Byla 2A-1734-881/2013

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-102-231/2012 pagal ieškovo UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos aktų bei reikalavimų nugriauti statinius panaikinimo, tretieji asmenys – Trakų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. gegužės 2 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-110502-00063, 2011 m. gegužės 2 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-110502-00064, 2011 m. gegužės 9 d. reikalavimą Nr. REI-00-110509-00063, 2011 m. gegužės 9 d. reikalavimą Nr. REI-00-110509-00064. Nurodė, kad ginčas su atsakovu kilo dėl rekonstruotų lieptų, kurie buvo pastatyti 1959 metais įsteigus Žalgirio jachtklubą, esantį ( - ). 2011 m. vasario 22 d. UAB „Renova“ nustatė, kad ieškovo valdomi kiemo statiniai – lieptai, yra visiškai susidėvėję – plieninės ir geležinės lieptelių laikančiosios konstrukcijos yra stipriai pažeistos korozijos, dangos konstrukcijos (medinės lentos) yra visiškai supuvę ir netinkamos naudojimui, todėl lieptai negali būti naudojami, yra avarinės būklės, sunykusias konstrukcijas tikslinga pakeisti naujomis. Ieškovo užsakymu UAB „Renova“ parengė supaprastintą lieptelių rekonstrukcijos (remonto) projektą, kuriam pritarė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracijos ir įmonių, išduodančių prisijungimo sąlygas, atstovai. Su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija projekto derinimas atliktas nebuvo. Ieškovas 2011 m. kovo 29 d. raštu kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad jo valdomi Galvės ežere esantys lieptai yra avarinės būklės ir yra remontuojami, taip pat pateikė UAB „Renova“ projektą. Trakų istorinio nacionalinio parko atstovai 2011 m. kovo 23 d. ir 2011 m. balandžio 29 d. patikrino bei aktuose Nr. FAK-641 ir FAK – 1163 nustatė, kad Galvės ežero akvatorijoje prie ( - ) yra statomi du lieptai, 2011 m. kovo 15 d. raštu Nr. S-(3.24)-117 informavo atsakovą apie galimai neteisėtas statybas Galvės ežero pakrantėje. Atsakovas 2011 m. gegužės 2 d. pateikė ieškovui du savavališkos statybos aktus Nr. SSA-00-110502-00063 ir Nr. SSA-001-110502-00064, kuriais sustabdė ginčo lieptų remonto darbus. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-110502-00063 nustatė, kad savavališkai pastatytas lieptas, kurio ilgis nuo kranto linijos 23,35 m., plotis – 1,60 m., užimamas plotas – 37,36 m2, savavališkos statybos akte SSA-001-110502-00064 – liepto ilgis nuo kranto linijos – 26,30 m, užimamas plotas – 63,84 m2. Atsakovas 2011 m. gegužės 9 d. sustabdytos statybos patikrinimo aktais Nr. SSP-00-110509-00010 ir SSP-00-110509-00011 nustatė, kad neva neteisėtos statybos priežastys nėra pašalintos ir 2011 m. gegužės 9 d. reikalavimais Nr. REI-00-110509-00063 ir Nr. REI-00110509-00064 įpareigojo ieškovą ne vėliau kaip iki 2011 m. lapkričio 2 d. nugriauti statinį (ginčo lieptus) ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovas su šiais reikalavimais nesutiko, tvirtino, kad ginčo lieptų remontui buvo parengtas supaprastintas projektas, kuris yra prilygintinas statybą leidžiančiam dokumentui, ir atsižvelgiant į supaprastinto projekto sprendinius, remontuojamų lieptų duomenys (matmenys) nebuvo keičiami, todėl laikytina, kad ginčo lieptai nebuvo rekonstruojami statant didesnius statinius nei buvo avariniais tapę lieptai iki tariamai neteisėtų statybų pradžios.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Renova“ parengtas likvidavimo projektas nėra suderintas ir patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, nes derinimo žymės matomos tik ant topografinės nuotraukos, kurios patvirtinimas ir suderinimas nėra statybos teisėtumą patvirtinantis dokumentas. Ieškovas savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka suderinto projekto bei statybą leidžiančio dokumento vykdė ginčo lieptų statybos darbus. Pastatyti lieptai, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi, yra laikomi naujo statinio statyba, o statytojas, norėdamas vykdyti aptartus darbus, privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p.). Be to, savavališkos statybos aktai ir reikalavimai yra administraciniai aktai, kurių apskundimui nustatytas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju savavališkos statybos aktai surašyti 2011 m. gegužės 2 d., o reikalavimai 2011 m. gegužės 9 d., taigi, vadovaujantis sutrumpinto 1 mėnesio ieškinio senaties terminu, savavališkų statybos aktų apskundimo terminas baigėsi 2011 m. birželio 2 d., o reikalavimų – 2011 m. birželio 9 d., ieškovas ieškinį dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo teismui pateikė 2011 m. birželio 17 d., t. y. praleidęs sutrumpintą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D l-812 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.0107:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nuostatas ginčo liepteliai yra priskirtini nesudėtingiems statiniams, todėl pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą nesudėtingo statinio statybai reikalingas supaprastintas statybos projektas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 Statybą leidžiantys dokumentai“ VII skirsnio 31 dalimi, jei statytojas atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nustatytus reikalavimus, pateikti visi privalomi dokumentai, statinio projektas atitinka nustatytus reikalavimus ir nėra kitų svarbių priežasčių nepritarti statinio projektui, įgalioti valstybės tarnautojai šio projekto antraštiniame lape uždeda spaudą su įrašu „Pritariu“ ar padaro šį įrašą, uždeda asmens spaudą, pasirašo ir nurodo datą, o kituose lapuose (brėžiniuose, teksto lapuose) uždeda asmens spaudą, pasirašo ir nurodo datą. UAB „Renova“ 2011 m. vasario 22 d. parengto supaprastinto lieptelių rekonstrukcijos (remonto) projekto derinimo žymos matomos tik ant vienos topografinės nuotraukos, todėl toks derinimas neatitinka Lietuvos Respublikos Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ VII skirsnio 31 dalies reikalavimų.

9Teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją dėl prieplaukų (tiltelių) kapitalinio remonto projekto suderinimo, tačiau Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 2011 m. kovo 22 d. raštu Nr. S-(3.6.)-136 ir 2012 m. vasario 20 d. raštu Nr. S-(3.6)-99 atsisakė derinti jiems pateiktą techninį projektą „Jachtklubo prieplaukos tiltelių (kapitalinis) remontas“.

10Pagal Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos, reg. Nr. 110792000003, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ ir paskelbtos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“, 3 priedo lentelės „Likviduotinos poilsio įstaigos“ sprendinius, Vilniaus centrinis jachtklubas, priklausantis „Žalgirio“ tarybai, yra likviduotinas, o pagal minimo dokumento skyriaus „Trakų istorinio nacionalinio parko zonos“ skirsnio „Konservacinė zona“ 2 dalies 2.7. punkto sprendinius patenka į Galvės ežero hidrografinio draustinio teritoriją ir gali būti tvarkoma tik pagal specialius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka. 2010 m. vasario 9 d. Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, atsižvelgiant į minėtą Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą, minėti ginčo liepteliai apskritai neturi būti renovuojami ar atstatomi.

11Be to, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 punkte nurodyta, kad kai numatoma statyti ar rekonstruoti statinį ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype, statinio statybai privaloma turėti rašytinį sklypo savininko ar valdytojo sutikimą. Šio dokumento 50 punkte nurodyta, kad statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, visais atvejais privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalimi, laikomas statybą leidžiančiu dokumentu, tačiau iš prie bylos pridėtos medžiagos matyti, kad rašytinio valstybinės žemės patikėtinio sutikimo nėra.

12Teismas taip pat nurodė, kad savavališkų statybos aktų apskundimo terminas turėjo baigtis 2011 m. birželio 2 d., o reikalavimų – 2011 m. birželio 9 d., ieškovas ieškinį dėl savavališkos statybos aktų ir reikalavimų panaikinimo teismui pateikė 2011 m. birželio 30 d.. Ieškovas nenurodė jokių minėto ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių ir neprašė šio termino atnaujinti. Byloje duomenų, iš kurių galima daryti išvadą, kad vieno mėnesio ieškinio senaties terminas ginčyti minėtus savavališkos statybos aktus ir reikalavimus praleistas dėl svarbių priežasčių, taip pat nėra. Taigi teismas padarė išvadą, kad ieškovas turėjo realias galimybes į teismą kreiptis dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo per įstatymo nustatytą terminą, tačiau įstatymo numatytais terminais savo teisės kreiptis teisminės gynybos nerealizavo. Kadangi ieškovo reikalavimui ieškinio senaties terminas pasibaigė, byloje nenustatyta aplinkybių ieškinio senaties termino atnaujinimui, teismas ieškovo reikalavimą atmetė ( CK 1.131 str. 1 d.), atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.).

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Ieškovas UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

151. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ numato jachtklubo poilsiavietės likvidavimą, tačiau nėra nustatyta jokių ribojimų ieškovui valdyti ir naudotis valdomu turtu. Taigi minėto Vyriausybės nutarimo nuostatos yra taikomos ne jachtklubui, o Žalgirio jachtklubo poilsiavietei.

162. Apeliantas prašė teismo apginti jo kaip savininko teises į statinius, tačiau teismas šio apelianto reikalavimo nepaisė ir neteisėtai apribojo apelianto teisę tvarkyti jam nuosavybės teise priklausančius lieptus. Ribojant apelianto teisę rekonstruoti jam nuosavybės teise priklausančius lieptus buvo pažeista, t. y. neteisėtai apribojama apelianto nuosavybės teisė, kadangi tokiam ribojimui nebuvo jokio pagrindo, kuris CK numatytas kaip tinkamas, be to, sprendime buvo netinkamai įvertintos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu teismas apelianto nuosavybės teisės ribojimą pripažino teisingą.

173. Nagrinėjamu atveju kapitalinis remontas buvo atliekamas ne ant valstybinės žemės, o ant liepto, kuris pastatytas Galvės ežere. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju yra taikoma STR 21.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 punkto nuostata, įpareigojanti gauti Nacionalinės žemės tarnybos suderinimą.

184. Teismas pernelyg formaliai vertino tai, kad nėra gautas Trakų istorinio nacionalinio parko sutikimas lieptų kapitaliniam remontui. Teismas sprendime tinkamai nevertino apelianto argumento, kad lieptų kapitaliniam remontui pritarė Trakų rajono savivaldybė bei Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

195. Teismas neįvertino to, kad remontuojamų lieptų duomenys nebuvo keičiami. Taigi darytina išvada, kad ginčo lieptai buvo remontuojami, o ne statomi nauji vietoje senų.

206. Teismas nesprendė dėl savavališkos statybos aktų surašymo pagrįstumo. Abiejuose ginčijamuose aktuose nurodyta statybos rūšis yra naujo statinio statyba, tačiau apeliantas pabrėžė, kad sustabdyti remonto darbai buvo vykdomi vietoje, kurioje buvo statinių – avarinės būklės lieptai, kuriuos buvo būtina remontuoti. Minėti duomenys abiejuose ginčijamuose aktuose nėra nurodyti, todėl apeliantas ieškinyje pagrįstai kelia jų surašymo pagrįstumo faktą.

217. Teismas nevertino argumento, jog ginčijami aktai surašyti nesilaikant reikalaujamos formos reikalavimų.

228. Teismas nepasisakė dėl to, jog siekis atkurti buvusią iki remonto padėtį yra nelogiškas.

239. Teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatas ir pripažino, kad ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškinys šioje byloje (kaip skundas pagal ABTĮ nuostatas) buvo paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau šis apelianto skundą grąžino kaip neteismingą administraciniam teismui. Terminas ieškiniui šioje byloje pateikti nėra laikomas ieškinio senaties terminu. Jeigu vis dėlto teismas nuspręstų, kad ieškinio senaties institutas yra taikytinas ir šio ginčo atveju, terminas atnaujintinas, nes praleistas dėl svarbių priežasčių.

24Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų. Ieškovas apeliaciniame skunde net negali įvardyti, kokius statybos darbus atliko – tai teigia, kad statinius rekonstravo, tai nurodo, kad atliko ginčo lieptų kapitalinį remontą, tuo siekdamas įtikinti, kad ginčo statiniai jau buvo pastatyti seniai ir teisėtai. Tačiau ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ginčo statiniai inventorizuoti, įtraukti į pastato, jo dalių ir priestatų kadastro, kitų statinių ir jų dalių kadastro, namų valdos techninės apskaitos bylą ir pan. Atsižvelgiant į tai, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad ieškovo atlikti statybos darbai nėra naujų statinių statyba. Ginčo statiniai yra nauja statyba ir jie nėra savarankiški objektai esantys ežero viduryje ar pan. Ginčo statiniai, jų konstrukcijos, įrengti valstybinėje žemėje, tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2011 m. balandžio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1163 su nuotraukomis ir 2011 m. kovo 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-641 su nuotraukomis. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 3.3. punkte įtvirtinta, kad rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui privalomi statant valstybinėje žemėje. Šiuo atveju ieškovas pastatė ginčo statinius ne jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, valstybinėje žemėje, neturėdamas supaprastinto projekto, suderinto teisė aktų nustatyta tvarka. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ginčo statiniai pastatyti saugomoje teritorijoje – Trakų istoriniame nacionaliniame parke, kultūros paveldo vietovėje, bet kokius statybos darbus statytojas privalėjo derinti ir su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos bei Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. UAB „Renova“ parengtas likvidavimo projektas nėra suderintas ir patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, nes derinimo žymės matomos tik ant topografinės nuotraukos, kurios patvirtinimas ir suderinimas nėra statybos teisėtumą patvirtinantis dokumentas. Tiek savavališkos statybos aktai, tiek reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo surašyti vadovaujantis LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis ir nepažeidžiant šiems dokumentams nustatytos formos reikalavimų. Ieškovas neteisingai interpretuoja reikalavimuose pašalinti savavališkos statybos padarinius nurodytus įpareigojimus. Šiais aktais statytojas yra įpareigojamas ginčo statinius nugriauti, o ne juos atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį. Ginčo statiniai yra nauja statyba, ir nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovo siekis yra kitoks, nei nurodytas administraciniuose aktuose. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad kreipėsi į teismą nepraleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio termino, taip pat neprašė praleisto termino atnaujinti. Teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, kurias tinkamai motyvavo ir argumentavo.

25Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, o Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė svarių argumentų, kuriais galėtų paneigti teismo sprendimą.

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacinis skundas atmetamas.

28Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

29Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. gegužės 2 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-110502-00063, 2011 m. gegužės 2 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-110502-00064, 2011 m. gegužės 9 d. reikalavimo Nr. REI-00-110509-00063 ir 2011 m. gegužės 9 d. reikalavimo Nr. REI-00-110509-00064 panaikinimo atmetė.

30Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 punktą, tais atvejais, kai numatoma statyti ar rekonstruoti statinį ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype, statinio statybai privaloma turėti rašytinį sklypo savininko ar valdytojo sutikimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos ginčo statiniai, jų konstrukcijos, įrengti valstybinėje žemėje (2011 m. balandžio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1163 su nuotraukomis ir 2011 m. kovo 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-641 su nuotraukomis). Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 3.3. punkte įtvirtinta, kad rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui privalomi statant valstybinėje žemėje. Šiuo atveju ieškovas pastatė ginčo statinius ne jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, t. y. valstybinėje žemėje, neturėdamas supaprastinto projekto, suderinto teisė aktų nustatyta tvarka. Be to, atsižvelgdama į tai, kad ginčo statiniai pastatyti saugomoje teritorijoje – Trakų istoriniame nacionaliniame parke, kultūros paveldo vietovėje, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, jog bet kokius statybos darbus tokiu atveju statytojas privalėjo derinti ir su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos bei Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Tokia tvarka nustatyta ir Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 50 punkte, kuriame nurodyta, kad statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, visais atvejais privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalimi, laikomas statybą leidžiančiu dokumentu. Kad neturi rašytinio valstybinės žemės patikėtinio sutikimo neneigia ir pats apeliantas. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ numato jachtklubo poilsiavietės likvidavimą, tačiau nėra nustatyta jokių ribojimų ieškovui valdyti ir naudotis valdomu turtu, todėl minėto Vyriausybės nutarimo nuostatos yra taikomos ne jachtklubui, o Žalgirio jachtklubo poilsiavietei. Tai, kad apeliantas valdo Žalgirio jachtklubo poilsiavietę, nesuteikia jam teisės be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, susitarimo ar pan. rekonstruoti ar statyti statinius ar laikinąsias konstrukcijas, valstybinėje žemėje, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

31Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo nurodomais argumentais, jog ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ginčo statiniai inventorizuoti, įtraukti į pastato, jo dalių ir priestatų kadastro, kitų statinių ir jų dalių kadastro, namų valdos techninės apskaitos bylą ir pan. Atsižvelgiant į tai, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad ieškovo atlikti statybos darbai nėra naujų statinių statyba. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu ginčo statiniai yra nauja statyba ir jie nėra savarankiški objektai esantys ežero viduryje ar pan.

32Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas 2012 m. vasario 8 d. kreipėsi į Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją dėl prieplaukų (tiltelių) kapitalinio remonto projekto suderinimo, tačiau Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 2011 m. kovo 22 d. raštu Nr. S-(3.6.)-136 ir 2012 m. vasario 20 d. raštu Nr. S-(3.6)-99 atsisakė derinti jiems pateiktą techninį projektą „Jachtklubo prieplaukos tiltelių (kapitalinis) remontas“, nurodydama, jog pateikto techninio projekto sprendiniuose yra numatytas ne tik esamų tiltelių remontas, bet ir dviejų naujų tiltelių statyba, kurių parametrai neatitinka Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436 ,,Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento patvirtinimo“ 19.4 punkte nustatytų reikalavimų. Taigi akivaizdu, jog apeliantas ne tik neteisėtai, neturėdamas nei valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, susitarimo ar pan. rekonstruoti ar statyti statinius ar laikinąsias konstrukcijas, valstybinėje žemėje, atliko jų rekonstrukciją, bet ir pastatė naujus lieptus, kuriuos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, surašiusi savavališkos statybos aktus, įpareigojo nugriauti.

33Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog numatytas teisinis reguliavimas nedraudžia apeliantui įgyvendinti teisės į jam priklausančių lieptų rekonstrukciją, o juolab neriboja jo, kaip savininko teisių į statinį, tačiau teisės aktuose nustatyta speciali rekonstrukcijos ar remonto derinimo procedūra, nes nacionalinio istorinio parko teritorija gali būti tvarkoma tik pagal specialius projektus, patvirtintus įstatymų nustatyta tvarka, kurios privalo laikytis apeliantas, nes kaip jau minėta lieptai stovi ne tik valstybinėje žemėje, bet ir Trakų istoriniame nacionaliniame parke, kultūros paveldo vietovėje, kuriame nustatytas specialus ūkinės veiklos ribojimo rėžimas.

34Pažymėtina ir tai, kad savavališkų statybų kontekste valstybės kišimasis į nuosavybės teisę paprastai pasireiškia neteisėto statinio nugriovimu ar įpareigojimu jį nugriauti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo laikomas atitinkančiu bendrąjį visuomenės interesą, t. y. turinčiu teisėtą tikslą, jei šiomis priemonėmis siekiama atkurti teisės viršenybę (pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį), užtikrinti statybos normų laikymąsi, tvarkingą teritorijų planavimą, aplinkos apsaugą ar net bendrosios dalinės nuosavybės sistemos funkcionavimą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimai dažniausiai (ne)konstatuojami dėl ribojimo proporcingumo aspekto pažeidimo. Nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Savavališkos statybos yra susijusios su teritorijų planavimo sritimi, kurioje valstybė naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis ir teismas paprastai proporcingu laiko ribojimą, kuriuo siekiama atkurti vietovės padėtį, kuri būtų buvusi, jei būtų laikomasi įstatymų, ir kuris garantuotų visišką aplinkos apsaugą bei atgrasintų kitus asmenis nuo panašių pažeidimų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Nr. 21861/03 Hamer v. Belgija). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinių prielaidų apelianto teiginiams, kad ginčijamais aktais yra pažeidžiama pareiškėjo teisė į nuosavybę ar teisėtų lūkesčių principas.

35Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atmetamas. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

36Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, savavališkos statybos aktai surašyti 2011 m. gegužės 2 d., reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius 2011 m. gegužės 9 d., todėl vadovaujantis sutrumpinto 1 mėnesio ieškinio senaties terminu, savavališkų statybos aktų apskundimo terminas turėjo baigtis 2011 m. birželio 2 d., o reikalavimų – 2011 m. birželio 9 d. Ieškovas ieškinį dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo teismui pateikė 2011 m. birželio 17, t. y. praleidęs sutrumpintą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar ieškovas praleido ieškinio senaties terminą rėmėsi

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ieškinio senaties taikymo, yra nurodęs, kad tuo atveju, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeista teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2003). Nors apeliantas nurodo, kad senaties terminą praleido dėl svarbios priežasties, t. y. dėl to, kad skundą pirmiausia pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau nepateikė teismų jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.), tuo tarpu teismas, priimdamas sprendimą, negali remtis prielaidomis, todėl pagrįstai ex offitio neatnaujino ieškinio senaties termino

38Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ ieškiniu kreipėsi į... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Renova“ parengtas... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m.... 9. Teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į Trakų istorinio nacionalinio... 10. Pagal Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos, reg. Nr.... 11. Be to, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu... 12. Teismas taip pat nurodė, kad savavališkų statybos aktų apskundimo terminas... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Ieškovas UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ apeliaciniu skundu... 15. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 912... 16. 2. Apeliantas prašė teismo apginti jo kaip savininko teises į statinius,... 17. 3. Nagrinėjamu atveju kapitalinis remontas buvo atliekamas ne ant valstybinės... 18. 4. Teismas pernelyg formaliai vertino tai, kad nėra gautas Trakų istorinio... 19. 5. Teismas neįvertino to, kad remontuojamų lieptų duomenys nebuvo keičiami.... 20. 6. Teismas nesprendė dėl savavališkos statybos aktų surašymo pagrįstumo.... 21. 7. Teismas nevertino argumento, jog ginčijami aktai surašyti nesilaikant... 22. 8. Teismas nepasisakė dėl to, jog siekis atkurti buvusią iki remonto... 23. 9. Teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso ir Administracinių bylų... 24. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Valstybinė teritorijų... 25. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 27. Apeliacinis skundas atmetamas.... 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 30. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai... 31. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo... 32. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas 2012 m. vasario... 33. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog numatytas teisinis... 34. Pažymėtina ir tai, kad savavališkų statybų kontekste valstybės kišimasis... 35. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 36. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ieškinio... 38. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti...