Byla e2A-389-340/2020
Dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys – H. B., A. K., D. K

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Liudos Uckienės, Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovėms V. B., V. B. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo bei atsakovių priešieškinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys – H. B., A. K., D. K., ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31.

4Ieškovas S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti ieškovui priklausančias gyvenamojo namo, adresu ( - ), dalis, nustatant asmeninės nuosavybės teises į patalpas 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19 bei į virš šių patalpų esančią palėpę R-4, R-5; priteisti iš ieškovo atsakovėms 2 000 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkančias gyvenamojo namo dalis.

52.

6Nurodė, kad bendraturčiams dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, adresu ( - ). Ieškovui priklauso 6/72 dalys, tokia pati dalis priklauso atsakovėms (kartu sudėjus). Pažymėjo, kad kiti bendrasavininkai patalpomis naudojasi faktiškai kurį laiką ir ginčo dėl šių patalpų nėra. Ieškovas naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19. Nurodė, kad ieškovas naudojasi priestatu 1-10, kurį pats pasistatė. Atlikęs statybos rekonstrukcijos darbus buvo pristatytas mūrinis priestatas su rūsiu. Šios patalpos pastatytos ieškovo lėšomis, jis pats jas išlaiko, prižiūri. Ieškovas negyvena, tačiau naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-11 ir 1-12, kuriose laiko asmeninius daiktus. Ieškovas kreipėsi į atsakoves dėl jų dalies išpirkimo su pasiūlymu už jas sumokėti 2 000 Eur, tačiau atsakovės sutikimo nedavė. Pažymėjo, kad atsakovė gyvena gretimame name, o kita atsakovė – bute. Patalpomis jos faktiškai nesinaudoja, jos yra apleistos ir nereikalingos. Ieškovo vertinimu, pasiūlyta kompensacija atitinka tikėtiną apleistų patalpų vertę.

73.

8Atsakovės V. B. ir V. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti: nustatyti, kad ieškovas naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19 bei R-4, R-5, o atsakovėms leisti naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-10, 1-11 ir 1-12.

94.

10Nurodė, kad atsakovės nesutinka su siūloma ieškovo patalpų išpirkimo suma. Pažymėjo, kad priestatas pripažintas savavališka statyba. Be to, nurodytoms patalpoms yra atskiras įėjimas, todėl jomis galima faktiškai naudotis ne tik ieškovui, bet ir kitiems asmenims. Atsakovės atliko kosmetinį remontą, kreipėsi į ieškovą ir jo šeimos narius dėl namo stogo remonto. Pasiūlymas išmokėti kompensaciją pažeistų atsakovių teisę naudotis pastato dalimi ir jos liktų be joms priklausančios nuosavybės teisės dalies. Atsakovių siūloma naudojimosi tvarka racionali, maksimaliai pašalina bendraturčių nesutarimus. Atsakovės sutiktų iš ieškovo išpirkti patalpas nurodyta kaina, tačiau ieškovas su tokia suma nesutinka.

115.

12Ieškovas su pareikštu priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo patalpų vertė skiriasi, ieškovas ir jo šeima neturi kitų patalpų, kuriose galėtų gyventi, o atsakovės ginčo patalpose negyvena, turi kitus gyvenamuosius būstus. Nurodė, kad be ieškovo sutikimo nurodytose patalpose apsigyveno atsakovės V. B. duktė, todėl ieškovui ir jo šeimai užkertamas kelias naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-10, 1-11 ir 1-12. Ieškovo manymu, šios patalpos neatsiejamai susijusios su ieškovo valdomomis patalpomis ir neturi būti atskirtos.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

146.

15Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 1 d. sprendimu ieškovo S. B. ieškinį atmetė, atsakovių V. B. ir V. B. priešieškinį tenkino: nustatė, kad ieškovas S. B. naudojasi gyvenamojo namo, adresu ( - ), unikalus numeris ( - ), patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19 bei R-4, R-5, o atsakovėms V. B. ir V. B. leista naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-10, 1-11 ir 1-12; priteisė iš ieškovo S. B. atsakovės V. B. naudai 1346,20 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo S. B. 21 Eur pašto išlaidų valstybei.

167.

17Teismas nustatė, kad ieškovas prašo padidinti jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pripažįstant nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, adresu ( - ), patalpas, pažymėtas indeksais 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, bei į virš šių patalpų esančią palėpę R-4, R-5. Atsakovėms ieškovas sutiko išmokėti 2 000 Eur dydžio kompensaciją. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės prašo atidalinti faktiškai naudojamas patalpas, ieškovui leidžiant naudotis gyvenamojo namo, adresu ( - ), patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19 bei R-4, R-5, o atsakovėms leidžiant naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-10, 1-11 ir 1-12. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje idealiosios bendraturčių dalys aiškios ir nustatytos, tačiau sprendžiamas klausimas dėl realiosios dalies nustatymo.

188.

19Teismas pažymėjo, jog pasiūlius skirti ekspertizę ginčo patalpų vertei nustatyti, nei viena iš šalių to nepanoro ir šia teise nepasinaudojo. Teismas ieškovo pateiktos rašytinės konsultacijos dėl ginčo patalpų vertės nelaikė eksperto nustatyta turto verte ir šia verte, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl turto atidalijimo bei vertės, nesivadovavo.

209.

21Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo padidinti ieškovo nuosavybę jo ieškinyje nurodytais argumentais. Teismas pažymėjo, jog jeigu ieškovas nurodo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu jam priklauso tam tikra patalpų dalis, būtent šio teismo sprendimo pagrindu patalpos turi būti įregistruotos viešame registre, o kitas teismas naujoje byloje neturi teisės iš naujo vertinti išnagrinėtų aplinkybių ir pakartotinai nustatyti nuosavybės teisės.

2210.

23Teismas išvykstamojo teismo posėdžio metu nustatė, kad patalpos, pažymėtos indeksais 1-10, 1-11, 1-12 turi atskirą įėjimą, jomis galima naudotis. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad atsidalinus nuosavybę iš bendrosios dalinės nuosavybės ir bendraturčiams nustačius jų dalis, šiose patalpose bus galima įvesti vandentiekį bei kitus būsto naudojimosi patogumą pagerinančius dalykus, atlikti remontą ir taip patalpas padaryti tinkamomis gyventi ar naudotis.

2411.

25Teismas nurodė, kad jeigu ieškovo reikalavimai būtų patenkinti, atsakovės faktiškai prarastų galimybę naudotis pastato dalimi, nors joms priklauso tokia pati patalpų dalis kaip ir ieškovui, o žemės sklypo dalis – ženkliai didesnė. Kitaip tariant, ieškovas, sumokėjęs nedidelę sumą, įgytų ženkliai didesnę patalpų dalį, o atsakovės netektų nuosavybės dalies, kurios dalis iš esmės pastatyta ant atsakovei nuosavybės teise valdomo ir disponuojamo žemės sklypo.

2612.

27Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje teismui kelia abejones ieškovo pasiūlytas kompensacijos dydis kaip neprotingas ir neatitinkantis faktinės padėties. Iš byloje surinktų įrodymų teismas nustatė, kad ieškovo (jo šeimos) faktiškai naudojama namo dalis, jeigu bus atidalinta atsakovių priešieškinyje nurodytu būdu, nenukentės, minėtos patalpos turi atskirus įėjimus.

2813.

29Teismas, atsižvelgdamas į šalių pasisakymus, pridėtus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad teismas turi galimybę, nepažeisdamas kitos šalies teisių ir teisėtų interesų, atidalinti patalpas tik atsakovių procesiniuose dokumentuose siūlomu būdu, todėl teismas ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovių priešieškinį patenkino visiškai.

30III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3114.

32Apeliaciniu skundu ieškovas S. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo S. B. ieškinį visiškai – iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti ieškovui priklausančias gyvenamojo namo, adresu ( - ), dalis, nustatant asmeninės nuosavybės teises į patalpas 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19 bei į virš šių patalpų esančią palėpę R-4, R-5; priteisti iš ieškovo atsakovėms 2 000 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkančias gyvenamojo namo dalis; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3314.1.

34Pirmosios instancijos teismas negalėjo nesivadovauti ir neatsižvelgti į ieškovo pateiktą konsultaciją dėl turto vertės nustatymo, kuris vertinamas kaip leidžiamas rašytinis įrodymas civilinėje byloje. Teismas klaidingai nurodė, kad tik eksperto išvada galima pagrįsti turto rinkos vertę. Teismų praktikoje vertė įrodinėjama bet kokiais leidžiamais įrodymais.

3514.2.

36Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti detalūs rašytiniai įrodymai, kurie tiesiogiai pagrindžia, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso didesnė patalpų dalis, kuri negali būti dalintina, ir kuria atsakovės neturi jokios teisės naudotis ar jos įgyti kitais pagrindais be ieškovo sutikimo. Nei į 1-10, nei į 1-14, 1-13, 1-17, 1-18 patalpas atsakovės pretenduoti negali, nes jos buvo pastatytos S. B., ir faktiškai priklausė jam vienam, be to, patalpos nebuvo įteisintos ir nepriklausė namui, negalėjo būti paveldimos ar kitokio teisėto juridinio santykio objektu tuo metu, kai atsakovės paveldėjo savo tėvo dalį. Patalpos buvo įteisintos vėliau. Priestatą 1-10, patalpas 1-13, 1-14, 1-17, 1-18 pastatė S. B. iki 1997 m. Pirmosios instancijos teismas dėl įrodymų vertinimo klaidų (jų tiesiog nevertino), nepagrįstai ir neteisėtai, ieškovui vienasmeniškai priklausančią patalpų dalį 1-10, priskyrė naudotis atsakovėms.

3714.3.

38Indeksais 1-11 ir 1-12 pažymėtų patalpų atskyrimas kaip atskirų gyvenamųjų patalpų techniškai neįmanomas, jose nėra inžinerinės įrangos, komunalinių tinklų. Nepadarius žalos turtui, gyvenamojo namo dalies neįmanoma atskirti ir pritaikyti gyventi bendraturčiams. Nėra galimybės tose patalpose įrengti inžinerijos ir kanalizacijos tinklų, plotas yra per mažas, patalpose yra tik vienas langas, nėra atskiro įėjimo. Taigi, be žalos turtui, patalpų atskyrimas, jų įrengimas taip, kad galėtų jomis naudotis dvi šeimos atskirai, yra neįmanomas. Nustačius, kad priskyrus ginčo patalpas atsakovėms būtų padaryta didelė žala visam šalių turtui – gyvenamajam namui, teismo sprendimas yra neteisėtas ir neteisingas, prieštaraujantis kasacinio teismo praktikai, dėl to naikintinas.

3914.4.

40Atsakovių turtinė padėtis gera, jos turi nekilnojamojo turto, turi net kelias patalpas skirtingose vietose kur gyventi. Ieškovas neturi galimybės persikelti gyventi kitur, o bendras tolimesnis gyvenimas kartu su atsakovėmis yra neįmanomas dėl asmeninių konfliktiškų santykių ir atsakovių tikslingo bei sistemingo kenkimo ieškovui ir jo šeimai. Teismo nustatyta naudojimosi tvarka nėra teisinga ir racionali, prieštaraujanti bylos medžiagai, galinti sukelti itin neigiamas pasekmes ieškovui ir jo šeimai, tiesiogiai sudaranti sąlygas ateityje ginčų kilimui.

4115.

42Atsakovės V. B. ir V. B. atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:

4315.1.

44Teismų praktikoje nurodoma, kad jei nėra bendraturčio sutikimo, kompensacija už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje galima išimtiniais atvejais. Atsakovių nuomone, atsižvelgiant į bendraturčių dalis turte, natūra galima turtą naudoti pagal paskirtį, nepadarant turtui žalos, be apelianto siūlomo atidalijimo, nes visi bendraturčiai realiai naudoja atskiras gyvenamojo namo dalis, turinčias savarankiškus įėjimus, neturinčias bendro naudojimo patalpų, turinčias atskirus elektros įvadus, savarankiškus apskaitos skaitliukus.

4515.2.

46Apelianto teiginys, kad 2014 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija suteikė leidimą S. B. rekonstruoti statinį vienbutį gyvenamąjį namą, adresu ( - ), ir todėl patalpos, indeksu 1-10 pastatytos, įrengtos, naudojamos ir realiai priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise, niekaip nepagrįstas. Atsakovės niekuomet neprieštaravo, kad apeliantui būtų atidalintos jo realiai naudojamos patalpos 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19 ir įrengtos patalpos 1-13, 1-14, R4, R5.Apeliantas, skunde teigdamas, kad jam priklauso dukart didesnė žemės sklypo dalis, teiginį turėtų pagrįsti ne istorine žemės sklypo naudotojų apžvalga, o nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais. Žemės sklype nustatyta naudojimosi sklypu tvarka, tačiau sklypo dalys nėra atidalintos. Manytina, kad pateikdamas paskaičiavimus dėl žemės sklypo ploto priklausomybės, apeliantas suklydo, nes apeliantui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso 126763/117100 dalys sklypo, o atsakovėms kartu priklauso 364237/1171000 dalys, kas yra 2,87 karto daugiau negu apeliantui.

47IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

4816.

49Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

5017.

51Ginčas kilo dėl ieškovui priklausančios dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi tvarkos pagal atsakovių priešieškinį nustatymo.

5218.

53Byloje nustatyta, kad ieškovui, atsakovėms ir tretiesiems asmenims VĮ Registrų centro duomenimis dalinės nuosavybės teise priklauso: Žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ): S. B. – 53423/1171000 dalys; S. B. ir H. B. – 7334/117100 dalys; V. B. – 9033/117100 dalys; V. B. – 183577/1171000 dalys ir 9033/111700 dalys; J. S. – 46700/117100 dalys; A. K. – 1065/11710 dalys; D. K. – 1065/11170 dalys. Naudojimosi žemės sklypu tvarka patvirtinta Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2005 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0058-67/2005. Žemės sklype yra: (1) Pastatas – gyvenamasis namas, esantis ( - ) (unikalus Nr. ( - )), priklausantis V. B.; (2) Gyvenamas namas (vieno buto pastatai) (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ): S. B. priklauso 6/72 dalys, V. B. – 1/72 dalis, V. B. – 5/72 dalys, J. S. – 48/72 dalys (2018 m. lapkričio 13 d. J. S. vardu buvo įregistruotas butas (unikalus Nr. ( - ))); A. K. – 6/72 dalys; D. K. – 6/72 dalys; ūkiniai pastatai, kiti inžineriniai statiniai.

5419.

55VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 11 p. įrašyta, kad atlikus statybos darbus (rekonstrukciją) pasikeitė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo lAl/m bendras plotas, tačiau bendraturčių susitarimas dėl naujų dalių nustatymo nepateiktas. Bylos duomenimis, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. VILRS-2671 atsisakė keisti duomenis Nekilnojamojo turto registre ir pakeisti S. B. bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto gyvenamojo namo adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), dalis, atlikus rekonstrukciją, kadangi namo bendraturtė J. S. Vilniaus apylinkės teismo nutarties pagrindu įregistravo 48/72 dalis gyvenamojo namo į atskirą nekilnojamojo turto objektą (butą), t. y. VĮ Registrų centras laikė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigė.

5620.

57Ieškovas S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti ieškovui priklausančias gyvenamojo namo, adresu ( - ), dalis, nustatant asmeninės nuosavybės teises į patalpas 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19 bei į virš šių patalpų esančią palėpę R-4, R-5; priteisti iš ieškovo atsakovėms 2 000 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkančias gyvenamojo namo dalis.

5821.

59Atsakovės su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu prašė nustatyti tokią naudojimosi tvarką bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – gyvenamuoju namu: ieškovas S. B., nuosavybės teise valdantis 6/72 dalis, naudojasi patalpomis 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, R4, R5; atsakovės V. B. ir V. B., nuosavybės teise valdančios 6/72 dalis, naudojasi patalpomis 1-10, 1-11, 1-12.

6022.

61Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 1 d. sprendimu atmetė ieškinį ir patenkino atsakovių priešieškinį.Su teismo sprendimu nesutinka ieškovas, prašydamas panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai – iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti ieškovui priklausančias namo patalpas, tarp jų – patalpas, pažymėtas indeksais 1-10, 1-11, 1-12, bei priteisti atsakovėms iš ieškovo 2 000 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkančias gyvenamojo namo dalis; skirti ekspertizę ekspertu paskiriant vieną iš ieškovo nurodytų ekspertų užduodant jam klausimą – „kokia yra gyvenamojo namo patalpų, pažymėtų indeksais 1-11 ir 1-12, vertė esant jų būklei, užfiksuotai 2017 m. birželio 12 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole“.

6223.

63Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

6424.

65Vienas iš bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį įgyvendinimo būdų, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų yra atidalijimas iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

6625.

67Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, suformuotoje nagrinėjant bylas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, yra pažymėta, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė į jo dalies atidalijimą iš bendrosios nuosavybės realizuojama bendru susitarimu ar kreipiantis į teismą. Minėta teisės norma nustato sąlygą, kad esant nesutarimams dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo (šie būdai gali būti įvairūs: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant proporcingai pagal turimą dalį už daiktą gautus pinigus, sutinkant prašančiam atidalyti – gauti kompensaciją iš kitų bendraturčių už jam tenkančią dalį ar be sutikimo vienam ar keliems bendraturčiams priteisiant tokią kompensaciją ir kita), vieną iš atidalijimo būdų pasirenka siekiantis atsidalyti bendrą turtą asmuo. Pastarasis teismui turi įrodyti, kodėl pasirinktas būdas priimtiniausias, kad jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Pažymėtina, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalis reikalauja veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus civilinių teisinių santykių subjektus, įgyvendinančius savo teises ir atliekančius pareigas, o to paties straipsnio 4 dalis šiais principais vadovautis įpareigoja teismą, aiškinant ir taikant įstatymus. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Spręsdamas bendraturčių ginčą ir vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia jų ar kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015).

6826.

69Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė jam tenkančią turto dalį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant jam atsakovių turto dalį, nurodęs, kad atsakovių turto dalis susideda iš konkrečių bendro namo patalpų (1-10,1-11, 1-12), o atsakovėms iš ieškovo už jam tenkančią atsakovių turto dalį priteisti 2 000 Eur piniginę kompensaciją.

7027.

71Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

7228.

73Bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, juo naudojimosi ir disponavimo bendraturčių sutarimu principas (CK 4.75 straipsnis) suponuoja, kad piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies išskyrimo natūra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio (ar kelių bendraturčių) sutikimui. Pagal CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktą niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nenurodyta, kuris iš bendraturčių – atidalijimo siekiantis, kitas bendraturtis, ar bet kuris iš jų gauna kompensaciją pinigais. Pripažintina, kad pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį kompensacija už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai: a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) kompensacija, paprastai, priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; c) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt. Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją. Kai bendraturčių dalys nuosavybėje yra lygios ir nepanaudotos visos galimybės atidalyti daiktą natūra, derinant tai su kitų bendraturčių teisėtais interesais, piniginės kompensacijos priteisimas bendraturčiui be jo sutikimo neatitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sąlygų, būtų vertinamas kaip jo nuosavybės teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; ir kt.).

7429.

75Nagrinėjamoje byloje pareikštas atsakovių priešieškinis dėl naudojimosi gyvenamomis patalpomis tvarkos nustatymo.

7630.

77Kasacinio teismo praktika bylose dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo taip pat yra išplėtota. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

7831.

79Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

8032.

81Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą faktinę medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamos bylos esmė nėra atskleista. Tiek vertinant galimybę atidalyti ieškovo dalį iš bendrosios nuosavybės, priskiriant jo asmeninėn nuosavybėn atsakovėms priklastančią bendro turto dalį, tiek ir sprendžiant šalių ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, svarbu nustatyti ginčo šalių dalis bendrojoje nuosavybėje, į kokio dydžio plotą turi teisę kiekvienas iš bendraturčių, kokiomis patalpomis bendraturtės realiai naudojasi (arba turi teisę naudotis). Kaip minėta, viena iš prielaidų atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra tokios bylos aplinkybės, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus.

8233.

83Pagal VĮ Registrų centro duomenis gyvenamasis namas ir jo priklausiniai bendraturčiams priklauso dalinės nuosavybės teise ir dalių pasikeitimai neįregistruoti nei po 1999-2000 metų ginčo sprendimo teisme, nei vėliau.

8434.

85Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7962-790/2013 leido S. B. gauti statinio projektavimo sąlygas ir statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo ( - ), rekonstrukcijos metu padarytiems pertvarkymams ir pristatymams pagal VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Kadastrinių matavimų skyriaus parengtą 2011 m. balandžio 12 d. planą, pirmo aukšto plane patalpoms, pažymėtoms indeksais 1-10, 1-13, 1-14, 1-17, 1-18, ir rūsio plane patalpoms, pažymėtoms indeksais R-4, R-5, be bendraturčių V. B., A. B., V. B., D. K. ir A. K. sutikimo. Teismas sprendime nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 21 d. surašytas savavališkos statybos aktas, kuriuo nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis ( - ), rekonstruotas savavališkai, o būtent, prie gyvenamojo namo pietinės pusės pristatytas mūrinis (baltų plytų) priestatas su rūsiu, bendro ploto 53,36 kv. m, dalis priestato 11 al/p, 1,25 kv. m ploto. Tą pačią dieną statytojui surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti savavališkai pastatytus priestatus (10 al/p – patalpos 1-13, 1-14 ir rūsiai R4 ir R5 ir 11 al/p – patalpos 1-17, 1-18) prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) ( - ).

8635.

87Teismas nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. gegužės 15 d. išrašą pagal 1996 m. balandžio 30 d. kadastro duomenis iki savavališkos rekonstrukcijos buvo 157,31 kv. m ploto, o savavališka bendro namo rekonstrukcija pasireiškė tuo, kad ieškovas prie gyvenamojo namo pietinės pusės pristatė mūrinį (baltų plytų) priestatą su rūsiu (2011 m. plane patalpos pažymėtos indeksais 1-13, 1-14, R-4, R-5), bendro ploto 53,36 kv. m; ir dalį priestato 11 al/p, 1,25 kv. m ploto (2011 m. plane pažymėtas indeksu 1-18); dėl patalpos 1-10 teismas nurodė, kad lyginant 1996 m. ir 2011 m. planus matyti, kad patalpos pasikeitė plotas, nors ji nepripažinta savavaline statyba: patalpos 1-10 pasikeitimas apsiribojo įėjimo vietos pakeitimu, o plotas iš 6,23 kv. m pasikeitė į 6,19 kv. m. Dabartiniu metu ploto skirtumas dar didesnis, tačiau ieškovas nenurodo, kokiu pagrindu jam priklausytų daug didesnė negu kad užfiksuota savavaline statyba 54,61 kv. m gyvenamojo namo dalis. Teismo sprendimu buvo sudarytos prielaidos įteisinti padidėjusį namo plotą po rekonstrukcijos, nustatyti bendrasavininkių idealias dalis, spręsti ginčą dėl naudojimosi tvarkos.

8836.

89VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. VILRS-2671 atsisakė keisti duomenis Nekilnojamojo turto registre ir pakeisti S. B. bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), dalis, atlikus rekonstrukciją, kadangi namo bendraturtė J. S. Vilniaus apylinkės teismo nutarties pagrindu įregistravo 48/72 dalis gyvenamojo namo į atskirą nekilnojamojo turto objektą (butą), t. y. VĮ Registrų centras laikė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigė.

9037.

91Nagrinėjamoje byloje ieškovo S. B. idealioji dalis bendrojoje nuosavybėje po rekonstrukcijos nenustatyta, iki rekonstrukcijos jo idealioji dalis sudarė 6/72, t. y. tiek pat, kiek registruota atsakovių nuosavybės teise. Byloje nėra duomenų, kokio ploto patalpos atitiko jo idealiąją dalį bendrojoje nuosavybėje iki rekonstrukcijos, kiek – po namo rekonstrukcijos ir pastatyto (rekonstruoto) gyvenamojo ploto įteisinimo. Byloje nėra ginčo, kad atsakovėms taip pat priklauso 6/72 idealioji dalis bendrojoje nuosavybėje, tačiau nei ieškovas, nei atsakovės neteikė duomenų apie tai, kiek gyvenamojo namo ploto sudaro 6/72 dalys nuo gyvenamojo namo ploto, nors nuo jų dalies dydžio nustatymo priklauso galimybė atidalyti ieškovo dalį iš bendrosios nuosavybės, priskiriant jo asmeninėn nuosavybėn atsakovėms priklastančią bendro turto dalį, galimos kompensacijos už joms priklausančią dalį dydis, taip pat galimybė nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką, atitinkančią jų idealiąją dalį priešieškinio patenkinimo atveju.

9238.

93Pažymėtina, kad bylos duomenimis bendrasavininkei J. S., kuriai priklausė namo 48/72 dalys, išskirtas ir įregistruotas asmeninės nuosavybės teise 81,75 kv. m ploto butas, o bendrasavininkės A. K. ir D. K., kiekviena 6/72 idealiųjų dalių savininkė, bendrai naudojasi 25,97 kv. m ploto dalimi. Atsakovės, 6/72 idealiųjų dalių savininkės, pretenduoja bendrai naudotis patalpomis 1-10, 1-11 ir 1-12, kurių plotai Registrų centro duomenimis yra 6,19, 2,27 ir 8,85 kv. m (17,31 kv. m). Toks bendraturčių idealiųjų dalių ir naudojamo gyvenamojo ploto neproporcingumas dar kartą pabrėžia, kad šalių ginčo išsprendimas neįmanomas, nenustačius, koks namo patalpų plotas atitinka atsakovėms priklausančią idealiąją namo dalį, ar tokio ploto dalies atidalijimas yra techniškai įmanomas, ar joms priskirtina patalpų ploto dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra tokio dydžio, kad jos negalima išskirti naudotis arba atidalinti iš bendrosios nuosavybės. Tuo atveju, jeigu yra objektyvios sąlygos ieškinį tenkinti, nuo atsakovėms priklausančio namo ploto dydžio priklausytų joms priteisėtinos kompensacijos dydis. Nenustačius atsakovėms priklausančios namo ploto dalies, ir neišsprendus, ar tokio ploto dalis gali būti išskirta natūra arba realiai paskirta naudotis, skirti ekspertizę kompensacijos dydžio nustatymui netikslinga. Kasacinio teismo praktikos kontekste tik pripažinus, kad atsakovėms priklausančio namo ploto dalis negali būti išskirta arba paskirta naudotis, spręstina dėl teisingo kompensacijos dydžio nustatymo.

9439.

95Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė; atmetė ieškinį ir patenkino priešieškinį vien dėl to, kad atsakovių nurodytos patalpos (1-10, 1-11 ir 1-12) turi atskirą įėjimą ir jomis galima naudotis pagal paskirtį.

9640.

97Aplinkybės, kurioms esant apeliacinės instancijos teismas įgyja teisę perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nustatytos CPK 327 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina priimą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tuo atveju, jeigu nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

9841.

99Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-201-2016).

10042.

101Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normos, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais ir naudojimosi bendromis patalpomis tvarkos nustatymą, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suformuota analogiškose bylose. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas iš viso nenustatė ir nepasisakė dėl ieškovo ir atsakovių dalių bendrojoje nuosavybėje, tenkindamas priešieškinio reikalavimą, nevertino, ar atsakovėms paskirtos naudotis patalpas atitinka jų idealiąją dalį bendrojoje nuosavybėje. Dėl išdėstyto sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

10243.

103Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal šiuo metu byloje esančius duomenis ir pateiktus įrodymus nėra įmanoma išnagrinėti bylą iš esmės. Siekiant nustatyti šias aplinkybes turi būti išsamiai ištirtos ir išnagrinėtos faktiškai visos nagrinėjamos bylos aplinkybės, gauti šalių paaiškinimai ir galimai nauji įrodymai. Tuo atveju, jei visas šias aplinkybes nustatytų ir teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista ginčo šalių teisė į apeliaciją – šalys netektų galimybės bent kartą apskųsti joms nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

104Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

105Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1.... 4. Ieškovas S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš bendrosios... 5. 2.... 6. Nurodė, kad bendraturčiams dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis... 7. 3.... 8. Atsakovės V. B. ir V. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį... 9. 4.... 10. Nurodė, kad atsakovės nesutinka su siūloma ieškovo patalpų išpirkimo... 11. 5.... 12. Ieškovas su pareikštu priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 6.... 15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 1 d. sprendimu ieškovo S. B.... 16. 7.... 17. Teismas nustatė, kad ieškovas prašo padidinti jo dalį bendrojoje dalinėje... 18. 8.... 19. Teismas pažymėjo, jog pasiūlius skirti ekspertizę ginčo patalpų vertei... 20. 9.... 21. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo padidinti ieškovo nuosavybę jo... 22. 10.... 23. Teismas išvykstamojo teismo posėdžio metu nustatė, kad patalpos,... 24. 11.... 25. Teismas nurodė, kad jeigu ieškovo reikalavimai būtų patenkinti, atsakovės... 26. 12.... 27. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje teismui kelia abejones ieškovo... 28. 13.... 29. Teismas, atsižvelgdamas į šalių pasisakymus, pridėtus rašytinius... 30. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 31. 14.... 32. Apeliaciniu skundu ieškovas S. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 33. 14.1.... 34. Pirmosios instancijos teismas negalėjo nesivadovauti ir neatsižvelgti į... 35. 14.2.... 36. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti detalūs rašytiniai įrodymai,... 37. 14.3.... 38. Indeksais 1-11 ir 1-12 pažymėtų patalpų atskyrimas kaip atskirų... 39. 14.4.... 40. Atsakovių turtinė padėtis gera, jos turi nekilnojamojo turto, turi net... 41. 15.... 42. Atsakovės V. B. ir V. B. atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą... 43. 15.1.... 44. Teismų praktikoje nurodoma, kad jei nėra bendraturčio sutikimo, kompensacija... 45. 15.2.... 46. Apelianto teiginys, kad 2014 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės... 47. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 48. 16.... 49. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 50. 17.... 51. Ginčas kilo dėl ieškovui priklausančios dalies atidalijimo iš bendrosios... 52. 18.... 53. Byloje nustatyta, kad ieškovui, atsakovėms ir tretiesiems asmenims VĮ... 54. 19.... 55. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 56. 20.... 57. Ieškovas S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš bendrosios... 58. 21.... 59. Atsakovės su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu prašė nustatyti tokią... 60. 22.... 61. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 1 d. sprendimu atmetė... 62. 23.... 63. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės... 64. 24.... 65. Vienas iš bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį... 66. 25.... 67. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, suformuotoje nagrinėjant bylas... 68. 26.... 69. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė jam tenkančią turto dalį atidalyti... 70. 27.... 71. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės... 72. 28.... 73. Bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, juo naudojimosi ir disponavimo... 74. 29.... 75. Nagrinėjamoje byloje pareikštas atsakovių priešieškinis dėl naudojimosi... 76. 30.... 77. Kasacinio teismo praktika bylose dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis... 78. 31.... 79. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių... 80. 32.... 81. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą faktinę medžiagą,... 82. 33.... 83. Pagal VĮ Registrų centro duomenis gyvenamasis namas ir jo priklausiniai... 84. 34.... 85. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje... 86. 35.... 87. Teismas nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų... 88. 36.... 89. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr.... 90. 37.... 91. Nagrinėjamoje byloje ieškovo S. B. idealioji dalis bendrojoje nuosavybėje po... 92. 38.... 93. Pažymėtina, kad bylos duomenimis bendrasavininkei J. S., kuriai priklausė... 94. 39.... 95. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų... 96. 40.... 97. Aplinkybės, kurioms esant apeliacinės instancijos teismas įgyja teisę... 98. 41.... 99. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos... 100. 42.... 101. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė... 102. 43.... 103. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal šiuo metu byloje esančius duomenis ir... 104. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos... 105. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir...