Byla I-913-283/2014
Dėl pareiškėjos J. Č. prašymo atnaujinti administracinę bylą

1Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalytė Zlatkuvienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama dėl pareiškėjos J. Č. prašymo atnaujinti administracinę bylą,

Nustatė

2Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti pareiškėjos J. Č. , Utenos rajono apylinkės teismo teisėjos, skundas, kuriuo prašoma solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Utenos rajono apylinkės teismo priteisti 20 837,06 darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2013-09-30 ( 27 b. l.).

3Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinė byla Nr. I-913-283/2014 buvo sustabdyta iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės jurisprudencijos bylą Nr. 1B-7/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo išaiškinimo (37-38 b. l.).

4Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 27 gavo pareiškėjos J. Č. prašymą atnaujinti administracinę bylą. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinėjo konstitucinės jurisprudencijos bylą Nr. 1B-7/2014 ir 2014 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą Nr. KT14-S9/2014 „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų aiškinimo“, nurodytas pareiškėjos prašymas tenkinamas ir administracinė byla Nr. I-913-283/2014 atnaujinama ( Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 100 straipsnis).

5Teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, pagal kurį, teisėjui atlyginimą teisės aktais nustato valstybė, o konkretus teismas, kuriame dirba teisėjas, tokios galios neturi; teisėjo atlyginimo ir kitų socialinių (materialinių) garantijų konstitucinės apsaugos imperatyvas kyla iš Konstitucijoje įtvirtinto teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo, todėl valstybei tenka pareiga nustatyti tokį teisėjo atlyginimą, kuris atitiktų teisminės valdžios ir teisėjo statusą, vykdomas funkcijas ir atsakomybę; teisėjo tarnybos santykiai susiklosto tarp valstybės ir teisėjo, kaip valstybės pareigūno (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-673/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl teisėjų reikalavimų priteisti dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančiu pripažinto teisinio reguliavimo, kuriuo buvo sumažinti teisėjų pareiginės algos koeficientai, taikymo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, tinkamu atsakovu pripažino Lietuvos valstybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-662-991/2013, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1392/2010, 2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-82/2010, 2010 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-57/2010, 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1285/2009, 2009 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-766/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija 2007 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-187/2007, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl teisėjų atlyginimų sumažinus pareiginės algos koeficientą, konstatavo, jog vienas iš ginčo materialinių teisinių santykių subjektų yra Lietuvos valstybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje konstatuota, jog išskirtinis teisėjo santykis su valstybe bei valstybės pareiga užtikrinti tinkamas teisėjų materialines garantijas, inter alia tinkamą teisėjų atlyginimų mokėjimą, įskaitant ir tinkamą kompensavimą už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, įstatymų leidėjo neveikimas, suponuoja tai, kad būtent valstybė laikytina atsakinga ir už tokių garantijų realų įvykdymą (administracinė byla Nr. A-146-1252/2014).

6Atsižvelgus į administracinėje byloje skunde suformuluotą materialinį reikalavimą ir vadovaujantis ABTĮ 48 straipsnio 2 dalimi, daroma išvada, kad pareiškėja teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi netinkamus atsakovus. Utenos rajono apylinkės teismas, kuriam teisės aktai nėra suteikę įgaliojimų nustatyti teisėjo atlyginimo, negali būti laikomas tinkamu atsakovu, nurodytoje byloje tinkamas atsakovas yra vienas subjektas - Lietuvos valstybė. Esant nurodytoms aplinkybėms, sprendžiama, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnio nuostatas, nustačius, kad skundas paduotas netinkamam atsakovui, teismas turi teisę pareiškėjo sutikimu netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu atsakovu. J. Č. pateikė prašymą administracinėje byloje netinkamą atsakovą Utenos rajono apylinkės teismą pakeisti viena atsakove – Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

7Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.1 punktu, Lietuvos valstybei bylose dėl atlyginimų teisėjams mokėjimo atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. ABTĮ 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat bylas, nurodytas įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 12 punkte. ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles.

8Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, daroma išvada, kad administracinė byla yra teisminga ir perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

9Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 100 straipsniu, 105-106 straipsniais,

Nutarė

10administracinę byla Nr. I-913-283/2014 atnaujinti.

11Administracinėje byloje Nr. I-913-283/2014 nelaikyti Utenos rajono apylinkės teismo tinkamu atsakovu.

12Nustatyti, kad administracinėje byloje Nr. I-913-283/2014 atsakovė yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

13Administracinę bylą Nr. I-913-283/2014 pagal teismingumą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

14Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai