Byla 2A-211-278/2011

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,

2kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),

3sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

4dalyvaujant atsakovui R. J., jo atstovui adv. P.Vinkleriui,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR aplinkos ministerijos ir atsakovo R. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2893-755/2010 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui R. J., trečiajam asmeniui L. J. dėl įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir atsakovo R. J. priešieškinį dėl Panevėžio apskrities viršininko 2009-08-28 įsakymo Nr. V-389 panaikinimo.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, atsakovo, jo atstovo paaiškinimus,

Nustatė

8ieškovė nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas E. Paliliūnas nustatęs, jog R. J. savavališkai (be supaprastinto statinio projekto su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais) ūkio būdu pasistatė mūrinį gyvenamojo namo vieno aukšto priestatą 1,90 m x 9,56 m, kurio užstatymo plotas – 18,20 kv. m., 2009-08-20 surašė savavališkos statybos aktą Nr. St. 12-51-09/07, ir vadovaudamasis ATPK 1592 straipsnio 1 dalimi, atsakovui skyrė 7 500 Lt baudą. Panevėžio apskrities viršininkas, vadovaudamasis LR Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 2009-08-28 įsakymu Nr. V-389 „Dėl savališkos statybos padarinių likvidavimo“ įpareigojo R. J. iki 2009-10-20 savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą, esantį Tulpių g. 42, Panevėžyje, ir sutvarkyti statybvietę. Įsakymo kopija atsakovui registruotu laišku buvo išsiųsta 2009-08-31, tačiau savavališkai pastatytas gyvenamojo namo priestatas nėra nugriautas. Be to, nurodė, kad priestatą atsakovas pastatė ant vandentiekio įvado, t.y., nesilaikė žemės sklypui nustatytų specialiųjų naudojimo sąlygų – vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos – reikalavimų, nes pagal galiojančius teisės aktus statybos vandentiekio įvado zonoje gali vykti tik gavus eksploatavimo sąlygas, tačiau atsakovas, šiuos tinklus eksploatuojančios įmonės UAB „Aukštaitijos vandenys“ išduotų sąlygų nepateikė. Prašė teismą įpareigoti atsakovą R. J. per teismo nustatytą terminą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti gyvenamojo namo, esančio Tulpių g. 42, Panevėžyje, mūrinį priestatą. Jei atsakovas per teismo nustatytą terminą neįvykdys nurodyto įpareigojimo, leisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį atsakovo lėšomis, išieškant iš R. J. patirtas išlaidas.

9Priešieškiniu atsakovas R. J. prašė panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2009-08-28 įsakymą Nr. V-389 „Dėl savavališkos statybos padarinių likvidavimo“ bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prieš pradėdamas statyti nuosavybės teise jam priklausančio gyvenamojo namo, esančio Tulpių g. 42, Panevėžyje, priestatą, kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją dėl priestato statybai reikalingų leidimų išdavimo. Savivaldybės administracijos tarnautojai informavo jį, kad tokie statiniai laikomi nesudėtingais ir jiems nereikalingas projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimas ir kiti statybą leidžiantys dokumentai. Panevėžio apskrities viršininkas 2009-08-28 įsakymu Nr.V-389 įpareigojo jį iki 2009-10-20 savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą, esantį Tulpių g. 42, Panevėžyje, ir sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad 2009-08-20 savavališkos statybos akte Nr. St. 12-51-09/07 klaidingai konstatuota, kad gyvenamojo namo priestatas, Tulpių g. 42, Panevėžyje, yra II grupės nesudėtingas statinys, kadangi kiti ieškovo teismui pateikti dokumentai: 2009-08-20 Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATP-51-09/07 ir 2009-08-20 Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-51-09/07 įrodo, kad „gyvenamojo namo priestatas, Tulpių g. 42, Panevėžyje“ yra I grupės nesudėtingas statinys. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ buvo nustatytos Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų išimtys: neprivalomas statinio projektas, nereikalingi privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai; nereikalingas statybos leidimas (išskyrus saugomose teritorijose ir kultūros paveldo objekto teritorijose statomus I grupės nesudėtingus statinius, kai vietoj statybos leidimo privalomas kitas statybą leidžiantis dokumentas); neatliekami: statinio kadastriniai matavimai, statinio pripažinimas tinkamu naudoti ir statinio registravimas Nekilnojamojo turto registre; ir kt. Tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2009-03-09 priimto įsakymo Nr. D1-88 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymo Nr. 184 „Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ 5 punkte buvo nustatyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems ar rekonstruojamiems (kai didinamas jų užstatymo plotas ar gabaritai) mieste, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Teigia, jog ginčo objektu esančio statinio statybą pradėjo gerokai anksčiau nei buvo priimtas LR aplinkos ministro 2009-03-09 įsakymas Nr. D1-88 ir tuo metu vykdyti gyvenamojo namo priestato statybos darbai atitiko tuo metu galiojusio STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatas, todėl priestatas negali būti vertinamas kaip savavališka statyba. Teigia, jog Panevėžio apskrities viršininko administracijos tarnautojai nenustatė aiškaus gyvenamojo namo priestato statybų darbų atlikimo laiko, todėl ginčo objektu esantis statinys negali būti vertinamas savavališka statyba.

10Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš valstybės R. J. naudai 4 275 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti, o iš R. J. valstybei 5,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovo R. J. priešieškiniu ginčijamas administracinės teisės reguliavimo individualus aktas, kurio ginčijimo pagrindai bei procedūros numatytos administracinių bylų teisenos įstatyme. Ieškinio reikalavimu - nugriauti gyvenamojo namo mūrinį priestatą yra siekiama civilinių teisinių pasekmių atsiradimo. Teismas konstatavo, jog byloje nagrinėjami dvejopos - civilinės ir administracinės teisinės prigimties reikalavimai, todėl civiliniai ginčai sprendžiami bei administracinių aktų teisėtumas tikrinamas pagal jiems nustatytą teisinį reglamentavimą. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovas yra praleidęs ieškinio senatį, nes ginčijamas įsakymas, priimtas 2009-08-28, buvo išsiųstas paštu ir 2009-09-08 įteiktas atsakovo žmonai, o priešieškinys paduotas 2010-04-21, t.y. daugiau nei po 6 mėnesių. Nurodė, jog atsakovas neprašo atnaujinti termino skųsti (ginčyti) apskrities viršininko įsakymą, o ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį. Teismas konstatavo, jog nors 2009-08-20 savavališkos statybos akte Nr. St.12-51-09/07 nurodoma, kad statyba savavališka, kadangi ji atlikta kaip II grupės nesudėtingas statinys, pastatytas nesant privalomo supaprastinto statinio projekto, tačiau ieškovės išvada yra nepagrįsta. Nurodė, jog iš bylos dokumentų matyti, kad 2007 m. viduryje gyvenamojo namo, esančio Tulpių g. 42, Panevėžyje, priestato bendrastatybiniai darbai buvo užbaigti ir darė išvadą, kad statinys buvo pastatytas iki Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-09-18 įsakymo Nr. D1-426 Dėl Aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymo NR. 184 „Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (Tarp jų laikini) statiniai“ patvirtinimo pakeitimo, kuriuo nustatyta, jog I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems ar rekonstruojamiems (kai didinamas jų užstatymo plotas ar gabaritai) mieste, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Teismas darė išvadą, jog sprendžiant dėl statinio statybos savavališkumo, turi būti vertinami tos statybos (pagrindinių jos darbų atlikimo) metu buvę teisės aktų reikalavimai, todėl atsakovui, kaip stačiusiam I grupės nesudėtingą statinį, laikytis II grupės nesudėtingiems statiniams keliamų reikalavimų nebuvo būtinumo (Reglamento 12.3 p.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybė, jog priestatas pastatytas ant vandens tiekimo įvado, byloje šalių neginčijama, tačiau ši aplinkybės taip pat nėra pagrindu įpareigoti atsakovą priestatą kaip savavališką statinį nugriauti. Be to, nurodė, jog savavališkos statybos akte ši aplinkybė, kaip savavališkos statybos priežastis nenurodyta, o iš vandentiekio įvado savininko UAB „Aukštaitijos vandenys” rašto matyti, jog tokio reikalavimo pats savininkas nereiškia, apie savo teisių pažeidimą nenurodo, o pažeidimas galėtų būti pašalintas numačius naują įvado arba apskaitos mazgo vietą. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nustatė, jog ieškinio reikalavimai sudarė ¾, o priešieškinys – ¼ reikalavimų ir pagal šį santykį tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovo atstovė pateikė teismui kuro įgijimo čekius ir prašė priteisti išlaidas 448,98 Lt, patirtas atvykstant į teismo posėdžius. Konstatavo, jog pagal atstovavimo sutarties 1.1 “e” p. paslaugų gavėjas atlygina paslaugų tiekėjo patirtas kelionės išlaidas pagal atskirai pateiktą sąskaitą. Nurodė, jog teismui nepateikti įrodymai, jog paslaugos gavėjas (atsakovas) atlygino paslaugos tiekėjui (advokato padėjėjui) patirtas, jeigu tokių buvo, kelionės išlaidas. Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas, tokių išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

11Apeliaciniu skundu ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažinant atsakovui R. J. iš valstybės priteistas atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš valstybės atsakovo R. J. naudai dideles atstovavimo išlaidas, nes atsakovą atstovavo advokato padėjėja. Teigia, kad pagal LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų minėtų rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Į bylą yra pateikti 7 nurodymai pervesti įmokėtus grynuosius pinigus Ievai Klimavičiūtei bendrai 5 700 Lt sumai, tačiau iš dokumentų matyti, jog pinigus sumokėjo tretysis asmuo L. J., juose nurodyta, kad mokama už R. J., už teisinę pagalbą, tačiau nenurodyta už kokias konkrečiai suteiktas paslaugas mokėta, nei viename iš dokumentų nenurodyta kokioje byloje suteiktos paslaugos, o teismas neprašė advokato padėjėjos pateikti detalizuotą užmokesčio apskaičiavimo pažymą. Nurodo, jog byla nėra sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai ir nereikėjo specialių kitų sričių žinių, todėl taikyti Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius nebuvo pagrindo.

12Atsakovas R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinys ir sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti jam dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų, priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti ir panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2009-08-28 įsakymą Nr. V-389 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto procesinio termino praleidimu, pagal įstatymo analogiją taikydamas ieškinio senatį. Mano, jog byloje nagrinėjamas ginčas kyla iš daiktinių teisinių santykių dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kuris teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl taikytinas CK nustatytas ieškinio senaties terminas. Teigia, jog reikalavimas dėl apskrities viršininko administracijos administracinio akto, kuriame nustatyti įpareigojimų pašalinti galimai statybos taisyklių neatitinkančios statybos padarinius, panaikinimo yra negatorinis ieškinys ir terminas reikšti tokį ieškinį prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Be to, nesutinka su teismo išvada, kad ant vandentiekio įvado (vandentiekio apsaugos zonoje) pastatęs nesudėtingą pirmos grupės statinį pažeidė Vyriausybės 1992-05-02 nutarimo Nr. 343 nuostatas. Teismas nurodė, kad remiantis Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygų XLIX sk. 199, 199.1 p., būtina numatyti naują vandentiekio įvado arba apskaitos mazgo vietą. Atsakovas mano, kad šiuo atveju minėto Vyriausybės nutarimo 199 punkto normas reikia aiškinti sistemiškai su statybų tvarką reglamentuojančiais teisės aktais, t.y.: jeigu statybų tvarką reglamentuojantys teisės aktai nenumato reikalavimo gauti statybą leidžiančio dokumento atitinkamo statinio statybos darbams (dėl nesudėtingų ir paprastų konstrukcijų, statybos darbų pobūdžio ir pan.), t.y. projektavimo sąlygos nerengiamos, tai statybos darbai vandentiekio apsaugos zonoje neturi būti derinami su UAB „Aukštaitijos vandenys“. Be to, atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė priteisti jo išlaidas, kurias patyrė apmokėjęs savo atstovės advokato padėjėjos Ievos Klimavičiūtės kelionės išlaidas, patirtas atvykstant į teismo posėdžius. Teismui pateikti nurodytas išlaidas patvirtinantys dokumentai, t.y. kuro įsigijimo čekiai, pagal juos jis atlygino minėtas išlaidas. Tai posėdžio metu patvirtino minėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus teismui pateikusi advokato padėjėja I. Klimavičiūtė.

13Atsiliepimu į ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinį skundą atsakovas R. J. prašo skundą atmesti ir priteisti jam likusią bylinėjimosi išlaidų sumą. Nurodo, jog civilinė byla priskirtina sudėtingų bylų kategorijai, teisines paslaugas atsakovui teikė Vilniaus advokatų kontorų advokatai ir jų padėjėjai, nes advokatų, kurie specializuotųsi šios kategorijos byloje, Panevėžyje nėra.

14Atsiliepimu į atsakovo R. J. apeliacinį skundą ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo skundą atmesti. Nesutinka su atsakovo teiginiu, kad priešieškinys dėl Panevėžio apskrities viršininko 2009-08-28 įsakymo Nr. V-389 panaikinimo yra negatorinis ieškinys. Šis įsakymas yra individualus administracinis aktas, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas iki 2009-10-20 nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą. Priėmus ginčijamą įsakymą jokių teisę pažeidžiančių veiksmų, kuriuos reikėtų nutraukti ir uždrausti, nei Panevėžio apskrities viršininko administracija, nei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsakovo nuosavybės atžvilgiu neatliko. Atsakovui nustatytu laiku neįvykdžius reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2010-03-20 ieškiniu dėl įpareigojimo vykdymo kreiptasi į Panevėžio miesto apylinkės teismą. Kadangi pirmosios instancijos teismas Inspekcijos ieškinį atmetė nusprendęs, jog statinys nėra pastatytas savavališkai, galima teigti, kad ir ginčijamas įsakymas faktiškai neteko galios, nes ieškovė neteko teisės reikalauti, kad jis būtų įvykdytas. Nesutinka su atsakovo teiginiu, jog priešieškinio esmė ne administracinio pobūdžio akto panaikinimas, bet siekis pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus, atsiradusius ieškovei netinkamai atliekant jai nustatytas pareigas (klaidingai nustačius statomo statinio grupę ir statybos darbų pradžią, todėl nepagrįstai sustabdžius statybos darbus bei apribojus atsakovo nuosavybės teises). Savavališkos statybos aktas statytojui R. J. surašytas 2009-08-20, įteiktas asmeniškai atsakovui 2009-08-25 Statinio kategorija (II grupės nesudėtingas statinys) buvo nurodyta šiame akte. Statybos darbai nebuvo stabdomi, pareigūnas akte fiksavo jau pastatytą gyvenamojo namo priestatą. Be to, pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad statinys pastatytas 2007 metais, statybos darbai užbaigti. Taigi jau 2009-08-25 atsakovas sužinojo apie galimą savo teisės pažeidimą, tačiau surašyto savavališkos statybos akto įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Atsakovas per įstatymo nustatytą terminą neapskundė ir jam paskirtos administracinės nuobaudos – baudos. Nurodo, jog statydamas statinį ant vandentiekio įvado (vandentiekio apsaugos zonoje), bet kuriuo atveju atsakovas privalėjo laikytis Vyriausybės nutarimo bei Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“nuostatų reikalavimų. Ieškovė mano, jog teismas pagrįstai atsisakė priteisti advokato padėjėjos I. Klimavičiūtės kelionės išlaidas. Advokato padėjėjos pateikti kuro įsigijimo čekiai nepatvirtina, kad šias išlaidas patyrė atsakovas R. J.. Be to, advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje nebuvo būtinas. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 3 punkte nustatyta, kad šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta į kitą vietovę teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas.

15Apeliaciniai skundai atmestini.

16Teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas apeliacinių skundų ribų ir, nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl neapskųstos sprendimo dalies nepasisako (CPK 320 str.).

17Byloje nustatyta, kad Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas E. Paliliūnas 2009-08-20 surašė aktą, kuriuo konstatavo, jog atsakovas R. J., neturėdamas leidimo, savavališkai pastatė gyvenamojo namo, esančio Tulpių g. 42, Panevėžyje, vieno aukšto 18,20 kv.m. naujos statybos priestatą, priskiriamą II grupės nesudėtingiems statiniams (1 t., b.l. 7-9). Dėl minėto pažeidimo R. J. buvo skirta administracinė bauda, o Panevėžio apskrities viršininko 2009-08-28 įsakymu Nr. V-389, atsakovas įpareigotas iki 2009 m. spalio 20 d. savo lėšomis nugriauti gyvenamojo namo priestatą, esantį Tulpių g. 42, Panevėžio m., ir sutvarkyti statybvietę (1 t., b.l. 16). Atsakovas 2010-04-21 priešieškiniu prašė teismą panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2009-08-28 įsakymą Nr. V-389 „Dėl savavališkos statybos padarinių likvidavimo“ (1 t., b.l. 39-44). Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovas yra praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. nustatytą skundo padavimo terminą ir skundą atmetė. Iš priešieškinio matyti, jog yra ginčijamas viešojo administravimo subjekto įpareigojimas. Teismų praktikoje yra konstatuota, jog tokie įpareigojimai, nors ir yra priimami viešojo administravimo subjekto, tačiau ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant klausimus savininko teisių įgyvendinimo procese ir įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje. Įpareigojimai pašalinti statybos taisyklių neatitinkančios statybos padarinius yra civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimai, turintys tiesioginės įtakos galimai neteisėtai statomo (rekonstruojamo, perstatomo) statinio savininko nuosavybės teisėms ir nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2009, Specialiosios teisėjų kolegijos 2010-02-10, 2010-01-26, 2009-07-16 ir kt. nutartys). Kolegija daro išvadą, jog nors reikalavimas yra nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, tačiau tai nereiškia, jog byloje turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Šioje byloje atsakovas reikalavimas yra pareikštas tikslu ištirti viešojo administravimo subjekto individualaus teisės akto teisėtumą, todėl darytina išvada, kad ginčijant 2009-08-28 įsakymą yra taikomi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti jo apskundimo terminai. Teisinių santykių stabilumo reikalavimas reikalauja, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų beribė laiko atžvilgiu ir šiuo tikslu nustatoma teisinių reikalavimų senatis. Termino praleidimas reiškia, kad teisinis reikalavimas byloje gali būti atmestas vien šiuo pagrindu. Dėl to šis terminas pagal teisinę prigimtį yra senaties terminas reiškiant reikalavimus dėl individualių administracinių veiksmų ginčijimo. Iš bylos dokumentų matyti, kad ginčijamas įsakymas, kuriame buvo nurodoma, jog jis gali būti skundžiamas, 2009-09-08 buvo įteiktas atsakovo žmonai L. J., tačiau dėl minėto įsakymo panaikinimo R. J. į teismą kreipėsi tik 2010-04-21, t.y., praleidęs vieno mėnesio apskundimo terminą ir jo atnaujinti neprašė (1 t., b.l. 27, 46-51). Atsakovas neginčija 2009-08-28 įsakymo Nr. V-389 gavimo datos, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl praleisto apskundimo termino, yra teisinga.

18Kolegija kritiškai vertina atsakovo teiginius, jog pareikštas priešieškinys yra negatorinis reikalavimas. Negatorinis ieškinys yra tuomet kai savininkas gina nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su daikto valdymo teisės netekimu. Toks ieškinys gali būti pareikštas tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduotos pažeidimu sukeltos pasekmės ir teisei pareikšti tokį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Atsakovas ginčija įsakymą, kuriuo jis įpareigotas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, todėl konstatuoti jog tai yra negatorinis ieškinys nėra pagrindo.

19Iš byloje esančio UAB „Aukštaitijos vandenys“ 2010-08-17 rašto matyti, kad vandentiekio vamzdynas iki atsakovui priklausančio gyvenamojo namo Tulpių g. 42, Panevėžio m. priklauso minėtai bendrovei (1 t., b.l. 130). Pagal galiojančių Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 8.1 p. nuostatas abonentas, rekonstruodamas objektą arba keisdamas jo paskirtį, didindamas vartojamo vandens ir šalinamų nuotekų bei teršalų kiekį, privalo gauti ir įvykdyti naujas technines sąlygas. Jeigu tai nevykdoma, tiekėjas neatsako už sutrikusį vandens tiekimą ir gali nutraukti sutartį. LR Vyriausybės 1992-05-02 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 199 p. nuostatos numato, jog vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės nustato sąlygas, kurių laikantis nurodytųjų tinklų ir įrenginių apsaugos zonose galima atlikti darbus. Minėto 199.1 punktas nustato, jog tokios sąlygos yra nustatomos ir statant pastatus, įrengimus. Kadangi statant statinius jokios išimtys minėtame nutarime nenumatytos, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad neturėdamas UAB Aukštaitijos vandenys“ sąlygų, kurių privaloma laikytis vykdant statybos darbus šios įmonės įrengimų tinklų apsaugos zonoje, atsakovas pažeidė aukščiau minėto nutarimo reikalavimus. Kolegija daro išvadą, kad nors pirmosios instancijos teismas yra pripažinęs, kad atsakovo pastatytas statinys nėra savavališka statyba ir todėl ginčijamas 2009-08-28 įsakymas yra savaime netekęs galios ir jis negali būti vykdomas, tačiau tai nereiškia, jog vykdant statybas vandens tiekimo tinklų apsauginėje zonoje nėra reikalingas suderinimas su minėtų tinklų savininku.

20CPK 98 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nors teismui buvo pateikti duomenys apie kuro išlaidas, tačiau duomenų, kad kuro išlaidos yra apmokėtos, nepateikta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą priteisti 448,98 Lt ir tai išsamiai motyvavo. Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovo atstovė nagrinėjamoje byloje ruošė atsiliepimą, priešieškinį (800 x 3 x 2 = 4 800 Lt), vykdė užklausas UAB „Aukštaitijos vandenys“ bei dalyvavo 7 teismo posėdžiuose, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad vadovaujantis 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patirtos atsakovo išlaidos už atstovavimą sudaro 5 700 Lt. Nors atsakovą R. J. atstovavo advokato padėjėja, kuriai už teikiamas teisines paslaugas, pagal aukščiau minėtų rekomendacijų 5 p. skaičiuojama 80 proc. rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus užmokesčio, tačiau įvertinus bylos sudėtingumą, įstatymų apimtis, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais kolegija daro išvadą esant pagrindui nukrypti nuo minėtos nuostatos ir 5 p. nuostatų netaikyti (11p.). Ta aplinkybė, jog sutartis teikti teisines paslaugas yra sudaryta su atsakovu, o už paslaugas yra apmokėjęs tretysis asmuo L. J. nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovas išlaidų nepatyrė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neginčijo teikiamų dokumentų, kuriuose nurodoma, kad lėšos pervedamos už teisines paslaugas, todėl reikalauti detalizuoti išlaidas, teismui nebuvo pagrindo.

21Išlaidos valstybės naudai, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1d. 3p., 2 t., b.l. 27).

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

24Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Priteisti iš atsakovo R. J. (a.k( - ) 2,70 Lt (du Lt 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),... 3. sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,... 4. dalyvaujant atsakovui R. J., jo atstovui adv. P.Vinkleriui,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie... 8. ieškovė nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko administracijos... 9. Priešieškiniu atsakovas R. J. prašė panaikinti Panevėžio apskrities... 10. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu... 11. Apeliaciniu skundu ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 12. Atsakovas R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto... 13. Atsiliepimu į ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 14. Atsiliepimu į atsakovo R. J. apeliacinį skundą ieškovė Valstybinės... 15. Apeliaciniai skundai atmestini.... 16. Teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas apeliacinių skundų ribų ir,... 17. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apskrities viršininko administracijos... 18. Kolegija kritiškai vertina atsakovo teiginius, jog pareikštas priešieškinys... 19. Iš byloje esančio UAB „Aukštaitijos vandenys“ 2010-08-17 rašto matyti,... 20. CPK 98 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 21. Išlaidos valstybės naudai, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1... 24. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti... 25. Priteisti iš atsakovo R. J. (a.k( - ) 2,70 Lt (du Lt 70 ct) išlaidų,...