Byla 2-3935-797/2014
Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,

2sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujant ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovams R. Š. ir Z. S., atsakovo VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ atstovui A. A., jo atstovui advokatui R. T., trečiųjų asmenų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovėms A. G., I. V., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovei D. A., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovams J. T., Z. J., Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ atstovui B. V.,

3viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį atsakovui VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“, tretiesiems asmenims: Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“ dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir

Nustatė

4ieškovo atstovai ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ir įpareigoti atsakovą VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti 7.5 m. x 6.0 m. medinį statinį Poilsio g. 14, Šiauliuose, žemės sklype unikalus Nr. 4400-0809-7288 ir sutvarkyti statybvietę. Ieškinyje nurodo, kad ieškovas įgyvendina viešąjį interesą valstybės jam pavestoje veiklos srityje, pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (NKPAĮ) 5 str. 10 d. 25 p. teikia teismui ieškinius. Nurodo, kad kultūros vertybė - Rėkyvos dvaro sodyba iki jų įrašymo į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą buvo saugoma, kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami tinklapyje http://kvr.kpd.lt/heritage. Kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama. Žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-0809-7288), kuriame pastatytas ginčo statinys, esantis Poilsio g. 14, Šiaulių m. po duomenų patikslinimo patenka į 2006-04-25 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-RM-320 apibrėžtą Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės - Rėkyvos dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 622) teritoriją, o naujai pastatytas ir nekilnojamojo turto registre neregistruotas statinys Poilsio g. 14, minėtame žemės sklype patenka į Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės - Rėkyvos dvaro sodybos teritoriją. Nurodo, kad pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo objekto teritorijoje rengiamas nesudėtingo statinio projektas - supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina: savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas. Vietoj leidimo reikalingi tarnautojų raštiški pritarimai - spaudai, parašai, datos statinio supaprastinto projekto kiekviename lape, įskaitant aiškinamąjį raštą. Nurodo, kad nesudėtingo statinio supaprastinto projekto aiškinamajame rašte, nei nesudėtingo statinio žemės sklype Poilsio g. 14, Šiaulių m. pagrindiniame brėžinyje M 1:500 nėra įgaliotų valstybės įgaliotų valstybės tarnautojų (atstovų) raštiškų sutikimų (pritarimų) kaip to reikalaujama STR 1.07.01:2002 12 ir 12.1.1. punktuose, todėl teigia, kad ginčo statinys - pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento, t.y. savavališkai. Vadovaujantis buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos bendrųjų nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1993 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 369 11 punktu, buvusių dvarų ir palivarkų paminklinėse sodybose nauji pastatai, statiniai ir įrenginiai gali būti statomi tik pagal nustatytąją tvarką suderintus projektus šiais atvejais: siekiant atkurti pažeistą sodybos planinę, erdvinę ir funkcinę struktūrą; siekiant plėtoti sodybos gyvenamosios, rekreacinės bei ūkinės veiklos tradicijas pagal sodybos teritorijos funkcinį zonavimą. Toje vietoje nauja statyba nenumatyta ir tai nebuvo pastato atkūrimas, nes pastato toje vietoje nebuvo, tai matyti iš 1993-03-18 patvirtinto Rėkyvos buvusio dvaro sodybos teritorijos plano, 2006-04-19 Rėkyvos dvaro sodybos apibrėžtų teritorijos ribų plano, nepažymėtas ir Šiaulių miesto savivaldybės 2007 m. spalio 25 d. Nr. T-395 sprendimu patvirtintame Rėkyvos buvusio dvaro sodybos detaliame plane, kuriame nenumatyta nauja statyba. Nurodo, kad Kultūros vertybių registras įsteigtas 2005 m., ginčo statinio statybos metu taip pat galiojo NKPAĮ 8 straipsnio 12 dalies nuostatos, kurios reglamentavo jog Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši. Ieškovas vadovaujasi LVAT 2010-02-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. A525-361/2010, kuriame nurodoma, kad savivaldos institucijos turi galimybę gauti duomenis iš Kultūros vertybių registro, taip pat gali kreiptis į Departamentą ar jo teritorinį padalinį, juolab, kad Šiaulių TP 2007-03-19 suderino Rėkyvos dvaro sodybos teritorijos Šiauliuose detalųjį planą. Ieškovas laiko, kad atsakovui turėjo būti žinoma, kad ginčo statinys patenka į Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės - Rėkyvos dvaro sodybos teritoriją ir statant minėtoje teritorijoje statinį būtinas už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos rašytinis pritarimas, o to nesant ir esant situacijai, kad nauja statyba toje teritorijoje negalima, laiko tai savavališka statyba.

5Ieškovo atstovai ieškinį palaiko ir nurodo, kad toje vietoje negalima nauja statyba, tai yra patvirtinta detaliajame plane, tai numatyta ir Vyriausybės 1993 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 369 11 punkte, o išvada, kurią atsakovas laiko statybą leidžiančiu dokumentu, nėra suderinta su nekilnojamojo kultūros paveldo atsakingos institucijos atstovu, be to, pastato matmenys neatitinka pastatyto pastato matmenų. Per baigiamąsias kalbas ieškovo atstovė nurodė, kad išvada išduota ir pastatas yra pastatytas valstybinėje žemėje, neturint valstybinės žemės patikėtinio suderinimo.

6Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškinyje nepateikiami argumentai, dėl ko nesudėtingo statinio statyba esamoje vietoje yra negalima. Ieškovas nepateikė duomenų, kad Rėkyvos dvaro teritorijai yra nustatyti konkretūs apsaugos tikslai, kurių pagrindu gali būti taikomi draudimai statyti statinius. Ieškovas nepateikė duomenų, kad jis įvykdė pareigą, numatytą NKPAĮ 4 str. 5 d., t. y. kad įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti paveldosaugos reikalavimai buvo surašyti apsaugos reglamente ir įteikti konkretaus kultūros paveldo objekto valdytojui- atsakovui. Nurodo, kad NKPAĮ 9 str. 5 d. vien teritorijos įtraukimo į Kultūros vertybių registrą faktas nenulemia draudimo šioje teritorijoje statyti statinius, bet gali būti pagrindu inicijuoti kultūros paveldo objekto pripažinimą saugomu. Įstatyme buvo numatyta, kad jei nekilnojamosios kultūros vertybės yra turtas, kuriam nustatyta valstybinė registracija, Kultūros vertybių apsaugos departamentas turi apie šias vertybes pranešti tokio turto registrų tvarkytojams. Registrų tvarkytojai šio turto registracijos dokumentuose padaro reikiamus įrašus; taip pat kad apie statinių bei jų kompleksų, ansamblių ir vietovių įrašymą į Registrą ar išbraukimą iš jo, taip pat apie šių nekilnojamųjų kultūros vertybių paskelbimą kultūros paminklais Kultūros vertybių apsaugos departamentas turi pranešti jų savininkams (valdytojams) ir atitinkamoms savivaldybėms. Ieškovas aukščiau nurodytos pareigos nevykdė ir nepranešė apie savo sprendimus nekilnojamojo turto registrui ir atsakovui kaip žemės sklypo nuomininkui. Nurodo, jog Nekilnojamojo turto registre 2008-06-10 nebuvo įregistruoti duomenys apie specialias žemės naudojimo sąlygas („XIX. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“), numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343. Ieškovas apie žemės sklypo įrašymą į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą pranešė Nekilnojamojo turto registrui tik 2008-12-15, todėl išvados dėl nesudėtingo statinio supaprastinto projekto parengimo dienai Nekilnojamojo turto registre nebuvo jokių duomenų apie žemės sklypo įrašymą nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl išvada buvo patvirtinta teisėtai. Nurodo, kad reikalavimui yra suėjęs 10 metų ieškinio senaties terminas, kurį prašo taikyti. Nesudėtingi statiniai nurodytoje vietoje buvo jau 1986 m. ir 2006 m., ką pats ieškovas užfiksavo fotonuotraukose. Tikslindamas kultūros paveldo objekto duomenis, surašydamas 2006-04-25 aktą ir įtraukdamas parko teritoriją į kultūros vertybių registrą ieškovas žinojo apie atsakovo faktiškai naudojamą nesudėtingą statinį, tačiau žalos paveldo objektui nenustatė ir nefiksavo kultūros vertybių registre. Iki 2006-04-25 akto surašymo, parko teritorija nebuvo įtraukta į kultūros vertybių registrą, o į registrą tebuvo įtraukti atskiri dvaro sodybos pastatai - sandėlis, koplyčia. Atsakovui teisę statyti statinius suteikia 2006-03-21 valstybinės žemės nuomos sutartis. Minėtoje sutartyje nėra jokių sąlygų apie nuomojamos žemės sklypo įtraukimą į kultūros vertybių registrą arba specialias žemės naudojimo sąlygas.

7Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Šiaulių skyrius su ieškiniu nesutinka ir pateikė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritoriniam padaliniui atsakymą, kuriame nurodė, kad atsakovas pateikė 2008 m. birželio 10 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos pritarimą Nr. SVA-NS-84 nesudėtingo statinio supaprastintam projektui ir supaprastintą projektą bei nurodė, kad ginčo pastato statybos darbai baigti 2008 metais. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 71 d. yra nurodyta, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata ginčo pastatas pastatytas turint statybą leidžiantį dokumentą, todėl negali būti laikomas pastatytu savavališkai, nors sutinka su ieškovo teiginiu, kad supaprastintas projektas ginčo pastato statybai yra suderintas pažeidžiant nustatytą tvarką, t. y. nesilaikant statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.1.1 ir 12.1.2 punktų bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 12 punkto reikalavimų, tačiau ieškovas neprašo teismo pripažinti statybą leidžiančio dokumento neteisėtu ir jį panaikinti, todėl tik panaikinus statybą leidžiantį dokumentą bei vadovaujantis Statybos įstatymo 28-1 straipsnyje nustatyta tvarka būtų galima reikšti reikalavimą dėl įpareigojimo pašalinti statinį.

8Teismo posėdžio metu atstovai palaikė išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį atmesti.

9Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM su ieškiniu sutinka iš dalies ir atsiliepime nurodo, kad tarnyba vykdo funkcijas žemės tvarkymo ir administravimo srityje ir neturi kompetencijos vertinti, ar statinį galima laikyti savavališkos statybos padariniu ieškovo ieškinyje nurodytais pagrindais. Tačiau nurodo, kad valstybinė žemė, kur yra ginčo pastatas yra išnuomota Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ ir jokie valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimai, ar papildomi susitarimai dėl statybų su žemės sklypo nuomininku - Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ nebuvo pasirašyti, todėl, teismui nustačius, jog pasitvirtina ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės ir tokio statinio statybą galima laikyti savavališka statyba, o taip pat, kad tokio statinio statyba kultūros paveldo objekto teritorijoje negalima (prieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui ir imperatyvioms įstatymo normoms), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareikštas ieškinys turėtų būti tenkinamas.

10Trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovės prašo ieškinį atmesti, nes nebuvo informacijos viešame registre apie tai, kad toje vietoje yra kultūros paveldo teritorija ir turi būti suderinta su atitinkamu kultūros paveldo institucijos atstovu.

11Trečiasis asmuo Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ prašo ieškinį atmesti, sutinka su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija.

12Ieškinys tenkintinas.

13Tarp šalių kilo ginčas dėl statybos kultūros paveldo teritorijoje teisėtumo ir statybos padarinių šalinimo. Ieškovas nurodo, jog ginčo statinys, esantis Poilsio g. 14 Šiauliuose, yra savavališka statyba, nes pastatytas neturint kultūros paveldo atstovo raštiško pritarimo, kaip to reikalauja teisės aktai, nurodyti statinio matmenys neatitinka pastatytam statiniui, leista statyti statinį, atsakovui nesant valstybinės žemės nuomininku ir neturint patikėtinio sutikimo. Atsakovas atsikerta ir nurodo, jog toje vietoje pastatas stovėjo dar iki ginčo pastato statybos, jiems buvo leista statytis, nebuvo žinoma informacija, kad ginčo statinys yra kultūros paveldo teritorijoje, todėl jie statinį pasistatė teisėtai.

14Statybos įstatymo redakcija, galiojusi ginčo statinio statybos metu, nesudėtingu statiniu laikė paprastų konstrukcijų pastatą, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai (SĮ 2 str. 71 d.). Statybos įstatymo 3 str. numatė, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kuri įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą; 3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Minėti reikalavimai netaikomi arba taikomi iš dalies, kai projektuojami nesudėtingi statiniai ar jų dalys, vykdoma jų statyba ar atliekamas statinio paprastasis remontas. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina bei jų projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti bei griovimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Pagal tuo metu galiojančios STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ redakcijos 12.1.1. p. nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo objekto teritorijoje rengiamas nesudėtingo statinio projektas, kurį patikrina: savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas. Nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo objekto teritorijoje nereikalingas statybos leidimas ir leidimas statinį griauti, tačiau reikalingi tarnautojų, nurodytų 12.1.1 papunktyje, raštiški pritarimai - spaudai, parašai, datos statinio supaprastinto projekto kiekviename lape ir aiškinamasis raštas (12.1.2. p.). STR 1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas“ 12 punkte nurodyta, kad raštiškas pritarimas išreiškiamas raštu (spaudu) ,,Pritariu“ ir parašu (nurodant vardą, pavardę, pareigas bei datą) kiekviename supaprastinto projekto bei jo aiškinamojo rašto lape, kurie galioja 3 metus.

15Byloje pateikti dokumentai įrodo, kad Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos 1995-01-31 nutarimu Nr. 413 Rėkyvos dvaro sodyba buvo įtraukta į laikinąjį istorijos ir kultūros paminklų apskaitos sąrašą. Rėkyvos dvaro sodybos kompleksą sudaro koplyčia (unikalus kodas Kultūros vertybių registre -31209), ūkinis pastatas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 31210), parko fragmentai (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 31211). Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2006-04-25 aktu Nr. KPD-RM-320 patikslino nekilnojamosios kultūros vertybės duomenis, apibrėždama teritorijos ribas (plotas 14,17 ha) (53-65 b. l.). Ieškovas nurodo, kad Kultūros vertybių registro duomenys pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 str. 12 d. yra vieši, vadovaujasi teismų praktika, kad savivaldos institucijos turi galimybę gauti duomenis iš Kultūros vertybių registro, taip pat gali kreiptis į Departamentą ar jo teritorinį padalinį, todėl nepagrįstai nurodoma, kad nebuvo žinoma apie tai, kad teritorija yra kultūros paveldo teritorija ir turėjo būti derinama su kultūros paveldo atstovu. Sutiktina su šia ieškovo pozicija, nes Šiaulių TP dar 2007-03-19 suderino Rėkyvos dvaro sodybos teritorijos Šiauliuose detalųjį planą, savivaldos institucijų pareiga yra patikrinti, ar toje vietoje galima statyba, su kuo tai turi būti derinama, o kultūros vertybių duomenys yra vieši ir skelbiami tinklapyje http://kvr.kpd.lt/heritage.

16Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Šiaulių teritorinis padalinys 2014-03-14 raštu informavo ieškovą, kad kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl galimai savavališkos statybos nekilnojamosios kultūros vertybės - Rėkyvos dvaro sodybos teritorijoje ir nurodė inicijuoti ieškinį teisme, esant nustatytiems pažeidimams (8-9 b. l.). Pagal anksčiau nurodytus teisės aktus Kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje ir vietovėje ar jų apsaugos zonose statybos statinio projektui raštu pritaria ieškovo įgaliotas valstybės tarnautojas, tačiau projektas statiniui pateiktas nebuvo ir tokiam projektui Šiaulių TP (išvadoje nurodyta KVAD) pritarimo nėra, tai matyti išvadoje dėl nesudėtingo statinio supaprastinto projekto (19 b. l.). Ieškovas nurodo, kad nesudėtingas statinys Poilsio g. 14, Šiauliuose pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento, t. y. savavališkai, nes neatitinka teisės aktų reikalavimų, o toje vietoje nauja statyba negalima. Poziciją, kad toje vietoje nauja statyba negalima, patvirtina Vyriausybės 1993 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 369 nuostatų 11 punktas, kad buvusių dvarų ir palivarkų paminklinėse sodybose nauji pastatai, statiniai ir įrenginiai gali būti statomi tik pagal nustatytąją tvarką suderintus projektus šiais atvejais: siekiant atkurti pažeistą sodybos planinę, erdvinę ir funkcinę struktūrą; siekiant plėtoti sodybos gyvenamosios, rekreacinės bei ūkinės veiklos tradicijas pagal sodybos teritorijos funkcinį zonavimą. Ieškovo atstovai nurodė, kad toje vietoje buvo galimas tik esamų pastatų atkūrimas, o ne nauja statyba. O kad toje vietoje nebuvo statinių, kuriuos reiktų atkurti, patvirtina rašytiniai įrodymai. Iš byloje esančios eksplikacijos matyti, kad ginčo statinio nėra pažymėto 1993-03-18 patvirtintame Rėkyvos buvusio dvaro sodybos teritorijos plane (40 b. l.), taip pat jo nėra ir 2006-04-19 Rėkyvos dvaro sodybos apibrėžtų teritorijos ribų plane (39a b. l.).

17Šiaulių miesto savivaldybės 2007 m. spalio 25 d. Nr. T-395 sprendimu buvo patvirtintas Rėkyvos buvusio dvaro sodybos detalusis planas sklypams suformuoti prie dvaro sodybos teritorijoje esančių naudojamų statinių bei buvusio dvaro teritorijos ir esamų sklypų riboms patikslinti, o ne naujoms statyboms Poilsio g. 14, Šiauliuose. Iš paties atsakovo pateiktų dokumentų (b. l. 136) matyti, kad detalusis planas turi būti derinamas Kultūros vertybių apsaugos departamento Šiaulių teritoriniame skyriuje, kad 2005-10-17 yra suderintas KVAD Šiaulių teritorinio padalinio, kad teritorijų planavimo dokumento ir nesudėtingo statinio projekto rengėjas yra tas pats asmuo, todėl pritariant išvadai dėl nesudėtingo statinio savivaldybės atstovui turėjo ir buvo žinoma, kad išvada dėl nesudėtingo statinio projekto turi būti derinama su KVAD (tuo metu) Šiaulių teritoriniu padaliniu.

18Šiuo atveju teisiškai reikšminga ta aplinkybė, kad dvaro teritorijoje negalima nauja statyba, todėl pateikus suderinimui, tokia išvada nebūtų buvus suderinta ir nebūtų atsiradusios neigiamos pasekmės (CPK 178, 185 str.)

19Iš byloje esančios išvados (19 b. l.) matyti, jog statytoju apskritai nurodytas fizinis asmuo A. A., nors kituose dokumentuose matyti, jog užsakovas yra VšĮ ,,Šiaulių Žalgirio jachtklubas“, t. y. išduotas ne tam asmeniui apskritai (20 b. l.). Pateikti dokumentai patvirtina, kad žemės sklypas, esantis Poilsio g. 14, Šiauliuose, priklauso valstybei, kuris išnuomotas Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“ (25-27 b. l.). 2006 m. kovo 31d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N29/06-0032 įrodo, kad iki 2050 metų minėtame sklype esančių pastatų ir kitų statinių eksploatacijai. Žemės sklypas yra skirtas rekreacijai. Iš nuomos sutarties 4 p. matyti, kad statybos klausimai sprendžiami šalių susitarimu (30 b. l.). Byloje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimai, ar papildomi susitarimai dėl statybų su nuomininku Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ nebuvo pasirašyti. Atsakovas vadovaujasi 2008-05-10 Šiaulių apskrities viršininko administracijos raštu (b. l. 23), kad tai buvo sutikimas valstybinėje žemėje leisti statyti, tačiau iš šio rašto turinio matyti, kad VšĮ ,,Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ atsako, jog dėl leidimo statybai siūloma kreiptis į Savivaldybę. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas VšĮ ,,Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ nebuvo valstybinės žemės sklypo nuomininkas, dėl teisės statytis galėjo kreiptis tik nuomininkas Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“, tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Laikytina, kad išvadai nesudėtingo statinio statybai pritarta, pažeidžiant ir tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. nuostatas, kur nenumatyta, kad išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose galėtų statyti pastatus ir kitus statinius kiti asmenys, taip pat ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 30.7 p., kuriame nurodyta, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimą, ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, o nuomos sutartyje nenumatytus ar be nuomotojo sutikimo pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalėjo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Nenumatyta, kad išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose galėtų statyti pastatus ar kitus statinius tretieji asmenys, ar nuomininko įsteigtos įstaigos. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nurodė, kad atsakovas nebuvo Žemės sklypo nuomininkas ar subnuomininkas, todėl jis statyti naujų statinių žemės sklype negalėjo.

20Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos sutinka su ieškovo pozicija, kad supaprastintas projektas ginčo pastato statybai yra suderintas, pažeidžiant nustatytą tvarką, t. y. nesilaikant statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.1.1 ir 12.1.2 punktų bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 12 punkto reikalavimų, tačiau nurodo, jog ieškovas neprašo teismo pripažinti statybą leidžiančio dokumento neteisėtu ir jį panaikinti, todėl negali būti taikomas ir ieškinio reikalavimas dėl padarinių pašalinimo.

21Byloje nustatyta, kad atsakovui statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas, bet tai padaryta pažeidžiant nurodytus teisės aktus, nes toje vietoje nauja statyba negalima, nesant visų suderinimų, todėl laikytina, kad jis išduotas yra neteisėtai. Ieškovė nereiškia reikalavimo pripažinti statybą leidžiantį dokumentą neteisėtu, nurodo, kad pagal teismų praktiką toks reikalavimas nereikalingas, nes nesant visų suderinimų, laikoma, kad nėra statybą leidžiančio dokumento ir vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo 2013-12-20 nutartimi civ. byloje Nr. 2A-1734-881/2013, tačiau joje yra kitos faktinės aplinkybės ir taikyta teisės norma pagal dabar galiojantį Statybos įstatymą dėl sąvokos, kas yra statybą leidžiantis dokumentas. Šioje byloje situacija yra kita, nes statybą leidžiantis dokumentas yra, bet jis neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, todėl turi būti sprendžiamas ir statybą leidžiančio dokumento pripažinimo neteisėtu klausimas.

222008-06-10 galiojančio Statybos įstatymo redakcija numatė, kad savavališka statinio statyba – statinio (jo dalies) statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Savavališka statyba yra tada, kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu.

23Iš teismų praktikos matyti, jog toks reikalavimas turi būti nagrinėjamas, nes jei neteisėtais administraciniais aktais yra sudarytos prielaidos vykdyti statybą, jeigu statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso apgynimas reikštų neteisėtos statybos teisinių padarinių pašalinimą ir administracinių aktų panaikinimą. Pagal Statybos įstatymo 28 str., Civilinio kodekso 4.103 str. pripažinimas neteisėtu ir panaikinus statybą leidžiantį dokumentą, spręstinas ir padarinių šalinimo klausimas ir tai sudaro galutinį viešojo intereso apgynimą. Todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju, ginant viešąjį interesą teismui suteikta teisė savo iniciatyva spręsti statybos leidžiančio dokumento neteisėtumo klausimą (CPK 265 str. 2 d.). Civilinio proceso kodekso 273 str. 2 d. numato, kad teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išvada dėl nesudėtingo statinio supaprastinto projekto, kuri yra laikoma statybą leidžiančiu dokumentu, pripažintina neteisėta ir panaikintina (CPK 178, 185 str.).

24Atsakovas prašo taikyti 10 m. senaties terminą, tačiau toks terminas nuo statybą leidžiančio dokumento ir statybos nėra suėjęs, todėl jis nėra praleistas. Ieškovo atstovė nurodo, kad apie tai, kad ginčo statinys yra pastatytas, pažeidžiant teisės normas, jie sužinojo, kai gavo 2014-03-14 raštą (8 b. l.) iš Kultūros paveldo teritorijos prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio, todėl nepraleido termino ir kreipėsi į teismą 2014-04-14. Todėl ieškinio senatį atsakovas prašo taikyti nepagrįstai (CPK 185 str.).

25Įvertinus visus anksčiau nurodytus argumentus, ir teismui pripažinus, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas neteisėtai, todėl naikintinas, teismas sprendžia, kad žemės sklype esantis statinys pastatytas neteisėtai, nes tokia statyba šioje vietoje pagal galiojančias teisės normas negalima, prieštarauja imperatyviems saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, todėl atsakovas įpareigotinas statinius pašalinti per nustatytą terminą. Atsakovo argumentai, kad statinys reikalingas treneriams ir veiklai vykdyti, todėl ieškinys turi būti atmestas, nelaikytini pagrįstais, nes toje vietoje nenumatyta statyba. Pagal Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. teismas gali įpareigoti statytoją savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Nustačius, kad šioje teritorijoje esantis statinys pažeidžia imperatyvias Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas galimas tik vienas sprendimas – įpareigoti atsakovą statybą pašalinti ir toks sprendimas atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų turiniui (CK 1.5 str.).

26Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 144 Lt žyminis mokestis ir 34,59 Lt procesinių dokumentų siuntimo (CPK 80, 96 str.).

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 268, 270, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

28ieškinį tenkinti visiškai.

29Pripažinti 2008-06-10 statybos leidžiantį dokumentą – išvadą dėl nesudėtingo statinio supaprastinto projekto naujai statybai Poilsio g. 14, Šiauliuose, neteisėtu, jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti 7.5 m. x 6.0 m. medinį statinį, esantį Poilsio g. 14, Šiauliuose, žemės sklype unikalus Nr. 4400-0809-7288 ir sutvarkyti statybvietę.

30Priteisti iš atsakovo VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ valstybei 178,59 Lt (vieno šimto septyniasdešimt aštuonių litų, 59 centų) bylinėjimosi išlaidas.

31Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,... 2. sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujant ieškovo Kultūros paveldo... 3. viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kultūros... 4. ieškovo atstovai ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ir įpareigoti... 5. Ieškovo atstovai ieškinį palaiko ir nurodo, kad toje vietoje negalima nauja... 6. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, pateikė atsiliepimą,... 7. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos... 8. Teismo posėdžio metu atstovai palaikė išdėstytą poziciją ir prašė... 9. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM su ieškiniu sutinka... 10. Trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovės... 11. Trečiasis asmuo Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ prašo ieškinį... 12. Ieškinys tenkintinas.... 13. Tarp šalių kilo ginčas dėl statybos kultūros paveldo teritorijoje... 14. Statybos įstatymo redakcija, galiojusi ginčo statinio statybos metu,... 15. Byloje pateikti dokumentai įrodo, kad Lietuvos Respublikos kultūros paveldo... 16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Šiaulių teritorinis padalinys... 17. Šiaulių miesto savivaldybės 2007 m. spalio 25 d. Nr. T-395 sprendimu buvo... 18. Šiuo atveju teisiškai reikšminga ta aplinkybė, kad dvaro teritorijoje... 19. Iš byloje esančios išvados (19 b. l.) matyti, jog statytoju apskritai... 20. Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 21. Byloje nustatyta, kad atsakovui statybą leidžiantis dokumentas buvo... 22. 2008-06-10 galiojančio Statybos įstatymo redakcija numatė, kad savavališka... 23. Iš teismų praktikos matyti, jog toks reikalavimas turi būti nagrinėjamas,... 24. Atsakovas prašo taikyti 10 m. senaties terminą, tačiau toks terminas nuo... 25. Įvertinus visus anksčiau nurodytus argumentus, ir teismui pripažinus, kad... 26. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinos... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263,... 28. ieškinį tenkinti visiškai.... 29. Pripažinti 2008-06-10 statybos leidžiantį dokumentą – išvadą dėl... 30. Priteisti iš atsakovo VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ valstybei... 31. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...