Byla 1-2049-865/2014

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei, dalyvaujant prokurorams Rimui Juodžiui, Sigitui Jankauskui, kaltinamajam K. F., jo gynėjai advokatei Dianai Gumbrevičiūtei - Kuzminskienei, nukentėjusiajai E. T. (dalyje posėdžių), jos advokatei Renatai Janušytei, civilinio atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovei J. Š., vertėjui Audriui Krušnai,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

3K. F., a.k. ( - ) gim. ( - ) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. ( - ), Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Vilniaus viešasis transportas“ vairuotoju, vedęs, neteistas,

4- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį,-

Nustatė

5Kaltinamasis K. F. vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2013-04-09, apie 9.03 val., Vilniuje, Vydūno g., ties Vydūno-Tolminkiemio g. sankryža esančioje visuomeninio transporto stotelėje „Tolminkiemio“, vairuodamas kelių transporto priemonę – UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priklausantį autobusą ( - ) valst. Nr. ( - ) prieš uždarydamas autobuso duris neįsitikino, kad visi keleiviai saugiai išlipo ir įlipo, ir prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, uždarė autobuso duris, kuriomis buvo prispausta į autobusą lipusi keleivė E. T., gim. 1933 m., ir pradėjo važiuoti, dėl ko E. T. parkrito ir buvo sužalota. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų E. T. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais K. F. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 punkto reikalavimus.

6Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. F. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, jog privažiavo prie stotelės, prieš jį stovėjo 47 autobusas, iš šono maršrutinis taksi. Į autobusą įlipo keletas žmonių, o jis laukė, kol išvažiuos 47 autobusas, nes jame buvo daug žmonių. Kai autobusas išvažiavo, jis nuvažiavo paskui jį, dar praleido autobusiuką. Prie durų nematė žmonių. Atsakydamas į klausimus parodė, jog tai nutiko 2013-04-09, apie 8:55 val. Vairavo 54 autobusą. Autobuso valstybinių numerių šiuo metų nepamena. Nuo Pilaitės į stotį važiavo. Žmonių autobuse buvo ne daugiau 10. „Tolminkiemio“ stotelėje viskas vyko. Mikroautobusas stovėjo jo autobuso gale. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad stotelėje stovėjo 47 autobusas ir mikroautobusas. Gale stovėjo autobusiukas, bet jis netrukdė įvažiuoti į stotelę, jį apvažiavo ir prisispaudė prie 47 autobuso. Niekas neišlipinėjo iš autobuso. Niekur nevažiuoja, kol neįsitikina saugumu. Dar pardavė bilietus, stovėjo. Priekyje 47 autobusas uždarė duris, pas jį jau seniai buvo uždarytos durys, nes buvo šalta. Į veidrodį žiūri, įsitikina saugumu. Nėra įspėjamųjų signalų, kad užsidarys durys. Kai uždarė duris, laukė, kol nuvažiuos 47 autobusas, stovėjo vietoje gal minutę. Autobusas pavažiavo ir jis nuvažiavo, maršrutinis pradėjo jį apvažinėti. Toliau nieko neįvyko, jam policijos pareigūnai pasakė, kad įvyko įvykis. Išvažiavus, jį sustabdė policija. Buvo jau nuvažiavęs tolokai, stotelės jau nebesimatė, kai sustabdė pareigūnai. Pareigūnai pasakė, kaip atsitiko. Pasakė, kad pervažiavo bobutei per kojas. Autobuse trejos durys, ketvirtos niekada neatsidaro, tai dvigubas autobusas. Jo regėjimas geras, klausa gera. Važiavo ramiai, kol nesustabdė policija. Neatsidaro ketvirtos – paskutinės durys. Prieš jį stovėjo toks pats ilgas autobusas. Sustojo tiesiai stotelėje, kitas autobusas jam netrukdė taip sustoti. Žiūrėjo, kad neužkabinti mikroautobusiuko. Kada išsitiesino išvažinėdamas, žiūri automatiškai į kairę. Prieš uždarydamas autobuso duris pažiūrėjo į veidrodį. Iš kur atsirado nukentėjusioji, nesupranta. Nieko nebuvo prie autobuso durų, kai jas uždarė. Stotelėje nebuvo žmonių. Negalėjo būti taip, kad jis galėjo nepastebėti nukentėjusiosios, nes gerai žiūrėjo. Dėl civilinio ieškinio, jis neturi tokių pajamų. Gal nukentėjusioji papuolė, bet jis prie durų nieko nematė. Turi vieną garažą, jo vertė 10 000 Lt. Butas jo tėvo. Gyvena iš uždarbio, gauna 2800-2700 Lt. Turi beveik 4 metų vaiką. Žmona dirbanti. Pats lėšų banke neturi. Yra paėmęs iš banko paskolą.

7Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji E. T. parodė, kad kaltinamojo asmeniškai nepažįsta. Balandžio 9 turėjo vykti į Karoliniškių polikliniką, į reabilitaciją, nes turėjo būti sąnario operacija. 54 autobusas vėlavo, paskui jis iš Karaliaučiaus g. labai dideliu greičiu privažiavo prie 47 autobuso, nes priešais stovėjo 47. Jis tikrai ten buvo. Dešine ranka užsikabino lipti į autobusą ir įkėlė dešinę koją, kai paskui staiga durys trenkėsi ir jis atsidūrė lauke. Prisimena, kad paskui labai staigiai autobusas pasuko į vidurį gatvės, nes jam reikėjo aplenkti 47 autobusą. Paskui, ar važiuodamas ratu užkliudė koją, nežino, nes neteko sąmonės. Į ligoninę, kai buvo atėjęs kaltinamasis, pats sakė, kad jam reikėjo aplenkti kitą autobusą. Kai atgavo sąmonę net neįsivaizdavo, kur ji guli. Batas buvo toliau, kuris dabar nenaudojamas. Pribėgo vaikinas, kojos mėsa buvo, kaip faršas, bėgo kraujas iš rankos ir iš kojos, greitoji pagalba nuvežė į ligoninę, kad išsaugoti koją. Tada skubiai atliko kojos ir rankos operaciją, ir ji išgulėjo ligoninėje du mėnesius ant nugaros. Iš pradžių lašino kraują kokias 3 dienas, statė lašelines. Visa apranga, kurią vilkėjo tą dieną, nebetinkama naudojimui. Ligoninėje su narkoze buvo 4 operacijos, koja buvo įdėta į įtvarą. Operacijos metu ėmė iš kitos kojos vietos odą ir ją persodino. Rankos pirštai irgi neatsistatė. Visą laiką buvo su sauskelnėmis, niekas jos nemaudė. Prieš išrašant iš ligoninės, medikas pamokino eiti su važiuokle, kad galėtų pirštais atsiremti ir tik po 5-10 min. Gulėti reikėdavo ant nugaros. Taip pat turi trofinę opą, kuri vis atsinaujina. Negalėjo nešioti jokių pižamų, nes lipdama į lovą turėdavo įkelti koją. Reikia taip gulėti, kad neliesti patalo, nes opa kartojasi iki šiol dėl kraujotakos sutrikimo. Dar buvo ir papildomų žaizdelių, kurios buvo nuolat gydomos, jai padeda kaimynė. Taip pat atsirado pragulos, kurias gydė namuose dar kelis mėnesius, dabar jau išgijo. Atsakydama į klausimus parodė, kad ji buvo stotelėje, kai privažiavo autobusas. Ji stovėjo ties 47 autobusu, bet kai pamatė, kad atvažiuoja jos autobusas, jai atrodo, ji ėjo prie atvažiuojančio autobuso. Laukė 54 autobuso. Staigiai iš Karaliaučiaus g. atvažiavo 54 autobusas. Mikroautobuso nematė. 54 autobusas atsistojo už 47 autobuso. Ji visuomet lipa per vidurines duris, per kurias tiksliai, negali pasakyti, nepamena. Neatsimena, ar prieš ją lipo kas į autobusą. Jai atrodo, už jos niekas nestovėjo. Nepamena, kuriuo momentu įlipinėjo. Pagal ją ant važiuojamosios kelio dalies prieš įlipant į autobusą nežengė, nes buvo nedidelis tarpelis. Įsikabino ranka ir įkėlė koją, tada trenkėsi durys, jos prasidarė ir ji atsidūrė lauke, o vairuotojas pasuko labai staigiai į vidurį gatvės. Kad staigiai pasuko, matė, o paskui neteko sąmonės. Kaip kliudė koją, nežino, bet batas nukrito toliau. Jai atrodo, autobuse buvo nedaug žmonių. Kiek žmonių buvo stotelėje, negali pasakyti. Ji bėgti negali. Nepamena, kaip priėjo prie autobuso. Tyrimo metu nurodė, kad prieš ją į autobusą įlipo 2-3 žmonės. Gali būti. Nuo šaligatvio lipo į autobusą, nes buvo labai mažas tarpas tarp šaligatvio ir autobuso. Negali pasakyti, kiek laiko buvo stotelėje. Neatsimena, ar pirko kažką tos stotelės kioske tą rytą. Prieš atvažiuojant autobusui, niekur nebuvo pasislėpusi. Jai yra priskirta socialinė darbuotoja, kuri padeda. Važiavo į Karoliniškių polikliniką dėl reabilitacijos, jai turėjo daryti kelio operaciją, todėl važiavo į reabilitaciją. Stotelėje stovėjo 47 autobusas. Kai ji lipo į autobusą, 47 autobusas jau buvo nuvažiavęs. Per vidurines autobuso duris visuomet lipa, per priekį ir galą niekada nelipa. Pagal ją, greitai nuvažiavo 47 autobusas, nes ten jau buvo susėdę žmonės. Neatsimena, kokiu atstumu iki autobuso stovėjo, kai privažiavo 54. Kiek reikėjo paeiti iki 54 autobuso, negali pasakyti. Ji stovėdama pamatė, kad dideliu greičiu privažiuoja 54 autobusas. Ji stovėjo tame sustojime ir laukė autobuso. Atstumo tarp autobusų negali pasakyti. Į 47 sulipo labai daug žmonių, kiek nepaskys, o į 54 nedaug. Pamatė, kad 54 greitai atvažiuoja, tai juo domėjosi, ji gi nesiruošė lipti į 47. Stovėjo sustojimo aikštelėje, kur stulpas. Autobusas privažiavo nedideliu tarpeliu, kai lipo, nes lipo nuo šaligatvio, nereikėjo paeiti. 47 stovėjo normaliai, kur sustojimas. Kokiu atstumu, kaip, kas stovėjo tiksliai nepamena. Kai priėjo prie autobuso, jo durys buvo atidarytos, tada įsikabino ranka į rankeną ir įkėlė koją. Lipa pro tas duris, kur yra įsikabinti baslys, paskui trenkėsi autobuso durys, vėl atsidarė ir ji atsidūrė lauke. Apie kitus įlipusius keleivius nepamena. Turbūt, reikėjo paeiti iki 54 autobuso, kiek, nepasakys. Nežino, ar ją kliudė su ratu autobusas, ar ne, nes neteko sąmonės ir liko be bato. Negali pasakyti per kurias duris lipo, ar prieš juodą „armoniką“, ar už jos. Nėra normų, kiek turi stovėti stotelėje, žiūri, kaip sulipa žmonės. Atvažiavo pagal grafiką, nevėlavo. Lipo į autobusą, įsikabino už rankenos viena ranka ir vieną koją įkėlė. Kaip jos nespaudė, - jei ranka susiūta, visur siūlės, pirštai nulaužti. 54 autobusas staigiai pasuko į vidurį kelio ir ji neteko sąmonės. Argi gali būti tokie sužalojimai nuo kritimo, puikiai žino, kad viena ranka ir koja kabinosi į autobuso vidų, o ar autobusas ją kliudė ratu, nežino. Striukė buvo labai purvina, o kokios buvo oro sąlygos, nepasakys, nepamena. Palaiko savo civilinį ieškinį. Prašo atlyginti 1973, 67 Lt turtinę žalą. Sauskelnes teko naudoti. Visą laiką jai reikia tepti „Nivea“ kremą. Kraujo spaudimo vaistai į ieškinį neįeina. Venos nebuvo paliestos. Kraujotaka sutriko. „Trentalį“ naudoja. Visą laiką geria vaistus nuo skausmo, ligoninėje leisdavo ampules, bet nuo jų paleidžia vidurius, užmigti negali, tai „Gastroval“ virškinimui gerinti. Iki šio įvykio dėl virškinimo problemų neturėjo. „Nivea“ reikia visą laiką tepti odą, iš kurios persodinta, nes oda sausėja. Neturtinės žalos prašo 40 000 litų. Jai nebetinka dantų protezai, nes neteko daug svorio, avalynės taip pat reikia ortopedinės, o kompensacija nedidelė, ir autobusu niekada nebegalės važinėti, taip pat moku socialiniai darbuotojai. Po avarijos dėl nemigos jai leido ligoninėje vaistus, bet jų pavadinimų nežino. Prašo todėl tokios neturtinės žalos, nes jai sugriuvo visas gyvenimas, nė valgyti normaliai negali. Jai reikia važinėti su taksi ir visas gyvenimas namuose kaip kalėjime. Maudytis negali viena, jai reikalingas žmogus, kad kažkas padėtų.

8Teisiamajame posėdyje civilinio atsakovo atstovė J. Š. paaiškino, jog šioje byloje nukentėjusioji yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 40 000 litų neturtinės žalos, o dėl turtinės, ją atlygina draudikas. Mano, kad ši suma per didelė, nepagrįsta, vertinat jos dydį, bei atsižvelgiant į praktiką ir bylos aplinkybių visumą. Neturtinės žalos pasekmės. Neginčija, kad nukentėjusioji išgyveno, atsižvelgiama į jos senyvą amžių, bet tik atsižvelgti į tai, negalima. Dėl fizinių pasekmių, turi nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dabartinei nukentėjusiosios būklei įtakos savijautai turi ir amžius, taip pat konkrečių problemų su kojomis ji turėjo ir anksčiau, o patyrus traumų, bloga savijauta tik paaštrėja. Dėl amžiaus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisako, kad kuo jaunesnis žmogus, tuo didesni jo poreikiai. Taigi, kuo amžius didesnis, neturtinė žala turėtų būti mažesnė. Dėl jų vairuotojo kaltės, - vairuotojo veiksmai pasireiškė neatsargumu, tačiau posėdyje pastebėjo, kad nukentėjusioji painiojasi tarp parodymų, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu ir šiandien teisme. Vairuotojo atstovė pateikė visus dokumentus, kokias pajamas asmuo gauna, kad turi šeimą, turi mažametį vaiką. Būtina atsižvelgti į kaltininko interesus, jo turtinę padėtį, kad anksčiau neteistas, nebaustas, charakterizuojamas tinkamai. Dėl neturtinės žalos, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui ši žala priskiriama nuo 2000 iki 10000 litų, todėl šis nukentėjusiosios ieškinys pernelyg didelis. Jei teismas nuspręstų priteisti didesnę sumą, pagal PZU draudimo sutartį, draudikas privalo išmokėti 5000 eurų, o jei teismas nuspręstų priteisti dar daugiau, bet kuriuo atveju, suma bus priteisiama iš darbdavio, tačiau darbdavys pagal baudžiamojo ir civilinio kodekso normas turi regreso teisę į asmenį, todėl žalą privalės atlyginti kaltininkas. Mano, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra per didelis, tai nėra turtinės nukentėjusiosios padėties pagerinimas, prašo ženkliai sumažinti ieškinį, jei teismas pripažintų, kad jų vairuotojas kaltas.

9Teisiamajame posėdyje specialistė J. M.-Č. paaiškino, kad nukentėjusiajai nustatytos plėštinės žaizdos, o joms atsirasti būdingas spaudimo ar tempimo mechanizmas, naudojant bukus paviršius, taigi, griuvimui šie sužalojimai visai nebūdingi. Dilbio sužalojimas ne tiek gilus, kiek blauzdos, didesnė tikimybė yra prispaudimo. Tyrė medicininius dokumentus, turėjo tik to įvykio dokumentus. Tai trauminiai sužalojimai. Nėra susipažinusi su nukentėjusiosios sveikatos būkle, kokia ji buvo iki eismo įvykio. Klausimų apie nukentėjusiosios sveikatos būklę iki įvykio nebuvo užduota, tai jos ambulatorinės kortelės netyrė. Nežino, ar nukentėjusioji turėjo problemų su koja anksčiau. Dėl nukentėjusiosios amžiaus taip pat nieko negali pakomentuoti, nes tai prielaida. Savo išvadą palaiko, tai tuo metu įvykusi trauma, nuo to tokie sužalojimai pas nukentėjusiąją.

10Teisiamajame posėdyje liudytoja A. M. parodė, jog kaltinamojo asmeniškai nepažįsta. Ji dirba „Lietuvos spauda“ kioske. Nukentėjusioji moteris dažnai perka laikraštį „Vakaro žinios“ ir beveik visada važiuoja į polikliniką. Tą rytą ji taip pat nusipirko „Vakaro žinias“, o paskui ji, A. M., pakėlė galvą, žiūri pradeda judėti autobusas, moteris kabo, paskui nukrenta, autobusas juda, o moteris ritasi, kaip kamuoliukas, autobusas nuvažiavo. Atsakydama į klausimus parodė, jog tiesiog žiūrėjo, kai viskas vyko. Spaudos kioskas stovi stotelėje. Labai arti kioskas nuo važiuojamosios dalies. Suoliukas su stogeliu taip pat yra netoli. Įvykis jai matėsi truputį kairiau. Nešioja akinius. Tuo metu išvažiavo iš eilės du autobusai, vienas po kito. Ji matė šį ilgą autobusą, autobuso duris, ir kaip nukentėjusioji nuo tų durų krenta. Pamatė, kaip durys lyg uždarytos, o nukentėjusiosios ranka autobuse ir paskui ji krenta. Jai atrodo, tos durys už juodos „armonikos“. Autobusas stovėjo lygiai. Autobusas stovėjo prie pat stotelės. Stotelė buvo beveik tuščia. Kaip atvažiavo šis autobusas, nematė. Mikroautobuso nematė. Ji nieko negirdėjo, tiesiog, pakėlė galvą ir pamatė vaizdą. Autobusas lėtai važiavo, norėjo išvažiuoti. Kiek buvo autobuse žmonių, negali pasakyti. Autobusas po įvykio nuvažiavo. Ji paskambino 112, iškvietė policiją, išėjo prie nukentėjusiosios, ji pasakė, kad iškviestų greitąją pagalbą. Matė uždarytas autobuso duris ir, kad moteris dar kabo. Nežiūrėjo, kur buvo nukentėjusioji prieš atvažiuojant autobusui. Ji krito kažkaip šalia autobuso, nepastebėjo ar ant šaligatvio, ar ant kelio. Kai ji po įvykio prie jos priėjo, nukentėjusioji buvo ant važiuojamosios dalies. Nukentėjusiosios paltas buvo labai išteptas, o ar ją kliudė autobusas ratu, nematė. Jai atrodo, kažkaip gal ant nugaros ji krito, bet nepamena. Nukentėjusioji visa buvo už durų, tik ranka įkišta į autobuso vidų. Į nukentėjusiosios kojas nekreipė dėmesio. Jai atrodo dešinė ranka buvo įkišta į autobuso vidų. Autobusas staigiai nesuko į vidurį gatvės, normaliai, lėtai važiavo. Jai atrodo, pirmas autobusas išvažiavo, o šitas buvo antras autobusas, jis buvo labiau į kairę pusę nuo kiosko. Stovi autobusai, paskui vienas nuvažiavo, tada kitas pradėjo važiuoti, tada pakėlė galvą. Kaip nukentėjusioji lipo į autobusą, nematė. Kol įlipo žmonės, tol stovėjo autobusas. Įlipo gal keletas žmonių, išlipančių beveik nebūna, nes tai tik antra stotelė. Autobusas stovėjo taip, kaip turi stovėti, kad įliptų žmonės. Stotelėje papuolė senutė, truputį į kairę pusę. Matė, kad autobuso durys jau uždarytos, moteris kabo ir paskui nukrenta. Moteris pati nebuvo prispausta, buvo prispausta tik jos ranka. Jei būtų prispausta visa, gal nebūtų nukritusi. Ji nematė, kad nukentėjusioji buvo prispausta, jos ranka buvo prispausta. Nukentėjusioji vaikščiodavo lėtai, mano, kad ji turėjo problemų su koja, ji visada vaikščiojo labai lėtai. Nukentėjusioji buvo apsirengusi žaliu paltu ar striuke. Moteris buvo labai aukštai, buvo įsikabinusi į autobusą. Sniego tuo metu nebuvo, buvo drėgna.

11Teisiamajame posėdyje liudytojas G. B. parodė, jog kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, nukentėjusiosios taip pat. Matė, kaip autobusas išvažinėjo iš stotelės. Jis rūkė ir matė, kad stovi moteris. Taip gavosi, kad ji nugriuvo, autobusas jau buvo išsukęs, tada jis su draugu pribėgo, kad pakelti tą moterį, pamatė, kad kažkas su jos koja, tada kažkas surėkė, kad kojos lūžis, nekeltų, kviestų greitąją pagalbą, tai jis iškvietė ir dar kažkas iškvietė greitąją pagalbą. Atsakydamas į klausimus parodė, jog prie kiosko rūkė su J. M., prie kiosko kairės pusės. Prie kiosko 2-3 metrų atstumu stovėjo, rūkė. Autobusas jau išvažinėjo, jau buvo išsukęs, jis pagalvojo, kad moteris ar paslydo, ar nukrito. Pamatė moterį, kai ji jau buvo atsisėdusi, tada pribėgo prie jos. Viskas buvo prieš pat kioską, truputį toliau nuo stotelės vidurio, kur geltona smėlio dėžė. Matė 54 atvažiavo, žmonių įlipo. Atvažiavo 54 autobusas normaliai, prisiparkavo. Lėtu greičiu įvažiavo į stotelę, prisiparkavo. Nepamena, ar buvo kokia transporto priemonė už 54 autobuso, ar prieš jį. Jam atrodo, 54 dvigubas autobusas. Įlipo daug žmonių, kad išliptų, nematė. Autobusas nuvažiavo ir pamatė, kad nukentėjusioji sėdi. Pačio įvykio, kaip moteris lipo, ar nelipo į autobusą, jis nematė. Kai moteris sėdėjo, autobusas jau išvažinėjo. Matė tik kad moteris sėdi ir iškart pribėgo. Norėjo kelti moterį, bet kažkas iš žmonių sakė, jog nelįstų, nes koja lūžusi, tada jis kvietė ir dar 2-3 žmonės iškvietė greitąją pagalbą. Nukentėjusioji sėdėjo metras ant važiuojamosios dalies. Jis nukentėjusiosios bato nematė, tik viena jos koja buvo tiesi, kita kreiva. Nukentėjusioji sėdėjo, norėjo ją pakelti, bet nekėlė. Ji nieko nekalbėjo, tik sėdėjo. Kai rūkė, matė tą moterį prie geltonos smėlio dėžės, ji stovi prieš kioksą. 54 sustojo truputį kairiau, tada eina kioskas. Moteriai reikėjo iki autobuso paeiti kokius 7-8 metrus. Autobusas buvo sustojęs, žmonės sulipo ir jis išvažinėjo. Kai pamatė nukentėjusiąją, autobusas jau išvažinėjo. Nepamena, ar prieš 54 autobusą buvo dar vienas autobusas. Pačio moters ėjimo, lipimo į autobusą nematė. Šaligatvio dangos nepamena.

12Teisiamajame posėdyje liudytojas J. M. parodė, jog kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, nukentėjusiosios irgi. Važiavo su G. B. į darbą darbintis, prie kiosko rūkė, atvažiavo 54 autobusas, ten buvo toks kalniukas prieš kioską, ar moteris pati paslydo, ar kaip, jis nematė. Kai išvažinėjo autobusas nukentėjusioji kažkaip nukrito, bet kaip, nematė. Atsakydamas į klausimus parodė, kad durys užsidarinėjo, moteris stovėjo prieš autobusą. Jis rūkė ir nukentėjusioji jam ant akių paslydo, ar kaip. Stovėjo, rūkė, nukentėjusioji jam prieš akis krito kažkaip už rato. Matė, kaip į autobusą sulipinėjo žmonės. Gal išlipančių žmonių ir buvo, bet nemano. Matė, kaip moteris krito. Tyrimo metu jo duoti parodymai teisingi. Kad prispaustų su durimis ir nukentėjusiąją temptų autobusas, tokio fakto nebuvo, nes jie iškart pribėgo ją kelti, gal keturiese kvietė greitąją pagalbą. Žiūrėjo į stotelės pusę, visą laiką nukentėjusiosios nestebėjo. Autobusas nuvažinėjo, kažkaip nukentėjusioji nukrito. Ji nukrito prieš spaudos kioską. Moteris buvo ant važiuojamosios dalies. Autobusas jau nuvažinėjo, buvo jau išsukęs priekį, moteris jau buvo už galinio rato. Matė tik kaip ji krito. Tėvui pasakė, kad matė tokį incidentą ir jam paskambino policija. Tėvas gal ir pažįsta kaltinamąjį, nežino, nes jo tėvas irgi vairuotojas. Tėvas pasakė, jog pakalbės, jog jam gali paskambinti policija. Tėvas jo išvis nieko neprašė, tik sakė, kad gali paskambinti pareigūnai ir apklausti, nes jam papasakojo, ką matė. Autobuso priekis jau buvo išsuktas ant pagrindinio kelio, kai nukentėjusioji nukrito. Jam atrodo, buvo du autobusai. Kaip jie buvo išsidėstę, nepaskys, jie abu buvo prieš jį. Neprisimena, kurioje vietoje buvo nukentėjusioji stotelėje. Sulipo žmonės ir autobusas išvažiavo, stotelėje jis stovėjo neilgai. Gal du žingsnius reikėjo paeiti nukentėjusiajai iki autobuso. Buvo uždarytos durys, nematė, kad kas būtų įkišta, kai autobusas išvažinėjo. Nematė, kad nukentėjusioji liptų į autobusą, nežino, ko ji stovėjo, gal kito autobuso laukė. Moteris stovėjo prie pat borto. Pamatė tiksliai, kai ji sėdėjo ant žemės, jau buvo važiuojamojoje dalyje. Buvo sniego kalniukas, už jo stovėjo nukentėjusioji, tas kalniukas trukdė matyti, kur ji stovėjo, ar ant šaligatvio, ar važiuojamojoje dalyje.

13Teisiamajame posėdyje liudytojas V. K. parodė, jog iš salėje esančių žmonių nieko nepažįsta, iš matymo žino tik vairuotoją (K. F.). Apie įvykį nieko nežino, nieko nematė. Išvažiavo, jis negalėjo pamatyti iš kairės vairuotojo. Jis privažiavo, ten ilga stotelė, atsistojo, autobusas įvažiavo į savo stotelę, gavosi, kad jis stovėjo iš galo, paskui pajudėjo į kairę, į antrą juostą, autobusas į savo juostą. Žmonių stotelėje buvo nelabai daug. Nukentėjusiosios nematė, neužfiksavo. Jis vairavo maršrutinį autobusiuką. Pas jį įlipo 5-6 žmonės. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad pas jį įlipo 2-3 žmonės, mažai. Yra tokia kaip „kišenė“, ten stovėjo autobusas, kaip įprastai įvažiuoja į kišenę ir stovėjo tiesiai. Autobusas stovėjo gal minutę. Autobuse buvo nelabai daug žmonių. Buvo žiema, tikslios datos nepamena. Tyrimo metu teisingai nurodė, jot tai buvo 2013-04-09, apie 9:00 val. Važiavo į stoties pusę. Tiksliai stotelės nepamena, yra mokykla šalia. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad tai „Tolminkiemio“ stotelė. Gali būti. 54 autobusas jį aplenkė, o 47 išvažiavo, pasiėmė keleivius ir išvažiavo. Arčiau jo stovėjo 54 autobusas. Išvažiuojant, jam nieko nereikėjo praleisti, reikėjo įvažiuoti iškart į antrą juostą. Jam reikėjo įvažiuoti į paprastą juostą, autobusas išvažiavo į savo juostą, jis į savo kairę juostą, niekas niekam netrukdė. Vienu metu išvažiavo.

14VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 3487/13(01): eismo įvykio metu K. F. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 36).

15Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr.478: 2013-04-09 10.40 val. atliekant K. F. medicininę apžiūrą ir jo kraujo tyrimą nustatyta, kad K. F. blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 37).

16VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 3473/13(01): eismo įvykio metu E. T. buvo blaivi, jos kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 51).

17VTMT teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2704/13(01): E. T. nustatyta daugybinės plėštinės žaizdos dešinio dilbio ir dešinės blauzdos srityse, dešinio blauzdikaulio vidinės kulkšnies atviras lūžis su pėdos panirimu, dešinės plaštakos II piršto atviras lūžis, III-IV-V pirštų vidurinių pirštakaulių lūžiai, dešinės čiurnos potrauminė kontraktūra. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2013-04-09. Vertinant dešinės blauzdos ir dešinės plaštakos sužalojimų atsiradimo galimybę atskirai, jie galėjo atsirasti tiek prispaudžianti sužalotas kūno sritis autobuso durimis, tiek ir pervažiuojant autobuso ratu. Labiau tikėtinas suspaudimo autobuso durimis mechanizmas. Blauzdos ir plaštakos pervažiavimo autobuso ratu tikimybė mažesnė, nes vienmomentinis šių skirtingų anatominių sričių traumavimas sunkiai paaiškinamas. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 54-57).

18Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta (b.l. 6-8) rasta kraujo, pridėtos fotolentelės (b.l. 9-11), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, jog autobuse, valst. Nr. ( - ) apgadinimų nėra (b.l. 12-13).

19Baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį traukiamas asmuo, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147), 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 106 punktas numato , kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti , kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Kaltinamasis K. F. savo kaltės nepripažino, nurodė, jog privažiavo prie stotelės, prieš jį stovėjo 47 autobusas, iš šono maršrutinis taksi. Į autobusą įlipo keletas žmonių, niekas neišlipinėjo, kai užsidarė durys. Prieš uždarydamas autobuso duris pažiūrėjo į veidrodį. Laukė, kol išvažiuos 47 autobusas, nes jame buvo daug žmonių. Kai autobusas išvažiavo, jis nuvažiavo paskui jį, dar praleido autobusiuką. Prie durų nematė žmonių. Nukentėjusioji E. T. parodė, jog 54 autobusas atsistojo už 47 autobuso. Įlipo keletas žmonių. Tuo metu ji dešine ranka užsikabino lipti į autobusą per vidurines duris ir įkėlė dešinę koją, kai paskui staiga durys trenkėsi ir jis atsidūrė lauke. Prisimena, kad paskui labai staigiai autobusas pasuko į vidurį gatvės, nes jam reikėjo aplenkti 47 autobusą. Paskui, ar važiuodamas ratu užkliudė koją, nežino, nes neteko sąmonės. Liudytoja A. M. parodė, jog kai ji, A. M., pakėlė galvą, pamatė kaip pradeda judėti autobusas, moteris kabo, paskui nukrenta, autobusas juda, o moteris ritasi, kaip kamuoliukas, autobusas nuvažiavo. Pamatė, kaip durys lyg uždarytos, o nukentėjusiosios ranka autobuse ir paskui ji krenta. Moteris pati nebuvo prispausta, buvo prispausta tik jos ranka. Jos kioskas labai arti nuo važiuojamosios dalies. Liudytojas G. B. parodė, jog matė, kaip autobusas išvažinėjo iš stotelės. Jis rūkė ir matė, kad stovi moteris. Taip gavosi, kad ji nugriuvo ar paslydo, autobusas jau buvo išsukęs, tada jis su draugu pribėgo, kad pakelti tą moterį, pamatė, kad kažkas su jos koja, tada kažkas surėkė, kad kojos lūžis, nekeltų, kviestų greitąją pagalbą, tai jis iškvietė. Pamatė moterį, kai ji jau buvo atsisėdusi, tada pribėgo prie jos. Pačio įvykio, kaip moteris lipo, ar nelipo į autobusą, jis nematė. Kai moteris sėdėjo, autobusas jau išvažinėjo. Matė tik kad moteris sėdi ir iškart pribėgo. Nukentėjusioji sėdėjo metras ant važiuojamosios dalies. Liudytojas J. M. parodė, jog atvažiavo 54 autobusas, ten buvo toks kalniukas prieš kioską, ar moteris pati paslydo, ar kaip, jis nematė. Kai išvažinėjo autobusas nukentėjusioji kažkaip nukrito, bet kaip, nematė. Durys užsidarinėjo, moteris stovėjo prieš autobusą. Jis rūkė ir nukentėjusioji jam ant akių paslydo, ar kaip. Stovėjo, rūkė, nukentėjusioji jam prieš akis krito kažkaip už rato. Matė, kaip į autobusą sulipinėjo žmonės. Gal išlipančių žmonių ir buvo, bet nemano. Matė, kaip moteris krito. Kad prispaustų su durimis ir nukentėjusiąją temptų autobusas, tokio fakto nebuvo, nes jie iškart pribėgo ją kelti, gal keturiese kvietė greitąją pagalbą. Žiūrėjo į stotelės pusę, visą laiką nukentėjusiosios nestebėjo. Autobusas nuvažinėjo, kažkaip nukentėjusioji nukrito. Ji nukrito prieš spaudos kioską. Moteris buvo ant važiuojamosios dalies. Autobusas jau nuvažinėjo, buvo jau išsukęs priekį, moteris jau buvo už galinio rato. Matė tik kaip ji krito. Liudytojas V. K. parodė, jog jis privažiavo, ten ilga stotelė, atsistojo, autobusas įvažiavo į savo stotelę, gavosi, kad jis stovėjo iš galo, paskui pajudėjo į kairę, į antrą juostą, autobusas į savo juostą. Žmonių stotelėje buvo nelabai daug. Nukentėjusiosios nematė, neužfiksavo. Jis vairavo maršrutinį autobusiuką. Iš specialisto išvados matyti, jog nukentėjusiajai Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai galėjo atsirasti tiek prispaudžianti sužalotas kūno sritis autobuso durimis, tiek ir pervažiuojant autobuso ratu. Labiau tikėtinas suspaudimo autobuso durimis mechanizmas. Blauzdos ir plaštakos pervažiavimo autobuso ratu tikimybė mažesnė, nes vienmomentinis šių skirtingų anatominių sričių traumavimas sunkiai paaiškinamas. Apklausta specialistė paaiškino, jog nukentėjusiajai nustatytos plėštinės žaizdos, o joms atsirasti būdingas spaudimo ar tempimo mechanizmas, naudojant bukus paviršius, taigi, griuvimui šie sužalojimai visai nebūdingi. Dilbio sužalojimas ne tiek gilus, kiek blauzdos, didesnė tikimybė yra prispaudimo. Taigi, nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojos A. M. parodymai, kuri aiškiai prieš save matė, kaip moters ranka kabo prispausta tarp autobuso durų, specialisto išvados duomenys, pateiktas specialistės paaiškinimas. Pats kaltinamasis įvykio nepastebėjo, pats patvirtino, jog tik jam nuvažiavus toliau ir sustabdžius policijos pareigūnams, sužinojo kas nutiko. Liudytojai G. B., J. M., V. K. paties momento, kaip moteris įlipinėjo į autobusą nematė. Taigi, iš to, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis K. F. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo K. F. nusikalstama veika baigta, neatsargi, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį. Savo veiksmais kaltinamasis K. F. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 punkto reikalavimus.

20Kaltinamojo K. F. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

21Nukentėjusioji E. T. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 42178,60 Lt žalą. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog kadangi autoįvykis įvyko kaltinamajam vykdant darbines pareigas UAB „Vilniaus viešasis transportas“, dėl to kaltinamojo darbdaviui UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kyla deliktinė atsakomybė atlyginti nukentėjusiajai turtinę ir neturtinę žalą, kiek ji viršija pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su draudimo kompanija „PZU Lietuva“ priklausančią draudimo išmoką. Žalą draudimo išmokos ribose – 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100000 eurų dėl žalos turtui privalo atlyginti draudikas. Civiliniame ieškinyje išvardijami nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, kurie konstatuoti specialisto išvada. Nurodoma, kad kaip matyti iš 2013-11-06 UAB „Šeimos gydytojas“ siuntimo bei išrašo, dėl patirtų sužalojimų bei traumos, nukentėjusiajai rekomenduota bent kartą dienoje keisti pleistrus, naudoti tvarsčius su šaltalankio aliejumi, naudoti odos priežiūrai skirtus kremus, žaizdas plauti fiziologiniu tirpalu. Analogiškos rekomendacijos pateiktos taip pat 2014-02-26 apžiūros metu. Civiliniame ieškinyje pažymima, kad prabėgus daugiau kaip vieneriems metams po nelaimingo atsitikimo, nukentėjusioji vis dar jaučia pasekmes, susijusias su sveikatos pablogėjimu. Jai neseniai atlikta odos persodinimo operacija, žaizdos sunkiai gyja, dėl to toliau rekomenduotas gydymas medikamentais, pertvarstymai, tvarstymai elastiniu bintu. Tai patvirtina 2014-06-02 VšĮ „Šeškinės poliklinika“ išrašas iš medicininių dokumentų. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog nukentėjusioji nuo 2013-06-03 iki 2013-10-15 iš vaistinių UAB „Nemuno vaistinė“, UAB „Gintarinė vaistinė“, UAB Eurovaistinė pirko įvairius medikamentus, už kuriuos sumokėjo viso 254,53 Lt Tai patvirtina fiskaliniai kvitai, nurodomi numeriai. Nukentėjusioji laikotarpiu nuo 2013-04-22 iki 2013-08-13 iš vaistinių UAB „Nemuno vaistinė“, UAB „Gintarinė vaistinė“ pirko sauskelnes suaugusiems, už kuriuos sumokėjo 771,59 Lt. Tai patvirtina fiskaliniai kvitai, nurodomi numeriai. Nukentėjusioji laikotarpiu nuo 2013-06-19 iki 2013-09-10 iš prekybos centrų UAB „Kosmelita“, UAB „Maxima“ pirko odos priežiūros priemones, už kurias sumokėjo viso 98,93 Lt. tai patvirtina fiskaliniai kvitai, numeriai nurodomi. Nukentėjusioji 2013-07-17 pirko iš AB „Ortopedijos technika“ masažuoklį plaštakai, už kurį sumokėjo 18 Lt, nurodomas kvito numeris. Nukentėjusioji laikotarpiu nuo 2014-02-28 iki 2014-06-09 iš vaistinių UAB „Nemuno vaistinė“, UAB „Norfos vaistinė“, UAB Eurovaistinė, UAB „Ramunėlės vaistinė“, UAB BENU vaistinė Lietuva, prekybos centrų UAB „Drogas“, UAB „Maxima“ pirko įvairius medikamentus, skirtus patirtos traumos gydymui, taip pat odos priežiūros priemones, už kurias sumokėjo 510,39 Lt. Tai patvirtina fiskaliniai kvitai, nurodomi numeriai. Nukentėjusioji nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos kreipiasi į BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centrą, prašydama suteikti pagalbos į namus paslaugas. Šios paslaugos susijusios su patirtos traumos gydymu. Viso nukentėjusioji sumokėjo 375,69 Lt. Tai patvirtina pinigų priėmimo kvitai, nurodomi numeriai. Nukentėjusioji laikotarpiu nuo 2014-06-12 iki 2014-07-07 iš vaistinės UAB „Nemuno vaistinė“ įsigijo medikamentų, skirtų patirtos traumos bei nuo to kilusioms pasekmėms gydyti, už kuriuos sumokėjo viso 117,08 Lt. Tai patvirtina fiskaliniai kvitai, nurodomi numeriai. Ieškinyje nurodoma, jog kadangi dėl patirtos traumos nukentėjusiajai sunku judėti, ji savarankiškai negali naudotis viešuoju transportu ar kita transporto priemone, dėl to nukentėjusioji priversta naudotis taksi teikiamomis paslaugomis. Kaip matyti iš kvitų, nukentėjusioji važiavo taksi automobiliu į teismo posėdį 2014-07-02, viso sumokėjo 32,39 Lt. Taigi, nurodoma, jog nukentėjusioji patyrė viso 2178,60 Lt turtinę žalą, susijusią su gydymo išlaidomis. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog šią žalą turėtų atlyginti draudimo kompanija „PZU Lietuva“. Dėl neturtinės žalos- vidurinių pirštakaulių lūžio, dešinio dilbio ir dešinės blauzdos dauginės plėštinės žaizdos dešiniojo raktikaulio petinio galo lūžio, nukentėjusioji iki šiol jaučia neigiamas pasekmes. Vargina stiprus dešinės kojos skausmas, negali normaliai valdyti dešinės plaštakos II-IV pirštų, nes šių pirštų jėga yra sumažėjusi. Dėl to neretai tenka jai vartoti analgetikus, kad numalšintų skausmą. Ieškinyje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji dėl patirtos traumos autoįvykio metu ne tik, kad negali normaliai vaikščioti, pastovi prie aukštos vaikštynės, bet ir susiduria su didelėmis apsitarnavimo problemomis: būtina pagalba padedant atsikelti iš lovos, rengiantis, asmens higienoje, tualete ir vonioje. Dėl šių priežasčių nukentėjusiajai reikalinga nuolatinė priežiūra, dėmesys, nes elementariausių veiksmų ji nebepajėgia atlikti savarankiškai. Pažymėtina, kad praėjo gana ilgas laiko tarpas, tačiau patirtos traumos pasekmės juntamos iki šiol. Nors po patirtos traumos ir buvo paskirtos reabilitacijos procedūros - kineziterapija, ergo terapija, masažas, fizioterapija, tačiau šių priemonių nepakako, kad nukentėjusioji visiškai pasveiktų. Dėl to reikalingas tęstinis reabilitacinis gydymas. Nukentėjusiosios gyvenimo kokybė stipriai suprastėjo dėl autoįvykio metu patirtų kūno traumų. Ji iki to įvykio nebuvo patyrusi rimtesnių traumų, dėl to patyrė emocinį sukrėtimą. Per kelis mėnesius jai buvo atliktos kelios operacijos, buvo persodinta oda, gydymo procesas buvo ilgas ir varginantis - kadangi gydantis ligoninėje galėjo gulėti tik lovoje, nukentėjusioji turėjo nuolatos būti su sauskelnėmis. Atsižvelgiant į garbų nukentėjusios amžių (80 m.), patirtą emocinį sukrėtimą, atliktas operacijas bei ilgą reabilitacijos procesą, kuris nebuvo visiškai rezultatyvus, visą šį laikotarpį nukentėjusiąją kamavo neigiamos nuotaikos, emocinė depresija. Žinoma, dėl ribotos galimybės savarankiškai vaikščioti, juntamų skausmų sumažėjo bendravimo galimybės - nukentėjusioji pati negali aplankyti artimųjų, draugių, kas iki patirto autoįvykio buvo visiškai įprasta. Ieškinyje pažymima, jog nukentėjusioji dėl patirtos traumos išgyveno dvasinį sukrėtimą. Kiekvieną kartą jaučiasi taip, tarsi kiekvieną dieną nelaimingą įvykį išgyventų iš naujo. Dėl šių priežasčių nukentėjusioji patyrė 40 000 Lt neturtinę žalą. Draudimo kompanija „PZU Lietuva" turi atlyginti 17,264 Lt neturtinę žalą (5000 Eurai 3,4528 Lt = 17,264 Lt), o atsakovas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ likusią dalį, t.y. 22,736 Lt. Taigi, nukentėjusioji prašo priteisti 2178,60 Lt (du tūkstančius septyniasdešimt aštuonis Lt 60 ct) turtinės žalos iš atsakovo draudimo kompanijos „PZU Lietuva", priteisti 40000,00 Lt (keturiasdešimt tūkstančių Lt) neturtinės žalos, priteisiant 17,264 Lt iš atsakovo draudimo kompanijos „PZU Lietuva", o iš atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas" - 22,736 Lt; priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovų UAB „Vilniaus viešasis transportas" ir draudimo kompanijos „PZU Lietuva", priteisti iš kaltinamojo su antrine teisine pagalba susijusias išlaidas.

22Civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė raštą, kuriame nurodė, kad transporto priemonės ( - ) valst. Nr. ( - ), valdytojo civilinė atsakomybė 2013 m. balandžio 9 d. kelių eismo įvykio metu privalomuoju draudimu buvo drausta UAB DK „PZU Lietuva", draudimo sutarties AYAS Nr. 8408076. Vadovaujantis nurodyta draudimo sutartimi, LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu Nr. IX-378 (2007- 06-11 d. redakcija) bei 2008 m. vasario 13 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, UAB DK „PZU Lietuva" įpareigota išmokėti draudimo išmoką žalos, dėl kurios padarymo kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, atlyginimui. Pažymėtina, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, o ne deliktinė, taigi draudimo kompanija atsako tik prisiimtų įsipareigojimų ribose, jos pareiga išmokėti draudimo išmoką kyla draudimo sutarties pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-12-29 Transporto priemonių vaidytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje AC-34-1, paskelbtoje Teismų praktikoje Nr. 34, publikuotoje 2011-05-20, yra nurodęs, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, dėl kurio transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė, draudiko kaip skolininko statusas grindžiamas ne civilinės deliktinės atsakomybės teisiniais santykiais, o sutartiniais privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiais. Draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiam reiškia sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš privalomai sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties vykdymą. Tai reiškia, kad atsakingam draudikui netaikomas visiškas žalos atlyginimo principas, kuris yra deliktinės civilinės atsakomybės pagrindas. Pateiktu patikslintu civiliniu ieškiniu E. T. reikalauja iš UAB DK „PZU Lietuva" priteisti 2.178,60 Lt turtinės žalos ir 17.264,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o iš atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas" 22.736,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. UAB DK „PZU Lietuva" informuoja, kad papildomai įvertinus prie patikslinto ieškinio pridėtus turėtos žalos faktą ir dydį patvirtinančius dokumentus, buvo apskaičiuota papildoma 25,93 Lt dydžio draudimo išmoka pateiktoms papildomoms gydymo išlaidoms atlyginti bei papildoma 32,39 Lt dydžio draudimo išmoka kelionėms į teismą atlyginti. Rašte nurodoma, jog vadovaujantis LR CK 6.247 straipsnio reikalavimais, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su atsakingo už žalos padarymą asmens neteisėtais veiksmais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (patvirtintos LR Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122) 7 punktu, nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus ir vadovaudamasis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teismo medicininės ekspertizės komisijos ar nepriklausomų ekspertų išvadomis apie sužalojimo pobūdį ir (ar) žalos dydį, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašais apie sužalojimo pobūdį, sveikatos būklę ir sveikatai gražinti reikiamu gvdymo metodu, procedūrų ir priemonių būtinumą, taip pat kitais gautais dokumentais apie sužalojimo aplinkybes, pobūdį ir žalos dydį. Tai reiškia, jog yra atlyginamos tik tos išlaidos, kurios susijusios su eismo įvykio metu patirtos traumos gydymu, tačiau atsakingas draudikas neturi pagrindo apmokėti už medikamentus, kurie skirti kitų ligų gydymui, o būtent, pagal papildomai pateiktus mokėjimo kvitus nėra atlyginamos išlaidos už vaistus širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti (trental) (19,22 Lt), vaistus virškinimui gerinti ir gerąsias žarnyno bakterijas (59,55 Lt), už maisto papildus (šaltalankių aliejus) (21,38 Lt), kadangi jų vartojimas nėra susijęs su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu. Be to, E. T. savo patikslintame civiliniame ieškinyje nenurodo, kaip jos turėtos išlaidos BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centrui turėjo įtakos jos sveikatos būklės po eismo įvykio atstatymui. Ieškinyje bei mokėjimo kvituose nėra nurodyta, kokias paslaugas jai teikė minėtas centras ir kokiu tikslu. Atsižvelgiant į tai, civilinės ieškovės prašomos priteisti išlaidos minėto centro paslaugoms atlyginti negali būti pripažintos būtinomis bei pagrįstomis, todėl neatlygintinos. Civilinis atsakovas nurodo, kad nustačius transporto priemonės ( - ) valst. Nr. ( - ), valdytojo visišką civilinę atsakomybę dėl E. T. patirtos turtinės žalos, UAB DK „PZU Lietuva" sutinka išmokėti 1.344,57 Lt (933,97 Lt + 384,67 Lt + 25,93 Lt) draudimo išmoką nukentėjusios pagrįstoms gydymo išlaidoms atlyginti ir 32,39 Lt draudimo išmoką nukentėjusios pagrįstoms kelionės į teismą išlaidoms atlyginti, t.y. iš viso 1.376,96 Lt turtinės žalos atlyginimui. Turimais duomenimis nukentėjusioji E. T. civiliniu ieškiniu reikalauja 40.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra vienareikšmiškai laikomasi pozicijos, kad svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (LAT 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Tai reiškia, kad pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Teismų praktikoje konstatuojama, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams (LAT2008-04-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2008). Pažymima, jog nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas (LAT 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013). Tuo pačiu pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo naujausioje praktikoje yra pasisakęs, kad nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydi, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat i sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais. Pabrėžtina, jog vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir j pagristus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra - papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žala padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes (LAT 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013). Taip pat UAB DK „PZU Lietuva" atkreipia dėmesį į tai, kad LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas aiškiai numato draudiko atsakomybės ribas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 1000 000 eurų dėl žalos turtui (11 str. 1 d.). Vadinasi, draudiko atsakomybė atlyginant eismo įvykio metu nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtą neturtinę žalą yra ribojama 5000 eurų suma (17.264,00 Lt). Civilinis atsakovas nurodo, kad nustačius transporto priemonės ( - ) valst. Nr. ( - ), valdytojo visišką civilinę atsakomybę dėl E. T. patirtos neturtinės žalos, UAB DK „PZU Lietuva“ sutinka išmokėti visą 17.264,00 Lt dydžio draudimo sumą nukentėjusiosios neturtinei žalai atlyginti.

23Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Priteistina atlyginti nukentėjusiosios nurodyta turtinė 2178,60 Lt žala. Nukentėjusioji senyvo amžiaus, ieškinyje minimi medikamentai pirkti laikotarpiu po įvykio, nukentėjusioji patyrė daugybines plėštines žaizdas dešinio dilbio ir dešinės blauzdos srityse, dešinio blauzdikaulio vidinės kulkšnies atvirą lūžį su pėdos panirimu, dešinės plaštakos II piršto atvirą lūžį, III-IV-V pirštų vidurinių pirštakaulių lūžius, dešinės čiurnos potrauminę kontraktūrą, taigi pateisinamos ir pirktos odos priežiūros priemonės, taip pat vaistai širdies veiklai gerinti, kadangi žmogaus sveikata yra vientisas dalykas ir patirtos traumos gali įtakoti ir širdies darbą. Be to, nukentėjusioji turtinei žalai pagrįsti prideda kvitų kopijas. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimo teismas atsižvelgia į kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t.y. į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Priteisiant neturtinę žalą įvertinama nusikalstama veika – neatsargi, pasekmės – nesunkus sveikatos sutrikdymas, atsižvelgiama į turtinės žalos dydį, kaltininko materialinę padėtį – dirbantis vairuotoju (atlyginimas nėra didelis), turi šeimą, turi nepilnametį vaiką, bei atsižvelgiama į susiklosčiusią teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo klausimais. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajai priteistina atlyginti 10 000 Lt neturtinės žalos. Tiek turtinė, tiek neturtinė žala priteistina atlyginti iš draudimo bendrovės.

24Prašymas atlyginti turėtas teisinės pagalbos išlaidas atmestinas, nes kitaip būtų eliminuota nemokamos valstybinės teisinės pagalbos teikimo prigimtis.

25Skirdamas bausmę kaltinamajam K. F. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį: veika neatsargi, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pažeisti du Kelių eismo taisyklių punktai, veika baigta. Atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamojo K. F. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į civilinio ieškinio dydį, padarytą žalą. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: išsilavinimas vidurinis, šiuo metu dirba autobuso vairuotoju, vedęs, vaikui tuoj bus 4 m., gyvena su šeima, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 43, 44, 46), administracine tvarka už KET pažeidimus nebaustas (b.l. 41), neteistas (b.l. 40). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam tikslinga skirti baudą.

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

Nutarė

27pripažinti K. F. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 15 MGL (1950 Lt) 564 EUR bauda.

28Nukentėjusiosios E. T. civilinį ieškinį, kuriuo prašoma atlyginti 42178,60 Lt žalą tenkinti iš dalies ir priteisti atlyginti nukentėjusiosios E. T. naudai 2178,60 Lt iš UAB DK „PZU Lietuva“ turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos.

29Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

30Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

31Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Jeigu teismas nenustatė laikotarpio, bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

32Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

33Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

34Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

35Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje... 3. K. F., a.k. ( - ) gim. ( - ) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. ( -... 4. - kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį,-... 5. Kaltinamasis K. F. vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo... 6. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. F. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos... 7. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji E. T. parodė, kad kaltinamojo... 8. Teisiamajame posėdyje civilinio atsakovo atstovė J. Š. paaiškino, jog... 9. Teisiamajame posėdyje specialistė J. M.-Č. paaiškino, kad nukentėjusiajai... 10. Teisiamajame posėdyje liudytoja A. M. parodė, jog kaltinamojo asmeniškai... 11. Teisiamajame posėdyje liudytojas G. B. parodė, jog kaltinamojo asmeniškai... 12. Teisiamajame posėdyje liudytojas J. M. parodė, jog kaltinamojo asmeniškai... 13. Teisiamajame posėdyje liudytojas V. K. parodė, jog iš salėje esančių... 14. VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 3487/13(01):... 15. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas... 16. VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 3473/13(01):... 17. VTMT teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2704/13(01): E. T. nustatyta... 18. Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo... 19. Baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį... 20. Kaltinamojo K. F. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių... 21. Nukentėjusioji E. T. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti... 22. Civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė raštą, kuriame nurodė,... 23. Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Priteistina atlyginti... 24. Prašymas atlyginti turėtas teisinės pagalbos išlaidas atmestinas, nes... 25. Skirdamas bausmę kaltinamajam K. F. teismas atsižvelgia į nusikalstamos... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais,... 27. pripažinti K. F. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 28. Nukentėjusiosios E. T. civilinį ieškinį, kuriuo prašoma atlyginti 42178,60... 29. Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo... 30. Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos... 31. Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą sumokant... 32. Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos... 33. Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai... 34. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją... 35. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...