Byla 3K-3-232/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo (reikalavimo) pašalinti savavališkos statybos padarinius pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ieškinio pareiškimo esmė

4Ieškovas G. P. prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. spalio 22 d. įpareigojimą (reikalavimą) Nr. (101)11.12-185 pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pirtį ir pavėsinę (duomenys neskelbtini).

5

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

7Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo 2008 m. spalio 22 d. reikalavimas surašytas savavališkos statybos akto pagrindu; dėl šio akto teisėtumo Vilniaus apygardos administraciniame teisme iškelta ir nagrinėjama administracinė byla. Teismo vertinimu, ieškovo ginčijami teritorijų planavimą ir statybų priežiūrą vykdančių viešojo administravimo subjektų veiksmai ir sprendimai saistomi šių veiklos viešojo administravimo srityje, tuo tarpu ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra toks, kad jis savavališkos statybos aktą ginčija Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o išvestinį reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo – bendrosios kompetencijos teisme, pareiškęs ieškinį ir teigdamas, jog atsakovo įpareigojimas pašalinti neteisėtos statybos padarinius yra reikalavimas dėl teisės į statinį. Teismas pažymėjo, kad administracinio ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne ginčo objektas, bet teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis; šiuo atveju ieškovo teisės ir civilinėje byloje keliamas reikalavimas kildintini išskirtinai iš administracinių teisinių santykių, susijusių su neteisėtos statybos fakto konstatavimo ir reikalavimo nugriauti statinį pagrįstumo įvertinimu, todėl kilusio ginčo išsprendimas priskirtinas administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ, Žin., 2000, Nr. 85-2566) 2 straipsnio 1, 4 punktai, 15 straipsnis). Ieškovo argumentus, kad bylos teismingumui nustatyti taikytinas CPK 31 straipsnis, teismas pripažino nepagrįstais; šioje byloje nekeliamas klausimas dėl daiktinių ar kitų teisių į statinį, bet ginčijamas viešojo administravimo subjekto sprendimas, priimtas vykdant viešąjį administravimą.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2009 m. vasario 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutartį, atskirąjį skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, nagrinėjant ieškinį dėl atsakovo priimto reikalavimo pagrįstumo, vertinamas jo veiksmų teisėtumas; taip patvirtinama, kad viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumo įvertinimas saistomas jo veiklos viešojo administravimo srityje, šiam įgyvendinant teritorijų planavimą ir statybos valstybinę priežiūrą, kartu reiškia viešojo administravimo srityje kilusio ginčo pripažinimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Šiame procese kylančius ginčus nagrinėja ne bendrosios kompetencijos, bet administracinis teismas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Kolegija laikė teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad bylos teismingumui nustatyti netaikytinos CPK 31 straipsnio taisyklės, nes ieškinyje nekeliamas daiktinių ar kitų iš privatinių teisinių santykių kylančių pažeistų teisių gynimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstytas išvadas dėl bylos priskirtinumo administraciniam teismui grindė Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamos praktikos dėl bylų rūšinio teismingumo nuostatomis, kad statybos srityje priimti viešojo administravimo subjektų aktai reglamentuojami viešosios teisės normų, kilę ginčai nagrinėjami administracinio teismo (Administracinių teismų praktika 4(14), p. 169).

9III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu kasatorius (ieškovas) prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo Trakų rajono apylinkės teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Dėl nevisapusiškai atskleistos Specialiosios teisėjų kolegijos praktikos nuostatų apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą, neatsižvelgė į visus praktikos pripažįstamus teisiškai reikšmingus administracinio ir bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijos atribojimo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje citata iš Administracinių teismų praktikos (4(14), kad statybos srityje priimti viešojo administravimo subjekto aktai reglamentuojami viešosios teisės normų, todėl šioje srityje kilę ginčai nagrinėjami administracinio teismo, yra neužbaigta, nutylint, jog Specialioji teisėjų kolegija ten pat nurodė, kad reikalavimai, pareikšti dėl statinio nugriovimo, yra civilinio pobūdžio, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Tokios praktikos laikomasi nuo 2006 m. (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 10 d. nutartis byloje O. V. prieš Panevėžio apskrities viršininko administraciją; 2007 m. balandžio 17 d. nutartis byloje D. M. prieš Telšių apskrities viršininko administraciją; 2007 m. spalio 24 d. nutartis byloje R. V. prieš Kauno apskrities viršininko administraciją; 2008 m. gegužės 6 d. nutartis byloje UAB „Švyturys–Utenos alus“ prieš Klaipėdos apskrities viršininko administraciją; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis byloje A. K. prieš Kauno apskrities viršininko administraciją; 2009 m. vasario 12 d. nutartis byloje J. V. prieš Kauno apskrities viršininko administraciją ir kt.).

122. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo pagal byloje pareikštą ieškinį išnagrinėjimas nesaistomas daiktinių ar kitų pažeistų teisių gynimo nepatvirtina bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismui. Iš teismų praktikos išplaukia vienareikšmė išvada, kad apskrities viršininko administracijos įpareigojimai pašalinti statybos taisyklių neatitinkančius statybos padarinius yra civilinio teisinio pobūdžio ir jie turi tiesioginės įtakos savininko nuosavybės teisėms į galbūt neteisėtai statomą ar rekonstruojamą statinį (CK 4.103 straipsnis); ginčai dėl tokių įpareigojimų nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 10 d. nutartis byloje O. V. prieš Panevėžio apskrities viršininko administraciją). Administraciniai teismai, atsižvelgdami į suformuotą praktiką, atsisako priimti skundus dėl reikalavimų pašalinti statybos taisyklių neatitinkančius statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį. Apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų praktikos nuostatų dėl bylos rūšinio teismingumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis byloje Nr. AS-216/2007, 2008 m. gegužės 23 d. nutartis byloje Nr. AS-279/2008; taip pat pirmajame kasacinio skundo punkte nurodytos Specialiosios teisėjų kolegijos nutartys).

133. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 31 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl išimtinio teismingumo. Atsakovo įpareigojimas (reikalavimas), kurį kasatorius ginčija, saistomas šio daiktinių teisių į pirtį ir pavėsinę (duomenys neskelbtini); kasatorius gina savo kaip statinių savininko teises šiuos statinius naudoti, valdyti ir jais disponuoti; reikalavimą įvykdžius, jis prarastų nuosavybės teisę į statinius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bylos išimtinis teismingumas Trakų rajono apylinkės teisme nustatytinas pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 1 dalis).

14Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK nustatyta tvarka negauta.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacijos nagrinėjimo dalykas yra ginčo rūšinio teismingumo klausimas. Dėl bylos rūšinio teismingumo, Specialiosios teisėjų kolegijos praktikos

18Lietuvos Respublikoje veikia bendrosios kompetencijos ir specialiosios kompetencijos – administraciniai – teismai; teismų procesinę veiklą reglamentuoja civilinio, baudžiamojo ir administracinio proceso normos. Bylų paskirstymą pagal rūšinį požymį bendrosios kompetencijos ir administraciniams teismams nustato rūšinio teismingumo taisyklės. Kilusius ginčus dėl teismingumo išsprendžia Specialioji teisėjų kolegija, sudaryta CPK 36 straipsnio 2 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; ši teisėjų kolegija formuoja bylų paskirstymo pagal rūšinį požymį tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo praktiką.

19Kasatorius pareiškė ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti šio priimtą įpareigojimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti pirtį ir pavėsinę. Ieškinio priėmimo klausimą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendė, kad viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumo įvertinimas saistomas jo veiklos viešojo administravimo srityje, šiam įgyvendinant teritorijų planavimą ir statybos valstybinę priežiūrą, kartu reiškia viešojo administravimo srityje kilusio ginčo pripažinimą, kuris nagrinėtinas ne bendrosios kompetencijos, bet administraciniame teisme. Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad tokia teismų išvada neatitinka Specialiosios teisėjų kolegijos praktikos dėl administracinio ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijų, kuri nepakito nuo 2006 m. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais ir pažymi, kad Specialiosios teisėjų kolegijos praktika dėl tokios kategorijos, kaip šiuo atveju, ginčų yra suformuota, aiški ir nuosekli; joje yra įtvirtinta, kad teisiniai santykiai, susiklostantys dėl apskrities viršininko administracijos įpareigojimų (reikalavimų) nugriauti ar pertvarkyti statinius, priimami, įgyvendinant Statybos įstatymo 27, 28 straipsniuose nustatytas funkcijas, susijusias su statybos taisyklių pažeidimais, savavališkos statybos padarinių šalinimu; tokie viešojo administravimo subjekto įpareigojimai priimami ne viešojo administravimo srityje, bet sprendžiant klausimus savininko teisių įgyvendinimo procese ir įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje. Apskrities viršininko administracijos įpareigojimai pašalinti statybos taisyklių neatitinkančios statybos padarinius yra civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimai, turintys tiesioginės įtakos galbūt neteisėtai statomo statinio savininko nuosavybės teisėms (CK 4.103 straipsnis, Statybos įstatymo 27, 28 straipsniai); dėl to ginčai dėl tokių įpareigojimų turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 10 d. nutartis byloje O. V. prieš Panevėžio apskrities viršininko administraciją; 2007 m vasario 2 d. nutartis byloje D. G. prieš Vilniaus apskrities viršininko administraciją; Teismų praktika 27; 2007 m. balandžio 17 d. nutartis byloje D. M. prieš Telšių apskrities viršininko administraciją; 2007 m. spalio 24 d. nutartis byloje R. V. prieš Kauno apskrities viršininko administraciją; 2008 m. gegužės 6 d. nutartis byloje UAB „Švyturys–Utenos alus“ prieš Klaipėdos apskrities viršininko administraciją; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis byloje A. K. prieš Kauno apskrities viršininko administraciją; 2009m. vasario 12 d. nutartis byloje J. V. prieš Kauno apskrities viršininko administraciją ir kt.). Teisėjų kolegija laiko, kad tapatus šioje byloje ginčo subjektų teisinis statusas ir ta pati apskrities viršininko įpareigojimo prigimtis yra pagrindas išvadai, jog šis ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos, bet ne administraciniame teisme (CPK 1, 22 straipsniai). Tokia išvada dėl bylos teismingumo suponuoja atitinkamą skundžiamų nutarčių teisėtumo vertinimą bei procesinius padarinius.

20Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo pagrindu būtina pareiškimą atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Remiantis šiuo pagrindu ieškinį atsisakoma priimti, kai byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui nagrinėti civilinio proceso tvarka, tačiau pareiškimas paduotas, nesilaikant CPK nustatytų rūšinio ar teritorinio teismingumo taisyklių, pagal kurias nustatomas konkretus pirmosios instancijos teismas, kuriam byla yra teisminga. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išsprendęs kasatoriaus ieškinio priėmimo klausimą, motyvuota nutartimi atsisakė jį priimti kaip neteismingą Trakų rajono apylinkės teismui ir nurodė klaidingą teisinį pagrindą – CPK 137 straipsnio 1 dalies 2 punktą; apeliacinės instancijos teismas nepašalino nurodyto pažeidimo. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškinio priėmimo klausimą sprendusiems teismams nekilo abejonių dėl tokios kategorijos ginčo nagrinėjimo administraciniame teisme; jie išdėstė savo poziciją nutartyse ir nelaikė, kad būtina kreiptis su motyvuotu prašymu į Specialiąją teisėjų kolegiją. Taigi esant aiškiai išreikštai teismų nuostatai dėl viešojo administravimo srityje kilusio ginčo pripažinimo, pirmosios instancijos teismo nurodytą atsisakymo priimti ieškinį teisinį pagrindą teisėjų kolegija vertina kaip rašymo apsirikimą, kuris neturėjo įtakos apskritai nepagrįstai ir neteisingai teismo išvadai dėl ginčo rūšinio teismingumo susiformuoti. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, priimdami skundžiamas nutartis, netinkamai aiškino ir taikė rūšinį teismingumą reglamentuojančias teisės normas (CPK 26 straipsnis), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Kasacinis teismas konstatuoja, kad tai yra esminis proceso teisės pažeidimas, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme (CPK 360 straipsnis). Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartys, kuriomis atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą, naikintinos, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo Trakų rajono apylinkės teismui.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

22Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti Trakų rajono apylinkės teismui.

23Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ieškinio pareiškimo esmė... 4. Ieškovas G. P. prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus... 5. ... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 7. Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu kasatorius (ieškovas) prašo Trakų rajono apylinkės teismo... 11. 1. Dėl nevisapusiškai atskleistos Specialiosios teisėjų kolegijos... 12. 2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo pagal... 13. 3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 31... 14. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK nustatyta tvarka negauta.... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo... 18. Lietuvos Respublikoje veikia bendrosios kompetencijos ir specialiosios... 19. Kasatorius pareiškė ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko... 20. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme (CPK... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutartį ir Vilniaus... 23. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...