Byla 2A-1583-230/2012
Dėl avanso ir palūkanų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Net Frequency“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-97-615/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Procentas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Net Frequency“ dėl avanso ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 16 260 Lt avanso, 21,38 Lt palūkanų, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-12-03 su atsakove sudarė sutartį Nr. ( - ), pagal kurios ir 2009-12-03 darbų užsakymo Nr. 1 nuostatas atsakovė įsipareigojo atlikti greitųjų kreditų sistemos funkcinių bei integracijos su kitomis sistemomis reikalavimų analizę ir perduoti darbų rezultatą iki 2009-12-23, o ieškovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos šalių sutartą kainą, iš viso – 26 815 Lt be PVM. Ieškovė pagal sutarties sąlygas laikotarpiu nuo 2009-12-07 iki 2010-03-25 atliko iš viso 10 mokėjimų pavedimų įvairiomis sumomis ir pervedė atsakovei iš viso 16 260 Lt avansą. Atsakovė neįvykdė sutartyje bei darbų užsakyme numatytų įsipareigojimų, t.y. iki 2009-12-23 neatliko greitųjų kreditų sistemos funkcinių bei integracijos su kitomis sistemomis reikalavimų analizės, atliktų darbų rezultatų ieškovui neperdavė. Apie darbų vėlavimo aplinkybes ieškovė nebuvo informuota ir darbų atlikimo terminas nebuvo pratęstas. Atsakovė atgaline data pateikė ieškovei 2010-01-05 atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, nors pats darbų rezultatas nebuvo perduotas, todėl ieškovė atsisakė jį pasirašyti, tačiau atsakovė 2010-11-29 raštu pranešė, kad ji vienašališkai pasirašė nurodytą darbų perdavimo-priėmimo aktą. Kadangi atsakovė sutartyje numatytu laiku (iki 2009-12-23) neperdavė ieškovei atliktų darbų, ieškovė 2011-03-16 pranešimu pareiškė apie sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės UAB „Net Frequency“ ieškovei 16 260 Lt avanso, 21,38 Lt palūkanų, 8,05 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-04-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 488 Lt žyminio mokesčio, 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys 2009-12-03 sudarė sutartį Nr. ( - ), pagal kurią atsakovė įsipareigojo šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal ieškovės pateiktus darbų užsakymus atlikti tam tikrus šiuose užsakymuose apibrėžtus darbus bei paslaugas. 2009-12-03 darbų užsakymu Nr. 1 ieškovė užsakė atlikti greitųjų kreditų sistemos funkcinių bei integracijos su kitomis sistemomis reikalavimų analizę. Pagal sutarties 4.6.1, 4.6.3 bei 6.2.1 punktą ieškovė įsipareigojo laiku ir tinkamai pateikti atsakovei visą aukščiau nurodytų darbų atlikimui reikalingą informaciją, priemones, dokumentus, duomenis popierinėse ir skaitmeninėse laikmenose, atsakovės prašymu neatlygintinai suteikti darbų atlikimui reikalingas paslaugas. Pagal sutarties 2.1 punktą, darbų užsakymo Nr. 1 punktą Nr. 3 ieškovė įsipareigojo avansu mokėti atsakovei dalines įmokas už darbus, iš viso 26 815 Lt. Atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei nurodytų darbų rezultatus iki 2009-12-23. Teismas nustatė, kad ieškovė atliko visus pagal sutartį užsakovui numatytus įsipareigojimus ir laikotarpiu nuo 2009-12-07 iki 2010-03-25 avansu sumokėjo atsakovei 16 260 Lt. Ieškovė, laikydama, kad atsakovė sutartu terminu darbų neperdavė, 2011-03-16 registruotu laišku išsiuntė atsakovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo, nurodydama, jog vadovaujantis sutarties 12.3 punktu, sutartis bus laikoma nutraukta po 20 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos. Pranešimas atsakovei buvo įteiktas 2011-03-21, todėl teismas laikė, kad ieškovė nuo 2011-04-11 vienašališkai nutraukė nurodytą sutartį. Kadangi atsakovė priešieškiniu nekėlė reikalavimo pripažinti neteisėtu ieškovės vienašališką ginčo sutarties nutraukimą, o ieškiniu sutarties nutraukimas taip pat nebuvo ginčijamas, teismas laikė, jog ginčo sutartis yra nutraukta, ir tenkino ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovės avansą, vadovaudamasis CK 6.217 straipsniu, 6.31 straipsnio 2 dalimi, 6.63 straipsnio 2 dalimi, 6.261 straipsniu, 6.210 straipsnio 2 dalimi. Pirmosios instancijos teismas ieškinį laikė pagrįstu ir dėl to, jog atsakovė, kaip darbų rezultatą ieškovei privalėjusi perduoti du dokumentus, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad kokius nors dokumentus perdavė ieškovei. Teismas atmetė kaip neįrodytas atsakovės nurodytas aplinkybes, jog sudarydamos sutartį šalys aptarė, kad atlikti darbai bus perduodami ieškovę supažindinant su atskiromis atlikto darbo dalimis. Kadangi sutarties dalį, kurioje reglamentuojamas darbų perdavimas ieškovei, rengė atsakovė, todėl teismas kilus ginčui joje esančias sąlygas aiškino atsakovės nenaudai. Teismas sprendė, kad atsakovės pateiktas darbų priėmimo-perdavimo aktas negali būti pagrindu ieškiniui atmesti, kadangi jis pasirašytas tik atsakovės ir jau pasibaigus šalių sutartyje aptartam darbų atlikimo terminui, o darbų rezultatas nebuvo perduotas. Atsakovės argumentus, kad sutarties objektas buvo intelektualus darbas ir jo perduoti rašytine forma nebuvo galimybės, teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus, nurodydamas, jog pati atsakovė į bylą pateikė spausdintą darbų tekstą.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Sprendimas naikintinas, kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais

  1. Dėl sutarties nutraukimo teisėtumo

9Atsakovė atsiliepimu į ieškinį ginčijo sutarties nutraukimo teisėtumą, nurodė, jog sutarties sąlygos nebuvo pažeistos, o jei ir buvo, tai tie pažeidimai nebuvo esminiai, tačiau teismas atsiliepime išdėstytų argumentų nenagrinėjo, dėl jų sprendime nepasisakė, teismas nesprendė, ar egzistuoja CK 6.217 straipsnyje nurodyti esminio sutarties pažeidimo kriterijai, nenagrinėjo, ar nukrypimai nebuvo sąlygoti pačios ieškovės nepakankamo bendradarbiavimo ir priešpriešinių įsipareigojimų nevykdymo. Todėl teismo išvada, jog atsakovė neginčijo sutarties nutraukimo nepagrįsta, o sprendimas yra be motyvų, nepagrįstas visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, jog šalis net rangos darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuris yra savarankiškas sandoris, gali ginčyti atsikirtimų į ieškinį forma ir tam nebūtina pareikšti atskirą ieškinį, todėl nėra pagrįsta teismo išvada, jog atsakovė, nesutikdama su sutarties nutraukimu, turėjo byloje pareikšti priešieškinį.

  1. Dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo

10Teismo išvada, jog atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir yra nepagrįsta visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismui buvo pateikti šalių tarpusavio susirašinėjimo dokumentai, jų priedai ir visų atliktų darbų rezultatai rašytine forma. Darbų rezultatai ieškovei buvo siunčiami elektroniniu būdu arba kitaip jai prieinami internete, tačiau teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė pripažinti elektroninį susirašinėjimą dokumentais, o teismo išvada, jog internetinės greitųjų kreditų sistemos reikalavimų analizės dokumentai būtinai turėjo būti rašytinės formos, neatitinka ne tik sutarties ar užsakymo sąlygų, bet ir LR dokumentų ir archyvų įstatymo 3 straipsnio nuostatų. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė darbus vykdė ir rezultatus teikė nuo 2009 m. liepos mėnesio, šalims lygiagrečiai derantis dėl sutarties sąlygų. Sutartis buvo pasirašyta tik baigiamajame darbų etape, prieš darbų perdavimą, todėl didelė dalis atliktų darbų faktiškai buvo perduota jau iki sutarties pasirašymo. Aplinkybę, jog ieškovė elektroninę tarpusavio bendradarbiavimo formą laikė tinkama, o darbus – atliktus tinkamai, patvirtina ir ieškovės konkliudentiniai veiksmai po 2009-12-23 (formalios darbų atlikimo datos), kadangi ieškovė ir po šios datos, t.y. jau pasibaigus terminui, pervedė atsakovei 11 420 Lt už darbus.

  1. Dėl vienašališkai pasirašyto priėmimo-perdavimo akto

11Teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, klaidingai aiškino atsakovės vienašališkai pasirašyto priėmimo-perdavimo akto teisinę reikšmę ir neteisingai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Sutartis buvo šalių individualiai derinama nuo 2009 m. liepos mėnesio, visa derybų medžiaga pateikta teismui su išsamiais atsakovės paaiškinimais, aplinkybę, jog vyko derybos dėl sutarties sąlygų, patvirtino ir liudytojo P. I. parodymai. Todėl nepagrįsta teismo išvada, jog sutartis sudaryta prisijungimo būdu. Be to, sutarties 5 dalis yra aiški ir nedviprasmiška, tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad priėmimo-perdavimo aktas turėjo būti rašytinis, o jo nepasirašius atsakovė turėjo teisę juos priimti vienašališkai, vadovaujantis sutarties 5.2. punktu. Ginčas tarp šalių kilo ne dėl sutarties turinio, o dėl pačių darbų rezultato – dviejų dokumentų ir sistemos vartotojo bei administratoriaus sąsajų prototipų - formos. Šių rezultatų pateikimo forma nėra aptarta nei sutarties 5 dalyje, nei užsakyme. Sutarties 5 dalyje nustatyta tik paties priėmimo-perdavimo akto sudarymo procedūra. Teismo išvada, jog atsakovės vienašališkai pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas nesukūrė ieškovei jokių teisinių pasekmių, yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Vienašalio akto pasirašymo procedūra buvo atlikta preciziškai laikantis 5.2 punkto nuostatų, sutartyje nebuvo nustatyta jokių papildomų reikalavimų vienašalei darbų priėmimo procedūrai. Šalys sutarties 5.2. punktu susitarė, jog toks vienašalis aktas sukuria tas pačias pasekmes, kaip ir abiejų šalių pasirašytasis, tačiau teismas sprendime visiškai nepasisakė, dėl kokių priežasčių ši sąlyga neturi galios. Be to, aplinkybė, kad aktas buvo sudarytas 2010-01-05 (o ne 2009-12-23), t.y. pasirašytas praėjus sutarties 5.2. punkte nustatytiems terminams, neturi jokios įtakos paties akto galiojimui. Net ir pripažinus vėlavimą, jo pasekmės yra ne paties akto negaliojimas, o delspinigių, nustatytų sutarties 10.2. punkte, taikymas.

  1. Dėl sutarties kvalifikavimo ir restitucijos taikymo

12Teismas visiškai nekvalifikavo sutarties pagal jos rūšį ir nenurodė jokių motyvų, susijusių su restitucijos taisyklėmis ar kitomis pasekmėmis nutraukus sutartį. Teismas nenurodė, dėl kokių priežasčių nesprendė atsiskaitymo už faktiškai atliktus darbus klausimo. Kvalifikavus sutartį kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, remiantis CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatomis, klientui vienašališkai nutraukus sutartį, klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms. Kvalifikavus sutartį kaip rangos sutartį, remiantis CK 6.652 straipsnio 4 dalies nuostatomis, rangovui pažeidus viso darbo atlikimo galutinį terminą, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti atliktą darbą tik tuo atveju, jei dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Todėl teismas privalėjo spręsti arba dėl faktiškai atliktų darbų vertės ir priteisti proporcingą atlyginimą, arba ištirti ir motyvuotai nustatyti, jog dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Be to, vadovaujantis CK 6.222 straipsnio nuostatomis, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Todėl net ir padarius prielaidą, jog sutartis buvo nutraukta teisėtai, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti ne tik avanso grąžinimo klausimą, bet ir privalėjo nagrinėti, ką ieškovė faktiškai yra gavusi iš atsakovės. Kadangi nematerialaus pobūdžio konsultacijų ir projektavimo darbų grąžinti natūra neįmanoma, teismas privalėjo vertinti to, kas buvo gauta, vertę pinigais, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo tirtos.

13Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikdama su skundo argumentais, ieškovė nurodo, jog sprendimas yra priimtas dėl visų byloje pareikštų reikalavimų, jis yra motyvuotas, o skunde nėra nurodyta teisės norma, kuria vadovaujantis teismas privalėjo peržengti byloje keliamų reikalavimų ribas. Atsakovė savarankiško reikalavimo dėl ieškovės atlikto vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo nereiškė. Nepagrįsti skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji tinkamai įvykdė sutartį ir ieškovė atliktus darbus gavo iš atsakovės. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė, vykdydama sutartį, ką nors ieškovei būtų perdavusi net ir elektroninių ryšių priemonių forma. Atsakovės teigimu, teismas klaidingai aiškino vienašališkai pasirašytą priėmimo-perdavimo aktą, tačiau byloje iš viso tokio akto nėra, kadangi vadovaujantis CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Tokio akto su jame padaryta žyma į bylą nėra pateikta, todėl visi atsakovės argumentai apie neva vienašalį perdavimo aktą ir jo pagrindu ieškovei perduotus darbus iš viso nenagrinėtini. Be to, kaip nurodyta, nepateikta įrodymų, kad atlikti darbai ieškovei buvo perduoti 2010-01-05 ar vėliau. Kadangi ieškovei jokie atlikti darbai nebuvo perduoti, todėl ir reikalauti juos grąžinti nėra pagrindo. Teismui konstatavus, kad sutartis buvo vienašališkai nutraukta, taikytinos sutarties nutraukimo pasekmės.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), taip pat daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti faktiniai ir teisniai argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą.

16Dėl bylos esmės neatskleidimo ir sprendimo motyvų nenurodymo

17Apeliantė tvirtina esant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, kadangi sprendimas, jos nuomone, yra be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), todėl buvo neatskleista bylos esmė, ir byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovė šią apeliacinio skundo dalį grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovė nepateikė priešieškinio, kuriuo prašytų pripažinti neteisėtu ieškovės vienašališką ginčo sutarties nutraukimą, visiškai nepasisakė dėl atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų, kuriais buvo grindžiamas sutarties nutraukimo neteisėtumas. Todėl teismas padarydamas išvadą, kad sutartis nutraukta, nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas aplinkybes. Sprendimo motyvuojamoji dalis patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ginčo sutarties nutraukimo teisėtumo ir išvadą, jog ginčo sutartis buvo nutraukta, padarė dėl to, kad toks reikalavimas nebuvo pareikštas, o CPK 265 straipsnio 2 dalyje yra numatytas draudimas peržengti byloje pareikštus reikalavimus. Atsakovės nuomone, ji šiuo atveju turėjo teisę gintis nuo pareikšto ieškinio, argumentus nurodydama atsiliepime į ieškinį, ką ji ir padarė, o priešieškinio pareiškimas nebuvo būtinas. Grisdama tokią savo poziciją, apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią šalis net rangos darbų priėmimo-perdavimo aktą gali ginčyti atsikirtimų forma ir tam nebūtina kreiptis į teismą su atskiru reikalavimu dėl akto pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Skala“ v Baltarusijos Respublikoje registruota užsienio kapitalo įmonei „BelVillesden“, bylos Nr. 3K-3-570/2010). Tačiau šis teismo precedentas netaikytinas, kadangi ginčas kyla ne dėl priėmimo-perdavimo akto, bet dėl sutarties nutraukimo teisėtumo. Ginčijant sutarties nutraukimo teisėtumą būtina vertinti, ar buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas, ką nustatant būtina atsižvelgti į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus ir sutartyje numatytas vienašališko sutarties nutraukimo sąlygas. Todėl nepareiškus reikalavimo dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nenurodžius tokio reikalavimo konkretaus pagrindo, priešingai šaliai būtų suvaržoma galimybė tokį reikalavimą ginčyti ir teikti konkrečius, jos atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus. To reikalauja ir civiliniame procese įtvirtinti šalių rungimosi bei jų lygiateisiškumo principai (CPK 12 ir 17 str.), to reikalauja ir teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos CPK nustatyta tvarka tinkamas realizavimas (CPK 5 str.). Be to, ieškinio reikalavimas grąžinti sumokėtą avansą grindžiamas ir kita aplinkybe, t.y. kad atsakovė apskritai neatliko sutartimi numatytų darbų ir jų ieškovei neperdavė, todėl privalo grąžinti avansą. Tai reiškia, kad ginčo esmė yra tame, ar buvo atlikti sutartimi numatyti darbai ir ar jie buvo perduoti ieškovei. Alternatyvus ieškinio pagrindas, kad darbų neatlikus sutartyje numatytu terminu, sutartis buvo nutraukta ir todėl atsakovei kilo prievolė grąžinti sumokėtą avansą, ieškovei teigiant, kad darbai nebuvo atlikti ir perduoti, neturi esminės savarankiškos reikšmės. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo pripažinti, jog teismo sprendimas yra be motyvų ar kad nebuvo išsiaiškintos visos reikšmingos bylos aplinkybės.

18Dėl atsakovės įsipareigojimų įvykdymo

19Kaip nurodyta, ginčo esmę sudaro aplinkybės, kurios leistų nustatyti, ar atsakovė įvykdė sutartinius įpareigojimus, t.y. ar atliko sutartimi numatytus darbus ir juos perdavė užsakovui – ieškovei. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ji būtų perdavusi ieškovei sutartimi numatytų darbų rezultatą. Kad darbai buvo atlikti ir jie buvo perduoti atsakovui, turi įrodyti šalis, atlikusi darbus. Atsakovė neginčija sutartimi numatyto įsipareigojimo atliktos analizės rezultate pateikti du reikalavimų dokumentus ir sistemos vartotojo bei administratoriaus sąsajų prototipus, nes tai buvo numatyta darbų užsakyme (t.1, b.l. 20-21). Tačiau kartu teigia, kad sutartimi nebuvo numatyta perduodamų dokumentų forma, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai turėjo būti rašytinės formos dokumentai, neatitinka sutarties ir užsakymo sąlygų bei LR Dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatų. Šiuo metu galiojančio LR dokumentų ir archyvo įstatymo 2 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad dokumentas – tai Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio (toliau – juridinis asmuo) ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos. Toks dokumento apibrėžimas reiškia, kad bet kuriuo atveju informacija turi būti užfiksuota, neatsižvelgiant į jos pateikimo būdą. Atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje teigė, kad ieškovė buvo supažindinama su informacija, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai sprendė, kad pagal sutarties sąlygas ieškovei turėjo būti perduoti dokumentai, o ne su jais ieškovė supažindinta. Teigdama, kad informacija galėjo būti perduota ir elektroniniu būdu, atsakovė šios aplinkybės taip pat neįrodė. Byloje nėra jokių duomenų, kad analizės rezultate suformuota ir užfiksuota informacija ieškovei būtų perduota elektroninio ryšio priemonėmis. Atsakovės pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas atsakovei vykdant darbus (t.1 , b.l. 59-79) nepatvirtina, kad atsakovė perdavė ieškovei analizės rezultate suformuotus dokumentus, kadangi šis susirašinėjimas tik patvirtina informacijos apsikeitimą, bet ne darbų rezultato perdavimą. Kad analizės rezultate turėjo būti suformuoti tam tikri dokumentai, t.y. užfiksuota darbų eigoje suformuota informacija, patvirtina ir pačios atsakovės pateiktas teismui atlikto darbų rezultato rašytinis variantas (t.1, b.l. 88 - t.2, b.l. 115), tačiau duomenų kad šis dokumentas (dokumentai) būtų perduotas ieškovei kokiu nors būdu (tame tarpe ir elektroniniu būdu) nėra pateikta. Liudytojų K. K. ir P. I. parodymai taip pat nepatvirtina, kad sutartimi numatyti dokumentai buvo perduoti, kadangi liudytojas K. K. teigė, kad su analizės rezultatais ieškovė buvo tik supažindinama, o liudytojas P. I. parodė, kad rezultatai buvo perduodami kaip jis teigė „gyvai“, tačiau tai nepatvirtina, kad ieškovei buvo perduoti užsakymu numatyti reikalavimų dokumentai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl jo padaryta išvada, kad atsakovė neįrodė darbų perdavimo ieškovei fakto, atitinka faktines bylos aplinkybes.

20Dėl atsakovės vienašališkai pasirašyto priėmimo-perdavimo akto teisinės reikšmės

21Pirmosios instancijos teismas vienašalio darbų perdavimo-priėmimo akto (t.1, b.l. 26) nepripažino tinkamu įrodymu, sudarančiu pagrindą ieškiniui atmesti, kadangi aktas buvo pasirašytas vien atsakovės ir pasibaigus darbų atlikimo terminui, be to, atsakovė neįrodė, kad perdavė ieškovei kokius nors rašytinius dokumentus ar dokumentus elektronine forma. Pastaroji aplinkybė yra esminė, vertinant tokio pobūdžio, t.y. vienašališkai pasirašyto perdavimo-priėmimo akto teisinę galią, kadangi atliktų darbų priėmimo procedūra skirta tam, kad užsakovas priimtų atliktą darbą (jo rezultatą), įvertintų to darbo kokybę ir esant nukrypimams nuo sutarties sąlygų pareikštų pretenzijas dėl trūkumų (CK 6.662 str.). Todėl atsakovei neįrodžius aplinkybės, kad darbų rezultatas buvo perduotas ieškovei, darbų perdavimas neįvyko ir atsakovė neturėjo teisės vienašališkai pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą. Pažymėtina, kad vienašaliame akte net nenurodyta, kaip buvo perduodamas darbų rezultatas ir koks tai rezultatas, apsiribojant tik nuoroda, kad vykdytojas perduoda darbų rezultatą. Nustačius šią aplinkybę, nėra būtinybės svarstyti kitas akto pasirašymo aplinkybes, t.y. ar aktas pasirašytas sutartyje numatyta tvarka ir ar tinkamai aiškintos perdavimą-priėmimą reglamentuojančios sutarties sąlygos. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo šių sutarties sąlygų aiškinimo nesvarstytini.

22Dėl restitucijos taikymo, nutraukus sutartį

23Apeliantės teigimu, teismui konstatavus, kad sutartis buvo nutraukta, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymo už faktiškai atliktus darbus. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi ir kai grąžinimas natūra neįmanomas ar sutarties šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais. Tačiau šiuo atveju jokia restitucija negalima, kadangi atsakovė neįrodė, kad darbų rezultatą (ar jo dalį) ieškovei perdavė, todėl ieškovei nekyla pareiga ką nors grąžinti ar atlyginti vertę pinigais.

24Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25Apeliacinį skundą atmetus, apeliantei nepriteistinos jos turėtos žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidos (CPK 98 str.). Ieškovės prašymas priteisti jai turėtas atstovavimo išlaidas taip pat negali būti patenkintas, kadangi nepateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė tik sąskaitos nuorašą, tačiau nepateikė apmokėjimą patvirtinančių dokumentų.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

27Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 16 260 Lt avanso, 21,38 Lt... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 8. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo... 9. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį ginčijo sutarties nutraukimo teisėtumą,... 10. Teismo išvada, jog atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų,... 11. Teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, klaidingai aiškino... 12. Teismas visiškai nekvalifikavo sutarties pagal jos rūšį ir nenurodė jokių... 13. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Dėl bylos esmės neatskleidimo ir sprendimo motyvų nenurodymo ... 17. Apeliantė tvirtina esant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, kadangi... 18. Dėl atsakovės įsipareigojimų įvykdymo ... 19. Kaip nurodyta, ginčo esmę sudaro aplinkybės, kurios leistų nustatyti, ar... 20. Dėl atsakovės vienašališkai pasirašyto priėmimo-perdavimo akto teisinės... 21. Pirmosios instancijos teismas vienašalio darbų perdavimo-priėmimo akto (t.1,... 22. Dėl restitucijos taikymo, nutraukus sutartį... 23. Apeliantės teigimu, teismui konstatavus, kad sutartis buvo nutraukta, turėjo... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 25. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantei nepriteistinos jos turėtos žyminio... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 27. Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio...