Byla 3K-3-257/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. U. kasacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Mažeikių rajono savivaldybės administracija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Pareiškėja Z. U. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), yra naujai pastatytas 1989, o ne 1935 metais. Tokio fakto nustatymas reikalingas tam, kad būtų ištaisyti klaidingi Nekilnojamojo turto registro duomenys.

6Pareiškėja 2007 m. gruodžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš P. V. ir N. V. įsigijo dalį gyvenamojo namo, esančio ( - ), kitą namo dalį buvo paveldėjusi anksčiau. Gyvenamasis namas stovi netoli J. V. namo–muziejaus, bendrame 27,76 ha ploto sklype. Šis sklypas buvo suformuotas 1996 m. atkūrus į jį nuosavybės teises. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad 27,76 ha ploto žemės sklypą sudaro: 0,3 ha užstatyta teritorija; ariamos žemės plotas – 14,28 ha; sodų plotas – 0,2 ha; pievų ir ganyklų plotas – 0,3 ha; vandens telkinių plotas – 0,5 ha; kitos žemės plotas – 2 ha; miško žemės plotas – 10,18 ha. To paties išrašo 9 skiltyje „Specialios naudojimo sąlygos“ 9.6 eilutėje nurodyta, kad Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos plotas – 0,4 ha, tačiau jokiame žemės sklypo plane ar kitame dokumente nenurodyta, kurioje 27,76 ha ploto masyvo dalyje prasideda ir kur baigiasi 0,4 ha ploto saugoma teritorija. Žemėtvarkos tarnybos sudarytame žemės sklypo plane jokių atribojimų nematyti. Pareiškėja, matydama, kad namui būtinai reikalingas remontas, nes jis buvo avarinės būklės, ir būdama įsitikinusi, kad kaimo teritorijoje tokiems darbams jokie projektai ir leidimai nėra reikalingi, 2008 m. pabaigoje pradėjo jį remontuoti. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2009 m. rugpjūčio 14 d. reikalavimu pašalinti pažeidimus pareiškėja buvo įpareigota pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius, atkuriant iki rekonstrukcijos buvusią būklę ir objekto vertingąsias savybes. Kultūros vertybės pagrindiniame dosjė (vertybės kodas G412K) pareiškėjai priklausantis gyvenamasis namas yra įvardytas sodybos šeimininko gyvenamuoju namu ir nurodyta, kad jis pastatytas 1935 metais. Tačiau, pareiškėjos įsitikinimu, gyvenamasis namas, dėl kurio remonto jai buvo surašytas reikalavimas, buvo pastatytas ne 1935, o 1989 metais, kai buvo nutarta iškeldinti iš J. V. muziejaus pastato J. E. B. bei E. V. Tuo tikslu ir buvo pastatytas dar vienas namas, kurio anksčiau jokiuose planuose ir inventorinėse bylose nebuvo.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

8Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjos Z. U. pareiškimą atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad pastatas–gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )) buvo pastatytas 1935 metais ir rekonstruotas 1990 metais.

9Teismas pažymėjo, kad priėmimo naudoti valstybinės komisijos 1989 m. liepos 13 d. akte nurodyta, kad pateiktas priėmimui naudoti J. V. muziejus–šeimininkų namas, kad objektas pastatytas remiantis Mažeikių RAPS kapitalinės statybos planu. Taigi namas buvo kapitališkai rekonstruotas. Be to, teismas pažymėjo, kad šis dokumentas yra blankas, į kurį atspausdinti duomenys, todėl vienoje blanko vietoje nurodoma, kad „pateikė priėmimui naudoti pastatą (rekonstruotą)“, kitoje –„objektas pastatytas“. Tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės draudimo įstaigos 1937 m. birželio 19 d. polise Nr. 22800 nurodytas vienas gyvenamasis namas, taip pat nėra pagrindas išvadai, kad sodyboje buvo tik vienas namas.

10Mažeikių rajono apylinkės teismas, atsakydamas į pareiškėjos teiginius, kad 1989 m. sausio 5 d. plane nėra ginčo objekto, t. y. namo plane pažymėto indeksu 2A1/p, o 1997 m. gruodžio 2 d. plane jau yra du namai, pažymėjo, kad 1989 m. sausio 5 d. planas yra mažesnio formato, vieno lapo, o 1997 m. gruodžio 2 d. planas yra dviejų lapų, ir, kaip matyti iš šių dviejų planų, 1989 m. sausio 5 d. plane matyti tik pusė J. V. sodybos vaizdo. Tuo tarpu 1997 m. gruodžio 2 d. planas yra didesnis, su visais sodybos pastatais. Teismas pažymėjo ir tai, kad 1997 m. gruodžio 2 d. plano dešinėje pusėje viršuje pažymėta, kad 1A1/p, 2A1/p – rekonstrukcija. Taigi teismas sprendė, kad šis planas patvirtina, kad vyko namo rekonstrukcija, o ne naujo namo statyba.

11Teismas, remdamasis Kultūros vertybės pagrindiniame dosjė esančiomis nuotraukomis, nustatė, kad abu J. V. sodyboje buvę namai: šeimininko namas ir namas–muziejus, buvo panašaus stiliaus, medžiagiškumo, ir konstatavo, kad abu namai buvo rekonstruoti 1985–1990 m.

12Teismas atmetė liudytojų parodymus, kurie galbūt suinteresuoti bylos baigtimi pareiškėjos naudai.

13Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

14Teisėjų kolegija, atmesdama pareiškėjos argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepatikėjo liudytojų parodymais ir kritiškai juos vertino, pažymėjo, kad tai, jog teismas liudytojų parodymus vertino kritiškai, jais nesirėmė, vertindamas galimą jų suinteresuotumą bylos baigtimi, nesudaro pagrindo išvadai dėl įrodymų vertinimo pažeidimo.

15Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja Z. U. būtų pareiškusi prašymą išreikalauti įrodymus ar duomenis, todėl apeliacinės instancijos teismas atmetė argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nereikalavo iš suinteresuoto asmens jokių konkrečių duomenų ar įrodymų. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje esanti įrodymų visuma pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido konstatuoti, kad pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), pastatytas 1935 metais ir rekonstruotas 1990 metais.

16Kartu su apeliaciniu skundu pateiktą statybos inžinierės B. K. 2012 m. kovo 14 d. išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjai priklausantis gyvenamasis namas naujai statytas apie 1985–1986 m., teismas vertino kaip privatų rašytinį įrodymą. Teismo nuomone, ši išvada nepaneigia byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visumos, be to, pateikta po teismo sprendimo priėmimo.

17Teisėjų kolegija, atmesdama pareiškėjos prašymą skirti ekspertizę, pažymėjo, kad ekspertizės skyrimo klausimą pareiškėja iškėlė tik teikdama apeliacinį skundą, tačiau apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Teismo nuomone, dalyvaujantiems byloje asmenims buvo sudaryta reali galimybė rinkti įrodymus statybos faktui patvirtinti ar paneigti, tačiau dalyvaujantys byloje asmenys, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neišreiškė noro skirti ekspertizę, be to, po pareiškėjos 2008 m. savavališkai atliktų rekonstrukcijos darbų, kurių metu iš esmės buvo keičiamos pastato konstrukcijos, tokios ekspertizės atlikimas nėra tikslingas.

18III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201. Dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taikymo. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kasatorė nurodo, kad iš jos pateikto pareiškimo matyti, jog ji prašomą nustatyti faktą, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )) yra pastatytas ne 1935 metais, kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše, bet 1989 metais, taip, kaip nurodyta Priėmimo naudoti valstybinės komisijos 1989 m. liepos 13 d. akte, siejo su teise neatstatyti gyvenamojo namo vertingųjų savybių pagal 1935 metų gyvenamojo namo būklę, nes gyvenamojo namo tuo metu dar nebuvo, ir jo išbraukimu iš kultūros vertybių sąrašo dėl Nekilnojamojo turto registre esančios klaidos (statybos metų). Nekilnojamojo turto registre atsiradusios klaidos ir netikslumai yra taisomi Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, remdamasi Priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktu, t. y. šį faktą teismo prašė nustatyti egzistuojančio dokumento pagrindu, patvirtinančiu to fakto buvimą, ir byloje nėra duomenų, kad gyvenamojo namo statybos metai negali būti įrodyti kitų dokumentų ar įrodymų (ekspertizės aktu ir pan.) pagrindu. Kasatorės teigimu, Mažeikių rajono apylinkės teismas nepagrįstai priėmė jos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir jį išnagrinėjo ypatingosios teisenos tvarka, nes turėjo jį palikti nenagrinėtą.

212. Dėl įrodymų vertinimo. Kasatorės teigimu, teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (CPK 176, 185 straipsniai) ir įrodymų pakankamumą.

22Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įrašas apie gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) statybos metus (1935 metai) atsirado Mažeikių rajono Mažeikių apylinkės seniūnijos 1999 m. vasario 19 d. pažymėjimo Nr. 105 pagrindu. Šis pažymėjimas surašytas remiantis ūkinės knygos duomenimis, tačiau pačios to meto ūkinės knygos, iš kurios neva buvo įrašyti statybos metai, byloje nėra. Teismui pateikta tik namų knyga, kuri pradėta vesti 1998 metais. Dėl to teismai, nagrinėję bylą, neturėjo galimybės patikrinti šioje seniūno pažymoje nurodytų duomenų teisingumo ir jų pagrįstumo (CPK 179, 183 straipsniai), nors įstatymas įpareigoja teismo šio pobūdžio bylose būti aktyviam ir pačiam išsireikalauti visus galimus įrodymus, kurie patvirtintų ar paneigtų vieną ar kitą faktinę aplinkybę (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Kasatorės teigimu, nustatant gyvenamojo namo statybos metus, teismai vadovavosi Lietuvos TSR Kultūros ministerijos kolegijos 1982 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 185, kuriuo J. V. sodyba su jame esančiais pastatais buvo įtraukta į Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, nors šio nutarimo turinys teismui nėra žinomas.

23Teismas išvadą, kad gyvenamasis namas jau buvo pastatytas 1982 metais, padarė remdamasis Kultūros vertybės pagrindinio dosjė, tačiau šis pradėtas vesti tik nuo 2003 m. birželio 25 d. Kultūros paveldo departamentas 2010 m. lapkričio 10 d. rašte nurodė, kad pašalinti iš kultūros vertybių sąrašo šio namo negali, nes tokie gyvenamojo namo statybos metai nurodyti Nekilnojamojo turto registre. Tačiau pagal byloje esančią medžiagą, Nekilnojamojo turto registre įrašas atsirado irgi tik 1999 metais ir būtent dėl 1999 m. vasario 19 d. seniūno pažymėjimo.

24Kasatorė nurodo, kad Kultūros vertybės pagrindinio dosjė apraše nurodyta, kad sienos medinės, nors realiai yra plytų, iš išorės apkaltos lentomis. Iš kitų Kultūros vertybės dosjė esančių duomenų matyti, kad pastato fiksacija atlikta tik 2003 m., o architekto A. T. projekto kopijos dosjė nėra ir teismui ji nebuvo pateikta. Tai, kad 1982 metais nebuvo šio gyvenamojo namo, patvirtina ir 1989 m. sausio 5 d. žemės sklypo planas, kuriame nėra užfiksuoto gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 2Al/p, – jis žemės sklypo planuose atsiranda tik 1997 m. gruodžio 2 d., kai pagal seniūnės prašymą atlikta J. V. sodybos inventorizacija.

25Kasatorė nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 24 d. sprendime (civilinė byla Nr. 2-1515/98) nustatyta, kad pareiškėja J. E. B. savo pareiškime yra nurodžiusi, kad tėvui J. V. priklausanti namų valda susideda iš gyvenamojo namo, klėties, kiaulidės, dviejų daržinių, pirties, kuriuos J. V. valdė asmeninės nuosavybės teise iki 1940 m. liepos 22 d., tai reiškia, kad jokio antro gyvenamojo namo tuo metu nebuvo. Tai, kad gyvenamojo namo nebuvo 1935 metais, patvirtina ir Lietuvos Respublikos valstybinės draudimo įstaigos 1937 m. birželio 19 d. draudimo polisas Nr. 222800, kuriuo buvo apdrausti visi sodyboje buvę pastatai – tarp jų gyvenamojo namo, dėl kurio yra kilęs ginčas, taip pat nėra.

26Kasatorės teigimu, nepagrįsta teismo išvada, kad gyvenamasis namas, kuriame šiuo metu ji gyvena, buvo restauruotas laikotarpiu nuo 1985 iki 1990 metų, nes tai prieštarauja Priėmimo naudoti valstybinės komisijos 1989 m. liepos 13 d. aktui, kuriame pažymėta, kad statybos pradžia 1989 m. kovo mėn., o pabaiga – 1989 m. liepos mėn.

27Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą skirti statinio ekspertizę.

28Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

32Šioje byloje pagrindinis kasacinio nagrinėjimo dalykas yra klausimas, ar teismai teisingai taikė CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 442 straipsnio 1 punktas) bylų nagrinėjimo ypatybes (CPK 443 straipsnio 7 dalis) bei įrodymų vertinimą ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose.

33Dėl bylos nagrinėjimo ypatingosios teisenos tvarka

34Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl, kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos B. S. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-403/2011; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-443/2012; kt.). Bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismai nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas).

35Pareiškėja Z. U. prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), yra naujai pastatytas 1989 metais, siekia, jos teigimu, apginti savo pažeistas teises ir prašomo nustatyti juridinio fakto pagrindu ištaisyti klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis. Kasaciniame skunde pareiškėja kelia klausimą, ar jos prašymas nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka, nes juridinį faktą ji prašo nustatyti tiesioginių įrodymų, t. y. namo priėmimo naudoti valstybinės komisijos akto, pagrindu, patvirtinančiu fakto – namo statybos metus, buvimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai nepripažino kasatorės nurodyto dokumento įrodymu, sudarančiu pagrindą pripažinti namą nauju statiniu, taip pat pažymi, kad, įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis), pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtinas bylas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-115/2010). Dėl to teisėjų kolegija, atmesdama kasatorės argumentą, nurodo, kad teismai, priėmę pareiškėjos prašymą, pagrįstai jį išnagrinėjo ypatingosios teisenos tvarka, neatsižvelgdami, kad nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės (CPK 443 straipsnio 7 dalis). Esant taip toli pažengusiam procesui, atsižvelgiant į bylos medžiagą, teismų nustatytas faktines aplinkybes, kitokia išvada neatitiktų pirmiau išvardytų principų ir teismo praktikos šiuo klausimu.

36Dėl įrodinėjimo priemonių ir įrodymų vertinimo ypatingosios teisenos bylose

37Kasatorė, nesutikdama su teismų sprendimu atmesti jos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad gyvenamasis namas, esantis ( - ), yra naujai pastatytas 1989, o ne 1935 metais, nurodo, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai), apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą skirti statinio ekspertizę.

38Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu.

39Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

40Kadangi ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, pažymėtina, kad teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-159/2007).

41Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo šių įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje formuojamų įrodymų vertinimo taisyklių bei principų, neatsižvelgė į ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų specifiką. Iš apskųsto teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, analizavo byloje šalių pateiktus rašytinius įrodymus, tačiau nepašalino visų abejonių, ar gyvenamasis namas nėra pastatytas 1989 metais.

42Kai abejojama tam tikrų faktų buvimu (nebuvimu) ir šių aplinkybių nustatymui reikalingos specialios žinios, tikslinga skirti ekspertizę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ypatingosios teisenos esmę ir jai galiojančius principus, konstatuoja, kad CPK 443–448 straipsniuose nėra nustatytų išimčių bei ypatumų dėl CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimo priemones (taip pat ir ekspertų išvadas), taikymo. Taigi juridinę reikšmę turintis faktas teisme gali būti įrodinėjamas visomis įstatymo leidžiamomis priemonėmis (CPK 177 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškime nurodomi įvykiai (t. y. gyvenamojo namo statyba/ rekonstrukcija) nėra tokie seni, kad, skiriant ekspertizę, nebūtų galimybės nustatyti, ar gyvenamasis namas yra naujai pastatytas ar rekonstruotas.

43Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, reglamentuojančiu apribojimus teikti naujus įrodymus, atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą skirti statinio ekspertizę motyvuodamas tuo, kad pareiškėja ekspertizės skyrimo klausimą iškėlė tik teikdama apeliacinį skundą ir nenurodė motyvų, dėl kurių šis prašymas nebuvo pateiktas anksčiau. Pažymėtina, kad ekspertizės skyrimo klausimas konkrečios bylos atveju gali būti sprendžiamas tada, kai, surinkus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, atsiranda poreikis pasinaudoti specialiomis atitinkamos srities žiniomis. Pareiškėja, pateikdama prašymą skirti ekspertizę apeliacinės instancijos teismui, nurodė, kad, būdama įsitikinusi, jog pateiktų rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų pakaks įrodyti reikalavimo pagrįstumą, vadovaudamasi proceso ekonomiškumo principu, pirmosios instancijos teisme nereiškė prašymo skirti ekspertizę. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismo teisė priimti arba atsisakyti priimti naujus įrodymus turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai pateikiami pavėluotai, jeigu juos pateikdama šalis pažeidžia pareigą rūpintis proceso skatinimu; jeigu, protingai vedant procesą, atsižvelgiant į konkrečią procesinę bylos nagrinėjimo padėtį, jie teismui turėjo būti pateikti anksčiau. Byloje nenustatyta, kad pareiškėja piktnaudžiavo procesu – jį vilkino ar kitaip veikė prieš tinkamą bylos išnagrinėjimą, todėl, atsižvelgiant į ekspertizės svarbą nagrinėjamai bylai, apeliacinio teismo argumentai dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjos prašymą nelaikytini pagrįstais.

44Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nes, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai atsisakė skirti statinio ekspertizę, t. y. taip pat pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalį, nes nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų išaiškintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

45Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

46Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), šioje byloje yra 28,13 Lt. Kasaciniam teismui nutarus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

48Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Pareiškėja Z. U. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą,... 6. Pareiškėja 2007 m. gruodžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš P. V. ir... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 8. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu... 9. Teismas pažymėjo, kad priėmimo naudoti valstybinės komisijos 1989 m. liepos... 10. Mažeikių rajono apylinkės teismas, atsakydamas į pareiškėjos teiginius,... 11. Teismas, remdamasis Kultūros vertybės pagrindiniame dosjė esančiomis... 12. Teismas atmetė liudytojų parodymus, kurie galbūt suinteresuoti bylos... 13. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 14. Teisėjų kolegija, atmesdama pareiškėjos argumentą, kad pirmosios... 15. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys... 16. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktą statybos inžinierės B. K. 2012 m. kovo... 17. Teisėjų kolegija, atmesdama pareiškėjos prašymą skirti ekspertizę,... 18. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 19. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės... 20. 1. Dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių bylų... 21. 2. Dėl įrodymų vertinimo. Kasatorės teigimu, teismai pažeidė proceso... 22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įrašas apie... 23. Teismas išvadą, kad gyvenamasis namas jau buvo pastatytas 1982 metais,... 24. Kasatorė nurodo, kad Kultūros vertybės pagrindinio dosjė apraše nurodyta,... 25. Kasatorė nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 24... 26. Kasatorės teigimu, nepagrįsta teismo išvada, kad gyvenamasis namas, kuriame... 27. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos... 28. Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 32. Šioje byloje pagrindinis kasacinio nagrinėjimo dalykas yra klausimas, ar... 33. Dėl bylos nagrinėjimo ypatingosios teisenos tvarka... 34. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus... 35. Pareiškėja Z. U. prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad... 36. Dėl įrodinėjimo priemonių ir įrodymų vertinimo ypatingosios teisenos... 37. Kasatorė, nesutikdama su teismų sprendimu atmesti jos pareiškimą dėl... 38. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį... 40. Kadangi ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, pažymėtina, kad... 41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje apeliacinės instancijos... 42. Kai abejojama tam tikrų faktų buvimu (nebuvimu) ir šių aplinkybių... 43. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu,... 44. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 46. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartį panaikinti ir... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...