Byla 2A-226-755/2015
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-778-783/2014 pagal A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Nustatė

2pareiškėjas kreipėsi į teismą bei prašo nustatyti juridinės reikšmės faktą, jog J. V., a.k. ( - ) miręs ( - ) metais, yra jo tėvas, o jis, pareiškėjas, yra J. V. sūnus. Pareiškime nurodė, jog jo motina buvo nesusituokusi, o jo tėvas, kol buvo gyvas, tėvystės teisės aktų nustatyta tvarka nepripažino. Iš motinos R. B. žinojo, kad jo tėvas yra J. V.. Šis kurį laiką prieš jam, pareiškėjui, gimstant vedė bendrą ūkį su pareiškėjo motina, vėliau, jam gimus, lankydavo, bet iki tol, kol jis buvo mažametis. Vėliau jo tėvo ir motinos santykiai visai nutrūko, o ( - ) jo tėvas mirė. Tai, kad tėvas yra J. V., patvirtina ir ta aplinkybė, jog gimimo liudijime nurodytas tėvo vardas – J., šį vardą nurodė jo motina pagal tuo metu galiojusio SŠK 61 straipsnio nuostatas. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo duomenyse būtų nurodytas ir tėvas.

3Suinteresuotas asmuo R. B. pateikė atsiliepimą,kuriame sutiko su pareiškėjo reikalavimu.

4Suinteresuotas asmuo I. B. nesutiko, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.

5Kupiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu nutarė pareiškimą atmesti, priteisė iš A. P. I. B. naudai 1030,25 Lt (298,38 EUR) bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, jog A. P. gimė ( - ), jo motina gimimo liudijime nurodyta R. P., g. ( - ), tėvas – J. V., gimimo data nenurodyta. J. V. mirė ( - ) Nurodo ,jog remiantis 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki civilinio kodekso įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Nustačius, jog A. P. gimė ( - ), aktualia laikė 1969 m. liepos 16 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos patvirtinto Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) nuostatas. Pagal SŠK 55 str., galiojusio 1985-01-29, redakciją, jeigu vaikas gimė iš tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje ir nėra bendro tėvų pareiškimo, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka vieno iš vaiko tėvų, taip pat paties vaiko, jam pasiekus pilnametystę, pareiškimu. Nustatydamas tėvystę, teismas atsižvelgia į vaiko motinos ir spėjamo tėvo bendrą gyvenimą bei bendro ūkio vedimą iki vaiko gimimo, arba į jų bendrą vaiko auklėjimą ar išlaikymą, arba į įrodymus, kurie patikimai patvirtina, kad spėjamas vaiko tėvas pripažino tėvystę (SŠK 55 str. 2 d.). Teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens R. B., liudytojų V. B. ir R. P. parodymai, jog J. V. ir R. B., tuometinė P., palaikė artimus santykius su J. V., kurį laiką su juo gyveno, J. V. lankė A. P. kaip savo sūnų yra nepakankami įrodymai, nes visi liudytojai yra susiję giminystės ar šeimos narių saitais (A. P. yra R. B. sūnus, R. B. – dabartinė V. B. sutuoktinė ir R. P. dukra), nes nėra pateiktų kitų įrodymų, juos patvirtinančių. Nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo (laiško, fotonuotraukos), kurie būtų leidę teismui susieti juos su pareiškėjo, suinteresuoto asmens ar liudytojų teiginiais, neprašė apklausti nei vieno nešališko liudytojo (tuo metu ( - ) ar ( - ) kaime gyvenusio asmens), kuris būtų patvirtinęs apie tam tikrus artimus ryšius tarp R. B. (P.) ir J. V., šio dėmesį gimusiam A. P., bendrą jų gyvenimą, vaiko išlaikymą. Tai, kad J. V. nieko nesakė apie turimą vaiką, nematė J. V. gyvenančio su R. B., paliudijo A. B., tačiau šio liudytojo parodymai, atsižvelgus į tą aplinkybę, jog yra suinteresuoto asmens I. B. tėvas, vertinti atsargiai. J. V. galimybės artimai bendrauti su R. B. tuo metu, kai, pasak suinteresuoto asmens R. B., buvo intensyvus bendravimas su J. V., buvo maksimaliai ribotos (nuo ( - ) iki ( - ) laisvės atėmimo vietoje atliko laisvės atėmimo bausmę, ( - ) Kaišiadorių rajono teismo, remiantis TSRS BK 542 str., paleistas lygtinai, privalomai įdarbinant 2 metų 15 dienų, paleistas iš laisvės atėmimo vietos šį laikotarpį, atsižvelgus į gautus kvalifikacijos pažymėjimus, dirbo ir mokėsi Mažeikų rajone (b.l. 41, 43-44). Pagal tuo metu galiojusio 1971 m. liepos 15 d. Nr. VIII-7 patvirtinto Pataisos darbų kodekso( toliau tekste PDK) 841, 842 str. nuostatas, reglamentavusias lygtinai paleistų, privalomai įdarbinant, paleidimo tvarką, jų teises ir pareigas, tokie asmenys buvo apgyvendinami bendrabučiuose, jų elgesio priežiūrą vykdė tuometinės vidaus reikalų įstaigos, tokiems asmenims buvo draudžiama išvykti už jų darbo vietos administracinio rajono ribų be priežiūrą vykdančio vidaus reikalų įstaigos specialaus leidimo. Tai, kad J. V. buvo išvykęs iš to rajono, kuriame dirbo, pareiškėjas įrodymų nepateikė. Tai, kad R. B. kaip vaiko tėvo vardą nurodė J., nepatvirtina, kad tėvas yra J. V., šis vardas (J.) yra ganėtinai populiarus ir dažnai suteikiamas vaikams. Kadangi I. B. ir pareiškėjo interesai bylos baigtimi buvo skirtingi, atmetus pareiškėjo pareiškimą, iš jo suinteresuotam asmeniui priteistos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 443 str. 6 d.).

6Apeliaciniu skundu A. P. per atstovą prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo pareiškimą patenkinti. Skunde nurodoma, jog apeliantui gimus ( - ), tretysis asmuo jo motina R. P. (šiuo metu – B.) buvo nesusituokusi, o tėvas savo tėvystės teisės aktų nustatyta tvarka nepripažino. Sutinkamai su tuo metu galiojusio SŠK 61 str., tokiais atvejais vaiko tėvas gimimų įrašų knygoje turėjo būti įrašomas pagal motinos pavardę, o vaiko tėvo vardas ir tėvavardis - vaiko motinos nurodymu. CPK 391 str. 1 d. nustato, kad jeigu kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka, t.y. kaip bylą dėl juridinio fakto nustatymo. Tretysis asmuo R. P. (B.) atsiliepime į pareiškimą ir žodžiu teismo posėdžio metu vienareikšmiškai patvirtino aplinkybę, kad pareiškėjo tėvu yra J. V.. Jis kurį laiką prieš pareiškėjui gimstant vedė bendrą ūkį su jo motina, vėliau lankydavo, bet tik tol, kol jis buvo mažametis. Vėliau tėvo ir motinos santykiai visiškai nutrūko. Šias aplinkybes pilnai patvirtino liudytojai V. B. ir A. P.. Šie asmenys dar iki jo gimimo pažinojo jo motiną, todėl galėjo parodyti bylai reikšmingas aplinkybes. Pirmos instancijos teismas trečiojo asmens R. B. paaiškinimų ir apklaustų liudytojų parodymų nelaikė patikimu įrodymų šaltiniu. Aplinkybė, kad asmuo apklausiamas kaip liudytojas gali būti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio - įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Skundžiamame sprendime neatskleista dėl kokių priežasčių, pirmos instancijos teismo vertinimu, šie asmenys galėjo būti suinteresuoti duoti melagingus parodymus. Pirmos instancijos teismo priekaištas, kad į bylą nepateikė laiškų, nuotraukų ir pan. įrodymų, rodančių jo motinos ir nurodomo tėvo ryšius prieš gimstant, taip pat nėra pagrįstas, nes tokių įrodymų nėra išlikę. Reikalauti, kad jie būtų išlikę ir juos pateikti, atsižvelgiant į tai, kad kalbama apie 30 metų senumo įvykius, iš viso nerealu. Įrodomosios galios neturi ( - ) kaimo bendruomenės susirinkimo protokolas ir šio kaimo bendruomenės pirmininkės Z. K. parodymai. Ji pripažino, kad nei vienas iš šio susirinkimo dalyvių neapsiėmė tvirtinti, kad J. V. nėra jo tėvas, kad juo yra kitas asmuo ar pan. Jo motiną ir nurodomą tėvą esą neigiamai apibūdinančios aplinkybės negali būti laikomos motyvu atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl tėvystės nustatymo. TSRS VRM pažymą, iš kurios matyti, kad J. V. ( - ) buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos liktinai su įsipareigojimu darbui 2 metams ir 15 dienų bei tuometinės LTSR Statybos ministerijos išduotus pažymėjimus, patvirtinančius kad netrukus po to Mažeikių MKK jam buvo suteiktos betonuotojo, kabinėtojo ir mūrininko kvalifikacijos nepatvirtina pirmos instancijos teismas išvados, kad šie įrodymai iš esmės paneigia J. V. tėvystę. Tuometinio PDK 84 str. numatė,jog iš laisvės atėmimo vietų lygtinai paleisti, privalomai įjungiant į darbą asmenys, galėjo laikinai išvykti iš jų darbo vietos administracinio rajono ribų. Pirmos instancijos teismas iškėlė nepagrįstai aukštą įrodinėjimo standartą. Teismo sprendimas negali būti grindžiamos spėliojimais ar prielaidomis apie bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl statymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų iraktikoje" 2.2 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2006). Pirmos instancijos teismas sprendimą grindė prielaidomis ir spėliojimais - esą netikėtina, kad J. V., likus maždaug devyniems mėnesiams iki mano gimimo, būtų galėjęs aplankyti R. P., tokias prielaidas paneigia jos pačios paaiškinimai bei liudytojų V. B. ir A. P. parodymai. Pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis SŠK 55 str. redakcija, galiojusia vaikui gimstant. Pagal CKPĮĮ 19 str. 2 d. esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki 2000 m. CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Dabar galiojančio CK 3.148 str. 1 d. nustato, jog jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Įrodinėjimas tėvystės nustatymo bylose iš esmės nėra formalizuotas. Pirmos instancijos teismui iš viso nebuvo pagrindo teigti, kad jis neįrodė pareiškėjui gimstant galiojusio SŠK 55 str. 2 d. nurodytų aplinkybių.

7Atsiliepimu į skundą I. B. prašo jį atmesti, priteisti jos patirtas, rengiant atsiliepimą ,bylinėjimosi išlaidas.

8Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Konstatuojama, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

10Sutinkama su apelianto nuoroda, jog pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl tėvystės nustatymo sąlygų pagal SŠK 55 str. sąlygas, o turėjo tą atlikti pagal CK 3.148 str. nuostatas. Tas numatyta pagal CKPĮĮ 19 str. 2 d., kad esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Tai formuojama ir kasacinėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2008).

11Nepaisant to, kad pirmos instancijos netiksliai nurodė teisinį reikalavimo nagrinėjimo pagrindą, iš esmės jis tinkamai įvertino pateiktus į bylą įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad jų prašomam faktui nustatyti nepakanka.

12Pagal CK 3.148 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

13Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 str.nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

14CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys). Tačiau pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu.

15Išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

16Teismas motyvavo kodėl R. B., R. P. ir V. B. parodymai yra nepakankami, pagrįstai nurodė į jų giminystę kaip galinčią kelti abejonių dėl jų patikimumo aplinkybę. Sutinkama su skundo argumentu, jog giminystė pati savaime nėra kliūtis liudytojui duoti parodymus, juos kaip įrodymą vertinti, bet pirmos instancijos teismas jų tik dėl tos priežasties ir neatmetė, o pagrįstai nurodė, kad be minėtų asmenų paaiškinimų jų nurodomų aplinkybių kiti įrodymai nepatvirtino. Pastebima, jog minėtų asmenų paaiškinimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio.

17Bylos duomenimis, tėvystės patvirtinti moksliniais tyrimais galimybės nebuvo, kadangi J. V. kraujo pavyzdys nėra išsaugotas, nėra išlikusių jo gyvų artimų giminaičių arba nežinoma jų buvimo vieta ( tėvas gimęs ( - ) m., ar miręs, gyvenamoji vieta nežinoma, brolis A. miręs, apie J. V. vaikus duomenų nėra)( Gyventojų registro tarnybos pažyma b.l.91).

18Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių procesinių dokumentų, jų paaiškinimų teismo posėdžiuose, liudytojų parodymų ir kitų rašytinių įrodymų, šiuos įrodymus įvertino remdamasis laisvo įrodymų vertinimo principais. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 str.) Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantui nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės.

19R. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė reikiamai nepatvirtintą A. P. gimimo liudijimo kopiją ( b.l.86), kur grafoje „tėvas“ juo įrašytas P. J., M. Pastebima, jog toks įrodymas turėjo ir galėjo būti pateiktas pirmos instancijos teismui

20( CPK 314 str.).Vienok, atsižvelgiant į tą, jog A. P. gimimo liudijimo kopija į bylą buvo pateikta ( b.l.5), bet duomenyse apie tėvą jo tėvo vardas nenurodytas, todėl apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir vertina naujai pateiktus duomenis. Teismo vertinimu, pareiškėjo spėjamo tėvo tėvavardžio, sutapimas su J. V. tėvo vardu M., neduoda pagrindo išvadai, jog J. V. tėvystės įrodymų pakanka. Tėvo vardas nurodytas R. B. nurodymu, jų sutapimas neleidžia spręsti esant ir kitų patikimai tėvystę patvirtinančių įrodymų apie bendrą vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimą, bendrą vaiko auklėjimą, išlaikymą ir pan.

21Apeliacinės instancijos teismas sutinka su sprendime pateiktu liudytojos Z. K., ( - ) kaimo bendruomenės susirinkimo protokolo, TSRS VRM pažymos vertinimu ir to motyvų nebekartoja.

22Nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, spręndžiant, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturima pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą.

23Atstovavimo pirmos instancijos teisme išlaidų priteisimo klausimas išspręstas ne visiškai tinkamai. Šalies išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nustato teismas, bet jos neturi viršyti Teisingumo ministro kartu su Advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 str.2 dalis). Teismas, priteisdamas iš pareiškėjo 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pažeidė šią normą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. B. teismui rašytinių procesinių dokumentų neteikė, ją dvejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 2,10 val., atstovavo advokatas. Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą civilinėse bylose( toliau- Rekomendacijos, redakcija galiojusi iki 2015-03-20) . Spręsdamas dėl jų dydžio pagrįstumo, teismas turėjo atsižvelgti į Rekomendacijas. Pagal Rekomendacijų 9 p. skaičiuojamos 2 valandos. Esant vienos valandos maksimaliam atstovavimo teisme įkainiui 0,15 MMA, šios išlaidos negali viršyti 89,92 €( 310,5 Lt) ( 1035 Lt x 0,15x2).

24Tai sudaro pagrindą pakeisti teismo sprendimą ( CPK 326 str.1 d.3 p.), nes padarytą procesinį pažeidimą teismas gali pašalinti.

25Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą I. B. advokatui sumokėjo 230 € (794,14 Lt). Pagal minėtų Rekomendacijų 8.11 šios išlaidos negali viršyti 1,5 MMA. Jos šio dydžio neviršija, atsiliepimas parengtas tinkamai, todėl I. B. patirtos išlaidos atlygintinos.

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

27Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeisti ir iš A. P., a.k. ( - ) I. B., a.k. ( - ) naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti iki 98,68 € ( 340,75 Lt ) .Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistu.

28Priteisti iš A. P., a.k. ( - ) I. B., a.k. ( - ) naudai 230 € (794,14 Lt) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teismo procese.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka teismo posėdyje... 2. pareiškėjas kreipėsi į teismą bei prašo nustatyti juridinės reikšmės... 3. Suinteresuotas asmuo R. B. pateikė atsiliepimą,kuriame sutiko su pareiškėjo... 4. Suinteresuotas asmuo I. B. nesutiko, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę... 5. Kupiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu nutarė... 6. Apeliaciniu skundu A. P. per atstovą prašo panaikinti sprendimą ir priimti... 7. Atsiliepimu į skundą I. B. prašo jį atmesti, priteisti jos patirtas,... 8. Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 10. Sutinkama su apelianto nuoroda, jog pirmos instancijos teismas neturėjo... 11. Nepaisant to, kad pirmos instancijos netiksliai nurodė teisinį reikalavimo... 12. Pagal CK 3.148 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai... 13. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir... 14. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne... 15. Išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad faktą galima... 16. Teismas motyvavo kodėl R. B., R. P. ir V. B. parodymai yra nepakankami,... 17. Bylos duomenimis, tėvystės patvirtinti moksliniais tyrimais galimybės... 18. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančius... 19. R. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė reikiamai nepatvirtintą A. P.... 20. ( CPK 314 str.).Vienok, atsižvelgiant į tą, jog A. P. gimimo liudijimo... 21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su sprendime pateiktu liudytojos Z.... 22. Nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo... 23. Atstovavimo pirmos instancijos teisme išlaidų priteisimo klausimas... 24. Tai sudaro pagrindą pakeisti teismo sprendimą ( CPK 326 str.1 d.3 p.), nes... 25. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą I. B. advokatui sumokėjo 230... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 27. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeisti... 28. Priteisti iš A. P., a.k. ( - ) I. B., a.k. ( - ) naudai 230 € (794,14 Lt)...