Byla 2A-270-459/2015
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovui S. G. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovas G. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo S. G. 7500 Lt negrąžintos paskolos, 1191,36 Lt palūkanų, taip pat žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas nurodė, jog pagal 2010-05-27 rašytinę paskolos sutartį atsakovui paskolino septynis tūkstančius penkis šimtus litų, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2010 m. lapkričio 30 d. Atsakovas nei paskolos, nei jos dalies negrąžino. Ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė areštuoti atsakovo S. G. nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ).

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-13 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 7500 Lt skolos, 1191,36 Lt palūkanų ir 527 Lt bylinėjimosi išlaidų; išdėstė priteistos sumos išieškojimą 8 mėnesių laikotarpiui, pirmus 7 mėnesius išieškant po 1152,00 Lt, paskutinį mėnesį išieškant 1154,36 Lt; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-27 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo nekilnojamojo turto areštą – paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2010-05-27 atsakovas S. G. su ieškovu G. R. pasirašė paskolos sutartį, kurioje nurodyta, jog S. G. pasiskolino iš G. R. 7500 Lt (septynis tūkstančius penkis šimtus Lt). Pinigus pažadėjo grąžinti 2010 m. lapkričio 30 d. Atsakovas nurodė, jog ieškovo prašomos priteisti 7500 Lt skolos neginčija ir sutinka ją grąžinti. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog šalys susitarė, kad pinigus ieškovui atsakovas grąžins iki 2010-11-30. Iš ieškovo ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad jie susitarė, jog už naudojimąsi pinigais iki skolos grąžinimo termino pabaigos, t. y. iki 2010-11-30, atsakovas ieškovui sumokės 500 Lt, kurie sutartyje nurodyti kaip skolos dalis. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno ar mokėjimo palūkanomis. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Teismas padarė išvadą, jog 500 Lt yra pelno arba mokėjimo palūkanos už naudojimąsi pinigais. Teismas ieškovui iš atsakovo taip pat priteisė 1191,36 Lt palūkanų. Teismas nurodė, jog atsakovas prašė išdėstyti priteistą įsiskolinimą trejų metų laikotarpiui pagal byloje pateiktą ieškovui siūlytą pasirašyti taikos sutartį, pirmuosius metus nustatant 100 Lt dydžio per mėnesį įmokas, o kitus metus – 262,50 Lt. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog gauna tik pensiją, iš kurios šiuo metu yra daromos išskaitos nepilnamečių vaikų išlaikymui ir jam yra išmokama tik 424 Lt per mėnesį (b. l. 57–58), kitų pajamų neturi, visas jo nekilnojamasis turtas yra areštuotas dėl skolų, taip pat dėl seserų jam iškeltų civilinių bylų (b. l. 71–74, 76, 78). Teismas iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatė, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso daug nekilnojamojo turto. Ieškovo pajamos per mėnesį yra 1600 Lt, gaunamų iš patalpų nuomos, taip pat ieškovas iš autoserviso per metus laiko gavo apie 1027 Lt pajamų, jo žmonos darbo užmokestis yra apie 1200 Lt per mėnesį (b. l. 98–107). Ieškovas taip pat teikia finansinę paramą savo pilnamečiam 21 metų sūnui, kuris šiais metais ruošiasi studijuoti universitete. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas padarė išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis sunki, todėl, siekdamas dar labiau nepabloginti atsakovo padėties ir sudaryti sąlygas realiai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti ieškovo teises ir teisėtus interesus, teismas pripažino, kad yra pagrindas išdėstyti priteistos sumos išieškojimą 8 mėnesių laikotarpiui.

4Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

52014-08-13 sprendimo dalį dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir turto arešto palikimo galioti iki teismo sprendimo įvykdymo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turto areštavo daugiau, nei buvo prašoma ieškinyje, taip apsunkino atsakovo galimybes atsiskaityti su ieškovu ir įvykdyti teismo sprendimą visą iš karto. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tą faktą, jog atsakovui per mėnesį pragyvenimui lieka vos 226 Lt, jokių papildomų pajamų šaltinių atsakovas neturi, be to, yra prastos sveikatos. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas turėjo išdėstyti sprendimo vykdymą trejiems metams, kaip buvo numatyta atsakovo pateiktame taikos sutarties variante, kurį ieškovas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė pasirašyti. Atsakovas taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą priteisti 1191,36 Lt palūkanų, nes palūkanos jau buvo įtrauktos į 7500 Lt sumą. Teismas turėjo taikyti teisingumo ir sąžiningumo principus ir sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, nes atsakovas dėjo pastangas susitarti su ieškovui gera valia ir pasirašyti taikos sutartį. 2014-03-26 atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog bylą ves per advokatą, tačiau teismas išnagrinėjo bylą be atsakovo advokato. Teismas nepagrįstai turto areštavo už didesnę sumą, nei ieškovas prašė priteisti.

6Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip teisėtą ir pagrįstą palikti nepakeistą.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Apeliaciniame skunde atsakovas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. LR CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka nagrinėjamas, kai pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, ir dėl to jas būtina nustatyti. Žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai yra keliami ne fakto, o teisės klausimai, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti, šalys pirmosios instancijos teisme yra išklausytos, jų argumentai išdėstyti ir užfiksuoti teismo posėdžio protokole, iš esmės jokių naujų įrodymų atsakovas su apeliaciniu skundu nepateikė, todėl nėra pagrindo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka ir atsakovo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas (CPK 322 str.).

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

10Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2010-05-27 atsakovas S. G. su ieškovu G. R. pasirašė paskolos sutartį, kurioje nurodyta, jog S. G. pasiskolino iš G. R. 7500 Lt (septynis tūkstančius penkis šimtus litų). Pinigus pasižadėjo grąžinti 2010 m. lapkričio 30 d. (b. l. 6). Bylos nagrinėjimo metu ir atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog prašomos priteisti 7500 Lt skolos neginčija ir sutinka ją grąžinti. Iš ieškovo ir atsakovo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, jog ieškovas atsakovui per du kartus paskolino 7000 Lt; paskolos raštelis buvo pasirašytas skolinant pinigus antrą kartą. Šalys pasirašė paskolos sutartį, kurioje nurodė visą skolinamą sumą, pridėdamos 500 Lt. Tiek ieškovas, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog 500 Lt buvo numatyti kaip kompensacija (atlyginimas) už naudojimąsi pinigais tuos pusę metų iki paskolos grąžinimo termino. Paskolos raštelyje numatyta, jog pinigus atsakovas ieškovui privalo sumokėti 2010-11-30 dieną. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, priteisė ieškovui iš atsakovo 7500 Lt skolos, 1191,36 Lt palūkanų ir 527 Lt bylinėjimosi išlaidų; išdėstė priteistos sumos išieškojimą 8 mėnesių laikotarpiui, pirmus 7 mėnesius išieškant po 1152,00 Lt, paskutinį mėnesį išieškant 1154,36 Lt; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-27 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo nekilnojamojo turto areštą – paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas skundžia teismo sprendimo dalis dėl 1191,36 Lt palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sprendimo vykdymo išdėstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių palikimo galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

11Dėl palūkanų priteisimo

12Ieškovas ieškinyje reiškė reikalavimą priteisti 1191,36 Lt palūkanų. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino. Atsakovas skundžia šią teismo sprendimo dalį, motyvuodamas tuo, jog į 7500 Lt paskolos sumą jau buvo įskaičiuotos 500 Lt dydžio palūkanos, todėl daugiau jokios kitos palūkanos nepriteistinos. Kolegija atmeta šį atsakovo argumentą kaip visiškai nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas detaliai ir teisingai sprendimo motyvuojamojoje dalyje išaiškino palūkanų apskaičiavimo tvarką ir reikalavimų dėl palūkanų priteisimo tenkinimo ypatumus.

13Kaip pripažino pačios šalys, pasirašydamos paskolos sutartį jos susitarė, jog už naudojimąsi pinigais iki skolos grąžinimo termino pabaigos, t. y. iki 2010-11-30, atsakovas ieškovui sumokės 500 Lt, ši suma sutartyje nurodyta kaip skolos dalis. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma) (toliau – mokėjimo palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis, toliau – kompensuojamosios palūkanos). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad skolininkas mokėjimo (pelno) palūkanas moka esant tarp šalių sudarytai paskolos sutarčiai (CK 6.872 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių sutartą 500 Lt sumą įvertino kaip pelno arba mokėjimo palūkanas už naudojimąsi pinigais.

14Ieškovas taip pat prašė priteisti 1191,36 Lt palūkanų, apskaičiuotų taikant 5 proc. tarifą nuo 2010-11-30, t. y. termino, iki kada turėjo būti grąžinta paskola, iki kreipimosi į teismą dienos – 2014-02-10. Ieškovas nurodė, jog 1191,36 Lt palūkanų prašo priteisti už tai, jog atsakovas praleido terminą grąžinti skolą. CK 6.874 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. CK 6.63 straipsnis numato, jog skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai pažeidžia prievolės įvykdymo terminą. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali tų pinigų naudoti pats. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.874 straipsnio 1 dalies norma yra CK 6.37 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos, išimtis. Taigi bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskola, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-02 nutartį c. b. Nr. 3K-3-400/2011; 2010-12-09 nutartį c. b. Nr. 3K-3-509/2010; 2007-06-29 nutartį c. b. Nr. 3K-3-298/2007; 2005-11-14 nutartį c. b. Nr. 3K-3-572/2005; 2005-09-28 nutartį c. b. 3K-3-434/2005; 2004-03-03 nutartį c. b. 3K-3-161/2004; 2003-09-18 nutartį c. b. Nr. 3K-7-751/2003; ir kitas). Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, Aukščiausiojo Teismo praktiką, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą priteisti 5 procentų palūkanas už laikotarpį nuo 2010-11-30 iki 2014-02-10.

15Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

16Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išdėstė teismo sprendimu priteistos sumos išieškojimą 8 mėnesių laikotarpiui, pirmus 7 mėnesius išieškant po 1152,00 Lt, paskutinį mėnesį išieškant 1154,36 Lt. Atsakovas apeliaciniame skunde skundžia šią teismo sprendimo dalį, nes, jo nuomone, teismas, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, turėjo išdėstyti sprendimo vykdymą trejiems metams.

17CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba tada, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertini, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimo privalomas pobūdis. Teismas sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. Spręsdamas klausimą, ar atidėti sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises. Vykdanti teismo sprendimą šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų ribojimų ir nuostolių.

18Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sprendimo išdėstymo klausimą, išsamiai įvertino byloje esančius duomenis, susijusius tiek su ieškovo, tiek su atsakovo turtine padėtimi. Atsakovas nurodo, jog gauna tik pensiją. Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymos matyti, jog iš atsakovo pensijos daromos išskaitos nepilnamečių vaikų išlaikymui ir atsakovui šiuo metu išmokama 424,51 Lt per mėnesį (b. l. 57–58). Atsakovas teigia, jog kitų pajamų neturi, visas jo nekilnojamasis turtas yra areštuotas dėl skolų, taip pat dėl jo seserų jam iškeltų civilinių bylų (b. l. 71–74, 76, 78). Pirmosios instancijos teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatė, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso daug nekilnojamojo turto: žemės sklypas su gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, kitais kiemo statiniais, esantis ( - ).; žemės sklypas su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, šiltnamiu, kitais kiemo statiniais, esantis ( - ); negyvenamoji patalpa – parduotuvė, esanti ( - ); (b. l. 79–92). Ieškovas nesutiko su atsakovo pasiūlytu skolos grąžinimo terminu. Ieškovo pajamos per mėnesį sudaro apie 1600 Lt, gaunamų iš patalpų nuomos, taip pat ieškovas iš autoserviso per metus gavo apie 1027 Lt pajamų, jo žmonos darbo užmokestis yra apie 1200 Lt per mėnesį (b. l. 98–107). Ieškovas taip pat teikia finansinę paramą savo pilnamečiam 21 metų sūnui, kuris šiais metais ruošiasi studijuoti universitete. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovo finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė už atsakovo finansinę padėtį, tačiau atsakovo prašomos nustatyti mėnesio įmokos (pirmus metus po 100 Lt, o paskui po 262,50 Lt per mėnesį), atsižvelgiant į jų dydį ir mokėjimo terminą, pažeistų šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, ieškovo teisėtus lūkesčius tikėtis kuo operatyvesnio sprendimo įvykdymo, turėtų įtakos teismo sprendimo stabilumui. Pažymėtina, jog, vykdydama teismo sprendimą, šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų finansinių ar kitokio pobūdžio, priklausomai nuo sprendime nustatytų įpareigojimų, ribojimų ir apsunkinimų. Teismo sprendimu pripažįstama, jog šalis, kurios nenaudai priimtas sprendimas, pažeidė tam tikrą prievolę, todėl sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp teismo sprendimo privalomumo principo ir skolininkės pagal sprendimą patiriamų turtinių ar kitokio pobūdžio apribojimų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išdėstė teismo sprendimo vykdymą terminui, kuris pagal byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį pripažintinas protingu ir užtikrinančiu abiejų šalių interesų pusiausvyrą bei teismo sprendimo privalomumą, atsakovas jokių naujų duomenų, kurie paneigtų šios teismo sprendimo dalies pagrįstumą, nepateikė, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl sprendimo išdėstymo tvarkos atmestini kaip nepagrįsti.

19Dėl bylinėjimosi išlaidų

20Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija tą sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo buvo priteista 527 Lt bylinėjimosi išlaidų: 227 Lt žyminio mokesčio ir 300 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.

21Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. 98 straipsnyje – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai yra bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas ir tenkindamas ieškinį priteisė ieškovui ir atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, jog teismas nepagrįstai priteisė iš jo šias išlaidas, nes jis rodė iniciatyvą sudaryti taikos sutartį, kurią ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti. Kolegija pažymi, jog bylos užbaigimas taikos sutartimi yra procesinė šalių teisė, o ne pareiga. Todėl jei šalims nepavyksta surasti abiem priimtino kompromiso, jų ginčą, nagrinėdamas bylą iš esmės, išsprendžia teismas. Šiuo atveju teismui nežinomos taikos sutarties nesudarymo priežastys, tačiau jos ir neaktualios, nes tai nekeičia fakto, jog ieškovo ieškinys patenkintas nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą byloje. Taigi teismas pagrįstai vadovavosi bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, numatytomis CPK 93 ir 98 straipsniuose. Papildomai kolegija pažymi, jog ieškovo prašytos priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidos – 300 Lt – atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir trukmę, vertintinos kaip pagrįstos ir protingos, be to, jos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto sumų, rekomenduotinų mokėti advokatams už ieškinio surašymą, dydžio.

22Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

23Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-27 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ) 2014-08-13 sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Taigi teismas visiškai pagrįstai sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastu, taigi iš esmės kvestionuoja taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą. CPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog visas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu gali skųsti aukštesnės instancijos teismui. 2014-02-27 nutartyje buvo išaiškinta jos apskundimo tvarka ir terminas, tačiau atsakovas nutarties nustatytu terminu ir tvarka neskundė, ji yra įsigaliojusi ir galiojanti, todėl kolegija neturi pagrindo vertinti atsakovo kvestionuojamos nutarties teisėtumo.

24Kolegija taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, jog byla nepagrįstai išnagrinėta atsakovui neturint advokato. CPK 51 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys gali savo bylas teisme vesti patys arba per atstovus, taigi kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo yra paties atsakovo teisė, o ne teismo pareiga.

25Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl 2014-08-13 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

26Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

27Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas G. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-13 sprendimu ieškinį tenkino:... 4. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 5. 2014-08-13 sprendimo dalį dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, bylinėjimosi... 6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos... 7. Apeliacinis skundas atmestinas.... 8. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 10. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2010-05-27 atsakovas S. G. su ieškovu G.... 11. Dėl palūkanų priteisimo ... 12. Ieškovas ieškinyje reiškė reikalavimą priteisti 1191,36 Lt palūkanų.... 13. Kaip pripažino pačios šalys, pasirašydamos paskolos sutartį jos susitarė,... 14. Ieškovas taip pat prašė priteisti 1191,36 Lt palūkanų, apskaičiuotų... 15. Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo... 16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išdėstė teismo sprendimu... 17. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje... 18. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sprendimo išdėstymo klausimą,... 19. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 20. Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija tą sprendimo dalį, kuria ieškovui... 21. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios... 22. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 23. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-27 nutartimi taikė laikinąsias... 24. Kolegija taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, jog byla nepagrįstai... 25. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas... 26. Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija... 27. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą...