Byla e2-825-178/2016

Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė Ūkio bankas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės SKIPTON INVEST LLP atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo, civilinėje byloje Nr. e2-1478-260/2016 pagal ieškovės SKIPTON INVEST LLP ieškinį atsakovams A. Ž., M. A., M. V. ir R. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė Ūkio bankas.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė SKIPTON INVEST LLP kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams A. Ž., M. A., M. V. ir R. B. prašydama priteisti iš atsakovų subsidiariai su trečiuoju asmeniu BAB Ūkio bankas 1 199 711,76 Eur nuostolių, 5 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė taip pat pareiškė prašymą atidėti 9 216 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad dėl savo finansinės padėties šiuo metu negali sumokėti visos žyminio mokesčio sumos. Sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, o likusios 9 216 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą prašo atidėti iki teismo sprendimo priėmimo.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi prašymo netenkino ir nustatė terminą ieškinio trūkumui pašalinti – pateikti įrodymus apie trūkstamo 9 216 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie įmonės turtinę padėtį, teikdama prašymą nemotyvavo, kodėl ir kokių duomenų pagrindu teismas turėtų spręsti, kad ieškovės turtinė padėtis yra tokia, kad jai būtų galima atidėti žyminio mokesčio mokėjimą CPK 84 straipsnyje numatytu pagrindu. Todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovės prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Netenkinus šio prašymo, teismas laikė, kad pateiktas ieškinys su trūkumu.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Ieškovė SKIPTON INVEST LLP (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti apeliantei 9 216 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiama nutartis yra neteisėta, nes teismas pažeidė procesinės teisės normas. Teismas turėjo priimti nutartį dėl trūkumų šalinimo, kuria būtų nustatytas terminas prašymo atidėti žyminį mokestį trūkumams pašalinti pateikiant įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą. Apeliantė su ieškiniu nepateikė įrodymų, patvirtinančių sunkią finansinę padėtį, dėl rimtų priežasčių. Ieškinio, kurį apeliantė pareiškė, senaties terminas suėjo 2016 m. vasario 12 d., o šiai dienai apeliantei nepavyko sudaryti finansinės atskaitomybės, nes nespėta laiku surinkti visų duomenų apie įmonės turtą ir finansus. Be to, sudarius apeliantės finansinę atskaitomybę, ji turėjo būti pateikta vertimų biurui.
2. Su atskiruoju skundu pateikta finansinė ataskaita (balansas) patvirtina, kad apeliantė neturi grynųjų pinigų, kuriais galėtų apmokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Taip pat apeliantė neturi turto, kurį galėtų tuoj pat realizuoti ir gauti reikiamą pinigų sumą. Apeliantės ilgalaikis turtas sudaro 7 260 GBP, tačiau šis turtas yra techninė įranga (vienas kompiuteris, monitorius, spausdintuvas) ir programinė įranga (įdiegtos antivirusinės programos), kuri yra reikalinga veiklai vykdyti. Kitas turtas yra trumpalaikis (skolininkų skolos). Taip pat apeliantė turi 218 441 GBP skolą. Todėl apeliantė šiuo metu yra finansiškai nepajėgi sumokėti 9 216 Eur žyminio mokesčio sumą.
3. Apeliantė vykdo veiklą ir gauna pelno, taip pat įgyvendina savo reikalavimo teises, todėl iki teismo sprendimo priėmimo turės reikiamą pinigų sumą žyminiam mokesčiui sumokėti. Tai rodo, kad net jeigu kilęs ginčas būtų išnagrinėtas apeliantei nepalankiai, tai nebūtų kliūtis žyminiam mokesčiui sumokėti.
4. Jeigu apeliacinės instancijos teismas neatidėtų žyminio mokesčio sumokėjimo, tai apeliantė prašo nustatyti naują terminą 9 216 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti (bent 30 dienų), nes svarstytų klausimą dėl turto pardavimo tam, kad nepraleidus ieškinio senaties termino realizuotų savo teisę į teisminę gynybą. Tačiau dėl turto pardavimo apeliantė patirtų neigiamas pasekmes, nes jį tektų parduoti skubos tvarka.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

11CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

12Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

15Byloje keliamas CPK 84 straipsnio taikymo ir aiškinimo klausimas. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

16Nagrinėjamu atveju pagal apeliantės pareikštus reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 9 416 Eur. Apeliantė pateikdama ieškinį sumokėjo dalį mokėtino žyminio mokesčio – 200 Eur, o likusios žyminio mokesčio dalies (9 216 Eur) mokėjimą prašė atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino, nes apeliantė nemotyvavo prašymo bei nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Apeliantė, kvestionuodama šią nutartį, teigia, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes turėjo įpareigoti apeliantę pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą; finansinę padėtį pagrindžiantys įrodymai nepateikti dėl rimtų priežasčių; su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantė šiuo metu yra finansiškai nepajėgi sumokėti 9 216 Eur žyminio mokesčio sumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme yra ribotas naujų įrodymų pateikimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad savo finansinę padėtį apeliantė grindžia tik su atskiruoju skundu pateiktais dokumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės finansinės padėties vertinimui yra pagrindas jos pateiktus įrodymus priimti (CPK 314 str. 338 str.).

17Kaip minėta, apeliantė prašymą dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo grindžia finansiniais sunkumais. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui. Todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-809/2012). Taigi, siekiant žyminio mokesčio atidėjimo reikia įrodyti dvi aplinkybes. Pirma, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės šiuo metu sumokėti žyminio mokesčio. Antra, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Todėl prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, sumokėti galimybę turės (CPK 84 str., 178 str.).

18Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus įrodymus, neturi pagrindo daryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas.

19Visų pirma, apeliantė nepagrįstai kvestionuoja skundžiamą nutartį procesinių teisės normų pažeidimo aspektu. Apeliantė, cituodama skunde Lietuvos apeliacinio teismo praktiką šiuo klausimu, pati nurodo, kad jeigu prie prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nėra pridėti tokį prašymą pagrindžiantys įrodymai, teismas turi teisę nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti pateikiant įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą. Taigi, apeliantei pareiškus prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau nepateikus jokių šį prašymą pagrindžiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas galėjo, bet ne privalėjo nustatyti terminą prašymo trūkumų pašalinimui. Priešingai, jau minėta, kad visų pirma būtent apeliantės prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turėjo būti motyvuotas ir ji privalėjo pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą (CPK 84 str.), t. y. būtent apeliantei nustatyta pareiga ir būtent jau prašymo pateikimo metu įrodyti aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas pareikštas prašymas (CPK 12 str., 178 str.). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliantės pareikštą prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, būtų padaręs procesinės teisės normų pažeidimus.

20Apeliantė būtinumą atidėti 9 216 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimą grindžia pateikta finansine ataskaita (balansu), teigdama, kad neturi grynųjų pinigų bei turto, kurį galėtų tuoj pat realizuoti; ilgalaikio turto (kompiuteris, monitorius, spausdintuvas ir programinė įranga) vertė 7 260 GBP, tačiau jis reikalingas veiklai vykdyti; trumpalaikį turtą sudaro skolininkų sumos bei tuo, kad pati apeliantė turi 218 441 GPB skolą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti duomenys nepakankami apeliantės finansinei padėčiai nustatyti. Nors pateiktoje balansinėje ataskaitoje ir nurodyta, kad apeliantė neturi nei pinigų banke, nei grynųjų pinigų, tačiau šie duomenys vertintini kaip nepakankami, nes, kaip nurodo pati apeliantė, ji vykdo veiklą ir gauna pelną. Pateikta pelno ir nuostolių ataskaita patvirtina, kad apeliantės apyvarta sudarė 315 445 GBP (finansinės ataskaitos metai iki 2016 m. sausio 31 d.), veiklos pelnas – 1 862 GBP. Apeliantė, vykdydama pelningą veiklą, nepateikė duomenų apie kredito įstaigose jai priklausančias pinigines lėšas (CPK 178 str.). Tai, kad finansinėje ataskaitoje nurodyta, jog 2016 m. sausio 31 d. apeliantė banke ar grynųjų pinigų neturėjo, nereiškia, kad jų nebuvo iki tol ar po to. Todėl darytina išvada, kad apeliantė neįrodė, kad dėl turtinės padėties ji neturi galimybės šiuo metu sumokėti už pareikštą ieškinį žyminio mokesčio.

21Be to, kaip jau minėta, siekiant žyminio mokesčio atidėjimo, reikia įrodyti ir tai, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens finansinė padėtis ateityje realiai tikėtinai pasikeis taip, kad atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Tuo tarpu net ir sutikimo su apeliante dėl jos dabartinės turtinės padėties vertinimo atveju į bylą nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis iš tikrųjų gali taip pasikeisti. Tai, kad ji vykdo veiklą, dar savaime nereiškia, kad per tam tikrą laikotarpį bus sukauptos lėšos žyminio mokesčio sumokėjimui bei per artimiausią laiką apeliantės turtinė padėtis pagerės. Juo labiau, kai apeliantė teigia negalinti sumokėti žyminio mokesčio šiuo metu nepaisant ir vykdomos veiklos. Šiame kontekste pastebėtina, kad ir sumokėta žyminio mokesčio dalis (200 Eur) yra akivaizdžiai neadekvati tokią metinę apyvartą turinčiam ir šiuo metu vykdančiam ūkinę-komercinę veiklą privačiam juridiniam asmeniui apskritai bei visos mokėtino žyminio mokesčio sumos kontekste konkrečiai. Nėra įtikinami apeliantės argumentai, susiję su lėšų nesukaupimu dėl skubaus ieškinio pateikimo ryšium su ieškinio senaties termino pasibaigimu, nes iš atskirojo skundo motyvų nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad ieškinys negalėjo būti teikiamas ar bent rengiamas anksčiau dėl ne nuo pačios apeliantės priklausančių priežasčių, o ir apskritai išlieka ieškinio senaties termino atnaujinimo, esant svarbioms priežastims, galimybė. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

22Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

23Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas pasibaigė, apeliantei nustatytinas naujas terminas sumokėti 9 216 Eur žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo netenkinti apeliantės prašymo nustatyti ilgesnį terminą žyminio mokesčio sumokėjimui.

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

25Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

26Nustatyti apeliantei SKIPTON INVEST LLP terminą iki 2016 m. birželio 1 d. sumokėti žyminį mokestį už paduotą ieškinį bei pateikti pirmosios instancijos teismui sumokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus.