Byla e2S-1395-264/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-10482-587/2018 pagal pareiškėjo D. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Pareiškėjas pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo dėdė V. V., miręs ( - )., priėmė palikimą po jo sutuoktinės M. V., mirusios ( - ), mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Nurodė, kad tarp V. V. ir M. Č. (po santuokos – V.) ( - )buvo sudaryta santuoka. Santuokoje sutuoktiniai įgijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. ( - ) mirė M. V.. Vaikų sutuoktiniai neturėjo, todėl po sutuoktinės mirties V. V. turėjo teisę kaip pirmos eilės įpėdinis paveldėti palikėjai priklausančio turto dalį. Iki šios dienos po M. V. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. V. V. mirė ( - ), nesikreipęs į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Palikėjos turtą V. V. priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paliktą turtą. V. V. palikimą priėmė pareiškėjas, todėl juridinę reikšmę turintį faktą siekia nustatyti nuosavybės teisių ir paveldėjimo tikslu.
    2. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje žodine nutartimi įpareigojo pareiškėją patikslinti pareiškimą ir įtraukti procese dalyvauti suinteresuotais asmenimis kitus tos pačios kaip ir pareiškėjas eilės įpėdinius, paveldint pagal įstatymą po palikėjo V. V. mirties: pareiškėjo seserį J. B. ir pareiškėjo pusseserę E. G., pateikti jų su palikėju giminystės ryšį patvirtinančius rašytinius įrodymus.
    3. 2018 m. gegužės 22 d. pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2018 m. gegužės 15 d. žodinę nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, kad teismas žodine nutartimi taikė trūkumų šalinimo institutą, todėl privalėjo priimti motyvuotą rašytinę nutartį. Suinteresuotais asmenimis šioje byloje gali būti tik palikėjos M. V. įpėdiniai, o ne V. V. įpėdiniai. Viktoras ir M. V. vaikų neturėjo, po M. V. mirties palikimą priėmė ją pergyvenęs sutuoktinis – pareiškėjo dėdė V. V.. Pareiškėjo dėdės, o ne jo sutuoktinės įpėdinių įtraukimas dalyvauti procese nėra susijęs su byloje nagrinėjamu reikalavimu.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
    1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą patenkino. Panaikino 2018 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje priimtą žodinę nutartį. Nustatė pareiškėjui terminą pašalinti pareiškimo trūkumus – byloje dalyvauti suinteresuotais asmenimis įtraukti visus palikėjo V. V. įpėdinius, nurodant jų duomenis, kaip to reikalauja Civilinio proceso kodekso 111 straipsnis, ir pateikti jų giminystės ryšį su palikėju patvirtinančius įrodymus arba pateikti teismui įrodymus apie tai, kodėl šių duomenų pateikti negali.
    2. Teismas sutiko su atskirojo skundo argumentais, kad skundžiama žodine nutartimi pareiškėjui taikė trūkumų šalinimo institutą, todėl pastaroji nutartis turi būti motyvuota. Atskirąjį skundą patenkino, skundžiamą žodinę nutartį naikino ir klausimą išsprendė iš esmės.
    3. Teismo posėdyje paaiškėjo aplinkybė, jog pareiškėjas nėra vienintelis palikėjo V. V. įpėdinis paveldint pagal įstatymą. Teisę paveldėti palikėjo V. V. palikimą turi ir kiti du tos pačios eilės paveldint pagal įstatymą įpėdiniai – pareiškėjo sesuo J. B. ir pareiškėjo pusseserė E. G.. Teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos minėtų asmenų teisėms ir pareigoms, kadangi visi palikėjo V. V. įpėdiniai turi lygias teises paveldėti po palikėjo mirties, o teismo sprendimu nustačius prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, padidės palikėjo V. V. palikimą sudarančio turto masė. Ši aplinkybė gali būti reikšminga kitiems tos pačios eilės įpėdiniams apsisprendžiant dėl palikėjo palikimo priėmimo. Sprendė esant tikslinga byloje dalyvauti suinteresuotais asmenimis įtraukti visus palikėjo V. V. įpėdinius. Įtraukus dalyvauti procese kitus palikėjo įpėdinius, pareiškėją įpareigojo pateikti duomenis apie jų giminystės ryšį su palikėju. Nesant galimybės pateikti minėtų duomenų, pareiškėją įpareigojo nurodyti priežastis, kodėl reikalaujamų duomenų negali teismui pateikti ir pateikti į bylą tai patvirtinančius įrodymus.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
    1. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas nagrinėdamas 2018 m. gegužės 22 d. atskirąjį skundą (skunde nurodyta klaidinga 2018 m. gegužės 15 data), visiškai nesigilino į skundo pagrindą ir dalyką, skundą išnagrinėjo ne tuo pagrindu, sprendimą priėmė ne tuo klausimu, t. y. faktiškai neišnagrinėjo atskirojo skundo. 2018 m. gegužės 22 d. atskiruoju skundu nesutiko su teismo įpareigojimu įtraukti suinteresuotais asmenimis kitus tos pačios eilės įpėdinius, pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir prašė šį įpareigojimą panaikinti. Teismas atskirąjį skundą privalėjo persiųsti Kauno apygardos teismui, tačiau to nepadarė.
      2. Teismas nepagrįstai įpareigojo pašalinti pareiškimo trūkumus, nes palikėjo įpėdiniai nėra suinteresuoti asmenys šioje byloje. Taikant analogiją, trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų turi būti įtraukti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms ateityje gali turėti įtakos teismo sprendimas bei esant pagrindui daryti išvadą, kad dėl šių asmenų teisių ir pareigų bus reikalinga pasisakyti teismo sprendime. Šioje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl palikimo priėmimo po M. V. mirties, todėl suinteresuotais asmenimis galėtų būti įstatyminiai M. V., o ne V. V. įpėdiniai. Sutuoktiniai vaikų neturėjo, sutuoktinės M. V. tėvai mirę, teisę priimti palikimą po M. V. mirties turėjo ir palikimą priėmė faktiškai valdydamas jos turtą V. V.. Teismo įpareigojimas būtų pagrįstas, jei prašytų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po V. V. mirties, faktiškai pradėdamas valdyti jo turtą. Pareiškėjas jau yra priėmęs palikimą, todėl neprivalo nurodyti kitų V. V. įpėdinių, kurie nėra priėmę palikimo. Teisę paveldėti palikimą palikėjo įpėdiniai galėjo ir gali realizuoti CPK nustatyta tvarka ir be šioje byloje teismo priimto sprendimo. Po bylos nagrinėjimo padidėjusi palikėjo turto masė nekeičia įpėdinių teisių į paveldimą turtą realizavimo.
    2. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
    2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjas įpareigotas įtraukti dalyvauti suinteresuotus asmenis byloje nagrinėjamoje ypatingosios teisenos tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6Dėl proceso.

    1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, neišsiųsdamas 2018 m. gegužės 22 d. atskirojo skundo Kauno apygardos teismui.
    2. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, teismo nutartis atskiruoju skundu gali būti apskųsta CPK numatytais atvejais ir tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio Kodekso 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims.
    3. Nustatyta, kad apeliantas 2018 m. gegužės 22 d. atskiruoju skundu prašė panaikinti 2018 m. gegužės 15 d. žodinę nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Sutikdamas su atskiruoju skundu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai pats pasinaikino 2018 m. gegužės 15 d. žodinę nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – nustatė pareiškėjui terminą pašalinti pareiškimo trūkumus (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą). Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo 2018 m. gegužės 22 d. atskirojo skundo. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą pirmosios instancijos teismas turi teisę ne tenkinti atskirąjį skundą, o tik, su juo sutikdamas, panaikinti skundžiamą nutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 5 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-605/2013).
    4. CPK nenumato galimybės skųsti nutartį, kuria teismas pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą pats pasinaikina savo nutartį. Teismui pasinaikinus 2018 m. gegužės 15 d. žodinę nutartį nebeliko apeliacijos dalyko, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neišsiuntė bylos su 2018 m. gegužės 22 d. atskiruoju skundu dėl 2018 m. gegužės 15 d. žodinės nutarties apeliacinės instancijos teismui.

7Dėl trūkumų šalinimo.

    1. Teismo sprendimas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, visada paliečia konkrečias šalis (byloje dalyvaujančius asmenis), konkrečius jų tarpusavio materialinius teisinius santykius. Teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Jis taikomas tuo atveju, jeigu teismo sprendimu yra nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Byloje, teismo nagrinėjamoje ypatingosios teisenos tvarka, suinteresuotu asmeniu yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, turi nurodyti visus tuo juridinę reikšmę turinčiu faktu suinteresuotus asmenis. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas savo iniciatyva šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi būti nagrinėjamos įtraukus į jas suinteresuotus asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2006).
    2. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nuosavybės teisių ir paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo dėdė V. V., miręs ( - ), priėmė palikimą po jo sutuoktinės M. V. mirties, pradėdamas faktiškai valdyti nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ).
    3. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad nustatant palikėjo V. V. palikimo priėmimo juridinį faktą, V. V. palikimu nėra suinteresuoti jo įpėdiniai. CK 5.58 straipsnio pirma dalis numato, kad jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą, teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams. Taigi, visi palikėjo V. V. įpėdiniai turi lygias teises paveldėti po palikėjo mirties. To iš esmės neginčija ir apeliantas teigdamas, kad teisę paveldėti palikimą palikėjo V. V. įpėdiniai gali realizuoti CPK nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismo sprendimu nustačius prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, padidės palikėjo V. V. palikimą sudarančio turto masė, kas gali turėti įtakos visų V. V. įpėdinių apsisprendimui dėl palikėjo palikimo priėmimo.
    4. Apeliantas neteisingai nurodo, kad V. V. palikimą jau yra priėmęs, todėl neprivalo nurodyti kitų V. V. įpėdinių. Iš Kauno r. 1-ojo notaro M. L. 2018 m. sausio 22 d. liudijimo, notarinio registro Nr. ML-475, matyti, kad apeliantui tik išduotas liudijimas, reikalingas paveldėjimo bylai vesti, paveldėjimo teisės liudijimui išduoti. Byloje nėra duomenų, kad nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), yra paveldėtas, todėl galimi įpėdiniai yra suinteresuoti šio turto teisiniu statusu, jų teisės ir pareigos tiesiogiai priklauso nuo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CK 5.5, 5.50 straipsniai). Bylos duomenys akivaizdžiai liudija, kad dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisinį interesą paveldint pagal įstatymą turi ne tik pareiškėjas, bet ir kiti du tos pačios eilės įpėdiniai – pareiškėjo sesuo J. B. ir pareiškėjo pusseserė E. G.. Tuo remiantis pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė esant tikslinga byloje suinteresuotais asmenimis įtraukti visus galimus palikėjo V. V. įpėdinius – pareiškėjo seserį ir pusseserę.
    5. Pažymėtina, kad remiantis CPK 442 straipsnio 1 punktu bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles). CPK 443 straipsnio 8 dalis įtvirtina, kad nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013). Kita vertus, ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas). Byloje nėra jokių duomenų, identifikuojančių J. B. ir E. G., dėl ko pirmosios instancijos teismas neturi galimybių jų įtraukti pats (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo pareiškėją nurodyti minėtų asmenų duomenis, kaip to reikalauja CPK 111 straipsnis, o nesant galimybės nurodyti reikalaujamų duomenų, nepateikimo priežastis ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 443 straipsnio 2 dalis, 111 straipsnis).

8Dėl bylos procesinės baigties.

    1. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė byloje suinteresuotais asmenimis įtraukti visus palikėjo V. V. įpėdinius ir įpareigojo pareiškėją nurodyti jų duomenis, o negalint to padaryti, nurodyti nepateikimo priežastis. Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Nutarė

10Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

11Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai