Byla 3K-3-279/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Zigmo Levickio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams A. G. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo dalies ir pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – S. V., ir pagal atsakovo A. G. priešieškinį atsakovams S. V. ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo – Vilniaus apskrities viršininko administracija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės sklypo 301 kv. m ploto dalies privatizavimo. Ieškovas pareiškė ieškinį viešajam interesui ginti, prašydamas pripažinti negaliojančiomis Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1967-01 1 ir 2 punktų nuostatų dalis dėl 301 kv. m ploto valstybinės žemės pardavimo atsakovui A. G., Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001 m. birželio 28 d. sudarytos sutarties Nr. P01/2001-24643, kuria A. G. iš valstybės įsigijo 0,1301 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), dalį dėl parduotos 301 kv. m valstybinės žemės sklypo dalies; bei taikyti restituciją. Atsakovas A. G. 1992 m. gegužės 29 d. Vilniaus rajono Trakų Vokės apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą dėl 0,15 ha žemės sklypo, kurį užima jam priklausanti namų valda, privatizavimo ir pridėjo 1992 m. rugpjūčio 6 d. sudarytą 1301 kv. m ploto sklypo planą, kurio ribos nebuvo suderintos nei su Vilniaus rajono žemėtvarkos valdyba, nei su Trakų Vokės agrarine tarnyba, nei su kaimyninio sklypo valdytoja O. S. 1994 m. rugsėjo 7 d. A. G. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, prašydamas pripažinti jo teisę privatizuoti 1300,78 kv. m žemės sklypą ir įpareigoti Trakų Vokės apylinkės tarybą sudaryti su juo šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau teismas 1995 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad A. G. namų valda yra 10 arų. Tačiau A. G., nepaisydamas galiojančio teismo sprendimo, ginčijama 2001 m. birželio 28 d. sutartimi iš valstybės įsigijo ginčo sklypą. Ieškovo teigimu, ginčijamas įsakymas ir sutartis pažeidžia valstybinės žemės privatizavimą reglamentuojančias imperatyviąsias normas, nes parduoto ginčo sklypo dalyje stovėjo ne A. G., o kitam asmeniui - S. V. nuosavybės teise priklausantis statinys, kurį ši 1995 m. įsigijo iš O. S..

6Atsakovas A. G. priešieškiniu prašė apginti jo pažeistas teises – įpareigoti trečiąjį asmenį S. V. nugriauti savavališkai pastatytą pastatą (duomenys neskelbtini), esantį ginčo sklype, ir panaikinti Nekilnojamojo turto registre S. V. daiktines teises į šį nekilnojamąjį daiktą. Atsakovas A. G. teigė, kad 1994 m. liepos 28 d. Vilniaus rajono Trakų Vokės potvarkiu apylinkės taryba I šaukimo 23 sesijos sprendimu Nr. 77 sustabdė šio pastato rekonstrukcijos darbus iki bus galutinai išaiškintos A. G. namų valdos žemės sklypo ribos, o 1994 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus rajono valdybos sprendimu Nr. 2/740-1 V. K. (S. V. tėvui) išduotas statybos darbų leidimas buvo panaikintas.

  1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino negaliojančiomis ginčijamo įsakymo ir sutarties dalis dėl 301 kv. m ploto valstybinės žemės bei taikė restituciją: priteisė Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kaip laisvos valstybinės žemės tvarkytojai, iš atsakovo A. G. natūra 301 kv. m ploto valstybinės žemės, o A. G. iš valstybės jo sumokėtus už šią žemę 5,20 Lt, priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad priešieškiniu prašomas išregistruoti pastatas ir daiktinės teisės į jį nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl priešieškinio reikalavimas šį pastatą išregistruoti negali būti tenkinamas. Teismas tai pat konstatavo, kad A. G. neįrodė, jog S. V. pastatą ginčo sklype pastatė savavališkai, todėl priešieškinio reikalavimo dėl šio nugriovimo taip pat netenkino. Teismas nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. kovo 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-175/1995 buvo konstatuota, jog A. G. namų valda yra 10 arų, jo reikalavimas dėl įpareigojimo sudaryti su juo 1300,78 kv. m žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį buvo atmestas, tačiau A. G., nepaisydamas galiojančio teismo sprendimo bei jį nuslėpdamas nuo Vilniaus apskrities viršininko, pagal ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo ginčo sklypą, kuriame stovi S. V. nuosavybės teise priklausantis statinys. Dėl to teismas nusprendė, kad šios sutarties dalis, kuria A. G. buvo parduota 301 kv. m žemės sklypo dalis, kuria jis nesinaudojo ir kurioje buvo pastatyti S. V. nuosavybės teise priklausantys pastatai, prieštarauja Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos (toliau – Tvarka) reikalavimams. Teismas taip pat nurodė, kad ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1967-01 dalis, kuria buvo nustatytos namų valdos, (duomenys neskelbtini), ribos, yra neteisėta, nes prieštarauja Tvarkos 15-17 punktų nuostatoms, kuriose įtvirtinta, jog sklypo ribų nustatymo kompetencija suteikta tik miesto merui. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis CK 1.80 straipsnio nuostatomis teismas panaikino ginčijamus aktus bei taikė restituciją.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. sprendimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas nurodė, kad ieškovas įžvelgė viešąjį interesą kaip teisių pažeidimą – A. G. buvo parduota valstybinės žemės sklypo dalis, kurioje jau buvo ne jam nuosavybės teise priklausantys statiniai. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bylose dėl viešojo intereso gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Utenos rajono apylinkės vyr. prokuroras ir kt. v. P. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-494/2008), teismas nurodė, kad prokuroras neturi besąlygiškai užimti vienos ginčo šalies pozicijos, o privalo visapusiškai išanalizuoti konkrečią teisinę situaciją ir nustatyti visus įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas atsižvelgiant į trečiojo asmens S. V., kurios pastatas yra atsakovui parduotame žemės sklype, teises; aplinkybė, kad atsakovui parduoto sklypo dydis yra 0,1301 ha, o ne 0,1 ha, turi įtakos būtent S. V. interesui, todėl prokuroras ir teismas turi nustatyti, ar teisėtas yra trečiojo asmens S. V. interesas ir kokiu mastu jis yra pažeistas. Teismas nurodė, kad spręsdamas dėl S. V. intereso teisėtumo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas A. G. neįrodė S. V. ūkinio pastato statybos savavališkumo, tačiau išsamiai neištyrė visų aplinkybių ir galimo statybos procesą reglamentuojančių norminių teisės aktų nuostatų pažeidimo; kad nagrinėjamoje byloje liko nenustatyta, ar buvo priimtas sprendimas leisti atnaujinti rekonstrukcijos darbus pagal V. K. išduotą leidimą. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra žinių, ar buvo įvykdytas siūlymas V. K. ūkinių pastatų statybai pasiūlyti kitą vietą Trakų Vokės gyvenvietėje. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad statiniai, kurie buvo rekonstruoti pagal V. K. išduotą dokumentaciją ir kuriuos trečiasis asmuo S. V. 1995 m. įsigijo iš O. S., yra nugriauti. Teismas sprendė, kad tik pašalinus šiuos prieštaravimus galima konstatuoti, kad trečiojo asmens S. V. interesas yra teisėtas ir gintinas, tačiau net ir tokiu atveju byloje nepakanka duomenų ieškiniui patenkinti, nes ieškovas privalėjo nurodyti, kokia tiksliai sklypo dalis reikalinga statiniui eksploatuoti ir jam įteisinti, ar gali būti tokia dalis realiai išskirta iš šiuo metu atsakovui priklausančio žemės sklypo, ar tikslinga ginčijamą žemės pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia visų 301 kv. m apimtimi, kaip valstybės institucijos panaudos jų žinion grąžintą sklypo dalį ir ar bus teisinė galimybė šį plotą perleisti trečiajam asmeniui. Teismas sprendė, kad, nenustačius šių aplinkybių, bylos esmė laikytina neatskleista, o pagal byloje esančius įrodymus jos iš esmės išspręsti apeliacinės instancijos teisme negalima, todėl byla perduotina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

  1. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai. Prisidėjimas prie kasacinio skundo

9Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

101. Dėl materialinių teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimą privačion nuosavybėn, pažeidimo. Atsakovui A. G. galėjo būti parduotas tik jo naudojamas žemės sklypas, kurio plotas 10 arų, tačiau, pažeidžiant Tvarkos 15-17 punktų nuostatas, jam buvo parduotas 13 arų valstybinės žemės sklypas. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius nepagrįstai rėmėsi A. G. pateiktu 1992 m. rugpjūčio mėn. parengtu namų valdos žemės sklypo ribų planu, kuris neatitiko faktinių aplinkybių ir nebuvo patvirtintas Vilniaus miesto mero. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Vilniaus apskrities viršininkas, pažeisdamas taikytinus teisės aktus, nepagrįstai pardavė atsakovui A. G. 13 arų ploto valstybinės žemės sklypą, kai galėjo parduoti tik 10 arų. Taip buvo nukrypta ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, kad naudojamos valstybinės žemės sklypai gali būti perleidžiami privačion nuosavybėn tik tokio ploto, kiek faktiškai jo yra naudojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai“ v. Vilniaus m. savivaldybė, Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-180/2008; 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyr. prokuroras ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-57/2006).

112. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio, priešieškinio ir apeliacinio skundo turinį bei ribas, pažeidimo. Priešieškinis pareikštas ne ieškovui, bet trečiajam asmeniui S. V. ir byloje pagal ieškinį nedalyvaujančiam VĮ Registrų centrui, nors turi būti susijęs su pradiniu ieškiniu, o atsakovas turi turėti galiojančią teisę ieškovo atžvilgiu. Priešieškinio reikalavimai dėl statybų neteisėtumo ir S. V. nuosavybės teisės išregistravimo patenka į administracinio teismo kompetenciją. Priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, nes S. V. statinių teisėtumas nėra ieškovo pareikšto ieškinio dalykas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo tik apeliacinio skundo ir priešieškinio reikalavimus, nevertino atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvų. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi ne faktinėmis bylos aplinkybėmis, o prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išplėtė ieškinio ribas nurodydamas, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, privalėjo išsiaiškinti S. V. priklausančių statinių teisėtumą, kad privalėjo nurodyti, ar ginčo sklypo dalis gali būti suformuota kaip atskiras sklypas, ar yra galimybė šį plotą perleisti trečiajam asmeniui, koks plotas reikalingas ginčo sklypo dalyje esančiam pastatui eksploatuoti ir pan. Ieškiniu buvo siekiama sugrąžinti valstybei neteisėtai parduotą žemės sklypo dalį, todėl, tenkinus ieškinį, valstybė taptų ginčo žemės sklypo bendrasavininkė. Valstybė, atsižvelgdama į tolesnes aplinkybes (jei bus gautas suinteresuoto asmens prašymas), galėtų realizuoti šią žemės sklypo dalį, t. y. atsidalijus savo dalį ir nustačius plotą, reikalingą statiniui eksploatuoti, sklypą išnuomoti ar parduoti.

123. Dėl viešojo intereso. Ieškinys pareikštas valstybės interesais – privatizuojant valstybinę žemę buvo pažeistos imperatyviosios teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios valstybinės žemės privatizavimą, neteisėtai buvo leista įgyvendinti asmeniui nepriklausanti teisė, kompetentingos valstybės institucijos sudarė iš dalies neteisėtą sandorį. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas gina trečiojo asmens S. V. interesą, yra nepagrįsta bei prieštaraujanti suformuotai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. V., R. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-498/2005; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Utenos rajono apylinkės vyr. prokuroras ir kt. v. P. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-494/2008), nes viešasis interesas gali būti pažeistas ne tik valstybei patiriant nuostolių, bet ir netinkamai taikant teisės aktus sukuriant prielaidas nuosavybei neteisėtai įgyti.

134. Dėl prejudicinių faktų taikymo. Pirmosios instancijos teismas prijungė prie nagrinėjamos bylos Vilniaus rajono apylinkės teisme išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 23-175/1995, kurioje buvo nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su A. G. namų valdos plotu. Šioje išnagrinėtoje byloje buvo keliamas klausimas dėl S. V. statinių teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šioje byloje nustatytus faktus, turinčius prejudicinę reikšmę, nepagrįstai nurodė, kad nenustatyta, ar S. V. priklausantys statiniai yra teisėti.

145. Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo nurodyti pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti, kad nebuvo atskleista bylos esmė, ir grąžinti ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Visi trūkumai galėjo būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl negalėjo ištaisyti nustatytų trūkumų. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo būtų pažeistas proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principas.

15Trečiasis asmuo S. V. pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo, kuriuo palaiko ieškovo kasacinio skundo argumentus ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. sprendimą.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. G. prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2009 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

171. Dėl valstybinės žemės pardavimo privačion nuosavybėn. A. G. 13 arų žemės sklypas buvo išskirtas Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. rugsėjo 15 d. potvarkiu Nr. 1280p, todėl laikytina, kad ieškovo ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas ir pirkimo-pardavimo sutartis yra teisėti ir galiojantys. Trečiasis asmuo S. V. neteisėtai ginčo sklype pasistatė statinį, nes iš ankstesnio savininko įsigyti statiniai buvo nugriauti ir jų vietoje neteisėtai pastatytas naujas statinys. Dėl to S. V. negali būti parduota ginčo sklypo dalis po neteisėtu statiniu.

182. Dėl viešojo intereso. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad prokuroras neturi besąlygiškai užimti vienos iš šalių pozicijos, o privalo visapusiškai išanalizuoti situaciją ir nustatyti visus teisės aktų pažeidimus. Tokia pozicija atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose dėl viešojo intereso apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Innovation Computer Group“ v. UAB „Regplasta“, bylos Nr. 3K-3-199/2009).

193. Dėl prejudicinių faktų taikymo. Prijungtoje civilinėje byloje Nr. 23-175/1995 Vilniaus rajono apylinkės teismas 1995 m. kovo 17 d. sprendimu atmetė atsakovo A. G. ieškinį dėl to, kad dalyje ginčo sklypo stovėjo kitam asmeniui (O. S,) priklausantys statiniai, kuriuos vėliau nusipirko trečiasis asmuo S. V. ir kurių natūra nėra, o ne dėl to, kad žemės sklypas per didelis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo pirmiau nurodytame Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime nustatytais faktais, nes jie prejudicinės galios neturi, ir tai atitinka suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. Z. S. ir kt.,bylos Nr. 3K-3-73/2009).

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl viešojo intereso

22CPK 49 straipsnio 1 dalies nuostata suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (CPK 49 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrius v. V. M., bylos Nr. 3K-3-291/2006, skelbta „Teismų praktika“ Nr. 25).

23Nagrinėjamoje byloje prokuroras nurodė, kad buvo pažeisti valstybės interesai, nes privatizuojant valstybinę žemę buvo pažeistos imperatyviosios teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios valstybinės žemės privatizavimą, neteisėtai buvo leista įgyvendinti asmeniui nepriklausanti teisė, kompetentingos valstybės institucijos sudarė iš dalies neteisėtą sandorį. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo intereso apsaugos funkciją privatizuojant valstybinę žemę atlieka inter alia institucijos, atstovaujančios valstybei šiame procese, t. y. atitinkamos apskrities viršininko administracija arba savivaldybė (CPK 49 straipsnio 1 dalis). Šių institucijų kompetencija inter alia yra žemės sklypų dydžio, ribų, naudojimo fakto ir pan. nustatymas (Žemės reformos įstatymo 8, 9 straipsniai, Tvarkos 12, 15 punktai ir kt.). Šioms institucijoms tarpusavyje tinkamai nebendradarbiaujant ir dėl to veikiant skirtingai, gali būti pažeidžiami asmenų ar asmenų grupių interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. P., E. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2006, skelbta „Teismų praktika“ Nr. 25).

24Nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys, vadovaudamiesi proceso dispozityviškumo principu, galėjo savo iniciatyva apskųsti ginčijamus aktus ir sandorius. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-933-592/2007 matyti, kad atsakovas A. G. reiškė ieškinį, kuris Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 12 d. nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas, nes nebuvo ištaisyti nustatyti trūkumai, t. y. ieškinys nepateiktas kaip vieningas dokumentas (T. 2, b. l. 61). Vadovaudamasis CPK 143 straipsnio nuostatomis Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismas 2007 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė priimti trečiojo asmens S. V. priešieškinį.

25Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių ginčas dėl valstybinės žemės 301 kv. m privatizavimo tęsiasi nuo 1995 m., todėl kyla klausimas dėl teisminės gynybos efektyvumo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju kompetentingos valstybės ir savivaldybės institucijos nebendradarbiaudamos tarpusavyje, veikė skirtingai, priėmė sprendimus, kurie besitęsiančio šalių ginčo neišsprendė, prokurorui atsirado pagrindas kreiptis į teismą CPK 49 straipsnio 1 dalies pagrindu, siekiant užtikrinti teisminės gynybos efektyvumą ir pasiekti teisinę taiką byloje. Pažymėtina, kad prokuroras, kaip taisyklė, neturi teisės kištis į privačių asmenų ginčą, tačiau teismas visais atvejais turi patikrinti, ar nėra pažeidžiamas viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities viršininko administracija, neatsižvelgdama į Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. kovo 17 d. sprendimą ir Vilniaus miesto valdybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 1050V, priėmė ginčijamą sprendimą vadovaudamasi tik atsakovo A. G. pateiktais dokumentais, kurie nebuvo pakankami. Toks sprendimas užvilkino šalių ginčo išsprendimą ir taip pažeidė viešąjį interesą. Dėl to teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, konstatuoja, kad šioje byloje prokuroras pagrįstai reiškė ieškinį viešajam interesui ginti CPK 49 straipsnio 1 dalies pagrindu.

26Dėl valstybinės žemės pardavimo privačion nuosavybėn

27Naudojami žemės sklypai nuomojami ar parduodami lengvatine (ne aukciono) tvarka, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ patvirtinta Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka (nagrinėjamu atveju taikytina 2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 180 redakcija). Asmens teisė nuomoti ar pirkti naudojamą valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Tvarkos 2.1, 2.5 punktai). Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad formuojant pastatais užstatytą žemės sklypą negali būti nukrypta nuo esminės sąlygos – faktinio jo naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms; nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus apskrities viršininko administracija.; bylos Nr. 3K-3-180/2008; ir kt.).

28Tvarkos 16 ir 17 punktuose įtvirtinta, kad parduodamo valstybinio žemės sklypo dydį ir ribas nustato ir tvirtina savivaldybės meras (valdyba), vadovaudamasis detaliuoju planu, žemės sklypo ribų specialiuoju planu arba žemėtvarkos projektu. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad ginčo sklypo plotas ir ribos buvo pakartotinai nustatytos ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1967-01, nesuderinant to su Vilniaus miesto meru ir vadovaujantis atsakovo A. G. pateiktais dokumentais, rengtais 1992 m. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-933-592/2007 duomenų matyti, jog greta ginčo sklypo esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) faktiškai naudojamo ploto dydis (2068 kv. m) ir ribos buvo nustatytos Vilniaus miesto valdybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1050V (T. 1, b. l. 71). Ginčo sklypo 301 kv. m dalis pirmiau nurodytu 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu buvo priskirta (duomenys neskelbtini) žemės sklypui, o ne atsakovo A. G. naudojamam sklypui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamų akto ir sandorio dalys, kuriomis A. G. buvo parduota 301 kv. m žemės sklypo dalis, kuria jis faktiškai nesinaudojo, prieštarauja Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei Tvarkos 16 ir 17 punktų reikalavimams.

29Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-175/1995 buvo konstatuota, jog A. G. namų valda yra 10 arų. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai teismo sprendimu yra nustatytas namų valdos dydis, apskrities viršininko administracija (ar kita kompetentinga institucija) gali papildomai parduoti privačion nuosavybėn valstybinės žemės tik tuo atveju, jei papildomas plotas yra suformuojamas pagal teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija pardavė atsakovui A. G. vieną 1301 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, t. y. papildomas 301 kv. m plotas nebuvo suformuotas pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovo A. G. namų valdos sklypo ribos galėjo būti keičiamos, tačiau tik atsižvelgiant į jau galiojančius teisės aktus ir į Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. kovo 17 d. sprendimą.

30Atsakovas A. G. atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad trečiasis asmuo S. V. neteisėtai ginčo sklype pasistatė statinį, nes iš ankstesnio savininko įsigyti statiniai buvo nugriauti ir jų vietoje neteisėtai pastatytas naujas statinys, todėl S. V. negali būti parduota ginčo sklypo dalis po neteisėtu statiniu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje liko nenustatyta, ar buvo priimtas sprendimas leisti atnaujinti rekonstrukcijos darbus pagal V. K. (S. V. tėvui) išduotą leidimą; nėra žinių, ar buvo įvykdytas siūlymas V. K. ūkinių pastatų statybai pasiūlyti kitą vietą Trakų Vokės gyvenvietėje; nenustatyta, ar statiniai, kurie buvo rekonstruoti pagal V. K. išduotą dokumentaciją ir kuriuos trečiasis asmuo S. V. 1995 m. įsigijo iš O. S., yra nugriauti.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje statybų ginčo žemės sklypo dalyje teisėtumo klausimas yra išvestinis, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas – valstybinės žemės privatizavimo teisėtumas. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nėra nustatytos pirmiau minėtos aplinkybės, susijusios su statinių ant ginčo žemės sklypo statybos teisėtumu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog už statybų priežiūrą atsakingos institucijos nenustatė savavališkų statybų fakto ginčo sklype (T. 1, b. l. 62, 101, 131, 133). 1994 m. liepos 28 d. Vilniaus rajono Trakų Vokės apylinkės tarybos I šaukimo 23 sesijos sprendimu Nr. 77, kuriuo remiasi atsakovas A. G., statinių ginčo sklype statybos darbai buvo sustabdyti terminuotai, t. y. iki bus nustatytas A. G. naudojamo sklypo plotas ir ribos, bei nuspręsta pasiūlyti V. K. kitą vietą Trakų Vokėje, jam sutikus. Atsakovo A. G. naudojamo sklypo plotas buvo nustatytas Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-175/1995, konstatuojant, jog A. G. namų valda yra 10 arų. V. K. sklypo perkėlimas į kitą vietą buvo galimas tik su jo sutikimu, tačiau jis su sklypo perkėlimu nesutiko. Vadinasi, V. K. išduotas statybos leidimas vėl galiojo nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgdamas į šiuos įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neįrodyta, jog S. V. pastatą ginčo sklype pastatė savavališkai. Tai, kad statinys ginčo žemės sklype nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, neįrodo jo statybos savavališkumo, o tiesiog reiškia, jog kol kas yra nepripažintas tinkamu naudoti pagal taikytinų teisės aktų reikalavimus. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino atsakovo A. G. priešieškinio reikalavimų dėl statinio ginčo sklype išregistravimo ir nugriovimo.

32Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad apeliacinės instancijos teismo teisė bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ribojama tiek apeliacinės instancijos prigimtimi, tiek proceso operatyvumo principu. Apeliacinės instancijos teismo nurodymas, kad reikia rinkti naujus įrodymus, negali būti formalus, padarytas naudojantis vien teismo diskrecijos teise, o turi būti argumentuotas dėl tokių įrodymų būtinumo teisingai išnagrinėti bylą ir negalimumo tokių įrodymų priimti apeliaciniame procese. Bylos grąžinimas motyvuojant tuo, kad neatskleista bylos esmė, taip pat laikytinas nepagrįstu, jeigu nenurodoma, jog apeliacinės instancijos teismas turi nagrinėti bylą beveik visa apimtimi naujais aspektais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. personalinė įmonė ,,RBPĮ” v. V. G., A. B., bylos Nr. 3K-3-82/2005; 2009 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Žalgevičienės įmonė, R. Ž. v. notarė D. Verpetinskienė, VĮ Registrų centras; bylos Nr. 3K-3-11/2009; 2009 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. V. Š.; bylos Nr. 3K-3-61/2009; 2009 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“; bylos Nr. 3K-3-121/2009).

34Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, susijusių su trečiojo asmens S. V. pastato, esančio ginčo sklypo dalyje, statybų teisėtumu bei su ginčo sklypo dalies tolesniu likimu, todėl sprendė, jos bylos esmė neatskleista, o pagal byloje esančius įrodymus jos iš esmės išspręsti apeliacinės instancijos teisme negalima. Kasacinis teismas pripažįsta pagrįstu kasatoriaus argumentą, kad visi trūkumai, jeigu jie būtų buvę, galėjo būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pažeistų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatė visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su valstybinės žemės sklypo dalies privatizavimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tolesnis valstybinės žemės sklypo dalies (301 kv. m) likimas nėra nagrinėjamos bylos nagrinėjimo dalykas, nes šią sklypo dalį grąžinus valstybės nuosavybėn dėl tolesnio šio žemės ploto nuomos ar privatizavimo spręs kompetentingos institucijos, vadovaudamosi taikytinais teisės aktais bei atsižvelgdamos į Vilniaus miesto valdybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 1050V dėl gretutinių žemės sklypų ribų. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

35Dėl prejudicinių faktų

36Kasatorius kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 23-175/1995 nustatytais faktais, turinčiais prejudicinę reikšmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad aiškinant procesinės teisės normas dėl prejudicinių faktų taikymo teismų praktikoje laikomasi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. Z. S., A. S.; bylos Nr. 3K-3-73/2009; ir kt.).

37Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 23-175/1995, buvo nustatytos šios aplinkybės: A. G. faktiškai naudojasi 10 arų ploto žemės sklypu, šalia A. G. faktiškai naudojamo sklypo yra O. S. priklausantis statinys, todėl A. G. neturi teisės privatizuoti žemės sklypo, kurio jis nenaudoja. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią, nes abiejose bylose dalyvavo A. G. ir S. V. (V. K. teisių perėmėja) bei sutampa abiejų bylų įrodinėjimo dalykas, t. y. A. G. teisė privatizuoti 1301 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, kurio dalyje stovi S. V. (nupirktas iš O. S.) priklausantis statinys. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytomis pirmiau minėtomis aplinkybėmis, turinčiomis prejudicinę galią šioje byloje.

38Dėl kitų kasacinio skundo argumentų.

39Kasatorius kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išplėtė bylos nagrinėjimo ribas nurodydamas, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, privalėjo išsiaiškinti S. V. priklausančių statinių teisėtumą, kad privalėjo nurodyti, ar ginčo sklypo dalis gali būti suformuota kaip atskiras sklypas, ar yra galimybė šį plotą perleisti trečiajam asmeniui, koks plotas reikalingas ant ginčo sklypo dalies esančio pastato eksploatacijai ir kt. Minėta, kad tolesnis valstybinės žemės sklypo dalies (301 kv. m) likimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Pagal CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatas šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Žyminis mokestis už kasacinį skundą sudaro 1715 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 16 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasacinės instancijos teisme patirta 63,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Patenkinus kasatoriaus kasacinį skundą bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

43Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. sprendimą.

44Priteisti iš atsakovo A. G., (duomenys neskelbtini), 857,50 Lt (aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis litus 50 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

45Priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos, juridinio asmens kodas 188601845, 857,50 Lt (aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis litus 50 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

46Priteisti iš atsakovo A. G., (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 31,65 Lt (trisdešimt vieną litą 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims kasaciniame teisme.

47Priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos, juridinio asmens kodas 188601845, valstybės naudai 31,65 Lt (trisdešimt vieną litą 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims kasaciniame teisme.

48Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės sklypo 301 kv. m ploto dalies... 6. Atsakovas A. G. priešieškiniu prašė apginti jo pažeistas teises –... 7. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. spalio 13 d. sprendimu... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 9. Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 10. 1. Dėl materialinių teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės... 11. 2. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio, priešieškinio... 12. 3. Dėl viešojo intereso. Ieškinys pareikštas valstybės interesais –... 13. 4. Dėl prejudicinių faktų taikymo. Pirmosios instancijos teismas prijungė... 14. 5. Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės perduoti bylą iš naujo... 15. Trečiasis asmuo S. V. pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo, kuriuo... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. G. prašo ieškovo kasacinį... 17. 1. Dėl valstybinės žemės pardavimo privačion nuosavybėn. A. G. 13 arų... 18. 2. Dėl viešojo intereso. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė,... 19. 3. Dėl prejudicinių faktų taikymo. Prijungtoje civilinėje byloje Nr.... 20. Teisėjų kolegija... 21. Dėl viešojo intereso... 22. CPK 49 straipsnio 1 dalies nuostata suteikia prokurorui teisę spręsti, yra... 23. Nagrinėjamoje byloje prokuroras nurodė, kad buvo pažeisti valstybės... 24. Nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys, vadovaudamiesi proceso... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių ginčas dėl valstybinės žemės 301... 26. Dėl valstybinės žemės pardavimo privačion nuosavybėn... 27. Naudojami žemės sklypai nuomojami ar parduodami lengvatine (ne aukciono)... 28. Tvarkos 16 ir 17 punktuose įtvirtinta, kad parduodamo valstybinio žemės... 29. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo... 30. Atsakovas A. G. atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad trečiasis asmuo... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje statybų ginčo žemės... 32. Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės perduoti bylą iš naujo... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą... 34. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą iš... 35. Dėl prejudicinių faktų... 36. Kasatorius kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos... 37. Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu... 38. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų.... 39. Kasatorius kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 41. Pagal CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatas šaliai, kurios naudai priimamas... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 44. Priteisti iš atsakovo A. G., (duomenys neskelbtini), 857,50 Lt (aštuonis... 45. Priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos,... 46. Priteisti iš atsakovo A. G., (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 31,65... 47. Priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos,... 48. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...