Byla e2-556-553/2020
Dėl mažosios bendrijos „Medžio meistrai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. Š., K. M., J. Š

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties, kuria bankrutavusios mažosios bendrijos „Medžio meistrai“ bankrotas pripažintas tyčiniu pagal bankrutavusios mažosios bendrijos „Medžio meistrai“ bankroto administratorės prašymą dėl mažosios bendrijos „Medžio meistrai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. Š., K. M., J. Š.,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Byloje sprendžiamas klausimas dėl pagrindų bankrotą pripažinti tyčiniu egzistavimo.

62.

7Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi MB „Medžio meistrai“ (toliau – ir bendrija) iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskirta MB „Atisa“, 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi bendrija pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

83.

9Bendrijos bankroto administratorė kreipėsi į teismą su prašymu bendrijos bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė, kad bendrijos vadovai netinkamai vykdė savo pareigas, veiklą organizavo taip, kad kreditorių galimybės nukreipti savo išieškojimą į bendrijos turtą buvo apribotos ar panaikintos, o buhalteriniai dokumentai tvarkyti aplaidžiai, tikėtina paslėpti ar sunaikinti, todėl bendrijos bankrotas pripažintinas tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktų pagrindais. Bankroto administratorė nurodė, kad bendrija nuo 2013 m. liepos mėnesio sudarė keletą paslaugų sutarčių, pagal kurias neatsiskaitė su kreditoriais. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nemokėjo pelno mokesčio, nevykdė statybos rangos sutarties, sudarytos 2013 m. rugpjūčio 31 d. su T. K., negrąžino sumokėto avanso, kuris turėjo būti panaudotas medžiagų įsigijimui, tačiau faktinė bendrijos vadovė J. Š. jį panaudojo asmeninėms reikmėms. Taip pat už šios situacijos susidarymą yra atsakingas ir tuo metu direktoriumi buvęs A. Š., kurio vadovavimo metu buvo sudarytos visos sutartys. Bendrijos įsipareigojimų suma viršijo turtą jau 2012 metais, kai bendrijos vadovu buvo K. M., tačiau jokių veiksmų dėl bankroto bylos iškėlimo ar atsiskaitymo su kreditoriais nei vienas vadovas nesiėmė. Buvę bendrijos vadovai siekė išvengti sudarytų sutarčių vykdymo, neatsiskaitinėjo už paslaugas, nesuteikė paslaugų už atliktinus darbus pagal rangos sutartį. Tokių veiksmų visuma lėmė bendrijos nemokumą. Taip pat bendrijos buhalteriniai dokumentai tvarkyti aplaidžiai, galimai paslėpti ar sunaikinti, finansinės atskaitomybės duomenys pateikti tik už 2012-2013 metus, bendrijos dokumentai bankroto administratorei neperduoti, todėl apie bendrijos veiklą galima spręsti tik iš baudžiamosios bylos ir joje priimto teismo nuosprendžio.

104.

11Suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimu prašė pareiškimą jo atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019 bylą jo atžvilgiu nutraukė. Kasacinis teismas konstatavo, kad A. Š. nepadarė nusikalstamos veikos ir nėra atsakingas už bendrijos kreditoriui T. K. padarytą žalą. Kasacinis teismas pripažino, kad J. Š. buvo faktinė bendrijos vadovė, todėl ji yra atsakinga tiek už bendrijos finansinę veiklą, tiek už jos skolas kreditoriams. Tokiu būdu A. Š. negali būti atsakingu nei už bendrijos finansinę veiklą, nei už jos bankrotą.

125.

13Suinteresuotas asmuo K. M. nurodė, kad bendrijos direktoriumi buvo įregistruotas be jo žinios, šiose pareigose niekada nedirbo, su bendrija jokių ryšių neturėjo, sutarčių su šia įmone nepasirašė, apie jos veiklą nieko nežino.

146.

15Suinteresuotas asmuo J. Š. atsiliepimu su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad bendrija pagal savo galimybes atsiskaitinėjo su kreditoriais, mokėjo mokesčius, vykdė savo įsipareigojimus, jų nevengė, todėl tyčios vadovų veiksmuose nėra ir nebuvo. Jei ne kreditoriaus T. K. inicijuotas bankrotas bei kiti teisminiai procesai, kurių metu buvo ribojama bendrijos veikla, bendrija būtų galėjusi toliau sėkmingai vystyti savo veiklą ir, gaudama nedideles pajamas, atsiskaitinėti su kreditoriais. Tyčinio bankroto iš bendrijos vadovų pusės nebuvo, nes buvo siekiama dirbti ir toliau vystyti veiklą.

167.

17Kreditorius T. K. sutiko su bendrijos bankroto administratorės pareiškimu ir prašė bendrijos bankrotą pripažinti tyčiniu.

18II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

198.

20Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi bendrijos bankrotą pripažino tyčiniu.

219.

22Teismas nustatė, kad nuo 2012 m. gruodžio 4 d. iki 2013 m. liepos 1 d. bendrijos vadovu buvo įregistruotas K. M., o nuo 2013 m. liepos 11 d. – A. Š.. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019 nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad būtent J. Š., o ne A. Š. faktiškai atliko bendrijos vadovo pareigas, t. y. faktinė bendrijos direktorė nuo jos įsteigimo buvo J. Š. (prejudiciniai faktai) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 182 straipsnio 3 punktas). Teismas, įvertinęs kasacinio teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad J. Š. yra asmuo, dėl kurio veiksmų ir neveikimo kilo bendrijos bankrotas, ir tai, kad yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktuose numatytais pagrindais. Teismo vertinimu, tai, kad pagal 2013 metų balanso duomenis skolų suma viršijo pusę turto vertės, tačiau jos vadovė neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, tyčinio bankroto savaime nesukėlė, tačiau tai, kad ji asmeninėms reikmėms pasisavino bendrijai T. K. sumokėtas lėšas medžiagų įsigijimui ir avansui už darbus, skirtas vykdyti bendrijos veiklą pagaminant, apdirbant ir surenkant pastato medžio konstrukcijas pagal statybos rangos sutartį, vertintina kaip bendrijos vadovės priimtas bendrijai nuostolingas sprendimas neįvykdytos pareigos teisinių pasekmių prasme. Šiais veiksmais J. Š. atėmė galimybę iš pagal sandorį uždirbtų lėšų bendrijai atsiskaityti su kitais kreditoriais, nevykdė CK 2.87 straipsnio 1, 3, 4 dalyse įtvirtintos juridinio asmens vadovo pareigos veikti sąžiningai juridinio asmens atžvilgiu, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį savo asmeninei naudai. J. Š. nepateikė duomenų apie tai, kad, jai pasisavinus bendrijos veiklai skirtus pinigus, bendrijai liko kitų piniginių lėšų ar turto jos prievolėms ar veiklai vykdyti.

2310.

24Teismas bendrijos bankrotą pripažino tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą – teisės aktų reikalaujama įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Juridinių asmenų registrui buvo pateikti tik 2012-2013 metų finansinės atskaitomybės duomenys. Bendrijos vadovė nepateikė dokumentų apie bendrijos turtą ir veiklą nei teismui, nei bankroto administratorei, todėl J. Š. pažeidė jai kaip faktinei bendrijos vadovei nustatytą pareigą vesti buhalterinę apskaitą, ir todėl negalima spręsti dėl bendrijos veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2014 metų iki bankroto bylos iškėlimo. Neturint nurodytų duomenų, nėra galimybės nustatyti, ar bendrija turėjo kokio nors turto, tarp jų ir debitorių įsiskolinimų. Be to, tinkamas buhalterinės apskaitos neorganizavimas teismų praktikoje pripažintinas kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis.

2511.

26VSDFV duomenimis, suinteresuotas asmuo K. M. nebuvo bendrijos darbuotojas, nors jo teiginys apie nežinojimą dėl įregistravimo bendrijos vadovu nepatikrintas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad veiksmai, dėl kurių bendrija bankrutavo, atlikti ne šio asmens buvimo įmonės vadovu de jure laikotarpiu, teismas sprendė, kad dėl tyčinio bankroto jis nėra kaltas. Įvertinus tai, kad T. K. sumokėtas lėšas pasisavino faktinė bendrijos vadovė J. Š., bei į prejudicine tvarka baudžiamojoje byloje nustatytą aplinkybę, jog A. Š. buvo tik „matomas“ bendrijos atstovas, tačiau nesprendė jokių klausimų, susijusių su bendrijos ūkine veikla ir finansais, teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti ir pastarojo asmens kaltės dėl bendrijos tyčinio bankroto.

27III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2812.

29Suinteresuotas asmuo J. Š. (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį pakeisti ir prašymą dėl bendrijos bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti, nepriteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3012.1.

31Bendrija buvo maža įmonė, kurios vadovu buvo suinteresuotas asmuo A. Š.. Pastarasis sudarydavo sutartis su užsakovais, jas derindavo ir pasirašydavo. Apeliantė bendrijoje nedirbo, bendrija priklausė apeliantės uošvei, todėl apeliantė buvo suinteresuota bendrijos sėkme ir, vadovui paprašius, yra atlikusi keletą veiksmų jos naudai. Apeliantė neturi vadovavimo patirties, todėl visiškai pasitikėjo A. Š.. Apeliantės veiksmuose nebuvo jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsirastų žala kitiems asmenims ar pačiai bendrijai.

3212.2.

33Apeliantė nuteista dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo ir neteisėtų prisijungimų prie informacinės sistemos. Apeliantė nepripažinta kalta dėl turto iššvaistymo ar pasisavinimo, nėra jokių duomenų, kad bendrijos lėšos būtų panaudotos apeliantės asmeninėms reikmėms. Apeliantė nuteista dėl banko kortelės panaudojimo, tačiau visi pinigai būdavo atiduodami bendrijai.

3412.3.

35Apeliantė visus veiksmus, kuriuos atliko dėl bendrijos, darė jos vadovų prašymu, sąmoningai bendrijos blogai nevaldė ir jokių sandorių nesudarinėjo. A. Š., sudarydamas sutartis, turėjo įvertinti bendrijos galimybes įvykdyti sandorius. Teismas nepagrįstai atleido jį nuo atsakomybės, nes nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Tuo tarpu apeliantė nežinojo, kad negali vadovo prašymu atlikti jokių pavedimų arba grynųjų pinigų išimti bankomate, su tokiu draudimu banko ar kito asmens niekada nebuvo supažindinta, sutartyje tai taip pat neparašyta.

3612.4.

37Dėl bankroto bylos iškėlimo teisę ir pareigą kreiptis į teismą turėjo bendrijos vadovai K. M. ir A. Š., tačiau jie to nepadarė. Apeliantė minėtų veiksmų imtis negalėjo, jai nebuvo suteikti jokie įgaliojimai ar perduoti dokumentai.

3812.5.

39Apeliantė prašo nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų, nes yra daugiavaikė mama, pajamų neturi. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad gauna nemokamą antrinę teisinę pagalbą. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. sausio 14 d. sprendimą apeliantė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

4013.

41Bendrija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4213.1.

43Pirmosios instancijos teismas pagrįstai bendrijos bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose numatytais pagrindais.

4413.2.

45Apeliantės neteisėti veiksmai bendrijos atžvilgiu konstatuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019.

4613.3.

47Nei baudžiamojoje byloje, nei šioje byloje apeliantė nepateikė duomenų, kad visi jos paimti pinigai būdavo atiduodami bendrijai. Pasisavinus bendrijos sąskaitoje esančias lėšas, bendrija neteko galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais.

4813.4.

49Pagal 2013 metų balanso duomenis skolų suma viršijo pusę bendrijos turto vertės, tačiau niekas neinicijavo bankroto bylos iškėlimo. Juridinių asmenų registrui buvo pateikti tik 2012-2013 metų finansinės atskaitomybės duomenys.

5013.5.

51Bendrijos vadovė nepateikė bendrijos dokumentų, duomenų apie turtą bei veiklą nei teismui, nei bankroto administratorei, todėl negalima spręsti dėl bendrijos veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2014 metų iki bankroto bylos iškėlimo.

52IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5314.

54Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

5515.

56Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BMB „Medžio meistrai“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5716.

58Dėl bendrijos bankroto pripažinimo tyčiniu į teismą kreipėsi bendrijos bankroto administratorė, teigdama, kad bendrijos vadovai netinkamai vykdė savo pareigas, veiklą organizavo taip, kad kreditorių galimybės nukreipti savo išieškojimą į bendrijos turtą buvo apribotos ar panaikintos, buhalteriniai dokumentai tvarkyti aplaidžiai, tikėtina paslėpti ar sunaikinti. Tokiu būdu bendrijos bankroto administratorė bendrijos bankrotą prašė pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktų pagrindais. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantė yra asmuo, dėl kurio veiksmų ir neveikimo kilo bendrijos bankrotas, bei tai, kad bendrijos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, bendrijos bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktų pagrindu. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad dėl tyčinio bendrijos bankroto K. M. ir A. Š. nėra kalti. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą.

5917.

60Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia tuo, kad: (1) apeliantės veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsirastų žala kitiems asmenims ar bendrijai; (2) apeliantė bendrijoje nedirbo, jokių sandorių nesudarinėjo, vadovavimo patirties neturėjo, sąmoningai bendrijos blogai nevaldė, tačiau buvo suinteresuota bendrijos sėkme; (3) bendrijos vadovu buvo A. Š., kuriam paprašius apeliantė atliko keletą veiksmų bendrijos naudai; (4) apeliantė nepripažinta kalta dėl turto iššvaistymo ar pasisavinimo, byloje nėra duomenų, kad bendrijos lėšos būtų panaudotos apeliantės asmeninėms reikmėms, visi pinigai buvo atiduoti bendrijai; (5) dėl bankroto bylos iškėlimo teisę ir pareigą kreiptis į teismą turėjo bendrijos vadovai K. M. ir A. Š.; (6) teismas nepagrįstai A. Š. atleido nuo atsakomybės; (7) apeliantė gauna nemokamą antrinę teisinę pagalbą, todėl yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, su apeliantės argumentais sutikti neturi pagrindo.

6118.

62Pažymėtina, kad nutarties dalis, kuria konstatuotas tyčinio bankroto požymio nebuvimas K. M. ir A. Š. veiksmuose, nekvestionuojama, t. y. bankroto administratorė atskirojo skundo dėl šios nutarties dalies nepadavė, todėl ji nepatenka į apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos (klausimo) ribas. Nors bankroto procese vyrauja viešasis interesas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pagrindo atskirojo skundo ribų peržengimui nenustatė, todėl skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto atskirojo skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6319.

642020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu teisme gautas iki JANĮ įsigaliojimo, todėl ginčo klausimas spręstinas taikant ĮBĮ nuostatas.

6520.

66ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018).

6721.

68Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra ta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019 konstatavo esminę aplinkybę, jog realiai bendrijai vadovavo ne A. Š., o apeliantė, kuri faktiškai atliko bendrijos vadovo pareigas. Minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip prejudicinius faktus (CPK 182 straipsnio 3 punktas), todėl apeliantės argumentai, kad ji bendrijoje nedirbo, jokių sandorių nesudarinėjo ir jokių pareigų bendrijos atžvilgiu neturėjo, apeliacinės instancijos teisme vertintini nepagrįstais, nes, kaip minėta, aplinkybės, susijusios su bendrijos faktiniu vadovu jau yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu baudžiamojoje byloje ir iš naujo nenagrinėjamos (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Atsižvelgiant į minėtame kasacinio teismo procesiniame sprendime nustatytas aplinkybes, t. y. kad apeliantė buvo faktinė jos vadove, darytina išvada, jog nors suinteresuotas asmuo A. Š. juridinių asmenų registro duomenimis ir ėjo bendrijos vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau bendrija veikė vadovaujama apeliantės (de facto vadovas) (CPK 185 straipsnis).

6922.

70Pirmosios instancijos teismas bendrijos bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose numatytais pagrindais, nustatęs, kad apeliantė yra asmuo, dėl kurios veiksmų ir neveikimo kilo bendrijos bankrotas, bei dėl buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, su jomis sutinka iš dalies.

7123.

72Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir kt.). Taigi, įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

7324.

74Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019 konstatavo, kad apeliantė neteisėtai inicijavo ir atlikto finansines operacijas – laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d., panaudodama bendrijai priklausančią AB banko Swedbank mokėjimo kortelę, išgrynino iš bendrijos sąskaitos ne mažiau nei 22 000 Lt sumą bei, pasinaudodama elektroninės bankininkystės duomenimis 2013 metai pervedė vien į E. Š. (apeliantės anyta) sąskaitą 18 200 Lt ir į savo sąskaitą – 10 000 Lt sumą. Nors, apeliantės teigimu, ji visas pinigines lėšas atiduodavo bendrijai, o byloje nėra duomenų apie piniginių lėšų panaudojimą apeliantės asmeninėms reikmėms, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus vertina nepagrįstais. Apeliantė iš esmės nepagrindė, kokioms būtent bendrijos veiklos išlaidoms šios lėšos buvo paskirtos ir panaudotos, t. y. nepagrįsta, kad daugiau nei 50 000 Lt suma buvo panaudota būtent bendrijos interesams (CPK 185 straipsnis). Vien tai, kad apeliantė baudžiamojoje byloje nebuvo pripažinta kalta dėl turto išvaistymo ar pasisavinimo, nepagrindžia apeliantės nurodomų aplinkybių. Priešingai, minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad apeliantė, prisijungdama prie bendrijos banko sąskaitos, atlikdama finansines operacijas su sąskaitoje esančiais pinigais ir panaudodama bendrijos mokėjimo kortelę, veikė priešingai teisei tikslais bei siekė pasipelnyti.

7525.

76Sprendžiant dėl tyčinio bankroto požymių egzistavimo, atsižvelgtina ir į tuometinę bendrijos finansinę padėtį, t. y. ar bendrijos lėšų išgryninimas ir pervedimas į apeliantės bei jos anytos sąskaitas (šios nutarties 24 punktas) šiuo atveju turėjo esminę reikšmę bendrijos finansinei padėčiai. Bendrijos finansinės atskaitomybės duomenimis, 2013 m. gruodžio 31 d. bendrijai priklausė 25 868 Lt vertės turtas: ilgalaikis (nematerialusis) turtas – 8 617 Lt; trumpalaikis turtas – 17 251 Lt (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys 1 600 Lt, per vienerius metus gautinos sumos 9 401 Eur, kitas turtas 700 Lt, pinigai 5 550 Lt), o trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 28 136 Eur, bendrija per 2013 metus patyrė 2 293 Lt nuostolį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrijos finansinė padėtis 2013 metais buvo sunki, nes jos įsipareigojimai viršijo jai priklausančio turto vertę, t. y. bendrija 2013 metais atitiko nemokios įmonės statusą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Pažymėtina, kad bendrijai bankroto byla iškelta 2019 m. gegužės 10 d. taip pat iš esmės vadovaujantis minėtais finansinės atskaitomybės duomenimis.

7726.

78Taigi, akivaizdu, kad bendrijos piniginių lėšų išgryninimas ir didesnės nei 50 000 Lt sumos pervedimas į savo bei anytos sąskaitas (nutarties 24 punktas), atsižvelgiant į tai, kad 2013 metais bendrijos finansinė padėtis jau atitiko nemokios įmonės statusą (nutarties 25 punktas), sąlygojo bendrijos bankrotą. Be to, apeliantei turėjo būti žinoma / buvo žinoma, kad piniginių lėšų panaudojimas ne bendrijos interesais pažeidžia bendrijos kreditorių teises ir teisėtus interesus bei apriboja kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrijos turtą. Taip pat yra pagrindas šiuos apeliantės veiksmus vertinti ir kaip nukreiptus bendrijos finansinės padėties pabloginimui, kas suponuoja išvadą dėl sąmoningo kreditorių teisių ir / ar teisėtų interesų pažeidimo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad būtent apeliantė yra tas asmuo, dėl kurios veiksmų ir kilo bendrijos bankrotas.

7927.

80Pirmiau nurodyti veiksmai taip pat suponuoja išvadą, kad apeliantė nesiekė tęsti bendrijos veiklos, o dar labiau blogino jos finansinę padėtį, taip sumažindama kreditorių galimybes į reikalavimų patenkinimą. Taigi, pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apeliantė nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, jos steigimo dokumentuose bendrijos valdymo organui nustatytas pareigas bei veiklą bendrijoje organizavo taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrijos turtą būtų apribotos arba panaikintos. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai bendrijos bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pagrindais.

8128.

82Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas bendrijos bankrotą pripažinti tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. dėl bendrijos buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo. Minėtinu pagrindu teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

8329.

84Byloje nustatyta, kad paskutinės bendrijos finansinės ataskaitos Juridinių asmenų registrui pateiktos tik už 2013 metus, o bendrijos dokumentai apie jos vykdytą veiklą, turimą turtą, įsipareigojimus nebuvo pateikti nei teismui, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos bendrijai iškėlimo, nei jau iškėlus bankroto bylą bankroto administratorei. Šios aplinkybės suponuoja išvadą dėl bendrijos buhalterinės apskaitos nuo 2014 metų netinkamo vedimo, t. y. apskaitos dokumentų paslėpimo, sunaikinimo arba neišsaugojimo. Be to, kasacinio teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019 nurodyta, kad už buhalterinių dokumentų išsaugojimą teisiškai yra atsakinga faktinio vadovo funkcijas atlikusi apeliantė (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad dėl netinkamos bendrijos buhalterinės apskaitos vedimo laikotarpiu nuo 2014 metų iki bankroto bylos bendrijai iškėlimo – 2019 m. gegužės 10 d., nėra galimybės nustatyti bendrijos veiklos, jos turto, be kita ko ir debitorinių įsiskolinimų, taip pat nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą bendrijos bankrotą pripažinti tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

8530.

86Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas bendrijos bankrotą pripažinti tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kuriame numatyta, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai. Taigi, šiuo pagrindu tyčiniu bankrotu pripažintini veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis. Bendrijos bankroto administratorė tokiu sandoriu nurodė 2013 m. rugpjūčio 31 d. statybos rangos sutartį, sudarytą su T. K., kurios bendrija nevykdė, gauto avanso negrąžino, nes jis buvo panaudotas apeliantės asmeninėms reikmėms. Nagrinėjamu atveju minėto sandorio sudarymo nėra pagrindo pripažinti kaip nuostolingo ar ekonomiškai nenaudingo bendrijai, nes nenustatyta, kad būtent jo sudarymu buvo veikiama prieš bendrijos interesus, be to, jo sudarymu bendrijos finansinė padėtis iš esmės nebuvo pabloginta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės susijusios su minėto sandorio vykdymu bei jo pagrindu gautų pinigų (avanso) netinkamas panaudojimas, nesudaro ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio. Pažymėtina, kad net ir nepripažinus bendrijos bankroto tyčiniu minėtu pagrindu, bankroto administratorei bei kreditoriams neužkirsta galimybė kreiptis į teismą dėl civilinės atsakomybės taikymo, t. y. žalos atlyginimo.

87Dėl bylos procesinės baigties

8831.

89Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo iš esmės keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9032.

91Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.

9233.

93Apeliantės prašymas nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų netenkinamas. Visų pirma, bylinėjimosi išlaidos iš apeliantės bendrijai priteistos Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. papildoma nutartimi, kurios apeliantė neskundė. Antra, apeliantė atleidimą nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš esmės grindžia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. sausio 14 d. sprendimu, tačiau šis sprendimas į bylą nepateiktas, todėl nėra aišku, kokioje byloje apeliantei yra suteikta antrinė teisinė pagalba.

94Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

95Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pagrindų bankrotą pripažinti tyčiniu... 6. 2.... 7. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi MB „Medžio... 8. 3.... 9. Bendrijos bankroto administratorė kreipėsi į teismą su prašymu bendrijos... 10. 4.... 11. Suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimu prašė pareiškimą jo atžvilgiu... 12. 5.... 13. Suinteresuotas asmuo K. M. nurodė, kad bendrijos direktoriumi buvo... 14. 6.... 15. Suinteresuotas asmuo J. Š. atsiliepimu su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad... 16. 7.... 17. Kreditorius T. K. sutiko su bendrijos bankroto administratorės pareiškimu ir... 18. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 19. 8.... 20. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi bendrijos bankrotą... 21. 9.... 22. Teismas nustatė, kad nuo 2012 m. gruodžio 4 d. iki 2013 m. liepos 1 d.... 23. 10.... 24. Teismas bendrijos bankrotą pripažino tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2... 25. 11.... 26. VSDFV duomenimis, suinteresuotas asmuo K. M. nebuvo bendrijos darbuotojas, nors... 27. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 28. 12.... 29. Suinteresuotas asmuo J. Š. (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo... 30. 12.1.... 31. Bendrija buvo maža įmonė, kurios vadovu buvo suinteresuotas asmuo A. Š..... 32. 12.2.... 33. Apeliantė nuteista dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos... 34. 12.3.... 35. Apeliantė visus veiksmus, kuriuos atliko dėl bendrijos, darė jos vadovų... 36. 12.4.... 37. Dėl bankroto bylos iškėlimo teisę ir pareigą kreiptis į teismą turėjo... 38. 12.5.... 39. Apeliantė prašo nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų, nes yra... 40. 13.... 41. Bendrija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2020... 42. 13.1.... 43. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai bendrijos bankrotą pripažino... 44. 13.2.... 45. Apeliantės neteisėti veiksmai bendrijos atžvilgiu konstatuoti Lietuvos... 46. 13.3.... 47. Nei baudžiamojoje byloje, nei šioje byloje apeliantė nepateikė duomenų,... 48. 13.4.... 49. Pagal 2013 metų balanso duomenis skolų suma viršijo pusę bendrijos turto... 50. 13.5.... 51. Bendrijos vadovė nepateikė bendrijos dokumentų, duomenų apie turtą bei... 52. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 53. 14.... 54. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320... 55. 15.... 56. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BMB... 57. 16.... 58. Dėl bendrijos bankroto pripažinimo tyčiniu į teismą kreipėsi bendrijos... 59. 17.... 60. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia tuo,... 61. 18.... 62. Pažymėtina, kad nutarties dalis, kuria konstatuotas tyčinio bankroto... 63. 19.... 64. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų... 65. 20.... 66. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio... 67. 21.... 68. Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra ta, kad Lietuvos... 69. 22.... 70. Pirmosios instancijos teismas bendrijos bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20... 71. 23.... 72. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad... 73. 24.... 74. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartyje baudžiamojoje... 75. 25.... 76. Sprendžiant dėl tyčinio bankroto požymių egzistavimo, atsižvelgtina ir į... 77. 26.... 78. Taigi, akivaizdu, kad bendrijos piniginių lėšų išgryninimas ir didesnės... 79. 27.... 80. Pirmiau nurodyti veiksmai taip pat suponuoja išvadą, kad apeliantė nesiekė... 81. 28.... 82. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 83. 29.... 84. Byloje nustatyta, kad paskutinės bendrijos finansinės ataskaitos Juridinių... 85. 30.... 86. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta... 87. Dėl bylos procesinės baigties... 88. 31.... 89. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas... 90. 32.... 91. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde... 92. 33.... 93. Apeliantės prašymas nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.... 94. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 95. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą....