Byla 2K-181/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. P. kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Pritaikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

2Nukentėjusiajai A. P. priteista iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 3000 Lt turtinės žalos ir iš UAB „Šakių autobusų parkas“ 28 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

3Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, kuria Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nuosprendis pakeistas, nukentėjusiajai A. P. priteista iš UAB ( - ) 63 273,60 Lt neturtinės žalos ir iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 5769,77 Lt turtinės žalos atlyginimo.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

5M. M. nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio 16 d., apie 6.27 val., kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda 60,732 km Kaišiadorių rajone, vairuodamas UAB „Šakių autobusų parkas“ priklausančią transporto priemonę – autobusą „Mercedes Benz“ 0303, ( - ), būdamas blaivus, pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, t.y. Kelių eismo taisyklių 53 punktą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų želdinių; 172 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nesuvaldė savo vairuojamo autobuso, atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Ford Sierra“ ( - ) su įjungta avarine šviesos signalizacija bei partrenkė prie jo buvusią A. P., kuriai dėl muštinės žaizdos dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio lūžimų, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžimo, kryžkaulio lūžių, dešinės šlaunies sumušimo, lengvo galvos smegenų sukrėtimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir ji neteko 60 procentų pastovaus bendro darbingumo.

6Kasaciniu skundu nukentėjusioji A. P. prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nuosprendžio bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutarties dalį dėl civilinio ieškinio – priteisti jai iš atsakovų Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir UAB „Šakių autobusų parkas“ solidariai materialinės žalos atlyginimo – 47 890,52 Lt ir 629 230,23 Lt neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atstovavimo byloje išlaidas.

7Nesant galimybės patenkinti pirmąjį prašymą, A. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl civilinio ieškinio dalies.

8Kasatorė nurodo, kad Kauno apygardos teismo nutarties dalis dėl civilinio ieškinio dydžio yra neteisėta ir nepagrįsta, nes netinkamai išaiškintos ir pritaikytos Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso normos.

9A. P. pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas civilinio ieškovo reikalavimus apeliacine tvarka, dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, neteisingai aiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę ir žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, taip pat nebuvo įvertinta ir atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą.

10Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, tendencingai vertino byloje esančius įrodymus arba visiškai nevertino byloje pareikšto civilinio ieškinio dydžiui reikšmingų aplinkybių. Pasak kasatorės, teismų sprendimų išvados prieštarauja vienos kitoms. Tenkindamas civilinį ieškinį iš dalies, teismas neįvertino kai kurių civilinio ieškinio pagrįstumui ir dydžiui reikšmingų faktų, nesivadovavo teisingumo, protingumo kriterijais ir todėl dėl civilinio ieškinio dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

11Nukentėjusiosios A. P. teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ignoravo civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas, netinkamai jas išaiškindami ir pritaikydami, pažeidė įrodymų vertinimo principus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

12Kasatorė pažymi, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, pagal BPK 113 straipsnio 1 dalį įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekse nustatytas taisykles. Teismas, nagrinėdamas civilinį ieškinį, esant būtinybei turi vadovautis ir atitinkamomis Civilinio kodekso normomis.

13Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis ir 6.250 ir 6.251 straipsniai.

14Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies patenkindamas apeliacinį skundą, padidino sumą neturtinei žalai atlyginti, tačiau netinkamai įvertino CK numatyto visiško žalos atlyginimo principą (CK 6.283; 6.250 ir 6.251 straipsniai), neteisingai nurodydamas, kad faktiškai sveikatos sužalojimo atveju minėtas principas yra sunkiai iki galo realizuojamas, nes asmens sveikata po patirto sužalojimo negali būti visiškai sugrąžinta.

15Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

16Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas nevertindami, o tik atsižvelgdami į aplinkybes, turinčias įtakos žalos nustatymui, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą visiško žalos atlyginimo principą. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2003 m kovo 26d. nutartis, civilinė byla Nr.3K-3-371/2003). Jeigu fizinis asmuo suluošinamas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

17Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 6.251 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtine padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Turi būti įvertintas ne tik įvykęs faktas, bet ir pasekmės ateities požiūriu, t. y kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą, kokios pasveikimo galimybės, ar turės reikšmės neturtinę žalą patyrusio asmens visuomeninei, profesinei veiklai, šeimyniniams santykiams.

18Apeliacinės instancijos teismas pernelyg siaurai interpretavo apeliacinio skundo turinį, sutelkė dėmesį tik į pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes. Teismas pripažino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad liga gali progresuoti, bet nutartyje nurodė, kad faktiškai sveikatos sužalojimo atveju visiško padarytos žalos atlyginimo principas yra sunkiai iki galo įgyvendinamas, todėl galimas tik dalinis patirtos žalos kompensavimas. Teismai, išspręsdami civilinio ieškinio klausimą, priteisdami tik 63 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai įvertino CK numatyto visiško padarytos žalos atlyginimo principą (CK 6.283 straipsnis).

19Nukentėjusioji pabrėžia, kad, sveikatos būklei blogėjant, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išdavė darbingumo lygio pažymą DL-1, Nr. 0035020, kurioje nurodyta, jog nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. A. P. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, t. y. ji iš dalies darbinga. Šiuo metu komisijos nuo 2009 m. gruodžio 3 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d. nustatytas netektas darbingumas 65 procentai (pažyma DL-1 Nr. 0457790), o tai rodo, kad sveikatos būklė tik blogėja.

20Kasatorės teigimu, ji nuolat patiria ne tik fizines, bet ir psichologines kančias, jaučiasi morališkai sugniuždyta, nepasitiki savo jėgomis, nebegali tinkamai pasirūpinti šeima.

21Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, tačiau sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kurią skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta. Kadangi civilinis įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, vertindamas nukentėjusiojo patirtą žalą nagrinėjamoje byloje, privalo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertinti šios konkrečios bylos aplinkybes, išsamiai ištirti ir įvertinti byloje pateiktus įrodymus, nustatytus bylos faktus, tačiau to nebuvo padaryta.

22Pasak A. P., abiejų instancijų teismų motyvai yra nesuprantami, prieštaraujantys bylos aplinkybėms, nepagrįsti. Teismų išvados prieštarauja vienos kitoms. Apylinkės teismas konstatuodamas, kad esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus sveikatos sužalojimo atveju yra pasekmės, padarė faktinėms aplinkybėms bei įstatymui prieštaraujančią išvadą nurodydamas, jog „didesnės reikšmės turi tiesioginio skolininko turtinė padėtis“, o Kauno apygardos teismas tai patvirtino.

23Kasatorė pabrėžia, kad atsakovas UAB „Šakių autobusų parkas“ yra padidinto pavojaus šaltinio valdytojas ir privalo užtikrinti padidinto pavojaus šaltinio (autobuso) eksploataciją, todėl yra atsakingas už padarytą žalą. Priešingai, nei nurodoma nuosprendyje, sprendžiant civilinio ieškinio dydžio klausimą, didesnės reikšmės turi ne tiesioginio kaltininko (M. M.) turtinė padėtis, o atsakingo už šios asmens veiksmus - UAB „Šakių autobusų parkas“ – turtinė padėtis . Ši teisės norma yra specialioji civilinės atsakomybės sąlygų prasme ir taikoma tais atvejais, kai žala padaroma motorine transporto priemone, kuri yra didesnio pavojaus šaltinis, nes ji nustato civilinę atsakomybę be kaltės, t. y. didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda be kaltės.

24Įstatyme nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingųjų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą ir į tai turi būti atsižvelgiama vertinant įrodymų visumą ir nustatant žalos dydį, tačiau teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, šių aplinkybių nevertino (CK 6.270 straipsnis). Be to, atsakovas UAB „Šakių autobusų parkas“ yra juridinis asmuo, pelno siekianti įmonė, todėl žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat ir pagrindas žymiai mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį.

25Pasak A. P., nors teismai iš dalies teisingai nustatė aplinkybes, į kurias reikia atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau nepakankamai įvertino jų reikšmę žalos dydžiui ir įtaką ieškinio klausimams išspręsti.

26Kasatorės teigimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad ji patyrė žymiai didesnę nei 63 273,60 Lt neturtinę žalą, kurią nustatė teismas. Tokio dydžio suma yra visiškai neadekvati paties teismo nustatytiems faktams, įvertinant sužalojimo sunkumą ir jo pasekmes; paprastai tokia neturtinės žalos dydžio suma priteisiama tais atvejais, kai neturtinė žala padaroma nesunkiai sutrikdžius sveikatą. Nukentėjusiosios manymu, teismas, nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, iš esmės nesivadovavo esminiu neturtinės žalos nustatymo kriterijumi sunkiai sužalojus sveikatą – sužalojimo pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2005, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2008).

27Be to, kasatorė visiškai nesutinka su teismų nurodytais argumentais, jog „teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta neatsargiais M. M. veiksmais“.

28Priešingai, nei nurodo teismas, būtent tretysis asmuo, už kurio veiksmus yra atsakingas atsakovas UAB „Šakių autobusų parkas“, padarė neteisėtus veiksmus – pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veiksmu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Trečiojo asmens, už kurio veiksmus atsakingas atsakovas UAB „Šakių autobusų parkas“, kaltė pasireiškia tuo, kad jis, būdamas eismo dalyvis ir vairuodamas UAB „Šakių autobusų parkas“ priklausančią transporto priemonę – autobusą, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 172 punktų reikalavimus, nebuvo pakankamai atidus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nesuvaldė savo vairuojamo autobuso, atsitrenkė į automobilį „Ford Siera“ ( - ), stovėjusį su įjungta avarine šviesos signalizacija, ir partrenkė prie jo buvusią A. P., kuriai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

29Nukentėjusioji A. P. daro išvadą, kad M. M. nebuvo tiek apdairus ir rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), todėl ji patyrė didelę žalą, padarytą neteisėtais veiksmais. Teismo konstatuotas M. M. neatsargumas eismo įvykio metu, kasatorės manymu, negali būti pripažintas sąlyga, pašalinančia padidinto pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę už padarytą žalą.

30Kasaciniame skunde pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima labiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003m. kovo 26 d. nutartis Nr. 3K-3-371/2003; 2005m. lapkričio 23d. nutartis Nr.3K-3-604/2005). Taip pat pažymėtina, kad teismo tikslas – siekti nustatyti kiek įmanoma sąžiningą ir teisingą atlygintinos žalos dydį, kartu nepažeidžiant teisinės interesų pusiausvyros.

31Kasatorė pabrėžia, kad teismai, nustatydami ieškovo patirtos materialinės žalos dydį ir atsakovų prievolę atlyginti padarytą žalą, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.283 straipsnio nuostatas. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostoliai – tai su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos ir asmens negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota.

32Taikant žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, vadovaujamasi CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata. Šioje teisės normoje suformuluota žalos ir nuostolių nustatymo samprata. Pagal šią normą piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jei nuostolių dydžio šalis negali tiksliai įrodyti, jų dydį gali nustatyti teismas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2005).

33Pasak A. P., ji patyrė daug didesnę nei teismų nustatytą 5769,77 Lt turtinę žalą, nes įvairias gydymosi išlaidas ji apmoka iki šiol, nuolat vartoja vaistus bei važinėja pas gydytojus.

34

35Byloje yra pakankamai įrodymų, kad sveikatos grąžinimui, kelionių išlaidoms, susijusioms su važinėjimu pas gydytojus į įvairias gydymo įstaigas bei į teismo posėdžius, A. P. išleido daugiau nei 5769,77 Lt. Nukentėjusioji pažymi, kad planuojamam ortodontiniam gydymui, atsiradusiam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, jai teks išleisti 35 000 Lt.

36Kasatorė pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiosios A. P. civilinio ieškinio reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, minėtą reikalavimą atmetė, nurodydamas, kad pagal BPK 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala apima turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) ir negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų.

37A. P. pažymi, kad abiejų instancijų teismai tik pakomentavo teisės normas, (CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo), tačiau, atmesdami civilinio ieškinio reikalavimą dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo, visiškai nesilaikė šio punkto, todėl pagrįstai galima padaryti išvadą, jog šios civilinio ieškinio dalies reikalavimas liko neišspręstas.

38Kasaciniame skunde nurodyta, kad eismo įvykio dieną M. M. vairuojamas bei UAB „Šakių autobusų parkas“ priklausantis automobilis - autobusas „Mercedes Benz“ 0303 (duomenys neskelbtini) transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas UADB „Baltikums draudimas“, tai patvirtina tarp draudėjo ir draudiko 2004 m. kovo 30 d. pasirašytas paprastosios draudimo sutarties draudimo liudijimas (polisas). Pasirašant šią sutartį, nors jau ir buvo priimtas 2004 m. kovo 5 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, kurio 11 straipsnio 1 punkte teigiama, jog draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui, tačiau ši įstatymo nuostata, ribojanti neturtinės žalos dydį 500 eurų suma, įsigaliojo tik 2004 m. gegužės 1 d., todėl šiuo draudiminio įvykio atveju negalėjo būti taikoma, taigi, pasak nukentėjusiosios A. P., teismas neteisingai pritaikė įstatymą.

39Pagal minėtą draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas eismo įvykio kaltininko M. M. vairuojamas bei UAB „Šakių autobusų parkas“ priklausantis automobilis - autobusas „Mercedes Benz“ 0303 (duomenys neskelbtini), šalys, t. y. draudėjas ir draudikas susitarė, jog draudimo suma pagal šį draudimo liudijimą yra: asmeniui -1 726 400 Lt, turtui - 345 280 Lt.

40Kasatorės nuomone, teismas neįvertino to, kad 2004 m. kovo 30 d. sutartis tarp draudėjo UAB „Šakių autobusų parkas“ ir draudiko UADB „Baltikums draudimas“ buvo pasirašyta vadovaujantis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 1100, ir tuo metu Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostata, ribojanti neturtinės išmokos dydį iki 500 eurų sumos, negaliojo. Dėl to, remiantis Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika – (AT 2006 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115/2006), tais atvejais, kai draudiko įsipareigojama atlyginti žalos asmeniui rūšis (turtinė, neturtinė) neaptarta draudimo sutartyje ir nekonkretizuota šiuos draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, draudikas atsako už abiejų rūšių žalą - turtinę ir neturtinę. Tokiais atvejais draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą, neatsižvelgiant į jos rūšį, riboja tik maksimali sutartyje nustatyta draudimo asmeniui išmokos suma. Todėl, anot A. P., taikydami civilinės atsakomybės pagrindus, teismai padarė tiek įstatymui, tiek šalių pasirašytai sutarčiai prieštaraujančią išvadą, kad „transporto priemonių draudikų biuro pareiga atlyginti žalą kyla ne iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių, o iš įvykio metu galiojusio įstatymo, t. y. išmokos suma yra ribojama Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybes privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sumomis – 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui“. 500 eurų sumos nustatymas nedera su konstituciniais teisinės valstybės ir teisingumo principais, kuriais grindžiama ir Konstitucija, ir visa Lietuvos teisės sistema. Todėl, esant draudiminiam įvykiui, žalą (neturtinę ir turtinę), įvertinant tą aplinkybę, jog draudikui UADB „Baltikums draudimas“ iškelta bankroto byla, draudimo sumos ribose privalo atlyginti atsakovas Transporto priemonių draudikų biuras, o draudėjas privalo atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą tiek, kiek jos neatlygina draudimo įmonė (draudikas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 27 13 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3367/2004, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41Atsiliepimu į nukentėjusiosios A. P. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė prašo nukentėjusiosios kasacinį skundą atmesti.

42Prokurorė nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo motyvai yra nesuprantami, prieštaraujantys bylos aplinkybėms, todėl nepagrįsti. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas įvertina ir išnagrinėja žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Teismai nustatė, kad UAB „Šakių autobusų parkas“ finansinė padėtis yra sudėtinga. Žala padaryta neatsargiais M. M. veiksmais. Esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi laikė žalos pasekmes ir dėl to patirtus dvasinius išgyvenimus. Pasak prokurorės, teismai, vertindami padarytos neturtinės žalos dydį, kurios ribų įstatymai nenumato, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vertino ir aptarė aplinkybes, turinčias įtakos žalos dydžio nustatymui, tinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei atsižvelgė į visumą įstatyme nurodytų kriterijų, reikšmingas bylai aplinkybes: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusio savybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką.

43Prokurorė pažymi, kad, nustatydami neturtinės žalos dydį, teismai taikė visišką nuostolių atlyginimo principą, įtvirtintą CK 6.251 straipsnyje, atsižvelgdami į tai, kad neturtinės žalos dydžio pinigais tiksliai įvertinti neįmanoma, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Siekdamas, kad žala būtų atlyginta teisingai, kad būtų atkurta nukentėjusiosios ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyra, Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 6 d. nutartimi pakeitė 2009 m. vasario 13 d. Kaišiadorių rajono apylinkės nuosprendį – priteisė iš atsakovo UAB „Šakių autobusų parkas“ 63 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 5 769,77 Lt nukentėjusiajai A. P.

44Anot prokurorės, nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai suprato bei pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, tinkamai vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, motyvavo savo sprendimą konkrečiomis bylos aplinkybėmis, taip pat atsižvelgė į teismų praktiką analogiškose bylose. Nėra pagrindo keisti nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo ir jos piniginės išraiškos.

45Atsiliepime pabrėžiama, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstus sprendimus, pagrįstai nurodė, jog CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatytas visiško padarytos žalos atlyginimo principas yra sunkiai iki galo realizuojamas, objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

46Prokurorės teigimu, nepagrįstas kasacinio skundo teiginys, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.283 straipsnio nuostatas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl išlaidų planuojamam ortodontiniam gydymui, kelionėms į teismo posėdžius ir gydymo įstaigas. Teismai nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog kasatorės planuojamos 35 000 Lt išlaidos ortodontiniam gydymui reikalingos būtent dėl sužalojimo eismo įvykio metu, be to, šios išlaidos nėra realiai patirtos. Įstatymas numato, kad nukentėjusiajam gali būti atlyginamos tik faktiškai turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis), o ne išlaidos, kurios yra planuojamos. Kelionės (kuro) ir kitos išlaidos gali būti priteistos tik pagal byloje esančius įrodymus. Kauno apygardos teismas priteisė civilinei ieškovei 5769,77 Lt sumą, t. y. sumą, kurios pagrįstumą įrodo ieškovės pateikti dokumentai. Kasatorės prašymas didinti turtinės žalos dydį neargumentuotas, kasatorė nenurodo, kokios konkrečiai bylos aplinkybės (įrodymai) nebuvo įvertintos ar teismo netinkamai vertintos. Teisiškai nepagrįsti kasatorės reikalavimai priteisti galbūt ateityje turėsimas jos išlaidas, susijusias su šiuo eismo įvykiu. Prokurorė pabrėžia, kad kasatorė, jei ateityje turėtų išlaidų dėl įvykdytos nusikalstamos veikos padarinių pašalinimo, patirtas išlaidas turės teisę prisiteisti iš atsakovo civilinio proceso tvarka.

47Atsiliepime nesutinkama su kasacinio skundo teiginiu, kad teismai tik pakomentavo CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, tačiau jų nesilaikė, todėl kasatorė daro išvadą, jog civilinio ieškinio dalies reikalavimas dėl palūkanų priteisimo liko neišspręstas. Teismai teisingai nurodė, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį ieškovės prašymas priteisti 5 procentų metines palūkanas – nepagrįstas, nes toks reikalavimas neįeina į civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje, dalyką.

48Atsiliepimu į nukentėjusiosios A. P. kasacinį skundą civilinis atsakovas UAB „Šakių autobusų parkas“ prašo jos kasacinį skundą atmesti.

49Atsiliepime pažymima, kad priešingai, nei nurodė nukentėjusioji savo kasaciniame skunde, atsakovo manymu, tiek Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, tiek Kauno apygardos teismas, sprendimuose nustatydami ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovavosi Civiliniu kodeksu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Dėl to ieškovės A. P. kasacinio skundo teiginiai, kad teismai netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra nepagrįsti ir atmestini. Atsakovo įsitikinimu, teismai atsižvelgė į visas neturtinės žalos dydžio nustatymui svarbias aplinkybes bei pagrįstai, atsižvelgdami į ieškovei atsiradusius žalos padarinius, priteisė jai 65 000 Lt neturtinę žalą. Nors žala buvo padaryta ieškovės sveikatai, tai negali būti absoliutus pagrindas priteisti A. P. jos reikalaujamą net 629 230,23 Lt sumą, kuri prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirčiai.

50Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu, iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. Atsakovas pažymi, kad nukentėjusioji A. P. savo skundą grindžia įrodymais, kurių netyrė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai, todėl jie negali būti vertinami ir kasacinės instancijos teismo.

51Atsiliepime pabrėžiama, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nustatomos neturtinės žalos dydžiui turi įtakos ir žalą padariusio asmens kaltės forma. Dėl to, pasak atsakovo, teismai visiškai pagrįstai ir teisingai, spręsdamas ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, vertino ir atsižvelgė į tai, kad tretysis asmuo M. M. žalą ieškovei A. P. padarė neatsargiais savo veiksmais, t. y. esant neatsargiai kaltės formai. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismų konstatuotas trečiojo asmens M. M. neatsargumas eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota A. P., negali būti pripažintas nustatant ieškovės patirtos neturtinės žalos dydį, nes prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, suformuluotoms taisyklėms, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi analizuoti skolininko (šuo atveju atsakovo) darbuotojų (šiuo atveju trečiojo asmens M. M.) veiksmus kaltės aspektu. Atsakovas su šiais kasacinio skundo teiginiais nesutinka. Jo įsitikinimu, nenustačius atsakovo ir trečiojo asmens M. M. veiksmuose tyčios ir sąmoningo siekio padaryti žalą ieškovei A. P., buvo pakankamas pagrindas Kaišiadorių rajono apylinkės teismui bei Kauno apygardos teismui nepriteisti ieškovei jos prašomos, nepagrįstai didelės neturtinės žalos. Pasak atsakovo, teismai, nustatydami ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį, atsakovo turtine padėtimi vadovavosi tik kaip vienu iš kriterijų, o ne jos pagrindu mažino ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį. Be to, priešingai nei skunde nurodo A. P., teismai vertino būtent atsakovo, o ne trečiojo asmens M. M., turtinę padėtį. Atsakovas pažymi, kad jo veikla iš esmės yra skirta tenkinti daugelio asmenų viešuosius interesus, t. y. keleivių vežimas, ir nors šios paslaugos teikiamos atlygintinai, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį bei į tai, jog atsakovo vienintelis akcininkas yra Šakių rajono savivaldybė, sprendžiant ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, būtina surasti pusiausvyrą tarp ieškovės intereso gauti adekvačią kompensaciją už patirtą nematerialią skriaudą bei visuomenės intereso gauti tinkamas viešąsias paslaugas iš atsakovo, kuris, priteisus didelę atlyginimo už neturtinę žalą sumą, nukentėtų, vadinasi, nukentėtų ir visuomenės interesas gauti tinkamas paslaugas iš atsakovo. Atsakovas pažymi, kad iš jo įmonės 2009 metų balanso aiškiai matyti, kad įmonė dirbo nuostolingai ir 2009 metais ne tik kad negavo pelno, bet ir patyrė 128 611 Lt nuostolių. Dėl to, atsižvelgiant į ypač sunkią atsakovo padėtį, ieškovės skunde nurodomos nepagrįstai didelės neturtinės žalos sumos priteisimas visiškai sužlugdytų atsakovo veiklą ir lemtų bankrotą.

52Atsakovo įsitikinimu, teismai pagrįstai priteisė ieškovei 65 000 Lt neturtinės žalos, o ieškovės A. P. kasaciniame skunde nurodoma suma yra nepagrįsta, nes, priteisus tokio dydžio neturtinę žalą, neturtinės žalos atlyginimo funkcija taptų atsakovo nubaudimu ir ieškovės turtinės padėties pagerinimu, o ne kompensacija už nukentėjusiosios A. P. neturtinio pobūdžio praradimus.

53Atsakovas pažymi, kad pareiga atlyginti ieškovei neturtinę žalą kilo tik kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui. Eismo įvykį ir ieškovės sužalojimą iš esmės nulėmė neatsargūs atsakovo darbuotojo M. M. veiksmai. Pasak atsakovo, nustatant ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį, svarbi ir ta aplinkybė, kad atsakovo tiesioginės kaltės dėl ieškovei kilusios žalos nebuvo. Atsakovas pažymi, kad Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovei priteista neturtinė žala neprieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, priešingai, ieškovės skundu prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra akivaizdžiai per didelė ir neatitinka neturtinės žalos dydžių, pripažįstamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika leidžia pagrįstai teigti, kad Kauno apygardos teismas, priteisdamas ieškovei 65 000 Lt neturtinę žalą, nenukrypo nuo šio teismo praktikos. Atsakovo nuomone, ieškovė visiškai nepagrįstai kasaciniame skunde prašo solidariai iš atsakovų Transporto priemonių draudikų biuro, UADB „Baltikums draudimas“ ir atsakovo – UAB „Šakių autobusų parkas“ priteisti 47 890,52 Lt turtinės žalos atlyginimo.

54Atsiliepime pažymima, kad ieškovė apeliaciniu skundu prašė priteisti turtinę žalą – 44 890,52 Lt, o kasaciniame skunde suma padidėjo iki 47 890,52 Lt. Pasak atsakovo, tiek Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, tiek Kauno apygardos teismas visiškai pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą ir dėl 35 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro planuojamos išlaidos ortodontiniam gydymui.

55CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsakovo nuomone, Kauno apygardos teismas nutartyje visiškai pagrįstai nurodė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas pagrįstai atsisakė priteisti 35 000 Lt turtinę žalą, nes ieškovė neįrodė, jog planuojamos išlaidos ortodontiniam chirurginiam gydymui yra reikalingos būtent dėl sužalojimo eismo įvykio metu. Atsakovas nesutinka su A. P. prašymu priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistų sumų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. CK 6.37 ir 6.210 straipsniai reglamentuoja palūkanas vykdant pinigines prievoles. Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala apima turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) ir negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalyką bei nuteistojo pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo aplinkybes, laikytina, kad reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo neįeina į civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje, dalyką. Atsakovas pažymi, kad jis nesutinka su ieškovės skundo argumentais dėl neturtinės žalos dydžio pagrįstumo, dėl priteistos turtinės žalos pagrįstumo bei 5 procentų palūkanų priteisimo, tačiau su A. P. kasaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas bei Kauno apygardos teismas netinkamai taikė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas, atsakovas sutinka. Vadovaudamasis šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių nukentėjusiam trečiajam asmeniui Transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką tais atvejais, jei kaltininkas, kurio tapatybė yra nustatyta, žalos padarymo momentu yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau atsakingam draudikui iškelta bankroto byla. Šio straipsnio 6 dalies 1 punktas numato, kad Transporto priemonių draudikų biuras pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą moka išmokas nukentėjusiems tretiesiems asmenims už šiuos Transporto priemonių draudikų biuro narius draudimo įmones ar užsienio valstybių draudimo įmonių filialus - pagal jų sudarytas draudimo sutartis, kurioms taikytina Lietuvos Respublikos teisė.

56Atsakovo teigimu, priešingai nei nurodyta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendyje ir Kauno apygardos teismo nutartyje, atsakovo Transporto priemonių draudikų biurui už bankrutuojančios UADB „Baltikums draudimas“ mokamos draudimo išmokos suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į atsakovo ir UADB „Baltikums draudimas“ 2004 m. kovo 30 d. sudarytą draudimo sutartį, kaip tai nurodyta Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 1 punkte. Atsakovo ir UADB „Baltikums draudimas“ 2004 m. kovo 30 d. draudimo sutartis buvo sudaryta dar iki Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje numatytos nuostatos dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo įsigaliojimo, teismų sprendimai priteisti iš Transporto priemonių draudikų biuro ieškovei A. P. 1 726,24 Lt neturtinės žalos laikytini nepagrįstais ir neteisėtais. Draudiko pareigą nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui atlyginti žalą (nuostolius) nustato tokios rūšies draudimo santykius reglamentuojančios teisės normos ir atitinkamos rūšies draudimo taisyklės. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis (2004 m. kovo 5 d. įstatymo redakcija, galiojusi atsakovui su UADB „Baltikums draudimas“ sudarant draudimo sutartį) numatė, kad draudimo objektas – transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. Draudimo sutartimi apdraudžiama draudėjo ir kiekvieno asmens, teisėtai valdančio transporto priemonę, civilinė atsakomybė, kuri gali atsirasti valdant transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę.

57Lietuvos Aukščiausias Teismas 2006 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3.K-7-115/2006 nurodė: „Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta bendroji nuostata, kad draudikas atlygina žalą asmeniui ir turtui. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje pateikta autoavarijos metu padarytos žalos asmeniui sąvoka – tai žala trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, padaryta autoavarijos metu, ar atsiradusi kaip autoavarijos pasekmė. Taip pat pažymėta, kad žala asmeniui nustatoma įstatymų nustatyta tvarka. Šiame specialiajame įstatyme žalos asmeniui samprata plačiau nedetalizuota, neatskleista, ar ji apima turtinę ir neturtinę žalos asmeniui rūšis, ar tik vieną jų. To nepadaryta ir 2001 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1100 patvirtintose draudimo taisyklėse. Šių specialiųjų teisės aktų nuostatos nukreipia į bendrąsias teisės normas. CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai, todėl sprendžiant nagrinėjamoje byloje kylančius klausimus, būtina vadovautis CK nuostatomis. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2000 m. CK, kurio 6.250 straipsnio 2 dalyje ir 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta deliktinė atsakomybė už žalą, padarytą sveikatos sužalojimu. Bendrojoje normoje – CK 6.250 straipsnio 2 dalyje – įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, nustatanti žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinį. Prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostoliai - piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas. Neturtinė žala yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė.

58Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat nurodyta: „kad tais atvejais, kai draudiko įsipareigojamos atlyginti žalos asmeniui rūšis (turtinė, neturtinė) neaptarta transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje, nekonkretizuota šiuos draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, draudikas atsako asmeniui už abiejų rūšių žalą - turtinę ir neturtinę. Tokiais atvejais draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą, neatsižvelgiant į jos rūšį, riboja tik draudimo išmokų dydis. Pažymėtina, kad šioje byloje analizuojamos draudimo sutarties sudarymo metu – 2003 m. kovo 22 d. buvęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinis reglamentavimas draudiko atsakomybę leido riboti tik draudimo išmokos dydžiu, šios draudimo sutarties objektas - deliktinė vairuotojo atsakomybė už žalą, padarytą asmeniui. Teisę gauti draudimo išmoką turi tretysis asmuo, nagrinėjamoje byloje - ieškovė, kuriai buvo padaryta žala, įtvirtinta CK 6.283 straipsnio 1 dalyje. Atsakovų 2003 m. kovo 22 d. sudarytoje draudimo sutartyje nebuvo nurodytos žalos asmeniui rūšys, todėl draudikas privalo atlyginti abiejų rūšių – tiek turtinę, tiek neturtinę – žalą, padarytą ieškovei, kurios dydis ribojamas maksimalia sutartyje nustatyta draudimo asmeniui išmotos suma."

59Atsakovas pažymi, kad atsakovui ir UADB „Baltikums draudimas" pasirašant draudimo sutartį, nors jau ir buvo priimtas 2004 m. kovo 5 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, kurio 11 straipsnio 1 punkte teigiama, jog draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui, tačiau šį įstatymo nuostata, ribojanti neturtinės žalos dydį 500 eurų suma, įsigaliojo tik 2004 m. gegužės 1 d. Prievolė atlyginti neturtinę žalą, kylanti iš atsakovo ir UADB „Baltikums draudimas“ sudarytos draudimo sutarties, buvo ribojama ne Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyta 500 eurų suma, bet maksimalia draudimo sutartyje nustatyta draudimo asmeniui išmokos suma 1 726 000 Lt. O atsižvelgiant į tai, kad, UADB „Baltikums draudimas“ iškėlus bankroto bylą, vadovaujantis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 1 punktu, Transporto priemonių draudikų biuras moka draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui (šiuo atveju ieškovei) pagal atsakovo ir UADB „Baltikums draudimas“ 2004 m. kovo 30 d. sudarytą draudimo sutartį, Transporto priemonių draudikų biuro mokama neturtinės žalos suma ieškovei yra ribojama 1 726 000 Lt suma, o ne 500 eurų, kaip nurodė teismai.

60Atsiliepimu į nukentėjusiosios A. P. kasacinį skundą civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo jos kasacinį skundą atmesti.

61Atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusiosios A. P. reikalavimas vietoje priteistų 28 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisti 629 230,23 Lt iš Transporto priemonių draudikų biuro (solidariai su UADB „Baltikums draudimas" ir UAB „Šakių autobusų parkas") yra nepagrįstas.

62Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. birželio 4 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2001 priimtoje nutartyje yra konstatavęs, kad turi būti taikomas toks teisės aktas, kuris galiojo teisinių santykių atsiradimo metu. Šiuo atveju teisinis santykis tarp nukentėjusiosios A. P. ir Transporto priemonių draudikų biuro atsirado įvykus eismo įvykiui, t. y. 2004 m. gruodžio 16 d. Remiantis šio eismo įvykio metu galiojusio transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, Transporto priemonių draudikų biuro mokėtina išmoka buvo ribojama šiomis draudimo sumomis: 500 000 eurų draudimo suma dėl žalos asmeniui – 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo;100 000 eurų – dėl žalos turtui.

63Atsiliepime pažymima, kad Transporto priemonių draudikų biuras, atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 16 d. eismo įvykio metu galiojusios Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijos nuostatas, nukentėjusiajai išmokėjo maksimalią Transporto priemonių draudikų biuro mokėtiną išmoką neturtinei žalai atlyginti - 500 eurų.

64Atsakovas pažymi, kad kitaip, nei nurodo nukentėjusioji A. P., Transporto priemonių biuro pareiga mokėti išmokas nukentėjusiems asmenims Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintais pagrindais visais atvejais kyla iš Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, o ne iš Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių.

65Atsiliepime pabrėžiama, kad Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nėra numatytos Transporto priemonių draudikų biurui nei pareigos, nei galimybės mokėti išmokas nukentėjusiems Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje numatytų draudimo sumų ribose, nes Biuras nėra Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties šalis. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo priteisti neturtinę žalą iš Biuro (o ne iš draudiko, kuris įsipareigojimus prisiima sudarydamas draudimo sutartį), taikyti iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusios Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijos nuostatas.

66Pasak atsakovo, Biuro atsakomybės ribos negali būti siejamos su draudiko atsakomybės ribomis pagal sudarytą draudimo sutartį, nes Biuras nėra draudikas - subjektas, sudaręs draudimo sutartį ir pagal ją prisiėmęs atsakomybę įvykus draudiminiam įvykiui sutartyje nustatytose draudimo sumų ribose mokėti išmokas. Biuras yra institucija, kurios viena iš funkcijų yra Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka šiame įstatyme nustatytiems subjektams mokėti išmokas, neviršijančias Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytų sumų.

67Be to, Biuras nėra draudikas ir, skirtingai nei draudikas, nesudarinėja draudimo sutarčių, taigi jis neatsako už padarytą žalą solidariai su eismo įvykio kaltininku.

68Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. vasario 3 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2004 m. kovo 5 d. redakcija) 11 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, įvertinęs Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (2001 m. birželio 14 d. redakcija) įtvirtintas maksimalias dėl vieno eismo įvykio padarytos žalos turtui (30 000 Lt) ir žalos asmeniui (30 000 Lt) atlygintinas sumas, aiškiai pasisakė, kad tokia įstatymo leidėjo formuluote (kai tarp nurodytų draudimo sumų neįvardijama neturtinės žalos atlyginimui skirtina suma) nebuvo numatyta draudimo suma asmeniui padarytai neturtinei žalai atlyginti.

69Taigi analogiškai ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 6 dalyje nurodytos galimos draudimo sumos – 500 000 eurų (1 726 400 Lt) asmeniui ir 100 000 eurų (345 280 Lt) turtui – priešingai negu mano nukentėjusioji, neapima neturtinės žalos.

70Atsakovas pažymi, kad nukentėjusiosios A. P. kasaciniame skunde pateiktas reikalavimas priteisti 629 230,23 Lt neturtinės žalos atlyginimo neatitinka protingumo kriterijų. Nukentėjusiosios reikalavimas yra per didelis ir visiškai neatitinka jos sveikatos sužalojimo padarinių. Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad Kauno apygardos teismas, padidindamas atlygintinos neturtinės žalos dydį nuo priteistų 30 000 Lt net iki 65 000 Lt (1 726,40 Lt (500 eurų) jau sumokėta Biuro, 63 273,60 Lt priteista iš UAB „Šakių autobusų parkas“), neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai suprato bei pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas. Kauno apygardos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, tinkamai vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, motyvavo savo nutartį konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Be to, Kauno apygardos teismas, priimdamas nutartį, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008).

71Nukentėjusiosios A. P. reikalavimas priteisti 47 890,52 Lt turtinės žalos atlyginimo iš Biuro (solidariai su UADB „Baltikums draudimas" ir UAB „Šiaulių autobusų parkas“) yra nepagrįstas.

72Atsiliepime pažymima, kad, atsižvelgiant į Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 6 dalies nuostatą, Biuras atlygina nukentėjusiam tik įrodymais pagrįstą eismo įvykio metu padarytą žalą ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Biuras, pasak atsakovo, neturi nei teisinio pagrindo, nei pareigos mokėti nukentėjusiosios papildomai reikalaujamų, įrodymais nepagrįstų, sumų turtinei žalai atlyginti.

73Be to, Biuras atlygino ne tik visą įrodymais pagrįstą nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą, bet dar ir dalį, nors ir įrodymais nepagrįstos, tačiau teismo priteistos atlyginti turtinės žalos.

74Biuras, skirtingai nuo draudiko, negali atsakyti už padarytą žalą solidariai su eismo įvykio kaltininku (ar jo darbdaviu).

75Atsakovas nesutinka su nukentėjusios reikalavimu priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Transporto priemonių draudikų biuras sutinka su Kauno apygardos teismo nutartyje išsakyta pozicija, kad, atsižvelgiant į BPK nuostatas, toks reikalavimas neįeina į civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje, dalyką. Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala apima turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) ir negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalyką, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje turėjo patenkinti prašymą priteisti palūkanas, o to nepadarydami pažeidė įstatymo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82/2008).

76Kasacinis skundas atmestinas.

77Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

78

79Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajai A. P. eismo įvykio metu padaryti kūno sužalojimai buvo įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Teisme dėl to kilo ginčas, buvo skiriamos teismo medicinos ekspertizės ir galutinėje išdavoje jai konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl ryškių veido pažeidimų, liemens ir galūnių odos randų bei nežymaus statikos sutrikimo ji neteko 55 procentų pastovaus bendro darbingumo. Ekspertų išvadoje taip pat teigiama, kad A. P. po dešiniojo skruostikaulio lūžimo likusios veido deformacijos ir rando plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos operacijomis pašalinti negalima, nustatyti kūno sužalojimai turi neigiamos įtakos jos sveikatai, o ateityje dešinio klubo sąnario artrozė tik progresuos. Šiuo metu jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis.

80Teisminio bylos nagrinėjimo metu kartu su prašymais dėl naujų ekspertizių skyrimo nukentėjusioji A. P. keletą kartų didino ieškinio reikalavimus ir galiausiai prašė priteisti 47 890,52 Lt turtinės žalos atlyginimo, papildomai prie šios sumos nurodydama 1403,73 Lt žalos atlyginimą dėl netekto darbingumo, 488, 91 Lt netekto darbo užmokesčio ir 700 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. UADB „Baltikums draudimas“, kurioje buvo apsidraudęs civilinis atsakovas UAB „Šakių autobusų parkas“, buvo iškelta bankroto byla, todėl teismas įtraukė į bylą kaip civilinį atsakovą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą. Šis biuras dalį nukentėjusiosios reikalautos turtinės žalos dėl negautų pajamų (1403,73 Lt ir 488,91 Lt, iš viso 1 892,64 Lt) ir dalį reikalautos neturtinės žalos (500 eurų arba 1726,40 Lt) atlygino savanoriškai.

81Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, konstatavo byloje nesant duomenų, kad nukentėjusiosios planuojamos 35 000 Lt išlaidos ortodontiniam chirurginiam gydymui būtų susijusios su eismo įvykio metu patirtu sužalojimu, o 6571,60 Lt išlaidos kurui ir 1109,5 Lt išlaidos vaistams yra apytikslės, iš pateiktų dokumentų jų negalima tiksliai apskaičiuoti. Dėl to teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, pateikdamas atitinkamus argumentus, šių išlaidų dydį nustatė pats atitinkamai 2000 ir 1000 Lt. Likusią 5209,42 Lt sumą teismas atmetė, nes ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, kokio pobūdžio nuostoliai ar išlaidos ją sudaro. Taigi teismas iš draudikų biuro priteisė 3000 Lt turtinės žalos atlyginimo.

82Apeliaciniame skunde nukentėjusioji ginčijo šių išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, teigdama, kad teismas pažeidė CK 6.249 straipsnio 1 dalies ir 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė byloje nesant duomenų apie nukentėjusiosios A. P. ortodontinio gydymo reikalingumą būtent dėl sužalojimo eismo įvykio metu, kartu atkreipdamas dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią žala yra asmens turėtos išlaidos, pirmosios instancijos teismo sprendimą nepriteisti nukentėjusiosios planuojamų 35 000 Lt išlaidų ortodontiniam gydymui pripažino teisingu, paaiškindamas nukentėjusiajai jos teisę dėl papildomų išlaidų atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka. Įvertinęs nukentėjusiosios papildomai pateiktus dokumentus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad gydymo išlaidas sudaro ne pirmosios instancijos teismo nustatyta 1000 Lt suma, o 3686,07 Lt, ir drauge su 83,70 Lt išlaidomis dokumentų kopijavimui ir pirmosios instancijos teismo nustatytomis 2000 Lt išlaidomis kurui turtinės žalos atlyginimą padidino iki 5769,77 Lt.

83Kasaciniame skunde nukentėjusioji ginčija apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, susijusias su jai padarytos turtinės žalos dydžiu, teigdama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Kolegija pažymi, kad kasaciniame procese faktinės bylos aplinkybės nenustatinėjamos, įrodymai nerenkami ir iš naujo nevertinami. Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konkrečiai imant, ar teismas nepažeidė kasatorės nurodomų materialinės teisės normų, reglamentuojančių turtinės žalos atlyginimą, reikalavimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys netinkamą įstatymo taikymą, tuo tarpu nukentėjusioji kaip jos nurodomų CK normų pažeidimą vertina teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, su kuriomis ji nesutinka. Toks skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl argumentai dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio paliekami nenagrinėti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

84Dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio

85

86CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško žalos atlyginimo principo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kai jis nebuvo sužalotas. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (civilinė byla Nr. 3K-3-371/2003).

87Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas šią funkciją atliko tinkamai, nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį nustatė vadovaudamasis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.

88CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

89Pirmosios instancijos teismas išvardijo visus reikšmingus nukentėjusiajai A. P. padarytos neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, esminiais iš jų laikydamas žalos pasekmes ir dėl to patirtus dvasinius išgyvenimus. Šis teismas nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą įvertino 30 000 Lt suma. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų neatsižvelgęs į visus reikšmingus kriterijus, tačiau konstatavo, kad nebuvo pakankamai atsižvelgta būtent į tuos kriterijus, kuriuos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai šioje byloje laiko esminiais. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padidino nukentėjusiajai A. P. padarytos neturtinės žalos piniginį įvertinimą daugiau kaip dvigubai – iki 65 000 Lt.

90Būdinga tai, kad pati nukentėjusioji savo kasaciniame skunde akcentuoja vien tik teismų įvardytus kaip svarbiausius šioje byloje neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, tačiau tai neeliminuoja teismų pareigos atsižvelgti ir į kitus įstatyme numatytus kriterijus, konkrečiai imant, į žalą padariusio asmens kaltę, kuri šioje byloje pasireiškia mažiau pavojinga kaltės forma – neatsargumu. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji, įvyko tamsiu paros metu, esant apledėjusiai kelio dangai, kuomet pati nukentėjusioji, nesuvaldžiusi jos vairuojamo automobilio, užpakaline automobilio dalimi išslydo į griovį ir stabdė pravažiuojančius automobilius. Vienam iš jų sustojus, įvyko masinis automobilių susidūrimas. Paskui važiavęs nuteistasis M. M., vairuodamas UAB „Šakių autobusų parkas“ autobusą, dėl atsiradusios kliūties stabdydamas, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį bei partrenkė ją pačią. Tokios faktinės bylos aplinkybės taip pat turi reikšmės sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nes CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas.

91Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką yra patikrinta ir įtvirtinta ar paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis. Nors apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje tokia praktika nesirėmė, tačiau jo nustatyta suma iš esmės atitinka šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose (baudžiamosios bylos Nr. 2K-228/2007, 2K-114/2008). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, kokiu laikytina ir kasatorės reikalaujama suma, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (civilinė byla Nr. 3K-3-529/2008). Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, jų nenurodo ir kasatorė, todėl pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, nustatant didesnį nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos piniginį įvertinimą, nėra įstatyminio pagrindo.

92Dėl atsakovų civilinės atsakomybės pagrindų

93Kasatorė nesutinka su teismų išvada, kad, draudiko UADB „Baltikums draudimas“, kartu ir, draudikui bankrutuojant, Transporto priemonių draudikų biuro pareiga atlygint neturtinę žalą ribojama 500 eurų suma. Pasak kasatorės, draudimo sutartyje tarp draudėjo UAB „Šakių autobusų parkas“ ir draudiko UADB „Baltikums draudimas“ tokio apribojimo nebuvo, todėl teismai privalėjo vadovautis draudimo sutartimi, o ne Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu.

94Su tokiais argumentais sutikti negalima. Teismai teisingai nurodė, kad Transporto priemonių draudikų biuro pareiga atlyginti žalą, draudikui iškėlus bankroto bylą, kyla ne iš draudimo sutarties tarp draudėjo ir draudiko, o iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, todėl teismai teisingai vadovavosi šiuo įstatymu. Tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad įstatymo numatytais atvejais draudikų biuras privalo atlyginti transporto priemonės valdytojo padarytą žalą ir nesant draudimo sutarties. Pažymėtina ir tai, kad kasatorės keliamas klausimas jos teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą nesuvaržo, nes viršijanti draudikų biuro atsakomybės už neturtinę žalą ribas suma CK 6.254, 6.264 ir 6.270 straipsnių pagrindu yra priteista iš atsakingo už žalą juridinio asmens UAB „Šakių autobusų parkas“. Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2004 m. kovo 5 d. redakcija) 11 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria buvo nustatytas maksimalus 500 eurų draudiko atlygintinos neturtinės žalos dydis, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

95Dėl reikalavimo priteisti palūkanas

96Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios A. P. reikalavimo dėl palūkanų priteisimo atmetimą argumentavo BPK 109 straipsniu, pagal kurį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.37 ir 6.210 straipsniai reglamentuoja palūkanas vykdant pinigines prievoles. Procesinės palūkanos atlieka kompensavimo funkciją dėl skolininko piniginės prievolės nevykdymo, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę.

97Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutiko, papildomai remdamasis BPK 113 straipsnio 2 dalimi. Pasak teismo, nagrinėdamas civilinį ieškinį, teismas gali taikyti civilinio proceso normas, o palūkanas reglamentuoja ne Civilinio proceso, o Civilinis kodeksas.

98Apeliacinės instancijos teismo nuoroda į BPK 113 straipsnio 2 dalį, kaip trukdančią vadovautis Civilinio kodekso normomis, yra neteisinga. Ši norma leidžia vadovautis civilinio proceso normomis, bet nedraudžia taikyti civilinių įstatymų, baudžiamojoje byloje nagrinėjant civilinį ieškinį. Nagrinėdamas civilinį ieškinį, teismas privalo vadovautis ir civiliniais įstatymais, ką, beje, abiejų instancijų teismai ir darė, spręsdami dėl nukentėjusiosios sveikatos sužalojimo padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Tačiau toks neteisingas BPK normų, reglamentuojančių civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nagrinėjimą, aiškinimas nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu, nes Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios palūkanas pagal prievoles ir jų dydį, šiuo atveju negali būti taikomos.

99CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta , kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ši norma patalpinta į CK XVII skyrių „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir civiliniams atsakovams šioje byloje negali būti taikoma, nes jų civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje išdėstytos normos, kurios palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą nenumato. Dėl to kasatorės prašymas pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš atsakovų penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo negali būti tenkinamas.

100Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

101

102

103Atmesti nukentėjusiosios A. P. kasacinį skundą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Nukentėjusiajai A. P. priteista iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių... 3. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 5. M. M. nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio 16 d., apie 6.27 val., kelyje... 6. Kasaciniu skundu nukentėjusioji A. P. prašo pakeisti Kaišiadorių rajono... 7. Nesant galimybės patenkinti pirmąjį prašymą, A. P. prašo panaikinti Kauno... 8. Kasatorė nurodo, kad Kauno apygardos teismo nutarties dalis dėl civilinio... 9. A. P. pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas civilinio... 10. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos... 11. Nukentėjusiosios A. P. teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai... 12. Kasatorė pažymi, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje,... 13. Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato Civilinio... 14. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies patenkindamas apeliacinį skundą,... 15. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia, jog neturtinė žala yra asmens... 16. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas... 17. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250... 18. Apeliacinės instancijos teismas pernelyg siaurai interpretavo apeliacinio... 19. Nukentėjusioji pabrėžia, kad, sveikatos būklei blogėjant, Neįgalumo ir... 20. Kasatorės teigimu, ji nuolat patiria ne tik fizines, bet ir psichologines... 21. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti atlyginami... 22. Pasak A. P., abiejų instancijų teismų motyvai yra nesuprantami,... 23. Kasatorė pabrėžia, kad atsakovas UAB „Šakių autobusų parkas“ yra... 24. Įstatyme nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi... 25. Pasak A. P., nors teismai iš dalies teisingai nustatė aplinkybes, į kurias... 26. Kasatorės teigimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad ji patyrė... 27. Be to, kasatorė visiškai nesutinka su teismų nurodytais argumentais, jog... 28. Priešingai, nei nurodo teismas, būtent tretysis asmuo, už kurio veiksmus yra... 29. Nukentėjusioji A. P. daro išvadą, kad M. M. nebuvo tiek apdairus ir... 30. Kasaciniame skunde pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra... 31. Kasatorė pabrėžia, kad teismai, nustatydami ieškovo patirtos materialinės... 32. Taikant žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, vadovaujamasi CK... 33. Pasak A. P., ji patyrė daug didesnę nei teismų nustatytą 5769,77 Lt... 34. ... 35. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad sveikatos grąžinimui, kelionių... 36. Kasatorė pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs... 37. A. P. pažymi, kad abiejų instancijų teismai tik pakomentavo teisės normas,... 38. Kasaciniame skunde nurodyta, kad eismo įvykio dieną M. M. vairuojamas bei UAB... 39. Pagal minėtą draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas eismo įvykio... 40. Kasatorės nuomone, teismas neįvertino to, kad 2004 m. kovo 30 d. sutartis... 41. Atsiliepimu į nukentėjusiosios A. P. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 42. Prokurorė nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad Kaišiadorių rajono... 43. Prokurorė pažymi, kad, nustatydami neturtinės žalos dydį, teismai taikė... 44. Anot prokurorės, nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas,... 45. Atsiliepime pabrėžiama, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai... 46. Prokurorės teigimu, nepagrįstas kasacinio skundo teiginys, kad teismai... 47. Atsiliepime nesutinkama su kasacinio skundo teiginiu, kad teismai tik... 48. Atsiliepimu į nukentėjusiosios A. P. kasacinį skundą civilinis atsakovas... 49. Atsiliepime pažymima, kad priešingai, nei nurodė nukentėjusioji savo... 50. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas patikrina... 51. Atsiliepime pabrėžiama, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą... 52. Atsakovo įsitikinimu, teismai pagrįstai priteisė ieškovei 65 000 Lt... 53. Atsakovas pažymi, kad pareiga atlyginti ieškovei neturtinę žalą kilo tik... 54. Atsiliepime pažymima, kad ieškovė apeliaciniu skundu prašė priteisti... 55. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar... 56. Atsakovo teigimu, priešingai nei nurodyta Kaišiadorių rajono apylinkės... 57. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2006 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje... 58. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat nurodyta: „kad... 59. Atsakovas pažymi, kad atsakovui ir UADB „Baltikums draudimas"... 60. Atsiliepimu į nukentėjusiosios A. P. kasacinį skundą civilinis atsakovas... 61. Atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusiosios A. P. reikalavimas vietoje... 62. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. birželio 4 d.... 63. Atsiliepime pažymima, kad Transporto priemonių draudikų biuras,... 64. Atsakovas pažymi, kad kitaip, nei nurodo nukentėjusioji A. P., Transporto... 65. Atsiliepime pabrėžiama, kad Transporto priemonių savininkų ir valdytojų... 66. Pasak atsakovo, Biuro atsakomybės ribos negali būti siejamos su draudiko... 67. Be to, Biuras nėra draudikas ir, skirtingai nei draudikas, nesudarinėja... 68. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. vasario 3 d. nutarime... 69. Taigi analogiškai ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir... 70. Atsakovas pažymi, kad nukentėjusiosios A. P. kasaciniame skunde pateiktas... 71. Nukentėjusiosios A. P. reikalavimas priteisti 47 890,52 Lt turtinės... 72. Atsiliepime pažymima, kad, atsižvelgiant į Transporto priemonių savininkų... 73. Be to, Biuras atlygino ne tik visą įrodymais pagrįstą nukentėjusiosios... 74. Biuras, skirtingai nuo draudiko, negali atsakyti už padarytą žalą... 75. Atsakovas nesutinka su nukentėjusios reikalavimu priteisti 5 procentus... 76. Kasacinis skundas atmestinas.... 77. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo... 78. ... 79. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajai A. P. eismo įvykio metu padaryti... 80. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kartu su prašymais dėl naujų ekspertizių... 81. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas reikalavimą dėl turtinės žalos... 82. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji ginčijo šių išvadų atitikimą... 83. Kasaciniame skunde nukentėjusioji ginčija apeliacinės instancijos teismo... 84. Dėl atlygintinos neturtinės žalos... 85. ... 86. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško žalos atlyginimo... 87. Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas šią funkciją atliko... 88. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės... 89. Pirmosios instancijos teismas išvardijo visus reikšmingus nukentėjusiajai A.... 90. Būdinga tai, kad pati nukentėjusioji savo kasaciniame skunde akcentuoja vien... 91. Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu... 92. Dėl atsakovų civilinės atsakomybės... 93. Kasatorė nesutinka su teismų išvada, kad, draudiko UADB „Baltikums... 94. Su tokiais argumentais sutikti negalima. Teismai teisingai nurodė, kad... 95. Dėl reikalavimo priteisti... 96. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios A. P. reikalavimo dėl... 97. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo... 98. Apeliacinės instancijos teismo nuoroda į BPK 113 straipsnio 2 dalį, kaip... 99. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad palūkanas pagal... 100. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 101. ... 102. ... 103. Atmesti nukentėjusiosios A. P. kasacinį skundą. ...