Byla 2A-271-755/2016
Dėl skolos, palūkanų priteisimo pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovui I. I

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, sekretoriaujant Angelei Andrikonienei, dalyvaujant atsakovui I. I., ieškovo ( - ) namų savininkų bendrijos atstovams E. Š., adv. I. R., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo I. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3039-452/2015 dėl skolos, palūkanų priteisimo pagal ieškovės ( - ) namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovui I. I.,

Nustatė

2( - ) namų savininkų bendrija, vadovaudamasi CK 4.82 str., Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 3 d. 2 p., prašė priteisti iš atsakovo I. I. 1188,03 Eur skolą bendrijai, kurią sudaro: 174,54 Eur už bendro naudojimo elektrą, 292,70 Eur už šiukšlių išvežimą, 178,55 Eur eksploatacinės išlaidos, 48,31 Eur elektros ūkio priežiūros išlaidos, 63,46 Eur už ( - )-jo namo automatizuoto šilumos punkto ir boilerio keitimą, 430,47 Eur atlyginimas bendrijos darbuotojams.

3Ieškinyje ieškovė nurodė ir atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė ( - ) namų savininkų bendrija (toliau – NSB) yra sudariusi sutartis su AB „Panevėžio butų ūkiu“ ir AB „Panevėžio specialus autotransportas“ pagal kurias yra prižiūrimas pastatų elektros ūkis, išvežamos šiukšlės. Pagal sudarytas darbo sutartis bendrijos pirmininkei ir buhalterei yra mokamas atlyginimas ir šios išlaidos paskaičiuojamos kiekvienam butui. Iš bendrijos lėšų buvo apmokėtas automatizuoto šilumos punkto įrengimas, pakeistas sugedęs boileris. Dalis šių išlaidų buvo sumokėta iš kaupiamų lėšų, kita dalis buvo paskaičiuota visiems bendrijos nariams pagal butų skaičių. Dar atsakovui būnant bendrijos pirmininku, 1995-03-25 buvo priimtas bendrijos sprendimas po 5 Lt nuo buto mokėti kaupiamąsias lėšas namo renovacijai. Atsakovo įsiskolinimas bendrijai yra mokesčiai už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkančias atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui už laikotarpį nuo 2006-08-01 iki 2014-12-31. Atsakovas buvo raginamas sumokėti skolą, tačiau jos nesumokėjo. Prievolė yra piniginio pobūdžio, todėl prašė priteisti iš ir procesines 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovas I. I. su pareikštu ieškiniu nesutiko.

5Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-02 sprendimu ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš I. I. 1188,03 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 466 Eur bylinėjimosi išlaidos ( - ) namų savininkų bendrijai, 8,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.Teismas nurodė, kad atsakovas kaip bendrijos narys turi prievolę mokėti mokesčius, skirtus bendro naudojimo objektų priežiūrai bei išlaikymui, t.y. privalo sumokėti už laiptinės ir rūsio apšvietimą, šiukšlių išvežimą, elektros ūkio priežiūros išlaidas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nesutikdamas atlyginti automatizuoto šilumos punkto ir boilerio keitimo išlaidas nurodė, kad šios išlaidos nebuvo būtinos, tačiau nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių šį teiginį. Teismas konstatavo, kad ieškovė įvykdė CPK nustatytą įrodinėjimo pareigą ir pateikė į bylą reiškiamą reikalavimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Tuo tarpu atsakovas nesutikimą su pareikštu ieškiniu grindė neatitikimu jo paskaičiavimams, parašų susirinkimo protokoluose nebuvimu ir pan. Ginčydamas prašomos priteisti skolos pagrįstumą, pats nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2006 iki 2015 metų atsiskaitė su bendrija už bendro naudojimo objektus ar sumokėjo kaupimo išlaidas bei išlaidas už bendrijos pirmininkei, buhalterei sumokėtą atlyginimą. Atsakovo argumentą dėl 434,43 Eur (1500 Lt) galimo skolos užskaitymo teismas laikė nepagrįstu. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad 1995-03-22 pagal pažymą Nr. 15 atsakovo sumokėta 434,43 Eur (1500 Lt) suma, kurios paskirtis pažymoje nurodyta „palūkanos už statybos laikotarpį“ yra skirta ateityje susidariusios skolos dengimui. Teismas atsakovo argumentus dėl ieškovės pateiktų skaičiavimų nepagrįstumo ar jų teisingumą patvirtinančių pirminių dokumentų nepakankamumo atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, atsakovo, kaip buto savininko, pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, kyla iš daiktinės teisės normų. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, jog išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas bei kitas įmokas patalpų savininkai apmoka proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t.y. mokesčių dydis yra tiesiogiai priklausomas nuo turimos turto dalies. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į nustatytų ir ištirtų įrodymų visetą, kuriuos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pareikštą ieškinį laikė įrodytu ir pagristu, todėl tenkino visiškai. Kadangi atsakovo prievolė yra piniginio pobūdžio, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo palūkanas, todėl sprendė, kad iš I. I. priteistinos įstatymo nustatyto 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo pareiškimo priėmimo teisme dienos (2015-02-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.210 str. 1 d.).

6Apeliaciniu skundu I. I. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-02 sprendimą ir prašo jį pakeisti – sumažinti priteistą sumą 246,69 eurais. Atsakovas nurodo, kad atsiliepime į ieškinį pažymėjo, jog ieškovės prašoma iš jo priteisti suma nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, todėl teismas įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus,kurie pagrįstų reikalaujamą sumą. Ieškovė įrodymus pateikė praleidusi terminą. Atsakovas nurodo, kad ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros ir sutartys dėl komunalinių paslaugų neatitinka ir nepagrindžia ieškinio sumos .Jis, atsakovas, pats gerai išmano komunalinių paslaugų kainodarą ir mokėjimo tvarką, todėl pagal aktualias kainų skaičiavimo metodikas ir indeksus suskaičiavo mokėtinas sumas bei jas palygino su ieškovės nurodytomis sumomis, kurios visos skyrėsi. Pažymi, kad savo skaičiavimus jis teikė pirmosios instancijos teismui, tačiau jie nebuvo priimti nurodant, kad skaičiavimus jis galės pateikti apeliacinės instancijos teismui. Apeliantas pažymi, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog į bylą pateiktos sutartys, sąskaitos faktūros ir atsakovo detalizuotas paskaičiavimas visiškai patvirtina atsakovo skolą. Teismo sprendime minimi paskaičiavimai nebuvo priimti ir vertinami, paskaičiavimai įrodo, kad sutartys bei sąskaitos faktūros nepagrindžia ieškinio sumos. Atsakovas nurodo, kad pagal jo skaičiavimus, kuriuos pateikia, prašoma bendrijos darbuotojų atlyginimams suma yra 128,62 eurais per didelė. Teismas nevertino to, kad darbo sutartyje darbdaviu ir darbuotoju nurodytas tas pats asmuo. Pagal jo skaičiavimus, kuriuos prideda, prašoma priteisti suma eksploatacinėms išlaidoms yra per didelė 32,29 eurais, o pagal jo skaičiavimus prašoma už bendro naudojimo elektrą suma yra per didelė 85,78 eurais. Apibendrindamas nurodo, kad teismas ignoravo jo pateiktus įrodymus, kuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

7Atsiliepimu į skundą ieškovas prašo jį atmesti.

8Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, teismo sprendimas keičiamas ( CPK 326 str. 3 p.).

9Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

10Teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas dalinai netinkamai vertino pateiktus įrodymus, neatsižvelgė, jog ne visų ieškovo prašytų išlaidų pagrįstumą patvirtina ieškovo pateikti ir tirti įrodymai kas sudaro pagrindą keisti sprendimą .

11Dėl kaupimo lėšų dydžio

12Skundo dalis dėl šių lėšų tenkinama.

13Ieškovas teikė įrodymus ir įrodinėjo, jog per ginčo laikotarpį-101 kalendorinį mėnesį atsakovas nesumokėjo 178,55 € kaupimo lėšų. Su ieškiniu buvo pateikti įrodymai ir nėra ginčo, jog 5 Lt dydžio kas mėnesį mokėjimas bendrijos nariui buvo nustatytas bendrijos susirinkimo nutarimu( t.1,b.l.48), mokėjimo pagrįstumas neginčijamas.Vienok, teismas neįvertino, jog skaičiuojant šį mokėjimą už 101 mėnesį, jo dydis sudarytų 505 Lt (101x5), t.y.146,25 €, o ne 178,55 €. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas aiškino, jog atsirado papildomų išlaidų, nes reikėjo pakeisti duris, sumokėti už avarinės tarnybos paslaugas, tad buvo nutarta surinkti iš gyventojų lėšų papildomai, bet šios aplinkybės pirmos instancijos teisme nebuvo įrodinėtos, įrodymai dėl to neteikti, ieškinio pagrindu jos nenurodytos, o apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų, teikti naujų įrodymų, pildyti ieškinio pagrindą (CPK 314,320 str.), todėl šie argumentai atmetami. Tokia nutartis nereiškia, jog ieškovo nurodytos aplinkybės dėl kitokių nei kaupimo lėšos pajamų poreikio neegzistavo , bet jos nebuvo šios bylos tyrimo objektu ir išvados dėl to nedaromos. Apibendrinant pasakytą, ši teismo sprendimo dalyje keistina ir priteista iš atsakovo suma mažintina iki 146,25 €.

14Dėl išlaidų darbo užmokesčiui

15Skundo dalis dėl šių lėšų dalinai tenkinama.

16Ieškovas teikė įrodymus ir įrodinėjo, jog per ginčo laikotarpį atsakovas nesumokėjo 430,47 € lėšų , skirtų bendrijos darbuotojų atlyginimams apmokėti. Pažymoje teiktoje su ieškiniu nurodė, jog tai darbo užmokesčio bendrijos pirmininkei ir buhalterei išlaidos , kurių dydis 447,36 €( t.1, b.l.18). Proceso metu šių išlaidų dydį ieškovė jau nurodė 430,47 €, po to nurodė jų buvus 391,93 € (t.1,b.l.71 t.3,b.l.28).Galiausia, apeliacinės instancijos teismui pateikė patikslintus duomenis, kuriuose įvertinti nedarbingumo laikotarpiai, kai bendrija darbo užmokesčio pirmininkei ( buhalterei) nemokėjo ar mokėjo mažiau ir nurodė, jog jų dydis yra 378,11 €( t.3, b.l.151,169).

17Kaip turinčią reikšmės šio reikalavimo pagrįstumui apeliantas nurodė aplinkybę, jog darbo sutartį bendrijos pirmininkė sudarė su pačia savimi. Kaip konkrečiai ši aplinkybė svarbi darbo užmokesčio dydžiui nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teisme vertinimu, ginčui ši aplinkybė teisiškai nereikšminga. Darbo sutartį su D. A. sudaryti nutarė bendrijos narių susirinkimas (t.1,b.l.48), ji kaip bendrijos pirmininkė atstovauja bendrijai pagal bendrijos įstatus, todėl bendrijos atstovo ir darbuotojo sutarpimas viename asmenyje neturi reikšmės darbo sutarties teisėtumui.

18Apelianto argumentas, jog dirbančių pagal darbo sutartį socialinio draudimo ir panašūs mokesčiai turėjo būti mokami iš lėšų skirtų mėnesinės algos mokėjimui, t.y. neviršyti nustatytos sumos, nepagrįstas. Iš 1999-03-25 gyventojų susirinkimo protokolo, matyti, jog buvo nutarta mokėti 216 Lt mėnesinę arba pusės minimalios algos dydžio darbo algą (užmokestį). Susirinkimas nenustatė išlygų dėl socialinio draudimo įmokų mokėjimo ar jų ribojimo. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 d. socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis. Apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, Asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 5 ir 10 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai. Taigi, įmoka į valstybinio socialinio draudimo fondą, kurią moka darbuotojas ir jo darbdavys, yra privaloma. Lietuvoje valstybinio socialinio draudimo įmoka yra 34 procentai, darbdavys moka 31 procentą nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio, o darbuotojas – 3 procentus.

19Iš pateiktos skaičiuotės matyti,jog ši įmoka skaičiuota papildomai prie darbo užmokesčio ir toks skaičiavimas atitinka norminių aktų reikalavimams.

20Nors atsakovas teigia, jog netinkamai taikytas minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dydis 2006-08-01-2006-10-01 laikotarpiu, bet,teismo vertinimu,toks teiginys teisiškai nereikšmingas. Ieškovas pateikė įrodymus apie faktiškai išmokėtas pirmininkei ir buhalterei lėšas, jas patvirtino atsakingas asmuo- buhalterė, priežasčių abejoti duomenų tikslumu nenustatyta.

21Nors teisme buvo paaiškinta, jog dar 52,36 € atsakovas nesumokėjo už aplinkos tvarkymą, bet tokių išlaidų būtinumas nebuvo nurodytas ieškinio pagrinde, todėl teismui nebuvo pagrindo išeiti už ieškinio ribų ir jas priteisti.

22Apibendrinant pasakytą, ši teismo sprendimo dalyje keistina ir priteista iš atsakovo suma mažintina iki 378,11 €.

23Dėl elektros energijos bendrosioms reikmėms paskaičiavimo

24Ši skundo dalis atmetama.

25Apelianto vertinimu šios išlaidos jam turi būti skaičiuojamos proporcingai jo daliai nuosavybėje, t.y. dalijant išlaidas iš bendrijos butų skaičiaus, o ne taip ,kaip daro ieškovas – dalija iš buto ploto kvadratūros. Kitų pastabų dėl skaičiavimo metodikos neteikiama , todėl pasisakoma dėl šio argumento.

26Daugiabučio gyvenamojo namo buto savininko teisės į bendrąja nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu, t.y.bendraturčio (buto savininko) dalis bendrojoje nuosavybėje lygi jam priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str.5 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32). Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

27Byloje nėra ginčo,jog elektros energijos, naudotos bendroms reikmėms, apmokėjimo išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti. Kasacinio teismo pastebėta, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 3 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009).

28Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. DNSBĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003);

29Taigi, priešingai apelianto tvirtinimui bendrų išlaidų apskaičiavimui sąvoka „proporcingai“ suprantama kaip turimo turto naudingo ploto ir viso pastato naudingo ploto santykis, o ne pastato atskiram turto vienetui( butui) tenkanti dalis, nustatoma išlaidas padalijant iš vienetų skaičiaus. Ieškovas tinkamai taikė skaičiavimo būdą ir teismas pagrįstai jam pritarė.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos priteistos bylinėjimosi išlaidos, taip pat išspręstinas apeliaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Bendra priteista iš atsakovo suma sumažinta 64,66 €, t.y. ieškinys tenkintas dalinai 1123,37 € sumai, arba 95 %.Pagal šį santykį ieškovui atlygintinas žyminis mokestis sudaro 34,3 €, atstovavimo pirmos instancijos teismo procese išlaidos 408,5 €( viso 442,8 €), valstybei atlygintinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos mažintinos iki 7,88 €.

32Apeliacinis skundas buvo pateiktas dėl 246,69 €. Priteista suma sumažinta 64,66 €, t.y. skundas patenkintas 26 %.Dėl šio ieškovas turi atlyginti atsakovui 5,2 € žyminio mokesčio.

33Ieškovas už atsiliepimo į skundą parengimą sumokėjo advokatei 200 € ir 150 € už atstovavimą teisme.

34CPK 93 str.1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, tačiau teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos. Pagal CPK 98 str.2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio( toliau-Rekomendacijos) nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas.

35Atsiliepimas į skundą nedidelės apimties,esmingai naujų teisinių ar faktinių aplinkybių jame nenurodyta, todėl pagrįstomis išlaidomis pripažįstama 100 €.Apeliacinį skundą tenkinus 26 %, atlygintinos išlaidos sudarys 74 €. 150 € sumokėta už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Viso byla nagrinėta dviejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 1,42 val.( 1,25 + 0,17). Pagal Rekomendacijų 8.19 ir 8.20 p. skaičiuojama, jog posėdžiai truko dvi valandas, tokio darbo atlygio dydis negali viršyti 0,2 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šis darbo užmokestis 2015 metų IV ketvirtį sudarė 757 €, tad advokato maksimalus atlygis negali viršyti 151,4 €. Atlygintinos šios išlaidos sudaro 112 € ( 151,4 x 74 % x 100%).Viso atlygintina advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti patirtų išlaidų 186 € ( 74 +112).Kadangi šalys turi viena kitai abipusių mokėjimų ( ieškovas turi sumokėti atsakovui 5,2 € dydžio žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą), atliktinas įskaitymas ir atsakovo mokėtina ieškovui suma mažinama iki 180,8 €.

36Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

37skundą tenkinti dalinai.

38Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3039-452/2015 pakeisti, iš I. I. priteistos ieškovui bendros skolos dydį sumažinti iki 1123,37 €, nurodyti, jog išlaidų atlyginimui bendrijos darbuotojams dydis sumažinamas iki 378,11 € , eksploatacinių išlaidų iki 146,25 €, bylinėjimosi išlaidų priteistų ieškovui dydį sumažinti iki 442,8 €, valstybei priteistų atlyginti procesinių dokumentų įteikimo išlaidas mažinti iki 7,88 €.

39Kitą sprendimo dalį palikti nepakeista.

40Priteisti iš I. I.,a.k( - ) ( - ) namų savininkų bendrijos naudai 180,8 € apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas... 2. ( - ) namų savininkų bendrija, vadovaudamasi CK 4.82 str., Daugiabučių... 3. Ieškinyje ieškovė nurodė ir atstovės teismo posėdžio metu paaiškino,... 4. Atsakovas I. I. su pareikštu ieškiniu nesutiko.... 5. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-02 sprendimu ieškinys tenkintas... 6. Apeliaciniu skundu I. I. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo... 7. Atsiliepimu į skundą ieškovas prašo jį atmesti.... 8. Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, teismo sprendimas keičiamas ( CPK 326... 9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 10. Teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas dalinai netinkamai vertino... 11. Dėl kaupimo lėšų dydžio ... 12. Skundo dalis dėl šių lėšų tenkinama.... 13. Ieškovas teikė įrodymus ir įrodinėjo, jog per ginčo laikotarpį-101... 14. Dėl išlaidų darbo užmokesčiui... 15. Skundo dalis dėl šių lėšų dalinai tenkinama.... 16. Ieškovas teikė įrodymus ir įrodinėjo, jog per ginčo laikotarpį atsakovas... 17. Kaip turinčią reikšmės šio reikalavimo pagrįstumui apeliantas nurodė... 18. Apelianto argumentas, jog dirbančių pagal darbo sutartį socialinio draudimo... 19. Iš pateiktos skaičiuotės matyti,jog ši įmoka skaičiuota papildomai prie... 20. Nors atsakovas teigia, jog netinkamai taikytas minimalaus mėnesinio darbo... 21. Nors teisme buvo paaiškinta, jog dar 52,36 € atsakovas nesumokėjo už... 22. Apibendrinant pasakytą, ši teismo sprendimo dalyje keistina ir priteista iš... 23. Dėl elektros energijos bendrosioms reikmėms paskaičiavimo... 24. Ši skundo dalis atmetama.... 25. Apelianto vertinimu šios išlaidos jam turi būti skaičiuojamos proporcingai... 26. Daugiabučio gyvenamojo namo buto savininko teisės į bendrąja nuosavybe... 27. Byloje nėra ginčo,jog elektros energijos, naudotos bendroms reikmėms,... 28. Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad... 29. Taigi, priešingai apelianto tvirtinimui bendrų išlaidų apskaičiavimui... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 31. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos priteistos... 32. Apeliacinis skundas buvo pateiktas dėl 246,69 €. Priteista suma sumažinta... 33. Ieškovas už atsiliepimo į skundą parengimą sumokėjo advokatei 200 € ir... 34. CPK 93 str.1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 35. Atsiliepimas į skundą nedidelės apimties,esmingai naujų teisinių ar... 36. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 37. skundą tenkinti dalinai.... 38. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą... 39. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeista.... 40. Priteisti iš I. I.,a.k( - ) ( - ) namų savininkų bendrijos naudai 180,8 €...