Byla 2K-589/2011
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo K. M., pritaikius BK 38 straipsnį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 164 straipsnį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, ir jam baudžiamoji byla nutraukta

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Tomo Šeškausko, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,

2teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo K. M., pritaikius BK 38 straipsnį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 164 straipsnį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, ir jam baudžiamoji byla nutraukta.

3Skundžiama ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, kuria Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinė skundą tenkinti, paaiškinimo,

Nustatė

5K. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąją A. M., kaltinant jį pagal BK 164 straipsnį tuo, kad, žinodamas apie Kauno miesto apylinkės teismo 1997 m. spalio 22 d. nutarimą mokėti po 1/4 visų rūšių darbo užmokesčio (pajamų), bet ne mažiau kaip 0,4 minimalaus gyvenimo lygio savo sūnaus A., gimusio 1996 m. sausio 8 d., išlaikymui A. M. naudai, nuo 2001 metų kovo mėnesio iki 2006 m. rugpjūčio 1 d. vengė pareigos mokėti savo vaiko išlaikymui lėšas ir neteikė jam jokios kitos materialinės paramos, dėl to įsiskolino 2800 Lt.

6Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

7Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino bylos duomenis, reikšmingus sprendžiant dėl K. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismai įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, faktiškai atsižvelgė ir įvertino tik K. M. palankius įrodymus ir dėl to netinkamai pritaikė BK 38 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumų, nurodytų apeliaciniame skunde, nepateikė motyvuotų išvadų dėl dalies apeliacinio skundo argumentų, savo išvadas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo padarė neišnagrinėjęs visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir tuo pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir BPK 332 straipsnio 5 dalies nuostatas.

8Kasatorius pažymi, kad pagal BK 38 straipsnį asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms būtinoms sąlygoms. Teismas, taikydamas BK 38 straipsnį, nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų šiame straipsnyje numatytų sąlygų buvimą bei nurodyti kitus motyvus, pagrindžiančius, kodėl asmenį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą, iš esmės nemotyvavo ir bylos įrodymais nepagrindė savo išvados, kad yra viena iš BK 38 straipsnio taikymo sąlygų - pagrindas manyti, jog K. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje.

9Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į nukentėjusiosios A. M. nurodytas aplinkybes apie tai, kad K. M. po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo vėl nebeteikia jųdviejų vaikui jokio išlaikymo. Anot kasatoriaus, yra pagrindas manyti, kad K. M. faktiškai vėl daro BK 164 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Be to, šią veiką jis padarė jau ne pirmą kartą. 2001 m. gruodžio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-386-07/01 buvo nustatyta, kad K. M. alimentų nemokėjo nuo 2001 m. gegužės iki 2001 m. rugpjūčio mėnesio, dėl to susidarė 1666 Lt įsiskolinimas. K. M. padengus įsiskolinimą, teismas pripažino, kad jo padaryta veika prarado pavojingumą, ir minėta byla buvo nutraukta. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, kasatorius daro išvadą, kad nusikalstama veika, dėl kurios K. M. skundžiamu nuosprendžiu yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, buvo tęsinys nusikalstamos veikos, dėl kurios jam iškelta pirmoji baudžiamoji byla buvo nutraukta. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad K. M. nevengs ateityje išlaikyti vaiko, nes yra nukentėjusiajai sumokėjęs žymiai didesnę sumą (15000 Lt), nei susidaręs įsiskolinimas (2800 Lt) per kaltinime nurodytą laikotarpį (5 metai), yra akivaizdžiai neteisingi. Jo sumokėta 15000 Lt suma buvo tik įsiskolinimas už kaltinime nurodytą laikotarpį ir laikotarpius, išeinančius už kaltinimo ribų, iki šios sumos sumokėjimo dienos, o ne lėšos, skirtos vaiko išlaikymui ateityje. Išlaikymas vaikui buvo nustatytas mokėti ne konkrečia pinigų suma, o po 1/4 visų rūšių darbo užmokesčio (pajamų), todėl ši suma gali kisti priklausomai nuo to, kokio dydžio yra K. M. darbo užmokestis ar kitos pajamos.

10Teismai taip pat netyrė ir nevertino bylos duomenų apie tai, kad K. M. sumokėjo įsiskolinimą po kelis metus trukusios jo, kaip įtariamojo, paieškos, kai buvo sulaikytas grįžęs į Lietuvą pasikeisti pasibaigusio galioti asmens dokumento. Šios aplinkybės rodo, kad K. M. tai padarė ne savanoriškai, o verčiamas prieš jį byloje surinktų įrodymų ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad, paskyrus K. M. bausmę, kurią jis turėtų atlikti Lietuvos Respublikoje, nebūtų apsaugoti nukentėjusiosios interesai, nes K.M. dirba Jungtinėje Karalystėje, tai ir sudarė galimybes jam išmokėti gana didelę pinigų sumą vaiko motinai. Kasatoriaus nuomone, tokiu sprendimu prioritetinė reikšmė buvo suteikta būtent kaltinamojo K. M. interesui išsaugoti darbo vietą Jungtinėje Karalystėje, o ne nukentėjusiosios interesų apsaugai. Iš byloje nustatytų faktinių duomenų matyti, kad K. M. jau daugiau nei 10 metų, taip pat ir dirbdamas Jungtinėje Karalystėje, savanoriškai nemoka pinigų savo vaiko išlaikymui.

11Kasatoriaus nuomone, nurodytų aplinkybių visuma rodo, kad teismai neturėjo pagrindo manyti, jog K. M. ateityje nedarys nusikalstamų veikų, t. y. nevengs išlaikyti savo sūnaus, todėl jis nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.

12Kasacinis skundas atmestinas.

13Dėl BK 38 straipsnio taikymo

14Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas atleido K. M. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja, nesant visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytų šio straipsnio taikymo sąlygų, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė.

15BK 38 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu jis: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti asmeniui atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.

16Kasaciniame skunde K. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisėtumas ginčijamas tuo aspektu, kad teismai neteisingai įvertino BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą pagrįstai manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prokuroro teigimu, K. M. tiek iki pirmosios instancijos nuosprendžio priėmimo, tiek ir po jo savanoriškai nemoka lėšų sūnaus išlaikymui, todėl tikėtina, kad nevykdys šios teismo nustatytos prievolės ir ateityje. Pažymėtina, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlyga – pagrindo manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, buvimas - nagrinėjant bylą kasacine tvarka gali būti vertinamas tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar teismų išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos buvimo atitinka byloje nustatytas aplinkybes ir yra tinkamai motyvuota.

17Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo, yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-120/2007). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-606/2006). Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas K. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė konkrečiomis nustatytomis bylos aplinkybėmis motyvuotą išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas atsižvelgė į tai, kad K. M. ankščiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, 2001 m. gruodžio 3 d. nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės veikai praradus pavojingumą. Per kaltinimo laikotarpį jis lėšas vaikui išlaikyti siuntė keletą kartų po 1000 ar 2000 Lt, tačiau nukentėjusioji A. M. tiksliai siunčiamų pinigų neskaičiavo. Be to, K. M. padengė įsiskolinimą ir sumokėjo nukentėjusiajai 15 000 Lt. Nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad K. M. pretenzijų neturi, juo pasitiki ir nori su juo susitaikyti.

18Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad šis teismas, priešingai nei nurodoma prokuroro kasaciniame skunde, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą ir, kaip to reikalauja BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3 ir 5 dalys, iš naujo įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, atsakė į visus prokuroro apeliacinio skundo argumentus. Atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą, be minėtų aplinkybių, šis teismas nurodė ir kitus motyvus, kodėl, jo manymu, yra tikslinga K. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Buvo atsižvelgta į tai, kad pagal kaltinimo laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. K. M. įsiskolinimas sudarė 2800 Lt, o nukentėjusiajai jis sumokėjo 15000 Lt, t. y. gerokai didesnę sumą. Be to, patraukimas baudžiamojon atsakomybėn ir bausmės paskyrimas K. M. užkirstų kelią dirbti ir teikti išlaikymą vaikui, nes Lietuvoje jis darbo neturi. Nesutikti su šiais apeliacinės instancijos teismo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

19Kaip vieną iš argumentų, paneigiančių teismų išvadą, kad K. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų, kasatorius nurodo tą aplinkybę, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo galimai vėl daro BK 164 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, nes iš karto po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo toliau nemoka lėšų savo sūnaus išlaikymui. Pažymėtina, kad prokuroro nurodomi faktai savaime nesuponuoja išvados, jog teismas pažeidė BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, nes ši aplinkybė paaiškėjo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. BK 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taigi BPK numatytomis priemonėmis nustačius, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių ir toliau vengia išlaikyti vaiką. t. y. vėl daro BK 164 straipsnyje numatytą nusikaltimą, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalies nuostatomis, spręstinas tokio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybės už abi trunkamąsias nusikalstamas veikas - tiek už naują, tiek už ankstesnę.

20Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai kasaciniame skunde nurodytų BK 38 straipsnio taikymo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, todėl prokuroro kasacinis skundas atmestinas.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

22Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją... 3. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, kuria... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,... 5. K. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su... 6. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m.... 7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino... 8. Kasatorius pažymi, kad pagal BK 38 straipsnį asmuo gali būti teismo... 9. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į nukentėjusiosios A. M.... 10. Teismai taip pat netyrė ir nevertino bylos duomenų apie tai, kad K. M.... 11. Kasatoriaus nuomone, nurodytų aplinkybių visuma rodo, kad teismai neturėjo... 12. Kasacinis skundas atmestinas.... 13. Dėl BK 38 straipsnio taikymo... 14. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas atleido K. M.... 15. BK 38 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 16. Kasaciniame skunde K. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisėtumas... 17. Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1... 18. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad šis teismas,... 19. Kaip vieną iš argumentų, paneigiančių teismų išvadą, kad K. M. nedarys... 20. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 22. Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą...