Byla 1-2740-486/2019
Dėl savo paūmėjusios sveikatos. Bet atsakomybę už pasekmes visiškai prisiima

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei, kaltinamajam T. S., kaltinamojo gynėjui advokatui Petrui Rakauskui, nukentėjusiajai M. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., a. k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta ( - ),deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, šeimyninė padėtis vedęs, dirba ( - ) teistas ( - )

2kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

3Teismas

Nustatė

4T. S. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

5jis, 2018 m. rugpjūčio 8 d., apie 00.30 val., ( - ), konflikto metu, sudavė nukentėjusiai M. S. nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiai M. S. nosies kaulų lūžį su kirstine žaizda nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, poodines kraujosruvas kaktoje, rankose, krūtinėje, nugaroje, šonuose, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešiniame žande, sužalojimai padaryti mažiausiai 24 trauminiais poveikiais, tokiu būdu tyčia sužalojo nukentėjusią M. S. ir taip padarė nukentėjusiai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

6Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. S. savo katę, įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai. Parodė, kad jis įvykio naktį parėjo namo, rado M. S., vartojančią alkoholinius gėrimus geriančią kartu su jo žmona L. S. Tai buvo apie 12-01 valandą nakties. Tada kaltinamasis nuėjo į garažą, išgėrė ten gal butelį alaus, grįžo namo. Tai buvo apie 05 valandą ryto. Nukentėjusioji ir jo žmona vis dar vartojo alkoholį. Kaltinamasis paprašė nukentėjusiosios eiti namo, tačiau ji neklausė. Tuomet T. S. nukentėjusiąją pradėjo traukti už rankos ir už peties. Betraukiant kaltinamasis nuketėjusiąją staigiai paleido ir ji nukrito ant grindų. Po to kaltinamasis išėjo kviesti buto savininkės. Buto savininkė bandė irgi nukentėjusiąją išvaryti, tačiau pastaroji niekur nėjo. Tada buto savininkė pasakė, kad kaltinamasis eitų į darbą, o jos čia patys susitvarkys. Kaltinamasis pripažįsta, kad tempė nukentėjusiąją į lauką, tada jai sudavė. Tačiau kaltinamasis nepamena visų aplinkybių, nes po šio įvykio jis atsigulė į psichiatrinę ligoninę dėl savo paūmėjusios sveikatos. Bet atsakomybę už pasekmes visiškai prisiima.

7Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. S. parodė, kad ji su kaltinamojo žmona L. S. draugauja daugiau nei metus. L. jai dažo antakius. Tą vakarą ji paėmė buteliuką brendžio ir su L. ramiai sėdėjo virtuvėje, valgė. Po to apie 01 val. nakties atėjo T. S. ir pradėjo varyti M. S. lauk. Kaltinamasis ištempė nukentėjusiąją į koridorių už palaidinės, suplėšė ją, o po to ir L. S. „gavo“, nes užstojo ją. Kur kaltinamasis jai pataikė, ji nematė, tik paskui žino, kad taisė dantį, čia jo „darbas“. Kai nukentėjusioji jau atsigavo, buvo dar tamsu. Policijos nekvietė, nes jai šokas. Nukentėjusioji neatsimena, ar galėjo paprašyti T. S., kad ji nekviestų policijos. O buto savininkė kai atėjo, išprašė ją iš buto. Kai grįžo namo, mama matė ją. Nukentėjusioji atsigulė miegoti, bet bėgo kraujas iš nosies visą dieną. Po to pažįstamas A. B. nuvežė ją į ligoninę ir ligonė pranešė policijai. Įvykio metu kaltinamasis ją trankė kaip „kriaušę“, sudaužė visą. Nukentėjusiajai 2017 m. darė sudėtingą galvos operaciją, tai ji turi problemų su sveikata, turi 3 invalidumo grupę. Kai ją kaltinamasis stūmė ir sudavė, ji parkrito. Jai nukritus, T. S. ir toliau tęsė mušti. Ar mušė rankomis ar kojomis neprisimena. Buvo praradusi sąmonę, kai gulėjo ant grindų. Suplėšė visą palaidinę jai. Jos nebuvo tokios girtos, kaip kaltinamais sako, gal tik pusę brendžio butelio išgėrė. Ant kaklo buvo likę žymės pirštų, tai gal ir smaugė. Kai ji atsipeikėjo, po sąmonės praradimo, kaltinamasis dar stovėjo, o po to apsisukęs išėjo. K. T. išėjo, bute liko L. ir ji. O jau po to paryčiais, atėjo buto savininkė ir išvarė ją, sakė „eik greičiau iš čia“. Savininkė atėjo viena, be T. Buto savininkė matė jos sužalojimus. Tikrai ne porą smūgių sudavė T. S., galėjo būti ir 24 smūgiai kaip nurodyta ekspertizės išvadoje. Dėl civilinio ieškinio 2910 eurų, iš jų 910 eurų sudaro turtinė žala, o 2000 eurų neturtinė žala. Turtinė žala, tai nukentėjusioji rugsėjo 2 d. buvo nusipirkusi kelionę, bet po įvykio turėjo 1.5 mėnesio nedarbingumą, gėrė vaistus. O dėl 2000 eurų neturtinės žalos, tai jai buvo didžiulis stresas, šokas, privalėjo namie sėdėti, vaistus gerti ir niekur negalėjo išeiti.

8Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji juos palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. S. parodė, kad 2018-08-07, apie 21.30 val., užėjo pas savo draugę L. S. į namus, adresu ( - ), kurią pažįsta ir bendrauja apie vienerius metus laiko. Jos vieno kambario bute, kurį kiek žino nuomojasi, dviese, virtuvės patalpoje, vartojo alkoholį-brendį „Grand cavalier“ ir dažėsi antakius. 2018-08-08, apie 00.30 val., į butą grįžo L. S. sutuoktinis T. S., kuris pamatęs M. S. pradėjo ją žodžiais vyti iš namų, sakydamas „von iš čia“. Su jos vyru ankščiau matėsi, žinojo, kad tai draugės sutuoktinis, tačiau jokių nesutarimų ar konfliktų su šiuo neturėjo. L. S. užstodama ją žodžiais pasakė savo vyrui, kad atstotų nuo jos. Tuo tarpu nepaklusęs savo žmonai ir būdamas labai agresyvus, šios sutuoktinis pagriebė stipriai ją dešine ranka tarp peties ir alkūnės, suspausdamas taip, kad ji pajuto didelį fizinį skausmą ir nustūmė ją į šalį. L. S. pradėjo ją ginti, bandydama tarp vyro ir jos atsistoti. Atsistojus L. S. tarp jos ir savo vyro, pastarasis sudavė L. ranka į veidą, ši nukrito ant grindų, virtuvės patalpoje, netoli skalbimo mašinos. Tada T. S. pradėjo mušti žmoną kojomis į įvairiais kūno vietas. Kadangi buvo susijaudinusi ir išstumta į koridoriuką buto viduje, negali pasakyti tiksliai kiek kartų ir į kurias kūno vietas. L. gulint ant grindų išgirdo pagalbos šauksmą, kad gelbėtų šią, nes vyras užmuš. Tik pasakius L. minėtus žodžius, šios sutuoktinis atsisuko į ją ir pradėjo ją mušti rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, o būtent į veidą, rankas, kojas, šonus, krūtinę, nugarą, užpakalį, čiupo rankomis už jos kaklo ir pradėjo spausti. Ji juto stiprų fizinį skausmą, bandė šaukti, tačiau dėl smaugimo prarado sąmonę. Kiek jai sudavė smūgių nežino, bet kai atsigavo, pamatė ir pajuto, kad visas kūnas nusėstas mėlynėmis ir kraujosruvomis. Tai pat ant jos kaklo buvo likusios kraujosruvos nuo smaugimo. Po suduotų smūgių ir smaugimo buvo praradusi sąmonę ir atsigavusi pamatė, kad L. vyras pasišalinęs iš namų. Kiek buvo praėję laiko negali pasakyti. L. labai prašė policijos nekviesti ir niekam nepasakoti, kas įvyko. Sakė, kad ši niekur nesikreips, pretenzijų nereikš. Niekam ir nepranešė, tačiau pasijutusi blogai kreipėsi savarankiškai tą patį vakarą į Lazdynų ligoninę, kur ją apžiūrėjo ir suteikė pagalbą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos sumušimo, pripažinti nukentėjusia dėl patirto kūno sužalojimo ir sukelto stipraus fizinio skausmo, o civilinį ieškinį dėl turtinės ar neturtinės žalos pareikš vėliau teisme. Medicinos išrašą išduotą gydymo įstaigoje pridėjo prie pareiškimo. Papildomai nurodė, kad smulkiau pasakyti kiek smūgių tiksliai T. S. jai sudavė negali, neprisimena, tuo labiau, kad buvo praradusi sąmonę. Kai atsipeikėjo jai labai stipriai bėgo kraujas iš nosies, visas kūnas buvo nusėtas mėlynėmis. Pačio įvykio metu buvo bute tik trise. Buto šeimininkė atėjo jau po kurio laiko, kai T. net nebuvo bute. Ko ši atėjo nežino. Kiek buvo bute nežino, nes netrukus po šios atėjimo išėjo. Su buto savininke nesikalbėjo, jai pasakė, kad greičiau eitų, ji matė, kad visas butas kruvinas, kad kruvini jos rūbai. Tačiau jos asmeniškai ši neklausė, kas atsitiko. Norėtų pareikšti civilinį ieškinį dėl patirto nusikaltimo. Kadangi po sužalojimų negalėjo dirbti patyrė nuostolius apie 250 eurų, taip pat dėl sužalojimo negalėjo išvykti į iš anksto suplanuotą kelionę į Turkiją, prarado sumokėtus pinigus už kelialapį, kuris kainavo 620 eurų, taip pat mokėjo už vaistus ir gydymą apie 40 eurų, kvitų už vaistus neišsaugojo, pirko tabletes nuo skausmo ir tepalą. Dėl nusikaltimo patyrė 910 eurų turtinės žalos. Taip pat norėtų pareikšti civilinį ieškinį ir dėl moralinės žalos dėl sulaužytos nosies, kuri siekia 2000 eurų. Kadangi prieš metus jai operavo galvą, ji turi invalidumą, todėl bet koks sužalojimas gali turėti labai rimtas pasekmes (b. l. 19-21, 25).

9Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta T. S., parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes liudytoja jam ir jo šeimai nuomavo butų, o nukentėjusiosios nepažįsta. Kaltinamasis gyveno liudytojos bute, po to jie išvažiavo. Įvykio dieną liudytoja nežino, kas įvyko. Ji grįžo iš sodo, ir nuėjo pas kaltinamojo žmoną L. sužinoti agurkų marinavimo recepto. Kai liudytoja užėjo, bute stovėjo nepažįstama mergina į ją nugara. T. S. nuėjo prie L., po to pagalvojo, kad ko ji čia atėjo, jei L. turi svečių, tai ir išėjo. Tai buvo maždaug 9-10 ryto. Buto durys nebuvo neužrakintos. Liudytoja tikrai veido tos merginos nematė, nes ji nugara stovėjo. T. S. naktį tikrai niekada neidavo pas ją į butą ir niekada nebuvo atėjęs jokios pagalbos prašyti. Kai tą dieną liudytoja atėjo pas L., T. bute nebuvo. Buvo tik L., nepažįstama mergina ir miegojo L. vaikas. Įvykio dieną liudytoja T. nematė visiškai. Nuomą nutraukė rugsėjo mėnesį, tiksliai neatsimena datos. Po šito įvykio, praėjus maždaug savaitei, L. išsikraustė. Tą dieną, kai liudytoja atėjo į nuomojamą butą, jokio alkoholio kvapo nepajautė, o ji jautri kvapams.

10Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B., parodė, kad kaltinamasis jam matytas porą kartų. Liudytojas tą dieną grįžo iš užsienio, buvo Baltarusijoje, tai buvo rugpjūčio mėnesį. Liudytojo tėvai gyvena ( - ) ir jis atvažiavo pas juos. Prieš užeidamas pas tėvus, norėjo parūkyti, bet neturėjo kur prisidegti. Tada nuėjo į šalia esantį „Casino“, paprašė mergaičių žiebtuvėlio ir užsidegė cigaretę. Išėjęs į lauką, pamatė kaltinamąjį, jis buvo ką tik išėjęs iš ne visai „padorios“ kavinės ir nešėsi maišiuką, bet tikrai ne maisto produktus. Liudytojas pažįsta ir kaltinamojo žmoną L.. Kaltinamasis praėjo pro liudytoją. Tada A. B. paskambino M. S., paklausė, kur ji, ji atsakė, kad pas L. Paklausius ką ten veikia, ji pasakė, kad ten kažką moteriško daro. Matėsi, kad kaltinamasis buvo išgėręs, bet ne tiek daug, bet liudytojui pasirodė, kad jis lyg neadekvatus, ėjo sparčiai, akys stiklinės. Kaltinamasis liudytoją irgi pažįsta, bet tada praėjo pro jį lyg „pro spintelę“, nepastebėjęs. Kitą dieną, apie 12 val. dienos, liudytojui paskambino nukentėjusioji, pasakė, kad sumušta. A. B. užėjo pas ją, jos veidas buvo sumuštas. Nukentėjusioji paprašė nuvežti ją į ligoninę, nes jai skaudėjo galvą ir ji svaigo. Jis nukentėjusiosios paklausė, kodėl neiškvietė policijos tą dieną, tačiau ji pasakė, kad jos telefoną paėmė kaltinamasis. Bet po to telefoną atgavo iš L. Liudytojas pamatė M., tai ji papasakojo kas nutiko, kad buvo atėjęs L. vyras, prasidėjo konfliktas su žmona L., iš pradžių jis mušė žmoną, o kai ji pradėjo ginti L., tai ir ji gavo. M.liudytojui pasakė, kad ją sumušė L. vyras. Pas nukentėjusiąją buvo mėlynės ant veido, ištinusi nosis, 2 mėlynės po akimis.

11Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta J. S. parodė, kad T. S. yra jos sūnus. Prieš pat įvykius buvo atvažiavęs pas juos sūnus, bet liudytoja matė kad jam kažkas yra, atrodė keistai, nesurezga sakinio. Paprašė papūsti, jis papūtė, kvapo jokio nebuvo. Jis pabuvo pas ją gal savaitę, liudytoja perspėjo ir marčią, kad T. S. kažkas yra, kad jam pas daktarą reikia. Šiuo metu T. S. irgi stiprius vaistus geria. Daktarė pasakė, kad jam gali būti pablogėjimas nuo kokio nors streso. Dėl paties įvykio tai liudytoja žino tiek, kad buvo konfliktas. Kai atvažiavo, nieko jau nebuvo, nei nukentėjusiosios, nei nieko kito.

122018 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimu nukentėjusioji M. S. pranešė, jog 2018 m. rugpjūčio 8 d., apie 0.30 val. 30 min., būnant pas draugę L. S. ją sumušė L. S. sutuoktinis T. S. (b. l. 1).

13Medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad 2018-08-08 pacientė M. S. kreipėsi dėl stipraus galvos skausmo, mirgėjimo akyse. Matėsi nosies srities muštinė žaizda, galvos sumušimas (b. l. 2).

14BIRT duomenų žiūryklėje nurodoma, kad 2018-08-08, 23.50 val., RVUL slaugytoja pranešė, kad 2018-08-08, 23.37 val., atvyko M. S. kuri paaiškino, kad ją 2018-08-08, apie 03.00 ją mušė pažįstamas. Diagnozė: nosies lūžis, galvos sumušimas, išleista į namus (b. l. 14).

152018-08-17 gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad M. S. sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų lūžio su kirstine žaizda nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kiti sužalojimai, atskirai nuo minėtų, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 24 trauminiais poveikiais (b. l. 43-44).

162018-12-11 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybai skirta užduotis atlikti iš medicininės dokumentacijos T. S. psichiatrijos konsultaciją su tikslu nustatyti ar T. S. tikslinga skirti psichiatrinę ekspertizę. Gautoje Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad T. S. tikslinga skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 99).

17Gautoje Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. ( - ) nurodyta, kad T. S. konstatuojamas ( - ) dėl kurio inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu T. S. galėjo ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b. l. 131-136).

18Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje pagrįstai įrodyta, jog T. S. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, o būtent, kad jis nesunkiai sužalojo žmogų – nukentėjusiąją M. S. sudavė nukentėjusiai M. S. smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiai M. S. nosies kaulų lūžį su kirstine žaizda nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, poodines kraujosruvas kaktoje, rankose, krūtinėje, nugaroje, šonuose, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešiniame žande. Jo kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodo jo paties visiškas prisipažinimas, nukentėjusiosios išsamūs bei nuoseklūs parodymai, juos papildo teismo posėdyje apklaustų liudytojų S. S. ir A. B. parodymai. Specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, pagal jų pobūdį, lokalizaciją, padarymo laiką ir mechanizmą, visiškai patvirtina nukentėjusiosios parodymus. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės, nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį (tai patvirtina teismo psichologijos ekspertizės aktas), privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo. Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas T. S. pasitvirtino visiškai.

19Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja.

20Pagal BK LR 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms LR BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų LR BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2011, 2K-589/2011, 2K-536/2012). Vis dėlto, teismas sprendžia, jog šiuo atveju LR BK 38 straipsnio nuostatų taikymas kaltinamojo atžvilgiu yra negalimas. Teismo vertinimu, šiuo atveju neabejotinai egzistuoja 1, 2 ir 3 būtinosios sąlygos. Kaltinamasis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, byloje pateiktas jų rašytinis sutarimas (b. l. 176). Tačiau tai neįpareigoja teismo, teismas turi teisę, bet ne pareigą tokį susitarimą patvirtinti.

21Tačiau didžiausią abejonę teismui kelia LR BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos buvimas.

22Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl LR BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2007, 2K-589/2011). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-606/2006). Šiuo atveju kaltinamasis teisiamas už nesunkų sveikatos sutrikdymą, jo padaryta nusikalstama veika pasireiškė tyčiniais smurtiniais veiksmais, o būtent kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė ne vieną, o daug smūgių, be to praeityje jis yra teistas net 4 kartus, paskutinį kartą 2017 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 straipsnį dėl to, kad viešoje vietoje smurtavo. Taigi, nauja nusikalstama veika padaryta esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, baustas administracine tvarka. Aukščiau išdėstytos aplinkybė neleidžia teismui spręsti, kad nagrinėjama nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, įtakota susiklosčiusios konfliktinės situacijos.

23Dėl aukščiau išdėstyto, teismas mano, kad nėra pagrindo manyti, kad T. S. daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų.

24Dėl bausmės skyrimo.

25Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

26T. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

27Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

28Teismas, skirdamas kaltinamajam T. S. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas, teistas 4 kartus (b. l. 104-105), turi pastovų dirbą ir legalų pajamų šaltinį. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus T. S. vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą. Akcentuotina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas kaltinamojo nepakaltinamumo klausimas, tačiau gauti medicininiai duomenys patvirtina, kad tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir už juos atsakyti, todėl teisiamas bendrąja tvarka.

29Dėl civilinių ieškinių.

30Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji M. S. buvo pareiškusi 2910 eurų dydžio civilinį ieškinį (b. l. 26, 27). Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis ir nukentėjusioji pasirašė bei pateikė į bylą susitarimą dėl susitaikymo. Iš pateikto susitarimo matyti, kad nukentėjusioji gavo 1500 eurų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, jam atleidžia bei atsiima savo civilinį ieškinį (b. l. 176). Šiais aplinkybes nukentėjusioji partvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Esant šioms aplinkybėms, byla dalyje dėl nukentėjusiosios M. S. civilinio ieškinio nutrauktina.

31Vilniaus teritorinė loginių kasa pareiškė 133.82 eurų civilinį ieškinį (b. l. 45- 51). Teismui buvo pateikti tą sumą įrodantys dokumentai, o būtent nukentėjusiosios M. S. patirtos gydymo išlaidos (b. l. 46-51). Teisme buvo gautas prašymas nagrinėti bylą civiliniam ieškovui nedalyvaujant (b. l. 153). Teismui nekyla abejonių dėl prašomos priteisti turtinės žalos tiesioginio priežastinio ryšio su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Prašomas priteisti žalos dydis pagrįstas kartu su civiliniu ieškiniu pateiktais įrodymais (b. l. 45-51), todėl, vadovaujantis LR BPK 115 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

Nutarė

33T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

34Įpareigoti T. S. bausmės atlikimo laikotarpiu;

351. nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

362. bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

373. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

38Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

39Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti T. S. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinti.

40Bylą dalyje dėl nukentėjusiosios M. S. civilinio ieškinio, nutraukti.

41Priteisti iš kaltinamojo T. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 133,82 (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 82 ct.) gydymo išlaidoms atlyginti.

42Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski,... 2. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 3. Teismas... 4. T. S. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:... 5. jis, 2018 m. rugpjūčio 8 d., apie 00.30 val., ( - ), konflikto metu, sudavė... 6. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. S. savo katę, įvykdęs jam... 7. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. S. parodė, kad ji su kaltinamojo... 8. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu,... 9. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta T. S., parodė, kad... 10. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B., parodė, kad kaltinamasis jam... 11. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta J. S. parodė, kad T. S. yra jos... 12. 2018 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimu nukentėjusioji M. S. pranešė, jog 2018... 13. Medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad 2018-08-08 pacientė M. S.... 14. BIRT duomenų žiūryklėje nurodoma, kad 2018-08-08, 23.50 val., RVUL... 15. 2018-08-17 gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus... 16. 2018-12-11 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybai skirta užduotis atlikti... 17. Gautoje Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos... 18. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas... 19. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su... 20. Pagal BK LR 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį... 21. Tačiau didžiausią abejonę teismui kelia LR BK 38 straipsnio 1 dalies 4... 22. Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl LR BK 38 straipsnio 1... 23. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas mano, kad nėra pagrindo manyti, kad T. S.... 24. Dėl bausmės skyrimo.... 25. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 26. T. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir... 27. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.... 28. Teismas, skirdamas kaltinamajam T. S. bausmę, atsižvelgia į padarytos... 29. Dėl civilinių ieškinių.... 30. Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji M. S. buvo pareiškusi 2910 eurų dydžio... 31. Vilniaus teritorinė loginių kasa pareiškė 133.82 eurų civilinį ieškinį... 32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38... 33. T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138... 34. Įpareigoti T. S. bausmės atlikimo laikotarpiu;... 35. 1. nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar... 36. 2. bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;... 37. 3. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienas dalyvauti... 38. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo... 39. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti T. S. palikti... 40. Bylą dalyje dėl nukentėjusiosios M. S. civilinio ieškinio, nutraukti.... 41. Priteisti iš kaltinamojo T. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai... 42. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...