. P., UAB „Vakarų ikoda“, L.U., V. N., O. K. (O. K.), V. Š., M. Z., UAB „Eugvilsta“, I. S., UAB „Gondalga“, J. S. (J. S.), UAB „Kesvalda“, IĮ „Gustina“, V. D., D. N., A. B., D. A., A. Š., A. B., R. K., T. A., L. N., M. N., A. R., M. B., UAB „Kauno šilas“, M. Č., R. Ž., K. Ž., A. Č., J. V. K., A. K., UAB „Diduva“, D. V., G. S., A. M., R. P., M. M., J. N., D. Z., UAB „Baltchem“, UAB „Valbis“, I. K., N. P., R. K., R. B., R. B., S. B., M. Č., M. Č., V. R., A. R., UAB „Stabili kryptis“, G. K., J. M., R. S., A. B., V. S., UAB „Gverdita“, R. R., UAB „Statybų kryptis“, R. B., J. F., V. M., M. K., R. K., G. M., M. Š., R. Š., A. A. Š., UAB „Nitė“, UAB „Kaminta“, J. S., UAB „Palangos ūkis“, A. V., D. B., J. V., A. R., V. R., UAB „Pilkoji kopa“, UAB „Ikfa“, V. A., A. V., A. A., K. R., K. B., UAB „Stenlita“, V. A., A.Š., R. R., S. G., T. V., M. R., S. M., UAB „KG Constructions“, D. K., B. V., M. V., UAB „Kaunesta“, L. P., D. J., A. J., UAB „Gaeta“, J. V., UAB „Disco ball“, V. L., O. J., A. M., V. D., UAB „Santjurina“, V. P., A. K., UAB „Dakia“, Š. S., N. T. G. S., L. M., UAB „Šiaulių banko lizingas“, J. O. dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, patikslintu prašymu, paduotu teismui 2013-11-05 (t. 16, b.l. 105-120) prašo:

41) panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004-10-07 sprendimo Nr. 254 „Dėl Šventosios pietvakarinės dalies (teritorija tarp Ošupio tako, Jūros g., Mokyklos g., Šventosios vandenvietės Palangoje) detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas detalusis planas sklypui Nr. 7 (t. 2, b.l. 3);

52) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2005-11-15 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 241 komplekso „Elija“ – poilsio pastatų, vandens sveikatingumo centro, viešbučio, barų, restoranų, ( - ), Palangoje, statybai (t. 3, b.l. 2);

63) panaikinti Palangos savivaldybės administracijos 2006-01-04 išduotą statybos leidimą Nr. 5 viešbučių, apartamentų poilsiui komplekso su komercinėmis patalpomis „Elija“ (9 pastatai) statybai, panaikinti išduotą 2006-04-27 statybos leidimą Nr. 5/1 viešbučio, poilsio apartamentų komplekso „Elija“ statybai (9 pastatai) (t. 3, b.l. 6, 7);

74) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004-12-21 įsakymo Nr. 13.6-4457, 3.1.1 punktą, kuriuo N. A. M. atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį ( - ), Palangoje, šiam žemės sklypui nustatytas architektūrinis urbanistinis apribojimas – statinių aukštis iki 30 m iki stogo kraigo, iki 9 aukštų (t. 3, b.l. 53-54);

85) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-11-26 įsakymo Nr. A1-4.1-800 4 punktą, kuriuo patvirtintas žemės sklypo planas, dydis, ribos bei apribojimai žemės sklype, esančiame ( - ), Palanga (t. 3, b.l. 57-64);

96) panaikinti Palangos savivaldybės administracijos išduotą 2008-06-16 statybos leidimą Nr. 180 viešbučio, poilsio apartamentų komplekso „Elija“ (9 pastatai) naujai statybai (projekto korektūrai), panaikinti išduotą 2009-03-09 statybos leidimą Nr. 43, poilsio apartamentų komplekso „Elija (9 pastatai) naujai statybai; techninio projekto korektūrai dalijant į atskirus statybos etapus (t. 8, b.l. 149, 153-155);

107) panaikinti Palangos savivaldybės administracijos išduotą 2010-07-08 statybos leidimą Nr. LNS-33-100708-00108 (Nr. 116), panaikinti Palangos savivaldybės administracijos išduotą 2010-07-30 statybos leidimą Nr. LNS-33-100730-00130 (Nr. 137) (t. 10, b.l. 19-28, 29-37);

118) panaikinti komisijos, paskirtos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos 2010-11-03 potvarkiu Nr. P3-4341, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą 2011-01-26 Nr. PTN-30-110126-00001 (t. 10, b.l. 2-5);

129) leisti statytojui UAB „Baltijos pirkliai“ per trejų metų terminą gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, pagal kurį perstatyti ar pertvarkyti statinius ar jų dalį, o šių veiksmų neatlikus įpareigoti išardyti statinius, paliekant teritorijų planavimo dokumentuose leistiną aukštį.

13Nurodo, jog 2008-03-03 gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008-02-28 raštu Nr. 6-163 duomenis apie galimus teisės aktų pažeidimus priimant Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004-10-07 sprendimą Nr. 254, kuriuo patvirtintas Šventosios pietvakarinės dalies (teritorija tarp Ošupio tako, Jūros g., Mokyklos g., Šventosios vandenvietės, Palangoje) detalusis planas (toliau – detalusis planas), dalyje dėl žemės sklypo Nr. 7, adresu ( - ), Palanga, (kadastrinis Nr. ( - )), kuriuos įvertinęs nusprendė ginti viešąjį interesą. Pareiškėjo teigimu, detaliojo plano sprendiniais suformuotame žemės sklype Nr. 7 numatyta: sklypo plotas 129759 kv.m., sklypo naudojimo būdas (pobūdis) - komercinė teritorija (K1, K3, K4), užstatymo tankumo koeficientas - 0,35 (statiniais užstatyto ploto santykis su viso sklypo plotu), statinių aukštis - iki 9A, iki 30 m; siūloma statyti sporto ir pramogų kompleksus, atvirus ir uždarus baseinus, viešbučius, restoranų parduotuves ir informacinį centrą. Pažymi, jog Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje (Žin., 2004, Nr. 21-617) apibrėžta, kad planavimo sąlygos - tai planuojamai teritorijai taikomi teritorijų planavimo normų reikalavimai, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai bei sąlygas išduodančių institucijų reikalavimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir kad Aplinkos ministro 2004-05-07 įsakymu Nr. D1-262 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių 8.2 punkte nurodyta, jog institucija sąlygas rengia planuojamoje teritorijoje galiojančiais ir Teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, įtakojančiais numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento sprendinius. Nurodo, jog planuojamoje teritorijoje galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-04 nutarimu Nr. 523 patvirtintas Palangos miesto generalinis planas ir kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ir naudotojams, o pagal 26 straipsnio 3 dalį detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams. Nurodo, jog Palangos kurorto Generalinio plano pagrindiniuose teiginiuose įtvirtinti architektūrinės kompozicijos principai: 1. Pastatai negali dominuoti prieš pagrindinius pajūrio landšafto komponentus - jūrų, pliažą, kopas, miškus ir miškus – parkus; 2. Pastatų aukštingumas kurortiniame komplekse turi priklausyti ne tik nuo funkcinės paskirties, sezoniškumo, bet pirmiausia, nuo jo santykio su jūra ir supančiais pastatais. Generalinio plano tekstinės dalies Pagrindinio aiškinamojo rašto V dalies 1 skyriuje „Kurorte architektūrinės erdvinės kompozicijos principai“ taip pat nurodyta, jog vienas iš pagrindinių architektūrinės erdvinės kompozicijos principų yra „pagrindiniai pajūrio landšafto komponentai - jūra, pliažas, kopos miškai ir miškai - parkai negali būti užgožiami pastatais“. Generalinio plano tekstiniuose sprendiniuose reglamentuotos daugiaaukštės ir mažaaukštės gyvenamosios statybos teritorijos. Gyvenama statyba tekstiniuose sprendiniuose nurodoma 1-2 aukštų, 3 aukštų bei 4-5 aukštų. Akcentuoja, kad Detaliajame plane sklype Nr. 7 numatytas stalinių aukštis iki 7 aukštų, iki 22 m bei 9 aukštų, iki 30 m. Argumentuoja, jog šie detaliojo plano sprendiniai prieštarauja generalinio plano sprendiniams, numatantiems statinių aukščiai iki 5 aukštų. Pareiškėjo teigimu, ginčijamo 2004-10-07 sprendimo Nr. 254 dalis dėl sklypo Nr. 7 neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies, Aplinkos ministro 2004-05-07 įsakymu Nr. D1-262 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių 8.2 punkto, Generalinio plano Pagrindinių teiginių, Pagrindinio aiškinamojo rašto IV dalies 11 skyriaus „Pagrindiniai techno-ekonominiai rodikliai“, V dalies 1 skyriaus „Kurorto architektūrinės erdvinės kompozicijos principai“ reikalavimų. Prašymo reikalavimą grįsdamas tuo, jog neteisėta iš esmės, savo turiniu prieštaraujanti nurodytiems aukštesnės galios teisės aktams, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004-10-07 sprendimo Nr. 254 „Dėl Šventosios pietvakarinės dalies (teritorija tarp Ošupio tako, Jūros g., Mokyklos g., Šventosios vandenvietės) detaliojo plano patvirtinimo“ dalis, kuria patvirtintas detalusis planas sklypui Nr. 7, prašo šį sprendinį panaikinti.

14Pareiškėjas prašyme nurodo, jog ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu Palangos savivaldybės administracija 2005-11-15 patvirtino ir išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 241 komplekso „Elija“ - poilsio pastatai, vandens sveikatingumo centras, viešbučiai, barai, restoranai, ( - ), Palangoje, statybai. Teigia, jog 2005-11-15 projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 241 išduotas asmeniui (R. Š.), kuris nėra statytojas, tuo pažeidžiant Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 punktą, ir statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 10 punktą taip pat nurodo, kad 2005-08-22 prašymuose projektavimo sąlygoms gauti Nr. (18.9)-1062 bei Nr. (18.9)-1063 nurodyti skirtingi objektų pavadinimai: prašyme projektavimo sąlygoms gauti nurodyta viešbučių apartamentų kompleksas su komercinėmis patalpomis „Elija“, ( - ), Palanga, prašyme inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų prijungimo techninėms sąlygoms gauti - kompleksas „Elija“, apartamentai poilsiui, vandens sveikatingumo centras, barai, restoranai, vilos ir viešbučiai, ( - ), Palanga. Nurodo, jog projektavimo sąlygų sąvadas išduotas pagal šias projektavimo sąlygas, pažeidžiant Statybos įstatymo 2 straipsnio 33 punktą ir statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 5.2 ir 5.1 punktų nuostatas. Pareiškėjo teigimu, statinio projektavimo sąlygas parengė ne visi subjektai, kurie teisės aktais nustatyta tvarka privalo šias sąlygas pateikti, todėl pažeistos statybos reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 11.3 ir 49 punktų nuostatos, t.y. paraiška išduoti statybos projektavimo sąlygas nepateikta Kultūros paveldo departamento Klaipėdos apygardai, nors žemės sklypo nuosavybės dokumentuose nurodyta, kad viena iš specialiųjų žemės naudojimo sąlygų - nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos.

15Argumentuoja, jog ginčijamo detaliojo plano pagrindu Palangos savivaldybės administracija, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, išdavė 2006-01-04 statybos leidimą Nr. 5 viešbučių, apartamentų poilsiui komplekso su komercinėmis patalpomis „Elija“ (9 pastatai) statybai, 2006-04-27 išdavė statybos leidimą Nr. 5/1 viešbučio, poilsio apartamentų komplekso „Elija“ statybai (9 pastatai). Nurodo, jog Techninis projektas parengtas ypatingo statinio statybai, o pagal STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir stalinio ekspertizė“ 7.1 punktą projektuojant ypatingus statinius yra privaloma statinio statybos techninio projekto bendroji ekspertizė. Teigia, jog Palangos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2005-12-21 posėdyje sprendžiant klausimą dėl statybos leidimo išdavimo bendroji techninio projekto ekspertizės teigiama išvada nebuvo pateikta, tuo pažeidžiant Statybos įstatymo 23 straipsnio 6, 9 dalis, Aplinkos ministro 2004-12-28 įsakymu Nr. D1-696 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 19 punktą.

16Nurodo, kad pagal patvirtinto Šventosios gyvenvietės pietvakarinės dalies (teritorija tarp Ošupio tako, Jūros g., Mokyklos g., Šventosios vandenvietės) detaliojo plano sprendinius - sklype Nr. 7 šiaurės vakarų dalyje buvo numatyta statyti pramogų kompleksą ir vieną 9 aukštų viešbutį, bet techninio projekto sprendiniuose šiose vietose numatyta statyti 6, 7, 8 aukštų viešbučių apartamentų kompleksą su komercinėmis patalpomis – blokuotų pastatų grupe (9 pastatai) taip pat Techniniame projekte numatytas aukščiausio statinio, suprojektuoto prie ašių Y12 ir X4 susikirtimo aukštis nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki statinio konstrukcijų aukščiausio taško yra 31,7 m (+28,10 m aukščiausiame taške, žemiausiame -3,60 m.). Teigia, jog šie techninio projekto sprendiniai neatitinka detaliojo plano sprendinių ir projektavimo sąlygų sąvado Nr. 241 4.1.2 punkto reikalavimų. Argumentuoja, jog dėl šių pažeidimų Palangos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2005-12-21 išvada, kad statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus ir rekomendacija išduoti statybos leidimą, neteisėta. Prašo panaikinti ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008-06-16 išduotą statybos leidimą Nr. 180 viešbučio, poilsio apartamentų komplekso „Elija“ (9 pastatai) naujai statybai (projekto korektūrai) ir 2009-03-09 išduotą statybos leidimą Nr. 43, poilsio apartamentų komplekso „Elija“ (9 pastatai) naujai statybai; techninio projekto korektūrai dalijant į atskirus statybos etapus, bei Palangos savivaldybės administracijos 2010-07-08 išduotą statybos leidimą Nr. LNS-33-100708-00108 (Nr. 116), 2010-07-30 išduotą statybos leidimą Nr. LNS-33-100730-00130 (Nr. 137) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos 2010-11-03 potvarkiu Nr. P3-4341 sudarytos komisijos statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą 2011-01-26 Nr. PTN-30-110126-00001.

17Pareiškėjas nurodo, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2004-12-21 įsakymo Nr. 136-4457 3.1.1 punktas, kuriuo N. A. M. atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį ( - ), Palangoje, ir šiam žemės sklypui nustatytas architektūrinis urbanistinis apribojimas – statinių aukštis iki 30 m iki stogo kraigo, iki 9 aukštų, bei Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-11-26 įsakymo Nr. A1-4.1-800 4.4.1 punktas, kuriuo nurodyti architektūriniai - urbanistiniai apribojimai, numatantys statinių aukštį iki 30 m iki slogo kraigo, iki 9 aukštų sklype Nr. 7, prieštarauja Palangos kurorto generalinio plano pagrindinio brėžinio, Pagrindinių teiginių, Pagrindinio aiškinamojo rašto IV dalies 11 skyriaus „Pagrindiniai techno-ekonominiai rodikliai“, V dalies 1 skyriaus „Kurorto architektūrinės erdvinės kompozicijos principai“ reikalavimams, todėl prašo juos panaikintini. Argumentuoja, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-30 sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano sprendiniuose nagrinėjamoje teritorijoje numatoma iki 4 ir iki 5 aukštų pastatų statyba. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu ginčo teritorijos režimą reglamentuojančiame teritorijų planavimo dokumento sprendiniuose numatomas atitinkamas aukštingumas, kurį ginčijamo detaliojo plano realizuoti sprendiniai pažeidžia, tikslinga leisti pastatų statytojui UAB „Baltijos pirkliai“ per nustatytą terminą pagal pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti statinius, o šių veiksnių neatlikus, taikyti Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, t.y. nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę.

18Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prokuroras įstatymo numatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis suteikia prokurorui teisę įstatymų numatyta tvarka ginti viešąjį interesą, kai yra nustatomi asmens, visuomenės ir valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimai. Argumentuoja, jog tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis ir kad kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, o kai valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms. Akcentuoja, kad nustatė, jog valstybės institucijų priimti aktai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl kyla viešasis interesas šiuos pažeidimus pašalinti.

19Pareiškėjas pateikęs patikslintą prašymą taip pat pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė dalies prašymo reikalavimų ( t. XVI, b.l 116-120). Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuroras atsisakė reikalavimų panaikinti Palangos savivaldybės administracijos 2005-09-12 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 210 sublokuotų apartamentų poilsiui ( - ), Palanga statybai, 2005-10-12 išduotą statybos leidimą Nr. 187 sublokuotų apartamentų poilsiui statybai, 2006-12-06 išduotą statybos leidimo Nr. 293/1 sublokuotų apartamentų poilsiui statybai (2 blokai-13-os ir 4-erių viešbučių pastatų blokai), Statinių pripažinimo tinkamu naudoti 2008-01-14 aktą Nr. 4. Prašyme dėl atsisakymo prašymo reikalavimų nurodo, jog įvertinęs ginčo teritorijos teisinį reglamentavimą, t.y., kad dviejų aukštų statiniai pastatyti 2005-10-12 ir 2006-12-06 statybos leidimų pagrindu šioje teritorijoje galimi, galimą statybos padarinių pašalinimo institutą (Statybos įstatymo 281 straipsnis) bei protingumo, teisingumo kriterijus, viešojo intereso gynimo esmę, atsisako reikalavimų panaikinti šiuos administracinius aktus.

20Pareiškėjo atstovė prašo patikslintą prašymą jame išdėstytų argumentų pagrindu patenkinti.

21Atsakovės Palangos miesto savivaldybės taryba ir Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu pareiškėjo patikslintą prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad pažeista tuo metu galiojusi Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalis, kurioje nurodyta, jog savivaldybės teritorijos dalies (miesto ar miestelio) bendrieji planai nekeičiami, jeigu šių planų gyvenamosios, visuomeninės, pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties teritorijose numatomi kito naudojimo būdo (negu nustatytas) žemės sklypai sudaro ne daugiau kaip 20 procentų bendro konkrečios teritorijos pažymėto ploto, taip pat tais atvejais, kai keičiamas taršių gamybinės paskirties objektų žemės sklypo naudojimo būdas, nesukeliant neigiamų pasekmių gyvenimo ir aplinkos kokybei (šių objektų sąrašą tvirtina savivaldybės taryba). Nurodo, jog teritorija, kurioje yra ginčo žemės sklypas, adresu ( - ), generaliniame plane pažymėta kaip sanatorijos, ligoninės, gydyklos, poilsio namai, veikiantys ištisus metus ir kad komercinių teritorijų užstatymo Generalinio plano sprendiniai nereglamentuoja. Teigia, jog pagal STR 1.05.07:2002 10.2 punktą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui pateikia žemės sklypo nuosavybės, valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, todėl 2005-11-15 projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 241 išduotas asmeniui nuosavybės teise valdžiusiam žemės sklypą Nr. 7, o pasikeitus savininkui, sąvade pakeisti tik statytojo rekvizitai. Pažymi, jog 2005-08-22 prašymas Nr. (18.9)-1063 inžinerinių tinklų ir susisiekimo techninėms sąlygoms gauti apėmė visą žemės sklypą Nr. 7, o 2005-08-22 prašymas Nr. (18.9)-1062 tik viešbučių apartamentų kompleksą su komercinėmis patalpomis „Elija“. Įvertinus abu prašymus išduotas projektavimo sąlygų sąvadas viešbučių apartamentų kompleksui su komercinėmis patalpomis „Elija“ viešiems sklype numatomiems statyti objektams. Argumentuoja, jog statiniai nepatenka į kultūros vertybės teritoriją ir nedaro jai jokios neigiamos įtakos bei neužgožia landšafto komponentų – jūros, miško, pliažo. Nurodo, jog 2006-01-04 statybos leidimas Nr. 5 išduotas atlikus statinio techninio projekto bendrąją ekspertizę ir Nuolatinei statybos komisijai priėmus galutinį sprendimą taip pat pažymi, jog nei statybos riba, nei statybos zona nėra pažeistos (t. 16, b.l. 141).

22Atsakovių Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Palangos miesto savivaldybės tarybos atstovas pareiškėjo patikslintą prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

23Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjo patikslintą prašymą patenkinti. Nurodo, jog argumentai dėl teisės aktų pažeidimų išdėstyti Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateiktuose raštuose 2008-02-28 Nr. 6-163, 2008-04-04 Nr. 6-873, 2008-05-29 Nr. 6-1.10-1656 (t. 16, b.l. 153, t. 8, b.l. 9-10).

24Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai Aidas Valys ir Julius Raškauskas prašo pareiškėjo patikslintą prašymą jame išdėstytų argumentų pagrindu patenkinti. Atstovų teigimu, komisijos, paskirtos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos 2010-11-03 potvarkiu Nr. P3-4341, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas 2011-01-26 Nr. PTN-30-110126-00001 teisėtas, nes pagal galiojančio teisinio reglamentavimo nuostatas galėjo būti parengtas ir patvirtintas.

25Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu iš dalies sutinka su pareiškėjo patikslinto prašymo reikalavimais. Teigia, jog prašymai panaikinti dalį Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004-10-07 sprendimo Nr. 254, kuriuo patvirtintas ginčijamas detalusis planas sklypui Nr. 7, bei Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-11-26 įsakymo Nr. A1-4.1-800 4 punktą, kuriuo patvirtintas žemės sklypo ( - ) planas, dydis bei apribojimai, nurodo, jog šie reikalavimai turėtų būti tenkintini tik ta apimtimi, kiek susiję su detaliojo plano sprendiniais bei įsakymo 4.4 punktu, nustatančiais žemės sklypo architektūrinius – urbanistinius apribojimus (t. 16, b.l. 165-172).

26Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Virginija Vermontaitė nurodė, jog ginčas spręstinas teismo nuožiūra atsakovės atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

27Atsakovas UAB „Baltijos pirkliai“ bankroto administratorius UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ atsiliepimu pareiškėjo prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog detaliojo plano sprendiniai žemės sklype Nr. 7 neprieštarauja Generalinio plano sprendiniams, nes juo reglamentuotas daugiaaukštės ir mažaaukštės gyvenamosios statybos aukštingumas, tuo tarpu, ginčo žemės sklypas yra komercinės paskirties ir jame vykdomos komercinio poilsio patalpų komplekso statybos. Atsakovo teigimu, komercinių teritorijų užstatymo Generalinis planas nereglamentuoja. Teigia, jog pagrindinis statinių aukštingumą lemiantis kriterijus yra tai, jog planuojamoje teritorijoje yra sporto pramogų ir baseino kompleksas, o tokiems statiniams technologiškai būtinas aukštis iki 30 m. Argumentuoja, jog pareiškėjo teiginiai, kad statiniai užgožia jūrą, pliažą, mišką ar parkus, nepagrįsti įrodymais ir Generaliniame plane neapibrėžta, kokiu būdu ar kriterijais turėtų būti matuojamas landšafto komponentų ir pastatų santykis. Pažymi, jog vandens pramogų parko projektavimas ir statyba numatyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004-04-01 sprendimu Nr. 34 patvirtintame Palangos miesto plėtros iki 2015 metų strateginiame plane. Nurodo, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos 2005-11-15 projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 241 išduotas žemės sklypo savininkei R. Š., kuri turėjo sklypo užstatymo teisę. Teigia, jog užstatymo reikalavimai nustatomi sklypui,o ne savininkui, todėl pasikeitus savininkui, teisės aktais nereikalaujama iš naujo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Pažymi, jog pareiškėjas klaidingai interpretuoja sąvokas „projektavimo sąlygų sąvadas“ ir „techninės sąlygos“. Teigia, jog skirtinguose prašymuose nurodyti skirtingi objektai, tačiau 2005-08-22 prašymas Nr. (18.9)-1063 inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų prijungimo techninėms sąlygoms gauti apima visą žemės sklypą Nr. 7, o 2005-8-22 prašymas Nr. (18.9)-1062 pateiktas viešbučių apartamentų komplekso su komercinėmis patalpomis „Elija“ projektavimo sąlygoms gauti. Atsakovo teigimu, tai, jog išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 241 viešbučių apartamentų kompleksui su komercinėmis patalpomis „Elija“, į jį įrašant inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų prijungimo techninės sąlygas, nėra pažeidimas. Nurodo, jog tik pietvakarinė sklypo Nr. 7 dalis patenka į kultūros vertybių apsaugos teritoriją ir detaliojo plano projektas buvo suderintas su Kultūros vertybių apsaugos departamentu. Pažymi, jog prieš rengiant detalųjį planą nustatyta, kad informacijos apie vietovėje esančias istorines, archeologines ar kultūrines vertybes nėra, atlikti žvalgomieji tyrinėjimai taip pat argumentuoja, jog statybos leidimai 2006-01-04 Nr. 5 ir 2006-04-27 Nr. 5/1 išduoti teisėtai, atlikus ypatingo statinio bendrąją techninio projekto ekspertizę ir jos aktą apsvarsčius Nuolatinei statybos komisijai. Teigia, jog aplinkybė, kad ekspertizės aktas Nuolatinei statybos komisijai pateiktas ne svarstymo pradžios dieną 2005-12-21, o 2005-12-29, nesudaro pagrindo naikinti 2006-01-04 išduotą statybos leidimą Nr. 5. taip pat argumentuoja, jog detaliojo plano sprendiniuose sklype Nr. 7 nėra nustatyta statybos linija (su kuria turi sutapti pastato gatvės fasado projekcija), o tik statybos riba (linija, už negalima statyba) ir galima užstatymo teritorija (statybos vieta), todėl pastatų vietos gali būti tikslinamos techniniame projekte detaliajame plane numatyto galimo užstatymo ir statybos ribose. Nurodo, jog pareiškėjas neteisingai skaičiuoja statinių aukštį. Teigia, jog pagal techninio projekto duomenis aukštis nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki pirmo aukšto grindų yra 1,80 m, o aukščiausio pastato +27,70 m, todėl viso suprojektuoto pastato aukštis yra 29,50 m, o ne 31,7 m , kaip nepagrįstai nurodo pareiškėjas, nes skaičiuojant žemės sklypo paviršiaus vidutinę altitudę būtina įvertinti sklypo paviršių prie visų pastatų, o ne prie vieno iš korpusų (t. 4, b.l. 80-90).

28Atsakovės UAB „Baltijos pirkliai“ atstovas advokato padėjėjas Giedrius Skrinska atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu prašo pareiškėjo prašymą atmesti.

29Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Kuršasta“ atsiliepimu pareiškėjo patikslintą prašymą siūlo atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog statiniai neužgožia pajūrio landšafto, priešingai, jie pastatyti toliau nuo gyvenvietės ir yra modernūs, atitinkantys Europos sąjungos standartus. Nurodo, jog statant „Elijos“ kompleksą dirbo kaip subrangovai, tačiau pilno atsiskaitymo negavo, todėl nuosavybės teise buvo perduotos patalpos komplekse. UAB „Kuršasta“ teigimu, patenkinus prokuroro reikalavimus ji reikš valstybei reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes yra sąžininga turto įgijėja. Pažymi, kad komplekso statybos buvo prižiūrimos valstybės institucijų. Teigia, kad patenkinus prokuroro reikalavimus viešasis interesas bus ne tik neapgintas, bet ir pažeistas, nes valstybei kils pareiga atlyginti turtinę žalą sąžiningiems patalpų komplekse „Elija“ įgijėjams (t. 16, b.l. 156-162).

30Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kuršasta“ atstovas advokatas Algimantas Jucys atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu pareiškėjo prašymą siūlo atmesti kaip nepagrįstą.

31Tretysis suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepimu pareiškėjo patikslintą prašymą siūlo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog iš UAB „Baltijos pirkliai“ įsigijo nekilnojamąjį turtą – poilsio apartamentus ( - ), Palangoje. Argumentuoja, jog yra sąžiningas turto įgijėjas, todėl patenkinus prokuroro reikalavimus dėl padarinių pašalinimo nebegalės naudotis savo turtu ir patirs turtinę žalą, bus pažeisti jo ir jo šeimos bei kreditoriaus – AB SEB banko, kuris yra suteikęs kreditą patalpoms įsigyti, interesai. Teigia, jog valstybei kils neproporcingai didelė finansinė našta atlyginti patirtą turtinę žalą. Argumentuoja, jog byloje nėra įrodymų, kad dėl, prokuroro teigimu, neteisėtų teisės aktų išdavimo yra kaltas statytojas UAB „Baltijos pirkliai“, tačiau reikalavimai nukreipti būtent į statytoją. Teigia, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Detaliojo plano sklypo Nr. 7 sprendiniai sukelia neigiamas pasekmes teritorijos gyvenimo ir aplinkos kokybei. Argumentuoja, jog Generaliniame plane sklypo Nr. 7 teritorija įvardinta kaip sanatorijų, ligoninių, gydyklų, poilsio namų, veikiančių ištisus metus, teritorija, todėl pareiškėjas ginčo teritorijai nepagrįstai taiko Generalinio plano gyvenamosios statybos reikalavimus iki 4-5 aukštų taip pat nurodo, jog Nuolatinės statybos komisijos išvados nenuginčytos, o detaliojo plano patikrinimą 2004 metais atliko Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir priėmė teigiamą išvadą (t. 16, b.l. 177-187).

32Trečiojo suinteresuoto asmens R.B. atstovė advokato padėjėja Daiva Markauskaitė atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu pareiškėjo prašymą siūlo atmesti kaip nepagrįstą.

33Tretysis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu pareiškėjo patikslintą prašymą siūlo atmesti. Argumentuoja, jog pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, nenurodė, kurios imperatyvios teisės aktų nuostatos yra pažeistos, kuo konkrečiai pasireiškia pažeidimai, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimai yra esminiai, nenurodė, kokį konkretų viešą interesą gina ir kuo jis prioritetinis kitų interesų atžvilgiu. Nurodo, jog bankas, priimdamas sprendimus kredituoti asmenis, įsigyjančius patalpas komplekse „Elija“, rėmėsi vieša informacija apie priimtus ir galiojančius Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimus, išduotus projektavimo sąlygų sąvadus ir statybos leidimus. Teigia, jog turėjo pagrindą tikėtis, kad kreditus gavę ir į statybas investavę asmenys galės tinkamai įvykdyti savo prievoles bankui, o jų įvykdymo užtikrinimui įkeitė bankui žemės sklypus ir patalpas. Pažymi, jog bankas yra sąžininga šalis sandorio, kurį patvirtino notarai ir teismų hipotekos skyriai. Nurodo, jog suteikė kreditus, kurie siekia 82 mln. Lt, o aktų panaikinimas ir statinių griovimas sukeltų neigiamas pasekmes valstybei, nes asmenys, kuriems tai turės įtakos, bus priversti reikalauti žalos atlyginimo iš valstybės (t. 4, b.l. 104-109, t. 9, b.l. 23-31).

34Trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB banko atstovas advokatas Konradas Pabijanskas atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu siūlo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

35Tretysis suinteresuotas asmuo V. Š. pareiškėjo patikslintą prašymą siūlo atmesti kaip nepagrįstą.

36Trečiojo suinteresuoto asmens A. R. atstovas advokato padėjėjas Artūras Razgūnas pareiškėjo patikslintą prašymą siūlo atmesti kaip nepagrįstą.

37Tretieji suinteresuoti asmenys M. Č. ir M. Č. atsiliepimais pareiškėjo patikslintą prašymą siūlo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog M. Č. 2010-12-08 iš UAB „Baltijos pirkliai“, o M. Č. 2010-08-10 iš G. Č. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo nekilnojamąjį turtą – poilsio apartamentus ( - ), Palangoje. Argumentuoja, jog yra sąžiningi turto įgijėjai, todėl patenkinus prokuroro reikalavimus dėl padarinių pašalinimo nebegalės naudotis savo turtu ir patirs turtinę žalą, bus pažeisti jų interesai. Nurodo, jog įsigijo 83 proc. baigtumo patalpas, jas baigė įrengti savo lėšomis ir patalpų baigtumas šiuo metu yra 100 proc. Trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teigimu, byloje nėra įrodymų, kad dėl skundžiamų aktų išdavimo kaltas statytojas UAB „Baltijos pirkliai“. Teigia, jog pareiškėjas, pareiškęs reikalavimus ginčo nekilnojamojo turto atžvilgiu dar 2008 metais, suvokdamas galimas teisines pasekmes, nepasirūpino, kad nekilnojamojo turto registre nedelsiant atsirastų žyma apie bylą dėl nekilnojamojo daikto. Nurodo, jog statinių nugriovimas sukels neproporcingas pasekmes sąžiningiems patalpų įgijėjams, nesuderinamas su teisingumo ir protingumo principais. Tretieji suinteresuoti asmenys argumentuoja, jog nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl Detaliojo plano sprendinių sklypui Nr. 7, numatančių statinių aukštį iki 7A, iki 22m bei 9A, iki 30m, prieštaravimo Palangos kurorto Generalinio plano sprendiniams bei Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 4 daliai. Teigia, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Detaliojo plano sklypo Nr. 7 sprendiniai sukeltų neigiamas pasekmes teritorijos gyvenimo ir aplinkos kokybei. Argumentuoja, jog Generaliniame plane sklypo Nr. 7 teritorija įvardinta kaip sanatorijų, ligoninių, gydyklų, poilsio namų, veikiančių ištisus metus, teritorija, todėl pareiškėjas ginčo teritorijai nepagrįstai taiko Generalinio plano gyvenamosios statybos reikalavimus iki 4-5 aukštų taip pat nurodo, jog Nuolatinės statybos komisijos išvados nėra nuginčytos, o detaliojo plano patikrinimą 2004 metais atliko Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir priėmė teigiamą išvadą (t. 17, b.l. 5-13, 17-26).

38Tretysis suinteresuotas asmuo S. M. atsiliepimu pareiškėjo patikslintą prašymą siūlo atmesti kaip nepagrįstą trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kuršasta“ atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu. Nurodo, jog nuosavybės teise yra įsigijęs poilsio apartamentus Šventojoje „Elijos“ komplekse, todėl patenkinus prokuroro prašymą valstybei kils prievolė atlyginti jo patirtą turtinę žalą (t. 16, b.l. 164).

39Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ atsiliepimu siūlo pareiškėjo patikslintą prašymą atmesti. Argumentuoja, jog pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, nenurodė, kurios imperatyvios teisės aktų nuostatos yra pažeistos, kuo konkrečiai pasireiškia pažeidimai, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimai yra esminiai, nenurodė, kokį konkretų viešą interesą gina ir kuo jis prioritetinis kitų interesų atžvilgiu (t. 4, b.l. 162-172).

40Tretysis suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepimu pareiškėjo patikslintą prašymą siūlo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, nenurodė, kurios imperatyvios teisės aktų nuostatos yra pažeistos, kuo konkrečiai pasireiškia pažeidimai, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimai yra esminiai, nenurodė, kokį konkretų viešą interesą gina ir kuo jis prioritetinis kitų interesų atžvilgiu. Nurodo, jog bankas, priimdamas sprendimus kredituoti asmenis, įsigyjančius patalpas komplekse „Elija“, elgėsi sąžiningai, sandorį patvirtino notaras ir teismo hipotekos skyrius, todėl administracinių aktų panaikinimas neturėtų pažeisti jo teisių (t. 4, b.l. 40-45).

41Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Lakis ir ko“ atsiliepimu pareiškėjo patikslintą prašymą siūlo atmesti kaip nepagrįstą (t. 6, b.l. 99).

42Teisėjų kolegija konstatuoja:

43nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004-10-07 sprendimu Nr. 254 patvirtino Šventosios pietvakarinės dalies (teritorija tarp Ošupio tako, Jūros g., Mokyklos g., Šventosios vandenvietės Palangoje) detaliojo plano (toliau – Detalusis planas) žemės sklypo Nr. 7, adresu ( - ), Palangoje, sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo ir kitų administracinių aktų, priimtų šio akto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

44Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. To paties įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys, ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Lietuvos įstatymų leidėjas nepateikia viešojo intereso apibrėžimo. Taikant ABTĮ, viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Teismui suteikta teisė ad hoc nustatyti viešojo intereso buvimo faktą, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę, todėl nagrinėjamu atveju teismas tai sieks nustatyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-808/2010, 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-648/12 ir kt.). Pažymėtina, jog viešasis interesas yra ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-860/2010, 2013 m. liepos 17d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1402/2013). Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas taip pat yra viešojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2009). Tačiau tam, jog viešasis interesas būtų ginamas, nepakanka, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į viešojo intereso veikimo sritį. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar jis realiai buvo pažeistas, t. y. būtina įvertinti žalos viešajam interesui pobūdį ir mastą, identifikuoti subjektą, kuris ją patyrė ar patirs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1621/2012). Be to, sprendžiant, ar yra pagrindas tenkinti reikalavimą, susijusį su viešojo intereso pažeidimu, įvertinama, ar tokiu atveju nebus pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso apsaugos bei atskirų asmenų teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo, ar viešojo intereso gynimas toks pats aktualus ir svarbus visuomenei jo gynimo metu, kaip ir tada, kai buvo pažeistas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo teisinių santykių, galimai pažeidžiančių viešąjį interesą, atsiradimo iki kreipimosi dėl viešojo intereso gynimo, teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą (2008 m. liepos 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A575-1576/2008, 2009 m. sausio 21 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A556-782/2009, 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėj byloje Nr. A146-1003/2013, 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1542/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertindama teisinių santykių atsiradimo pradžią – skundžiamas sprendimas priimtas 2004-10-07, pabrėžia teisinių santykių stabilumo svarbą. Teismas taip pat įvertina, ar viešasis interesas gali būti apgintas tik tuo būdu, kurį prašoma taikyti ginčo atveju, ar toks būdas yra efektyviausias, ar ginant viešąjį interesą kaip prioritetinį nenukentės kito asmens ar net daugelio asmenų teisėti interesai, ar toks viešojo intereso gynimas vienoje srityje nelems jo pažeidimo kitose srityse. Dėl to pareiškėjas, kuris kreipiasi į administracinį teismą su prašymu ginti viešąjį interesą, savo skunde (prašyme) turi nurodyti ne tik atitinkamus teisės aktų pažeidimus, bet ir kuo pasireiškia viešojo intereso pažeidimai ir kaip jo pareikšti reikalavimai leistų šį interesą apginti. Pareiga suformuluoti reikalavimą, kuris būtų tinkamas viešajam interesui apginti, tenka į teismą besikreipiančiam subjektui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A822–65/2009 pabrėžė, kad dispozityvumo principas, kuris galioja administraciniame procese (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330-08), ir tai reiškia, jog materialinius teisinius reikalavimus byloje suformuluoja asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Tačiau kreipimasis į teismą siekiant apginti viešąjį interesą pasižymi didele specifika, nes pareiškėjas gina ne jam pačiam priklausančią subjektinę teisę, o Konstitucijos saugomą interesą, priklausantį visuomenei ar jos daliai, tai yra viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, kad viešojo intereso gynimas yra specialių valstybės įgaliotų subjektų specifinė veikla ir kad viešojo intereso gynimu galimai daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius bei kitų asmenų subjektines teises, darytina išvada, kad viešąjį interesą ginantiems subjektams taikomas ribotas dispozityvumo principas (2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009, 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1542/2013).

45Nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-08 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS492-173/2013 pareiškėjui atnaujintas prašymo padavimo administraciniam teismui terminas, o dėl reikalavimų panaikinti 2008-06-16 statybos leidimą Nr. 180, 2009-03-09 statybos leidimą Nr. 43, 2010-07-08 statybos leidimą Nr. LNS-33-100708-00108 (Nr. 116), 2010-07-30 statybos leidimą Nr. LNS-33-100730-00130 (Nr. 137), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos 2010-11-03 potvarkiu Nr. P3-4341 sudarytos komisijos 2011-01-26 statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą Nr. PTN-30-110126-00001 konstatuota, jog prokuroras prašymą teismui padavė nepraleidęs Lietuvos Respublikos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto termino (t. 14, b.l. 115-124).

46Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuroras nekelia argumentų dėl detaliojo planavimo procedūros pažeidimų ar nesilaikymo, todėl detaliojo planavimo procedūra šioje administracinėje byloje plačiau nenagrinėjama. Pažymėtina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008-05-29 rašte Nr. 6-1.10-1656 konstatuota, kad rengiant ir tvirtinant detalųjį planą nėra pagrindo konstatuoti konkrečių Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentavusių teisės aktų nuostatų pažeidimų (t. 1, b.l. 44-46). Prokuroras prašymo reikalavimus grindžia iš esmės tuo, kad detaliojo plano dalies, apimančios sklypą Nr. 7, sprendiniai ir jų įgyvendinimui priimti administraciniai aktai, numatantys teisę statyti statinius, kurių aukštis iki 22 metrų iki 7 aukštų bei iki 30 m iki stogo kraigo, iki 9 aukštų, prieštarauja Palangos miesto generalinio plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-04 nutarimu Nr. 523, sprendiniams. Pažymėtina, jog šiuo metu kai kurie detaliojo plano sprendiniai yra realizuoti. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo (nagrinėjamoje byloje aktuali ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi 2004-05-01 Įstatymo redakcija, Žin., 2004, Nr. 21-617) 9 straipsnio 2 dalį bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ir naudotojams, o pagal 26 straipsnio 3 dalį detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-04 nutarimu Nr. 523 patvirtinto Palangos miesto generalinio plano Pagrindiniuose teiginiuose nurodyta, jog teritorijoje vystoma giluminė-lizdinė planavimo koncepcija, reiškianti, kad kurortas pajūrio ruože vystomas atskirais poilsio kompleksais, bei siekiama išsaugoti bei toliau ryškinti savitus pajūrio kurortų išplanavimo ir užstatymo bruožus, siekiant gamtinės aplinkos bei urbanistinės veiklos harmoningos sąveikos (t. 2, b.l. 114). Tai reiškia, jog planuojamoje teritorijoje nauja statyba yra leidžiama. Generalinio plano Pagrindiniame aiškinamajame rašte reglamentuotas naujos gyvenamosios statybos aukštingumas: 1-2 aukštų ir 3-5 aukštų (t. 2, b.l. 135), kuriuo prašymą iš esmės ir grindžia prokuroras. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog žemės sklypo ( - ), Palanga, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos (t. 1, b.l. 47). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008-02-28 rašte Nr. 6-163 „Dėl Palangos m. savivaldybės tarybos 2004-10-07 sprendimu Nr. 254 patvirtinto Šventosios pietvakarinės dalies (teritorija tarp Ošupio tako, Jūros g., Mokyklos g., Šventosios vandenvietės) detaliojo plano teisėtumo“ nurodyta, jog planuojamoje teritorijoje formuojamų žemės sklypų Nr. 1-9 numatytas žemės naudojimo būdas – komercinė teritorija – neprieštarauja Palangos kurorto generalinio plano pagrindiniame brėžinyje šiuose žemės sklypuose numatytai sanatorijų, ligoninių, gydyklų, poilsio namų, veikiančių ištisus metus, teritorijai. Rašte taip pat nurodyta, jog sklypo Nr. 7 šiaurės vakarų dalyje komercinis žemės naudojimo būdas Generaliniu planu nenustatytas, ši sklypo dalis Generalinio plano pagrindiniame brėžinyje pažymėta pilka spalva, reiškiančia asfaltuotas gatves ir parkingus, bei šviesiai žalsva spalva, kuri Generaliniame plane sutartiniais ženklais nepaaiškinta (t. 1, b.l. 19-23). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008-04-04 rašte Nr. 6-873 nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad Generalinio plano sprendiniais sklypo Nr. 7 šiaurės vakarų dalyje žemės naudojimo būdas arba nereglamentuojamas, arba numatytos asfaltuotos gatvės ir parkingai, ginčijamo detaliojo plano sprendinius, kuriais sklypo Nr. 7 šiaurės vakarų dalyje numatytas žemės naudojimo būdas – komercinė teritorija, laikyti prieštaraujančiais Generaliniam planui nėra pagrindo (t. 1, b.l. 28-29). Teisėjų kolegija įvertinusi nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog suplanuotai komercinės paskirties teritorijai netaikytini Generalinio plano sprendiniai, kuriais reglamentuotas statinių aukštis gyvenamosios paskirties teritorijose, todėl pripažintinas nepagrįstu pareiškėjo argumentas dėl šių nuostatų taikymo ginčo teritorijai.

47Generalinio plano pagrindiniuose teiginiuose įtvirtinti architektūrinės – erdvinės kompozicijos principai: 1) pastatai negali dominuoti prieš pagrindinius pajūrio landšafto komponentus – jūrą, pliažą, kopas, miškus ir miškus – parkus; 2) pastatų aukštingumas kurortiniame komplekse turi priklausyti ne tik nuo funkcinės paskirties, sezoniškumo, bet, pirmiausia, nuo santykio su jūra ir supančiais pastatais (t. 2, b.l. 114-115). Generalinio plano tekstinės dalies Pagrindinio aiškinamojo rašto V dalies 1 skyriuje „Kurorto architektūrinės erdvinės kompozicijos principai“ taip pat nurodyta, jog vienas iš pagrindinių architektūrinės erdvinės kompozicijos principų yra „pagrindiniai pajūrio landšafto komponentai - jūra, pliažas, kopos, miškai ir miškai - parkai negali būti užgožiami pastatais“ (t. 2, b.l. 140). Iš šių Generalinio plano nuostatų matyti, jog konkretus ne gyvenamosios paskirties teritorijose naujų statinių (pastatų) aukštis nėra reglamentuotas. Pagrindinis aukštingumo reikalavimas – pastatai (statiniai) neturi užgožti jūros, pliažo, miškų ir parkų. Pripažintini pagrįstais trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai, jog pareiškėjo patikslintame prašyme nenurodyta, ką konkrečiai pažeidžia ginčijami teisės aktai, kaip tie pažeidimai pasireiškia, koks žalos pobūdis ir mastas. Nustatyta, kad statiniai, dėl kurių aukščio kilo ginčas, yra nutolę nuo jūros, kopų, pliažo per visą Šventosios gyvenvietę, todėl nėra pagrindo teigti, jog jūra, pliažas, kopos, miškai užgožiami pastatais. Detaliojo plano patvirtinimo metu pastatai buvo planuojami statyti ne valstybės saugomoje teritorijoje, o ir dabartiniu metu šioje teritorijoje statyba leidžiama. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004-10-07 sprendimu Nr. 254 patvirtinto Šventosios pietvakarinės dalies (teritorija tarp Ošupio tako, Jūros g., Mokyklos g., Šventosios vandenvietės Palangoje) detaliojo plano dalies dėl sklypo Nr. 7, adresu ( - ), Palangoje, sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-04 nutarimu Nr. 523 patvirtinto Palangos miesto generalinio plano sprendiniams, o tuo pačiu ir Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies, Aplinkos ministro 2004-05-07 įsakymu Nr. D1-262 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių 8.2 punkto nuostatoms. Teismo vertinimu, viešo intereso pažeidimas, kuriuo remdamasis reikalavimus reiškia pareiškėjas, neegzistuoja. Tokią išvadą patvirtina ir paties pareiškėjo formuluojamas reikalavimas „įpareigoti statytoją UAB „Baltijos pirkliai“ per trejų metų terminą gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir pagal jį perstatyti ar pertvarkyti statinius ar jų dalį, o šių veiksmų neatlikus, išardyti statinius, paliekant teritorijų planavimo dokumentuose leistiną aukštį“. Pareiškėjas faktinę situaciją suvokdamas kaip galimą pažeidimą, vertina tik kaip formalų, o ne esminį, darantį įtaką visuomenei, aplinkai, pajūrio landšaftui. Pareiškėjas siūlo pertvarkyti statinius pagal, jo teigimu, leistiną aukštį, tačiau tokio reikalavimo nepagrindžia įrodymais ir argumentais, nenurodo, ar nepažeidžiant statinio konstrukcijų, techniškai įmanoma tai padaryti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas ne tik nepagrindė viešo intereso buvimo, bet ir neįrodė, kad būtent jo siūlomu būdu jis gali būti apgintas.

48Pareiškėjas reikalavimą pertvarkyti statinius kildina taip pat ir iš Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-30 sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano sprendinių, kuriais nagrinėjamoje teritorijoje numatoma iki 4 ir iki 5 aukštų naujų pastatų statyba. Pareiškėjo argumentai pripažintini visiškai nepagrįstais. Kaip nuosekliai pažymima Konstitucinio Teismo doktrinoje, teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Šių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Šie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Jie siejasi su visų valstybės institucijų pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Teisės aktais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Pagal šiuos principus teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pakeitimais negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių (pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d, 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. liepos 5 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai; Konstitucinio Teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimas). Pagal principą lex retro non agit teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą. Darytina išvada, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-04 nutarimu Nr. 523 patvirtinto Palangos miesto generalinio plano sprendiniais konkrečiai nereglamentavus ginčo teritorijoje leistinų statyti pastatų aukščio, statytojas, gavęs statybos leidimus statyti pastatus iki 9 aukštų, 30 metrų, įgijo teisėtą lūkestį ir pagrindą tikėtis, jog pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nagrinėjamu atveju - 2008-12-30 patvirtinus Bendrąjį planą, jo sprendiniai, nustatantys kitokį galimų statyti statinių aukštingumą, nebus taikomi jau pradėtiems statyti ar pastatytiems statiniams. Tokia statytojo UAB „Baltijos pirkliai“ teisė sietina su jo nuosavybės teise, nes bylos duomenys įrodo, kad gavęs leidimą statyti, atsakovas atliko investicijas ir sukūrė nuosavybės teisės objektą. Minėtos teisės turtiniai aspektai turi būti ginami ir pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, o nagrinėjamu atveju prašymo apginti viešąjį interesą tenkinimas, jeigu tam būtų teisinis pagrindas, neišvengiamai susijęs ne tik su atsakove UAB „Baltijos pirkliai“, kurios statusas šiuo metu yra bankrutuojanti bendrovė, bet ir su galimu sąžiningų trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir interesų pažeidimu, kurie įsigiję patalpas ginčo statiniuose ir suteikę kreditus joms statyti bei įsigyti. Teisinę situaciją pasekmių prasme- galimą sąžiningų trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir interesų pažeidimą dideliu mastu sukėlė komisijos, paskirtos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos 2010-11-03 potvarkiu Nr. P3-4341, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas 2011-01-26 Nr. PTN-30-110126-00001, kurio pagrindu statiniai ir juose esančios patalpos buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir parduotos sąžiningiems įgijėjams tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama konstitucinė privačios nuosavybės teisės apsaugos svarba. Privačios nuosavybės apsauga įtvirtinta ir tarptautiniuose teisės aktuose – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje, tad aktuali ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, kurioje nagrinėjami nuosavybės teisių ribojimo klausimai. EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendime Pyrantienė prieš Lietuvą (Nr. 45092/07) konstatuota, kad bet koks valstybės institucijos trukdymas asmeniui naudotis nuosavybės teise turi būti teisėtas, skirtas apsaugoti viešąjį interesą bei siekti teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios yra proporcingos šiam tikslui pasiekti (EŽTT 2006 m. gegužės 30 d. sprendimas byloje Dogrusoz ir Aslan prieš Turkiją, 27 punktas; EŽTT 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Moskal prieš Lenkiją, 49-50 punktas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013 pažymėta, jog nuosavybės teisių ribojimas yra išimtis iš bendro nuosavybės neliečiamumo principo, o išimtys turi būti aiškinamos siaurai. Iš trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB banko argumentų matyti jog UAB „Baltijos pirkliai“ suteiktas 82 mln. litų kreditas komplekso „Elija“ statybai ir prievolės įvykdymui įkeistas nekilnojamasis turtas adresu ( - ), Palangoje. Įvertinus faktą, jog pastatų statyba buvo vykdoma turint galiojančius statybos leidimus, kitus reikalingus ir galiojančius statybos ir teritorijų planavimo dokumentus, nei bankas, nei kiti tretieji suinteresuoti asmenys, įsigiję patalpas komplekse „Elija“, neturėjo pagrindo abejoti statybų teisėtumu, todėl bankas kredituodamas UAB „Baltijos pirkliai“ vykdomas statybas, o asmenys pirkdami patalpas, veikė apdairiai ir sąžiningai. Dėl to trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai dėl galimo teismo sprendimo neturi nukentėti. Bylos aplinkybių kontekste tikėtina, kad patenkinus pareiškėjo prašymą, galimai kreiptųsi dėl žalos iš valstybės biudžeto atlyginimo ne tik bankas, bet ir kiti asmenys, o valstybė patirtų neapibrėžto dydžio nuostolius, kurie būtų kompensuojami biudžeto, sudaryto iš surinktų mokesčių mokėtojų mokamų mokesčių, lėšų. Tokią teismo išvadą pagrindžia trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstyta pozicija. Viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės - asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas - negali būti priešpriešinamos ir šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Įvertinus aukščiau aptartas teisines ir faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti ir neadekvatūs esamai situacijai.

49Teismo sprendime aptartais motyvais nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad neteisėti ir detaliojo plano sprendinių įgyvendinimui priimti teisės aktai: Klaipėdos apskrities viršininko 2004-12-21 įsakymo Nr. 13.6-4457, 3.1.1 punktas, kuriuo N. A. M. atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį ( - ), Palangoje, šiam žemės sklypui nustatytas architektūrinis urbanistinis apribojimas – statinių aukštis iki 30 m iki stogo kraigo, iki 9 aukštų (t. 3, b.l. 53-54); Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-11-26 įsakymo Nr. A1-4.1-800 4 punktas, kuriuo patvirtintas žemės sklypo planas, dydis, ribos bei apribojimai žemės sklype, esančiame ( - ), Palanga (t. 3, b.l. 57-64); Palangos miesto savivaldybės administracijos 2005-11-15 išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 241 komplekso „Elija“ – poilsio pastatų, vandens sveikatingumo centro, viešbučio, barų, restoranų, ( - ), Palangoje, statybai (t. 3, b.l. 2); Palangos savivaldybės administracijos 2006-01-04 išduotas statybos leidimas Nr. 5 viešbučių, apartamentų poilsiui komplekso su komercinėmis patalpomis „Elija“ (9 pastatai) statybai, išduotas 2006-04-27 statybos leidimas Nr. 5/1 viešbučio, poilsio apartamentų komplekso „Elija“ statybai (9 pastatai) (t. 3, b.l. 6, 7); Palangos savivaldybės administracijos išduotas 2008-06-16 statybos leidimas Nr. 180 viešbučio, poilsio apartamentų komplekso „Elija“ (9 pastatai) naujai statybai (projekto korektūrai), išduotas 2009-03-09 statybos leidimą Nr. 43, poilsio apartamentų komplekso „Elija (9 pastatai) naujai statybai; techninio projekto korektūrai dalijant į atskirus statybos etapus (t. 8, b.l. 149, 153-155); Palangos savivaldybės administracijos išduotas 2010-07-08 statybos leidimas Nr. LNS-33-100708-00108 (Nr. 116), Palangos savivaldybės administracijos išduotą 2010-07-30 statybos leidimas Nr. LNS-33-100730-00130 (Nr. 137) (t. 10, b.l. 19-28, 29-37); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos 2010-11-03 potvarkiu Nr. P3-4341 sudarytos komisijos 2011-01-26 statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas Nr. PTN-30-110126-00001 (t. 10, b.l. 2-5). Taip pat pripažintini nepagrįstais pareiškėjo argumentai, kad Palangos savivaldybės administracija 2005-11-15 patvirtino ir išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 241 komplekso „Elija“ - poilsio pastatai, vandens sveikatingumo centras, viešbučiai, barai, restoranai, ( - ), Palangoje, statybai pažeisdama kitų teisės aktų reikalavimus. Statybos įstatymo (ginčijamo projektavimo sąlygų sąvado išdavimo metu galiojusi redakcija nuo 2005-04-02 iki 2006-01-04) 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog prašymą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti pateikia statytojas (užsakovas). Tokia pati nuostata įtvirtinta ir statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (redakcija, galiojusi nuo 2004-04-07 iki 2006-01-27) 10 punkte. Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje apibrėžta statytojo (užsakovo) sąvoka – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Pagal teisinį reguliavimą statytojas nebūtinai yra tas asmuo, kuris pats fiziškai atlieka statybos darbus. Statytojo (užsakovo) prašymuose 2005-08-22 Nr. (18.9)-1063 ir Nr. (18.9)-1062 nurodyti skirtingi objektai, t.y. prašyme Nr. (18.9)-1063 inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų prijungimo techninėms sąlygoms gauti žemės sklype Nr. 7, o prašyme Nr. (18.9)-1062 viešbučių apartamentų komplekso su komercinėmis patalpomis „Elija“ projektavimo sąlygoms gauti (t. 3, b.l. 3-5). Tai, jog išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 241 viešbučių apartamentų kompleksui su komercinėmis patalpomis „Elija“ su inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų prijungimo techninėmis sąlygomis, teismo vertinimu, nėra pažeidimas ir atitinka Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, jog projektavimo sąlygos (tame tarpe ir inžinerinių tinklų) įrašomos į projektavimo sąlygų sąvadą. Pareiškėjo argumentą, jog statybos leidimai 2006-01-04 Nr. 5 ir 2006-04-27 Nr. 5/1 išduoti neteisėtai, nes neatlikta ypatingo statinio bendroji techninio projekto ekspertizė, paneigia byloje esantis 2005-12-29 bendrosios ekspertizės aktas Nr. 294/1-05 (t. 3, b.l. 18), kuriuo rekomenduojama tvirtinti viešbučių apartamento komplekso su komercinėmis patalpomis „Elija“ techninį projektą.

50Aplinkybę, kad žemės sklypas ( - ), Palanga, patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir jai nustatyta apsaugos zona, patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys (t. 1, b.l. 75). Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad įrašas galioja nuo 2004-12-22, t.y. tvirtinant ginčijamą detalųjį planą sklypas nekilnojamųjų kultūros vertybių statuso neturėjo. Pagal statybos reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 11.3 punktą paraiška statinio projektavimo sąlygoms pateikiama už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingai įgaliotai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektui rengti). Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų ir statinio, statomo šios vertybės teritorijoje, projektavimo sąlygose nurodoma, kokiu nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentu (laikinu reglamentu) bei projektiniais pasiūlymais, kuriems pritarė už kultūros vertybių apsaugą atsakinga institucija, vadovautis (Reglamento 49 punktas). Nors už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakinga institucija projektavimo sąlygų nepateikė, nagrinėjamu atveju, tai nelaikytina esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą naikinti visą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 241, išduotą 2005-11-15. Sklype atlikus žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus pirmajame etape konstatuota, jog žvalgytame sklype gali būti atliekama bet kokia ūkinė veikla, netaikant jokių paminklosauginių apribojimų (t. 4, b.l. 93), antrajame etape nustatyta, jog kultūrinis sluoksnis galėtų būti išlikęs pietrytiniame žvalgytos teritorijos kampe maždaug 160 kv.m. plote (t. 4, b.l. 95), trečiajame etape fiksuota, jog archeologinis paveldas išlikęs 9300 kv.m. teritorijoje, kurios 2000 kv.m. ištyrinėta, o likusioje sklypo dalyje archeologinio paveldo nėra, ūkinės veiklos apribojimai nereikalingi (t. 4, b.l. 96-97). Pažymėtina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos 2010-11-03 potvarkiu Nr. P3-4341 sudarytos komisijos, kuri statinius pripažino tinkamais naudoti aktu 2011-01-26 Nr. PTN-30-110126-00001, sudėtyje dalyvavo ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovas, kuris jokių pastabų nepateikė (t. 10, b.l. 2).

51Teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjo prašymo ginti viešąjį interesą turinį, nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuoja, jog byloje neegzistuoja pagrindas viešojo intereso gynimui, o pareiškėjas pateikė nemotyvuotą prašymą dėl viešojo intereso gynimo ir neįrodė, kad nagrinėjamoje byloje ginamas viešasis interesas. Patikslintame prašyme nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo panaikinti ginčijamus administracinius aktus ir įpareigoti atlikti veiksmus. Pareiškėjo patikslintas prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

52Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuroras atsisakė reikalavimų panaikinti Palangos savivaldybės administracijos 2005-09-12 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 210 sublokuotų apartamentų poilsiui ( - ), Palanga statybai, 2005-10-12 išduotą statybos leidimą Nr. 187 sublokuotų apartamentų poilsiui statybai, 2006-12-06 išduotą statybos leidimo Nr. 293/1 sublokuotų apartamentų poilsiui statybai (2 blokai-13-os ir 4-erių viešbučių pastatų blokai), Statinių pripažinimo tinkamu naudoti 2008-01-14 aktą Nr. 4 ( t. XVI, b.l 116-120). Prašyme dėl atsisakymo prašymo reikalavimų nurodo, jog įvertinęs ginčo teritorijos teisinį reglamentavimą, t.y., kad dviejų aukštų statiniai pastatyti 2005-10-12 ir 2006-12-06 statybos leidimų pagrindu šioje teritorijoje galimi, galimą statybos padarinių pašalinimo institutą (Statybos įstatymo 281 straipsnis) bei protingumo, teisingumo kriterijus, viešojo intereso gynimo esmę, atsisako reikalavimų panaikinti šiuos administracinius aktus. Pareiškėjas turi teisę atsisakyti prašymo (ABTĮ 52 straipsnis). Teismas sutinka su pareiškėjo nurodytais atsisakymo nuo prašymo argumentais ir juos vertina kaip neprieštaraujančius įstatymui ar viešajam interesui ir nepažeidžiančius kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus. Byla šioje dalyje nutrauktina ABTĮ 10 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.

53Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

Nutarė

54atmesti pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą prašymą, paduotą 2013-11-05, dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004-10-07 sprendimo Nr. 254 „Dėl Šventosios pietvakarinės dalies (teritorija tarp Ošupio tako, Jūros g., Mokyklos g., Šventosios vandenvietės Palangoje) detaliojo plano patvirtinimo“ dalies, kuria patvirtintas detalusis planas sklypui Nr. 7; Klaipėdos apskrities viršininko 2004-12-21 įsakymo Nr. 13.6-4457, 3.1.1 punkto, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-11-26 įsakymo Nr. A1-4.1-800 4 punkto, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2005-11-15 išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. 241 komplekso „Elija“ statybai; Palangos savivaldybės administracijos išduotų statybos leidimų 2006-01-04 Nr. 5, 2006-04-27 Nr. 5/1, 2008-06-16 Nr. 180, 2009-03-09 Nr. 43, 2010-07-08 Nr. LNS-33-100708-00108 (Nr. 116), 2010-07-30 Nr. LNS-33-100730-00130 (Nr. 137), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos 2010-11-03 potvarkiu Nr. P3-4341 sudarytos komisijos statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto 2011-01-26 Nr. PTN-30-110126-00001 panaikinimo ir įpareigojimo UAB „Baltijos pirkliai“ per trejų metų terminą gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, pagal kurį perstatyti ar pertvarkyti statinius ar jų dalį, o šių veiksmų neatlikus įpareigoti išardyti statinius, paliekant teritorijų planavimo dokumentuose leistiną aukštį,

55nutraukti administracinę bylą dalyje dėl Palangos savivaldybės administracijos 2005-09-12 išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. 210 sublokuotų apartamentų poilsiui ( - ), Palanga statybai, 2005-10-12 išduoto statybos leidimo Nr. 187 sublokuotų apartamentų poilsiui statybai, 2006-12-06 išduoto statybos leidimo Nr. 293/1 sublokuotų apartamentų poilsiui statybai (2 blokai-13-os ir 4-erių viešbučių pastatų blokai), Statinių pripažinimo tinkamu naudoti 2008-01-14 akto Nr. 4 panaikinimo.

56Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį... 4. 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004-10-07 sprendimo Nr.... 5. 2) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2005-11-15... 6. 3) panaikinti Palangos savivaldybės administracijos 2006-01-04 išduotą... 7. 4) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004-12-21 įsakymo Nr.... 8. 5) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus... 9. 6) panaikinti Palangos savivaldybės administracijos išduotą 2008-06-16... 10. 7) panaikinti Palangos savivaldybės administracijos išduotą 2010-07-08... 11. 8) panaikinti komisijos, paskirtos Valstybinės teritorijų planavimo ir... 12. 9) leisti statytojui UAB „Baltijos pirkliai“ per trejų metų terminą... 13. Nurodo, jog 2008-03-03 gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 14. Pareiškėjas prašyme nurodo, jog ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo... 15. Argumentuoja, jog ginčijamo detaliojo plano pagrindu Palangos savivaldybės... 16. Nurodo, kad pagal patvirtinto Šventosios gyvenvietės pietvakarinės dalies... 17. Pareiškėjas nurodo, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2004-12-21 įsakymo... 18. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje... 19. Pareiškėjas pateikęs patikslintą prašymą taip pat pateikė pareiškimą,... 20. Pareiškėjo atstovė prašo patikslintą prašymą jame išdėstytų... 21. Atsakovės Palangos miesto savivaldybės taryba ir Palangos miesto... 22. Atsakovių Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Palangos miesto... 23. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 24. Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 25. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 26. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 27. Atsakovas UAB „Baltijos pirkliai“ bankroto administratorius UAB... 28. Atsakovės UAB „Baltijos pirkliai“ atstovas advokato padėjėjas Giedrius... 29. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Kuršasta“ atsiliepimu pareiškėjo... 30. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kuršasta“ atstovas advokatas... 31. Tretysis suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepimu pareiškėjo patikslintą... 32. Trečiojo suinteresuoto asmens R.B. atstovė advokato padėjėja Daiva... 33. Tretysis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu pareiškėjo... 34. Trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB banko atstovas advokatas Konradas... 35. Tretysis suinteresuotas asmuo V. Š. pareiškėjo patikslintą prašymą siūlo... 36. Trečiojo suinteresuoto asmens A. R. atstovas advokato padėjėjas Artūras... 37. Tretieji suinteresuoti asmenys M. Č. ir M. Č. atsiliepimais pareiškėjo... 38. Tretysis suinteresuotas asmuo S. M. atsiliepimu pareiškėjo patikslintą... 39. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Sabonio klubas ir partneriai“... 40. Tretysis suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepimu... 41. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Lakis ir ko“ atsiliepimu pareiškėjo... 42. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 43. nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Palangos miesto... 44. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte... 45. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-08... 46. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuroras nekelia argumentų dėl detaliojo... 47. Generalinio plano pagrindiniuose teiginiuose įtvirtinti architektūrinės –... 48. Pareiškėjas reikalavimą pertvarkyti statinius kildina taip pat ir iš... 49. Teismo sprendime aptartais motyvais nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad... 50. Aplinkybę, kad žemės sklypas ( - ), Palanga, patenka į nekilnojamųjų... 51. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjo prašymo ginti viešąjį... 52. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuroras atsisakė reikalavimų panaikinti... 53. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89... 54. atmesti pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio... 55. nutraukti administracinę bylą dalyje dėl Palangos savivaldybės... 56. Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo...