Byla 2-3600-796/2014
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, Vaidai Leibutei, dalyvaujant ieškovui G. R., atsakovui S. G. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovui S. G. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovas G. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo S. G. 7500 Lt negrąžintos paskolos, 1191,36 Lt palūkanų, taip pat žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas nurodė, jog pagal 2010-05-27 rašytinę paskolos sutartį atsakovui paskolino septynis tūkstančius penkis šimtus litų, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2010 m. lapkričio 30 d. Atsakovas nei paskolos, nei jos dalies negrąžino. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė areštuoti atsakovo S. G. nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ).

3Atsakovas pateikė atsiliepimą byloje, kuriame nurodo, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, jog iš ieškovo G. R. pinigus skolinosi du kartus: pirmą kartą pasiskolino 5000 Lt, o antrą kartą - 2000 Lt ir 2010-05-27 pasirašė paskolos sutartį, kad pasiskolino ne 7000 Lt, o 7500 Lt, nes 500 Lt užrašė, kad nebūtų reikalaujama palūkanų. Nurodė, jog su ieškovu žodžiu buvo sutarta, kad pinigus (t.y. 7500 Lt) grąžins pardavęs savo nekilnojamąjį turtą. Kadangi nekilnojamojo turto parduoti jam nepavyksta, jis apie tai keletą kartų informavo ieškovą, net siūlė jam pirkti jo turtą.

4Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog atsakovas pinigus iš jo skolinosi per du kartus, pirmą kartą pinigus skolinosi 2010-05-27, o po kelių dienų ar savaitės atvažiavo dar kartą ir paprašė paskolinti dar pinigų. Tada atsakovas savo ranka ir surašė paskolos raštelį visai paskolintai sumai. Atsakovas iš jo pasiskolino iš viso 7000 Lt, o 500 Lt buvo nurodyti kaip atlyginimas už naudojimąsi jo pinigais tuos puse metų. Pinigus susitarė, kad atsakovas grąžins per puse metų, iki paskolos raštelyje nurodytos datos. Su atsakovo prašymu skolos grąžinimą išdėstyti trims metams nesutinka. Mano, jog atsakovas bent po tūkstantį į mėnesį turėtų atiduoti.

5Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog su prašoma priteisti 7500 Lt skola sutinka, tačiau nesutinka sumokėti prašomų priteisti 1191,36 Lt palūkanų. Paaiškino, jog iš atsakovo pasiskolino 7000 Lt, o 500 Lt buvo nurodyti kaip kompensacija už tai kad pusės metų laikotarpiu naudosis pinigais. Pinigus planavo grąžinti po pusės metų, todėl į paskolos raštelį įrašė tokią grąžinimo datą, tačiau nepardavė savo nekilnojamojo turto todėl nebegali grąžinti skolos. Prašo atsižvelgti į jo sunkią turtinę padėtį ir sprendimo įvykdymą išdėstyti trims metams. Nurodo, jog šiuo metu jo finansinės galimybės jam leidžia grąžinti į mėnesį po 100 Lt.

6Ieškinys tenkintinas.

7Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2010-05-27 atsakovas S. G. su ieškovu G. R. pasirašė paskolos sutartį, kurioje nurodyta, jog S. G. pasiskolino iš G. R. 7500 Lt (septynis tūkstančius penkis šimtus Lt). Pinigus pasižadėjo grąžinti 2010 m. lapkričio 30 d. (b.l. 6). Bylos nagrinėjimo metu ir atsiliepime pateiktame byloje atsakovas nurodė, jog ieškovo prašomos priteisti 7500 Lt skolos jis neginčija ir sutinka ją grąžinti. Ieškovo ir atsakovo paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu nustatyta, jog ieškovas atskovui per du kartus paskolino 7000 Lt; paskolos raštelis buvo pasirašytas skolinant pinigus antrą kartą. Šalys pasirašė paskolos sutartį, kurioje nurodė visą skolinamą sumą pridėdami 500 Lt. Tiek ieškovas, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog 500 Lt buvo numatyti kaip kompensacija/atlyginimas už naudojimąsi pinigais tuos puse metų. Paskolos raštelyje numatyta, jog pinigus atsakovas ieškovui privalo išmokėti 2010-11-30 dieną. Atsakovas nurodė, jog jie su ieškovu tarėsi, jog pinigus jis atiduos kada parduos savo nekilnojamąjį turtą, o ši data buvo įrašyta nes jis manė, kad iki to laiko tikrai parduos nekilnojamąjį turtą. Ieškovas nurodė, jog jie su atsakovu tarėsi, jog pinigus jis grąžins iki 2010-11-30. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jo nurodytas aplinkybes dėl skolos grąžinimo termino, o ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina šalių pasirašytoje paskolos sutartyje nurodyta skolos grąžinimo data. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismas laiko nustatytu, jog šalys susitarė, kad pinigus atsakovas ieškovui grąžins iki 2010-11-30.

8Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius teisinius santykius (CK 6.2 str.). CK 6.870 straipsnis numato, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad tarp šalių 2010-05-27 sudarytos Paskolos sutarties pagrindu atsirado piniginiai prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.384 str. 1 d.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.37 str. 1 d., 6.872 str. 1 d.). Iš ieškovo ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad suteikiant paskolą jie susitarė, jog už naudojimąsi pinigais iki skolos grąžinimo termino pabaigos, t.y. 2010-11-30, atsakovas ieškovui sumokės 500 Lt, kurie sutartyje nurodyti kaip skolos dalis. Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno ar mokėjimo palūkanomis. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t.y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad skolininkas mokėjimo (pelno) palūkanas moka esant tarp šalių sudarytai paskolos sutarčiai (CK 6.872 straipsnis). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismas laiko, jog 500 Lt yra pelno arba mokėjimo palūkanos už naudojimąsi pinigais, numatytos CK 6.37 str. 1 d ir 6.872 str. 1 d., dėl kurių dydžio susitarė šalys.

9Ieškovas taip pat prašo priteisti 1191,36 Lt palūkanų. Šias palūkanas ieškovas prašo priteisti nuo 2010-11-30 iki kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2014-02-10. Ieškovas paskaičiavo 5 procentų dydžio palūkanas nuo 7500 Lt už 1168 dienas. Atsakovas nurodo, jog jie buvo susitarę dėl 500 Lt palūkanų ir daugiau jisai nieko ieškovui neprivalo mokėti. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys susitarė, jog už naudojimąsi pinigais iki numatyto skolos grąžinimo termino t.y. 2010-11-30, atsakovas ieškovui sumokės 500 Lt palūkanas. Ieškovas nurodė, jog 1191,36 Lt palūkanų prašo priteisti už tai, jog atsakovas praleido terminą grąžinti skolą, taip kaip numato įstatymai. CK 6.874 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. CK 6.63 straipsnis numato, jog skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai pažeidžia prievolės įvykdymo terminą. Prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos vykdymas (CK 6.205 straipsnis) lemia prievolę pažeidusios šalies civilinę atsakomybę, kurią taikant pasireiškia turtinis (ekonominis) prievolės pobūdis, nes skolininkas už tinkamą prievolių vykdymą atsako savo turtu. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t.y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog CK 6.874 str. 1 d. norma yra įstatyminė išimtis iš CK 6.37 str. 4 d. nuostatos, kad palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos. Taigi, bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskola, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-02 nutartį c.b. Nr.3K-3-400/2011; 2010-12-09 nutartį c.b. Nr. 3K-3-509/2010; 2007-06-29 nutartį c.b. Nr. 3K-3-298/2007; 2005-11-14 nutartį c.b. Nr. 3K-3-572/2005; 2005-09-28 nutartį c.b. 3K-3-434/2005; 2004-03-03 nutartį c.b. 3K-3-161/2004; 2003-09-18 nutartį c.b. Nr. 3K-7-751/2003; ir kitas). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų palūkanas už laikotarpį nuo 2010-11-30 iki 2014-02-10, t.y. 1191,36 Lt, yra pagrįstas ir netenkinti jo atsakovo nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

10Bylinėjimosi išlaidos.

11CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 527 Lt bylinėjimosi išlaidų. Patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 227 Lt žyminio mokesčio (b.l. 10), 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 7). Kadangi ieškinys yra pilnai tenkinamas, ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

12Iš bylos medžiagos nustatyta, kad valstybė turėjo 14,54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų. Patenkinus ieškinį valstybei iš atsakovo priteistina 14,54 Lt pašto išlaidų (LR CPK 92 str.).

13Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

14CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

15Atsakovas prašė išdėstyti priteistą įsiskolinimą trijų metų laikotarpiui pagal jo byloje pateiktą ieškovui siūlytą pasirašyti taikos sutartį nustatant pirmus metus per mėnesį mokėti 100 Lt dydžio įmokas, o kitus metus po 262,50 Lt motyvuodamas sunkia savo finansine padėtimi, finansiniais įsipareigojimais kitiems kreditoriams, pajamų dydžiu (b.l. 44). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog gauna tik pensiją, iš kurios šiuo metu yra daromos išskaitos nepilnamečių vaikų išlaikymui ir jam yra išmokama tik 424 Lt per mėnesį (b.l.57-58), kitų pajamų neturi, visas jo nekilnojamas turtas yra areštuotas už skolas, taip pat dėl jo seserų jam iškeltų civilinių bylų (b.l. 71-74, 76, 78). Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso daug nekilnojamojo turto: žemės sklypas su gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, kitais kiemo statiniais, esantis ( - ); žemės sklypas, su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, šiltnamiu, kitais kiemo statiniais, esantis ( - ); negyvenamoji patalpa - parduotuvė, esanti ( - ); (b.l. 79-92). Ieškovas nurodė, kad ir taip jau ilgai laukė, kad atsakovas grąžintų jam skolą. Sutiktų, kad grąžintų bent po 1000 Lt į mėnesį ir tai atsakovas visą skolą grąžintų daugiau nei po pusės metų, nesutinka su atsakovo pasiūlytu skolos grąžinimo terminu per tris metus. Iš ieškovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, jog ieškovo pajamos per mėnesį yra 1600 Lt gaunamų iš patalpų nuomos, taip pat iš autoserviso per metus laiko gavo pajamų apie 1027 Lt, jo žmonos darbo užmokestis yra apie 1200 Lt per mėnesį (b.l.98-107). Ieškovas taip pat teikia finansinę paramą savo pilnamečiam 21 metų sūnui, kuris šiais metais ruošiasi studijuoti Universitete. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovo finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė už atsakovo finansinę padėtį, tačiau teismas laiko, jog atsakovo prašomos nustatyti mėnesio įmokos (pirmus metus po 100 Lt, o paskui po 262,50 Lt per mėnesį) pažeis ieškovo interesus, nes priteistą skolą atsakovas išmokėtų tik per trejus metus. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, kad atsakovo finansinė padėtis sunki, todėl, siekiant dar labiau nepabloginti atsakovo padėties ir sudaryti sąlygas realiai įvykdyti teismo sprendimą, t. y. tuo pačiu užtikrinti ieškovo teises ir teisėtus interesus, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas išdėstyti priteistos 8691,36 Lt sumos ir 527 Lt bylinėjimosi išlaidų (iš viso priteista 9218,36 Lt suma) išieškojimą 8 mėnesių laikotarpiui, išieškant pirmus 7 mėnesius po 1152,00 Lt, paskutinį mėnesį - 1154,36 Lt iki visiško skolos išieškojimo, pradedant išieškojimą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

16Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-27 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovui S. G., nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, registro Nr. ( - ), esančio ( - ) areštas, paliktinas galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 5 d.).

17Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 99, 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas

Nutarė

18ieškinį patenkinti visiškai.

19Priteisti iš atsakovo S. G. 7500 Lt (septynis tūkstančius penkis šimtus Lt) skolos, 1191,36 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt vieną Lt 36 ct) palūkanų ir 527 Lt (penkis šimtus dvidešimt septynis Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovui G. R..

20Išdėstyti priteistos 9218,36 Lt sumos, kurią sudaro 7500 Lt skolos, 1191,36 Lt palūkanos ir 527 Lt bylinėjimosi išlaidos, išieškojimą 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, pirmus 7 (septynis) mėnesius išieškant po 1152,00 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt du Lt) dydžio įmokas kiekvieną mėnesį, paskutinį mėnesį išieškant 1154,36 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt keturis Lt 36 ct) dydžio įmoką, pradedant išieškojimą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

21Priteisti iš atsakovo S. G. 14,54 Lt (keturiolika Lt 54 ct) pašto išlaidų valstybei.

22Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-27 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, areštą atsakovo S. G. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

23Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė,... 2. ieškovas G. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš... 3. Atsakovas pateikė atsiliepimą byloje, kuriame nurodo, jog su ieškiniu... 4. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.... 5. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog su prašoma priteisti 7500 Lt... 6. Ieškinys tenkintinas.... 7. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2010-05-27 atsakovas S. G. su ieškovu G.... 8. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal... 9. Ieškovas taip pat prašo priteisti 1191,36 Lt palūkanų. Šias palūkanas... 10. Bylinėjimosi išlaidos.... 11. CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad valstybė turėjo 14,54 Lt išlaidų,... 13. Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.... 14. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje... 15. Atsakovas prašė išdėstyti priteistą įsiskolinimą trijų metų... 16. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-27 nutartimi taikytos laikinosios... 17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 99, 259,... 18. ieškinį patenkinti visiškai.... 19. Priteisti iš atsakovo S. G. 7500 Lt (septynis tūkstančius penkis šimtus Lt)... 20. Išdėstyti priteistos 9218,36 Lt sumos, kurią sudaro 7500 Lt skolos, 1191,36... 21. Priteisti iš atsakovo S. G. 14,54 Lt (keturiolika Lt 54 ct) pašto išlaidų... 22. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-27 nutartimi taikytas laikinąsias... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...