Byla 1A-388-290/2015
Dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Evaldo Gražio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant nuteistajai R. V., jos gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui, nukentėjusiajai N. S., jos atstovei advokatei Ingai Blaževičienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios N. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

3R. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį – 5 MGL (188,30 eurų) dydžio bauda.

4N. S. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo paliktas nenagrinėtu, pripažįstant jai teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

5N. S. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš R. V. priteisti 4000 eurų žalos atlyginimo.

6N. S. iš R. V. priteisti 510,72 eurai proceso išlaidų.

7Teisėjų kolegija,

Nustatė

8kad R. V. nuteista pagal BK 139 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2013-11-19 apie 18.00 val., ( - ), jai priklausančiam šuniui išlindus pro kiemo tvorą ir jam pabėgus iš R. V. namų valdos, esančios ( - ), užpuolė ir apkandžiojo N. S., padarydamas jai kąstinę žaizdą dešinėje plaštakoje su dešinės plaštakos IV delnakaulio lūžimu, su IV delnikaulio tiesiamosios sausgyslės pažeidimu, kąstinę žaizdą dešinėje blauzdoje, t.y. sužalojimus sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

9Nukentėjusioji N. S. apeliaciniu skundu nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2015-01-09 nuosprendžiu, prašo jį pakeisti ir jai iš civilinės atsakovės R. V. priteisti: 2707,93 Lt (784,27 Eur) turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 50 000 Lt (14481,00 Eur) neturtinei žalai atlyginti; 2961,84 Lt (857,81 Eur) patirtas bylinėjimosi išlaidas (išlaidas už teisinę pagalbą) pirmos instancijos teisme bei išlaidas susijusias su jos atstovavimu apeliacinės instancijos teisme.

10Skunde nurodoma, kad teismas civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo paliko nenagrinėtą, pripažino jai teisę į ieškinio patenkinimą, tačiau nurodė klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nurodė, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms (jos patirtas regėjimo pablogėjimas nėra susijęs su padaryta žala), negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo. BPK 115 str. 1 d. numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. BPK 115 str. 2 d. numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, tai yra baudžiamojo proceso institutas. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Priešingai negu nurodyta skundžiamame nuosprendyje, civilinį ieškinį byloje buvo galima tiksliai apskaičiuoti, ir nukentėjusiosios atvejis nėra išimtinis, kad būtų būtina klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kreipdamasi į teismą privataus kaltinimo tvarka ji pateikė konkrečius rašytinius įrodymus, kurie įrodo turėtas išlaidas gydantis dėl šuns užpuolimo patirtus sužalojimus. Ji pateikė įrodymus, pagrindžiančius jos turėtas išlaidos vaistams, medicinos priemonėms, paslaugoms, išlaidas transportui. Pateikti dokumentai rodo, kad yra patyrusi 2 707,93 Lt (784,27 Eur). Teismas privalėjo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jos turėtas išlaidas vaistams, medicinos priemonėms, paslaugoms, išlaidas transportui, ir spręsti, kurios turėtos išlaidos gali būti atlygintinos, o kurios ne. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas privalo civilinį ieškinį išspręsti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas), o BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais. Teismas vengė nagrinėti turtinės žalos atlyginimo klausimą. Susidaro įspūdis, kad žemesnės instancijos teismas laikė, jog žalos priteisimas baudžiamajame procese yra civiliniai teisiniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami tik civilinio proceso tvarka. Civilinis ieškinys buvo apskaičiuotas tinkamai ir tiksliai, pateikti aiškūs įrodymai, kuriais civilinis ieškinys grindžiamas, todėl darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas turėjo galimybę tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydį, priteisti turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas. Teismas nurodydamas, kad klausimas dėl turtinės žalos priteisimo turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, nesilaikė proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų. Neįvertino individualios situacijos, t. y. kad ji vyresnio amžiaus, 40 % nedarbingumą turinti moteris, kad dėl sveikatos būklės jai yra sudėtinga dalyvauti teisminiuose procesuose. Tokiu nuosprendžiu, asmeniui, kuris yra nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos padarymo, patyręs tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, sudaroma neproporcinga situacija, kai jis papildomai vėl privalo kreiptis į teismą, dalyvauti civiliniame procese, patirti papildomas su civilinės bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas siekdamas visiškai apginti savo pažeistas teises.

11Skunde taip pat nurodoma, kad teismas jos naudai priteisė 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priteisdamas tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą, teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokiais, kaip jos atvejais, kai nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas užpuolus šuniui. Skunde remiamasi teismų praktika analogiškoje byloje, pvz. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-453-859/2011, kurioje priteista 25 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Mano, kad pirmos instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra teisingas palyginti su tai, kokius sužalojimus ji patyrė, palyginus su tuo, kokius išgyvenimus, skausmą ji patyrė, kiek ilgai gydėsi. Šuns sukandžiojimo padarinius jaučia ir jaus visą likusį gyvenimą - ji būdama dešiniarankė, nebegali ir nebegalės valdyti dešinės rankos piršto, ir tai yra sužalojimas visam gyvenimui, kuris jai trukdys atliekant bet kokius veiksmus rankomis, dirbant ir atliekant kasdieninius veiksmus.

12Be to, skundu nesutinkama, kad regėjimo sutrikimas nėra susijęs su kaltinamosios padarytais veiksmais. Regėjimo sutrikimai atsirado kaip didžiulio streso, patirtų išgyvenimų padarinys. Regėjimo sutrikimus pajuto besigydydama šuns sukandžiojimus. Jeigu nuteistosios šuo nebūtų užpuolęs, tokie sveikatos sutrikimai, kuriuos šiuo metu gydosi, nebūtų pasireiškę.

13Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nurodė, jog visiškai tenkina jos reikalavimus priteisti turėtas proceso išlaidas, kurias ji pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais pagal pridedamus prie bylos kvitus. Teismas priteisė 510,72 Eur proceso išlaidų. Teismui pateikė dokumentus, kurie įrodo, kad ji su Advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai buvo sudariusi sutartį dėl teisinių paslaugų, kurios pagrindu jie ir teikė jai paslaugas baudžiamojoje byloje. Teismui buvo pateikti rašytiniai dokumentai: Sąskaitos išankstiniam apmokėjimui Nr. DEP14431, Nr. DEP14334; PVM sąskaita faktūra APB14 Nr. 231; ataskaitos apie atliktus darbus, suteiktas konsultacijas, parengtus sandorių, pretenzijų, pranešimų projektus, parengtus procesinius dokumentus; mokėjimo pavedimai. Šie dokumentai pagrindžia, kad jai suteiktos paslaugos iš viso už 2961,84 Lt. Todėl būtent tokio dydžio proceso išlaidos turėjo būti priteistos. Teismui pridedamas mokėjimo nurodymas, kuris patvirtina, kad ji apmokėjo sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. DEP14431 1199,92 Lt (347,52 Eur) sumai. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teismas turėtų priteisti jos naudai išlaidas susijusias su atstovavimu apeliacinės instancijos teisme.

14Nuteistoji R. V. pateikė atsikirtimą į nukentėjusiosios N. S. apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsikirtime nurodo, kad priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiosios pateikti rašytiniai dokumentai neįrodo, jog jos deklaruotą ir prašomą priteisti 2707,93 Lt dydžio turtinę žalą patyrė gydantis dėl šuns užpuolimo patirtus sužalojimus. N. S. pateikti rašytiniai dokumentai apie jos 565,70 Lt dydžio išlaidas transportui, tame tarpe „e-piniginės“, „e-bilieto“ reguliarūs papildymai, autobusų bilietai maršrutu Kaunas - Vilnius ir Vilnius - Kaunas, yra nesusiję su įvykiu, dėl kurio yra nuteista, arba su šiuo įvykiu yra susijusi tik nedidelė dalis šių išlaidų. Vertinant N. S. pateiktus rašytinius dokumentus apie jos išlaidas vaistams, būtina pastebėti, į šias išlaidas N. S. įtraukė išlaidas akių lašams įsigyti (51,49 Lt), lęšiams įsigyti (625 Lt), išlaidas kažkokiam neįvardintam pirkiniui VUL Akušerijos korpuse įsigyti (125,90 Lt), taip pat akivaizdžiai nėra susiję su įvykiu. O kam skirti yra pirkti vaistai (viso sumoje 872,91 Lt), kurių įsigijimo išlaidos yra įtrauktos į civilinį ieškinį, tai yra ar šie vaistai buvo kompetentingo gydytojo paskirti jos patirtiems sužalojimams dėl šuns įkandimų gydyti, ar kitokių ligų ir negalavimų gydymui, duomenų nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kad N. S. dar iki šuns užpuolimo buvo pripažinta neįgalia, akivaizdu, jog ji gydosi ir kitas ligas, kurios visiškai nesusijusios su šioje byloje tiriamu įvykiu. Dėl nurodytų aplinkybių visiškai teisingai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir 5% metinių palūkanų priteisimo palikti nenagrinėtą, pripažįstant jai teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Netgi Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2010 m. birželio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010, pabrėžė, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

15Atsikirtime taip pat nurodoma, kad apeliacinio skundo motyvas, jog priteisdamas tik 4000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokiais, kaip nukentėjusiosios atvejais, kai nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas užpuolus šuniui yra visiškai nepagrįstas. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad reikalaudama net 50000 Lt dydžio neturtinės žalos priteisimo, nukentėjusioji šį savo reikalavimą grindžia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr.1-453-859/2011, kurioje buvo priteistas net dvigubai mažesnio dydžio neturtinės žalos atlyginimas - 25000 Lt. Tačiau net ir ši nutartis negali būti vertinama kaip formuojanti teisės taikymo praktiką analogišku N. S. sužalojimams atveju, nes, visų pirma, šią nutartį priėmė pirmosios instancijos teismas, neformuojantis teisės taikymo praktikos. O antra, faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių, nes toje byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (2,33 promilės) asmuo, kuris vedžiojo agresyvų amerikiečių Stafordšyro terjero veislės šunį be antsnukio, bei kuris jau prieš tai buvo net keturis kartus baustas administracine tvarka pagal ATPK 110 str., dėl ko teismas konstatavo, kad duomenys apie šias administracines nuobaudas patvirtina, kad kaltinamajam taikytos administracinio pobūdžio nuobaudos nebuvo veiksmingos ir tai sąlygojo neatsargaus nusikaltimo padarymą. Šioje baudžiamojoje byloje tokių aplinkybių nėra.

16Atsikirtime pabrėžiama, kad vertinant priteistos neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į kitas baudžiamąsias bylas, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės yra labiau atitinkančios šioje byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje Nr. 2K-306/2010, konstatavo, kad 6000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra motyvuotas ir atitinka teismų praktiką, nutartyje Nr. 2K-352/2009 priteisė tokio pat 6000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šioje byloje teismas priteisė netgi didesnio dydžio neturtinę žalą, nei formuojama praktika tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose.

17Atsikirtimo autorės teigimu, nors apeliaciniame skunde nukentėjusioji rašo, jog ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos regėjimo sutrikimas nėra susijęs su įvykiu šioje byloje, tačiau toks jos teiginys yra visiškai nemotyvuotas ir jokių objektyvių duomenų, kurie bent sukeltų abejones dėl teismo medicinos ekspertės pirmosios instancijos teisme duotos kategoriškos išvados, kad N. S. regėjimo sutrikimas nėra susijęs su traumomis, gautomis dėl šuns įkandimų, nukentėjusioji apeliaciniame skunde nepateikė.

18Atsikirtime pabrėžiama ir tai, kad prašymas priteisti papildomas išlaidas, susijusias su nukentėjusiosios atstovavimu šioje byloje taip pat yra nepagrįstas. Jau paminėtoje 2010 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr.2K-306/2010, Lietuvos Aukščiausiasis teismas pasisakė, kad baudžiamojo proceso įstatymas bei CK 6.249 - 6.251, 6.263 straipsniai grindžiami visiško žalos (nuostolių) atlyginimo principu, ypatingai tuomet, kai žala (nuostoliai) padaryta nusikalstama veika. Sprendžiant nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) turėtų jo pasamdyto advokato teisinei pagalbai apmokėti išlaidų atlyginimo (priteisimo iš nuteistojo) klausimą, būtina atsižvelgti į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, jo ir artimiausių šeimos narių turtinę padėtį, nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, nukentėjusiojo turtinę padėtį ir kt. Teismas įvertino, kad byla nėra sudėtinga, atstovavęs advokatas dalyvavo dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį sudėtingumą, pačios bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę ir advokato veiksmų kiekį bei mastą. Padaryta išvada, kad už teisinę pagalbą sumokėti honorarai advokatui neatitinka protingumo, teisingumo kriterijų. Prašomų priteisti proceso išlaidų už advokato paslaugas dydžio nustatymo pagrindu teismas laikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 numatytas advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, mokamo užmokesčio dydį, šioje byloje pagal apskaičiavimus sudarantį 640 Lt ir apimantį 16 valandų nukentėjusiojo, civilinio ieškovo interesų atstovavimą baudžiamojoje byloje. Taigi, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo ir nukentėjusiųjų bei jų šeimų narių turtinę padėtį, civilinį ieškinį, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, į sumokėtą pinigų sumą advokatui, siekiant abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, civilinei ieškovei apylinkės teismo priteistą per didelę išlaidų advokato paslaugoms apmokėti sumą apeliacinės instancijos teismas sumažino iki 1500 Lt. Toks sprendimas išsamiai argumentuotas. Įžvelgti jame esminį BPK nuostatų pažeidimą nėra pagrindo. Šioje byloje, atsižvelgiant į visiškai panašias aplinkybes, bylos nesudėtingumą ir išnagrinėjimą vos per 2 neilgai trukusius posėdžius pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant ir į tai, kad ji iš karto po įvykio siūlė suteikti pagalbą nukentėjusiajai ir atlyginti jai žalą, bet jos atsisakė, kad ji bandė susitarti su nukentėjusiąją dėl žalos atlyginimo dar iki teismo proceso, o taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad teisines paslaugas nukentėjusiajai teikė advokato padėjėjas, neturėtų būti suteikta galimybė nukentėjusiajai pasipelnyti jos sąskaita. Mano, kad teismas nubaudė ją per griežtai, priteisdamas neadekvačiai didelę neturinės žalos sumą, tačiau nuosprendžio neskundė, tik pateikė prašymą nuosprendžio įvykdymą dalyje dėl neturtinės žalos išdėstyti per 24 mėnesius. Šį prašymą motyvavo tuo, kad šiuo metu yra darbo biržoje registruota bedarbė, o turtinė padėtis ir gaunamos pajamos neleidžia iš karto sumokėti 4000 Eur. Todėl, nagrinėjant apeliacinį skundą, prašo atsižvelgti ir į jos pateiktą prašymą dėl nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo išdėstymo.

19Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios N. S., jos atstovės advokatės I. Blaževičienės prašymus apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios R. V. ir jos gynėjo advokato E. Sergaičio prašymus apeliacinį skundą atmesti, bei įvertinusi visas bylos aplinkybes padarė išvadą, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

20Nagrinėjamoje byloje nekeliami nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nuteistosios R. V. kaltės ir jai paskirtos bausmės klausimai. Nukentėjusioji N. S. apeliaciniame skunde nesutinka tik su civilinio ieškinio dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo ir proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti išsprendimu, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

21Baudžiamojoje byloje nustatyta neginčijama aplinkybė, kad dėl nuteistosios R. V. neatsargių nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios N. S. sveikata. Nukentėjusioji N. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2707,93 (784,27 Eur) Lt turtinės žalos atlyginimo ir 50 000 Lt (14481 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, taip pat prašė priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

22Pirmosios instancijos teismas pripažino nukentėjusiosios N. S. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos ir 5 procentų metinių palūkanų, bet perdavė šį klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas šį sprendimą motyvavo tuo, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms (nukentėjusios patirtas regėjimo pablogėjimas nėra susijęs su padaryta žala) negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti.

23Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu perduoti turtinės žalos ir 5 procentų metinių palūkanų klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, nurodydama, kad ji pateikė įrodymus, pagrindžiančius turėtas išlaidas vaistams, medicinos priemonėms, paslaugoms, transportui ir ši žala yra 2707,93 Lt (784,27 Eur).

24Teisėjų kolegija, įvertinusi civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, kuriais grindžiama turtinė žala, bei skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl turtinės žalos ir metinių palūkanų perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas perduoti turtinės žalos ir 5 procentų metinių palūkanų klausimą spręsti civilinio proceso tvarka, teisingas ir pagrįstas.

25Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto 2014-03-17 išvadoje nustatyta, jog N. S. konstatuota kąstinė žaizda dešinėje plaštakoje su dešinės plaštakos IV delnakaulio lūžimu, su IV delnakaulio tiesiamosios sausgyslės pažeidimu, kąstinė žaizda dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti šuns dantys, paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytu laiku, t.y. 2013-11-19. Kąstinė žaizda dešinėje plaštakoje su dešinės plaštakos IV delnakaulio lūžimu, su dešinės plaštakos tiesiamosios sausgyslės pažeidimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (t. 1, b. l. 30-31). Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė Z. M. patvirtino minėtą specialisto išvadą ir paaiškino, kad regėjimo pablogėjimas nesusijęs su šuns užpuolimu ir užpuolimo metu padarytais sužalojimas ir negalėjo atsirasti dėl užpuolimo patirto streso. Regėjimas sutriko vėliau nei buvo įvykis, galėjo sutrikti dėl amžiaus, nes tokio pobūdžio liga atsiranda dėl tinklainės atšakos.

26Teisėjų kolegija, įvertinusi Specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus, jų pobūdį, ekspertės paaiškinimus teisiamajame posėdyje, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiosios regėjimo pablogėjimas yra nesusijęs su nusikalstama veika ir nėra jos pasekmė. Todėl ir civilinio ieškinio dėl turtinės žalos klausimą išspręsti baudžiamojoje byloje nebuvo ir šiuo metu nėra galimybės. Nors civiliniame ieškinyje yra išskirta dalis turtinės žalos, aiškiai nurodant akių lęšių ir medicinos priemonių išlaidos, tačiau kitų išlaidų, kurios pateikiamos bendrai t. y. kelionių, vaistų, medicininių dokumentų kopijų darymo išlaidų, nėra galimybės išskirti ir nustatyti, kokių sužalojimų gydymo pasekoje šios išlaidos susidarė. Tik nustačius kurios nukentėjusiosios turėtos išlaidos atsirado būtent dėl tiriamo sveikatos sutrikdymo ir nustačius tikrąjį žalos dydį, galimas teisingas žalos atlyginimas.

27Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog perdavus turtinės žalos klausimą spręsti civiline tvarka, bus pažeisti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai, sudaroma neproporcinga situacija, kai nukentėjusioji vėl privalo kreiptis į teismą, yra nepagrįsti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Paprastai ieškinį nagrinėja tas teismas, kuris nagrinėjo baudžiamąją bylą, t. y. paprastai ieškinį nagrinėja Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija (kasacinės nutartys bylose Nr. 3K-7-245/2010; 2K-317-697/2015). Įvertinus teismų praktiką, matyti, jog nukentėjusiosios interesai nepažeisti, o tuo pačiu užtikrinami nuteistosios interesai, kad priteisiamos išlaidos būtų tik tos, kurios patvirtintos turėtų nuostolių faktą ir dydį patvirtinančiais dokumentais, bei kurios yra būtinos ir protingos.

28Neturtinės žalos atlyginimas yra įstatymo numatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir kitus neteisėtais veiksmais sukeltus padarinius. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003).

29Pirmosios instancijos teismas įvertino N. S. padaryto sužalojimo mastą, jos patirtus dvasinius išgyvenimus ir civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir nukentėjusiajai N. S. priteisė 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės prašymas padidinti prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį, jai priteisiant 50000 Lt (14481 Eur) turtinės žalos atlyginimo, yra nepagrįstas.

30Nukentėjusioji N. S. pareikšto civilinio ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo civiliniame ieškinyje ir apeliaciniame skunde grindžia tuo, kad nukentėjusioji patyrė išgyvenimus, skausmą, ilgai gydėsi padarytus sužalojimus, sužalojimų pasekmes jaus visą gyvenimą (ji yra dešiniarankė, negali ir negalės valdyti dešinės rankos piršto), tai pat dėl patirto didelio streso sutriko regėjimas.

31Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Priteistinas žalos atlyginimo dydis nustatomas įvertinus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (žr., kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

32Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra padarytos žalos pasekmės. Sveikatos sužalojimo pasekmės vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveiktos sutrikdymas – konstatuota kąstinė žaizda dešinėje plaštakoje su dešinės plaštakos IV delnakaulio lūžimu, su IV delnakaulio tiesiamosios sausgyslės pažeidimu, kąstinė žaizda dešinėje blauzdoje. Dėl regos pablogėjimo nelaikymo aptariamos nusikalstamos veikos pasekme pasisakyta anksčiau šioje nutartyje, todėl sprendžiant neturtinės žalos klausimą pakartotinai apie tai nepasisakoma.

33Kolegija pripažįsta, jog visiško žalos atlyginimo principas neturtinės žalos atlyginimo srityje objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Tačiau priimdamas sprendimą sumažinti nukentėjusiosios prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl R. V. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, patyrė išgyvenimus. Nors Specialisto išvadoje Nr. G605/14(02) nustatytas dešinės plaštakos tiesiamosios sausgyslės pažeidimas, tačiau apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kad apeliantė negali ir negalės valdyti dešinės rankos piršto, o juo labiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje advokatės nurodomų argumentų, jog negalės valdyti dešinės rankos ir negali vaikščioti nei išvadoje, nei kitoje bylos medžiagoje esantys duomenys nepatvirtina. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik nusikalstama veika padarytas pasekmes, tačiau įvertino ir žalą padariusio asmens interesus. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. V. nedirba, registruota darbo biržoje. Taip pat nustatant neturinės žalos dydį svarbu atsižvelgti ir į panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką.

34Apeliaciniame skunde prašant padidinti priteistos neturtinės žalos sumą, remiamasi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-453-859/2011, nurodoma, jog šioje byloje taip pat nukentėjusysis buvo užpultas šuns, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o priteista neturtinė žala yra 25000 Lt. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad minimoje byloje, nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos dydžio buvo apskųstas ir apeliacinės instancijos teismo pakeistas (neturtinės žalos dydis sumažintas iki 8000 Lt), šį sprendimą patikrino ir kasacinės instancijos teismas, kuris pripažino, jog priteistas 8000 Lt neturtinės žalos dydis yra teisingas.

35Įvertinęs išdėstytą, aukštesnysis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija ir skundžiamame nuosprendyje nurodytais kriterijais, kuriais remiantis nukentėjusiajai priteistas atlygintas 4000 Eur neturtinės žalos dydis, kuris, apygardos teismo vertinimu, yra teisingas ir protingas, atitinkantis BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo, reikalavimus, taip pat neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams bei teismų praktikai panašiose bylose (pavyzdžiui, kasacinės bylos Nr. 2K-352/2009, 2K-306/2010). Nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, todėl pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nustatant didesnį nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos piniginį įvertinimą, nėra įstatyminio pagrindo.

36Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos nuosprendis kritikuojamas ir dėl proceso išlaidų priteisimų, teigiama, kad teismas nurodė, jog išlaidos advokato pagalbai priteistinos, tačiau priteisė tik 510,72 Eur, nors advokato paslaugos nukentėjusiajai suteiktos už 857,81 Eur.

37BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamojo proceso įstatymas bei CK 6.249 – 6.251, 6.263 straipsniai grindžiami visiško žalos (nuostolių) atlyginimo principu, ypatingai tuomet, kai žala (nuostoliai) padaryta nusikalstama veika. Tačiau šis principas draudžia nesąžiningai pelnytis, dirbtinai ,,išpučiant“ advokato, kaip nukentėjusiojo atstovo, honoraro sumą. Sprendžiant nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) turėtų jo pasamdyto advokato teisinei pagalbai apmokėti išlaidų atlyginimo (priteisimo iš nuteistojo) klausimą, būtina atsižvelgti į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, jo ir artimiausių šeimos narių turtinę padėtį, nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, nukentėjusiojo turtinę padėtį ir kt. (kasacinė nutartis byloje 2K-306/2010). Apeliacinės instancijos teismas vertindamas ar yra pagrindas priteisti didesnę sumą advokato pagalbai apmokėti atsižvelgia į tai, kad byla nėra sudėtinga, nukentėjusiąją pirmosios instancijos teismo posėdžiuose (vyko du posėdžiai) atstovavo advokato padėjėjas. Atsižvelgtina ir į padarytą nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą (nesunkus nusikaltimas), faktinį ir teisinį sudėtingumą, pačios bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę ir advokato, advokato padėjėjo veiksmų kiekį bei mastą. Būtina įvertinti ir nuteistosios ir jos šeimos materialinę padėtį (registruota darbo biržoje, sūnus mokosi universitete nuolatinės studijų formos mokamoje vietoje, sutuoktinis dirba UAB ( - ), vidutinis darbo užmokestis per mėnesį nesiekia 400 eurų).

38Taigi, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nuteistosios ir jos šeimos narių turtinę padėtį, civilinį ieškinį, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, siekiant abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, daroma išvada, kad civilinei ieškovei apylinkės teismo priteista išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma yra teisinga, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

39Apeliantė N. S. prašė priteisti jos turėtas proceso išlaidas, t.y. išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgus į tai, jog baudžiamoji byla buvo nagrinėta pagal N. S. apeliacinį skundą, apeliacinis skundas yra atmetamas, kaip nepagrįstas, įvertinus baudžiamosios bylos nagrinėjimo apygardos teisme laiką (vienas posėdis trukęs trisdešimt aštuonias minutes), teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti apeliantės N. S. prašymą ir jos turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, priteisti iš nuteistosios.

40Įvertinusi visas šias aplinkybes kolegija padarė išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendį keisti nukentėjusiosios apeliacinio skundo motyvais, nėra jokio pagrindo.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.

Nutarė

42nukentėjusiosios N. S. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. R. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 139 straipsnio 1... 4. N. S. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir 5... 5. N. S. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas... 6. N. S. iš R. V. priteisti 510,72 eurai proceso išlaidų.... 7. Teisėjų kolegija,... 8. kad R. V. nuteista pagal BK 139 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2013-11-19 apie... 9. Nukentėjusioji N. S. apeliaciniu skundu nesutinka su Kauno apylinkės teismo... 10. Skunde nurodoma, kad teismas civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos... 11. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas jos naudai priteisė 4000 Eur neturtinės... 12. Be to, skundu nesutinkama, kad regėjimo sutrikimas nėra susijęs su... 13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nurodė, jog visiškai tenkina jos... 14. Nuteistoji R. V. pateikė atsikirtimą į nukentėjusiosios N. S. apeliacinį... 15. Atsikirtime taip pat nurodoma, kad apeliacinio skundo motyvas, jog priteisdamas... 16. Atsikirtime pabrėžiama, kad vertinant priteistos neturtinės žalos dydį,... 17. Atsikirtimo autorės teigimu, nors apeliaciniame skunde nukentėjusioji rašo,... 18. Atsikirtime pabrėžiama ir tai, kad prašymas priteisti papildomas išlaidas,... 19. Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios N. S., jos... 20. Nagrinėjamoje byloje nekeliami nusikalstamos veikos kvalifikavimo,... 21. Baudžiamojoje byloje nustatyta neginčijama aplinkybė, kad dėl nuteistosios... 22. Pirmosios instancijos teismas pripažino nukentėjusiosios N. S. teisę į... 23. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu perduoti turtinės žalos ir 5... 24. Teisėjų kolegija, įvertinusi civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes,... 25. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno... 26. Teisėjų kolegija, įvertinusi Specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus,... 27. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog perdavus turtinės žalos... 28. Neturtinės žalos atlyginimas yra įstatymo numatyta piniginė satisfakcija,... 29. Pirmosios instancijos teismas įvertino N. S. padaryto sužalojimo mastą, jos... 30. Nukentėjusioji N. S. pareikšto civilinio ieškinio reikalavimus dėl... 31. Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas... 32. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį... 33. Kolegija pripažįsta, jog visiško žalos atlyginimo principas neturtinės... 34. Apeliaciniame skunde prašant padidinti priteistos neturtinės žalos sumą,... 35. Įvertinęs išdėstytą, aukštesnysis teismas visiškai sutinka su pirmosios... 36. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos nuosprendis kritikuojamas ir dėl... 37. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 38. Taigi, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nuteistosios ir jos šeimos... 39. Apeliantė N. S. prašė priteisti jos turėtas proceso išlaidas, t.y.... 40. Įvertinusi visas šias aplinkybes kolegija padarė išvadą, kad apylinkės... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 42. nukentėjusiosios N. S. apeliacinį skundą atmesti....