Byla 2A-97-221/2015
Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir Arūno Rudzinsko (pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NFQ Solutions“, atstovaujamos advokato Pauliaus Astromskio, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Procentas“, atstovaujamos advokato Sauliaus Brazausko, apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10476-944/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NFQ Solutions“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Procentas“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė UAB „NFQ Solutions“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės UAB „Procentas“ vienašalį 2009 m. gruodžio 3 d. sutarties Nr. NFQ-091203/1 nutraukimą neteisėtu ir priteisti iš atsakovės 32 446,15 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2009 m. gruodžio 3 d. šalys sudarė sutartį Nr. NFQ-091203/l, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal atsakovės pateiktus darbų užsakymus atlikti tam tikrus šiuose užsakymuose apibrėžtus darbus ir paslaugas. Pagal sutartį dalį atliktų darbų ieškovė jau buvo perdavusi iki sutarties pasirašymo ir vėliau. Atsakovė pervedė ieškovei avansą, taip patvirtindama, kad šalių bendradarbiavimas buvo tinkamas. Atsakovės teigimu, sutartis nutrūko ieškovei neatlikus darbų sutartu terminu, tačiau iš tiesų paslaugos teikimo terminas neturėjo esminės reikšmės. Pažymi, kad sutartis vienašališkai buvo nutraukta praėjus 1,3 m. po termino priduoti darbus pasibaigimo ir tik tuomet, kai atsakovė gavo ir priėmė paskutinę ieškovės siųstą sąskaitą faktūrą. Ieškovės užduotis buvo išimtinai analitinio, intelektinio pobūdžio, siekiant nustatyti optimalius reikalavimus sistemos funkcionalumams ir sąsajų prototipams. Atsakovė darbus faktiškai priėmė, todėl sutarties nutraukimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Iš esmės visi darbai atsakovei buvo perduoti elektronine forma, bendrų susitikimų ir susirašinėjimų metu. Dėl šių priežasčių ieškovės nuomone, laikytina, kad 2010 m. sausio 5 d. ieškovė perdavė atsakovei darbus pagal sutartį. Todėl atsakovė turi sumokėti sutartą kainą už atliktus darbus.

6Atsakovė UAB „Procentas“ atsiliepime į ieškinį prašė bylą nutraukti, kadangi Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-97-615/2012, kurioje teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir įgijęs res judicata galią, o bylos nenutraukus, ieškinį atmesti ir paskirti ieškovei 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad buvo visos įstatyme nustatytos sąlygos vienašališkai nutraukti sudarytą sutartį, nes ieškovė nustatytu terminu neperdavė atsakovei sutarto darbo rezultato. Pažymėjo, kad aplinkybes, jog atsakovei darbai nebuvo perduoti, patvirtina Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-97-615/2012, kuriame nustatytos aplinkybės šioje byloje turi prejudicinę galią.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 8 d. sprendimu (3 t., b. l. 22–27) ieškinį tenkino iš dalies – pripažino atsakovės UAB „Procentas“ vienašalį 2009 m. gruodžio 3 d. sutarties Nr. NFQ-091203/l nutraukimą neteisėtu; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovės ieškovei 500 Lt bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovės atsakovei 225 Lt bylinėjimosi išlaidas.

9Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį, kuria palikta nepakeista Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis dėl bylos nutraukimo, ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, todėl teismas nepasisakė dėl atsiliepime išdėstytų aplinkybių dėl bylos nutraukimo. Teismas įvertinęs šalių 2009 m. gruodžio 3 d. sudarytos sutarties Nr. NFQ-091203/1 12 punktą, darė išvadą, kad šalys susitarė dėl sutarties esant esminiam sutarties pažeidimui nutraukimo įgyvendinimo tvarkos. Nei sutartyje, nei darbų užsakyme Nr. 1 nėra jokių sąlygų, kurioms esant, šalis turėtų teisę nutraukti sutartį vienašališkai, taip pat nėra jokių nuostatų, kokie sutartiniai įsipareigojimai yra šalių laikomi, pripažįstami kaip esminiai. Nagrinėjamu atveju, atsakovės teigimu, sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas – 2009 m. gruodžio 23 d., yra esminė sutarties aplinkybė, kurią ieškovei pažeidus, ji įgijo teisę vienašališkai nutraukti šalių tarpusavio santykius. Teismas nustatė, kad sutartyje nurodyta tvarka ir sąlygomis vykdytoja (ieškovė) įsipareigojo atlikti užsakovės (atsakovės) užsakytus darbus, o užsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos vykdytojai kainą. Sutarties 2.2 punkte nustatyta, kad darbų kaina ir atlikimo terminai nustatomi kiekviename darbų užsakyme. 2009 m. gruodžio 3 d. darbų užsakyme Nr. 1 ieškovei buvo nustatyta užduotis – atlikti greitųjų kreditų sistemos funkcinių ir integracijos su kitomis sistemomis reikalavimų analizę (1 punktas); darbų kaina – 26 815 Lt be PVM; vykdytoja įsipareigojo darbus atlikti iki 2009 m. gruodžio 23 d. (2 punktas); mokėjimo tvarka ir terminai nustatyti 3 punkte. Įvertinęs šalių sutarties objektą, teismas konstatavo, kad šalys susitarė dėl nematerialaus (intelektinio) pobūdžio paslaugų teikimo, todėl nagrinėjamu atveju taikomos CK XXXV nuostatos, reglamentuojančios atlygintinių paslaugų teikimą. Minėtose CK nuostatose nėra nustatyta, kad sutarties įvykdymo terminas yra esminė atlygintinių paslaugų teikimo sąlyga, todėl šiuo atveju teismas vertino šalių elgesį ikisutartiniuose santykiuose, po sutarties sudarymo ir po 2009 m. gruodžio 23 d., kai turėjo būti perduoti atlikti darbai. Teismas darė išvadą, kad pagal šalis siejusius teisinius tarpusavio santykius, įvertinus sutarties objekto specifiškumą, negalima susieti darbų rezultato gavimo momento tik su 2009 m. gruodžio 23 d. data. Teismo nuomone, nustatytu terminu turėjo būti perduotas vientisas darbų rezultatas, kuris privalėjo atitikti sutarties ir darbų užsakymo sąlygas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, jog sutarties nutraukimo metu atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, nes bendradarbiavimo metu dalį ieškovės paruoštos informacijos, atsakovė neišvengiamai gavo. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovei pažeidus darbų užsakyme nustatytą terminą perduoti darbus, atsakovė būtų reiškusi kokias nors rašytines pretenzijas, reikalavusi laikytis prisiimtų įsipareigojimų, nurodžiusi, kad 2009 m. gruodžio 23 d. turi esminę reikšmę atsakovei, įspėjusi, kad dėl ieškovės veiksmų ji galimai patirs realius nuostolius ir kt. Priešingai, ieškovei neperduodant galutinio darbų rezultato, atsakovė ir toliau atliko mokėjimus pagal pasirašytą sutartį (tačiau mokėjimo terminai ir suma neatitiko sutarties bei darbų užsakymo sąlygų), priimdavo ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras. Įvertinęs bylos duomenis, teismas darė išvadą, kad nors abi sutarties šalys pažeidinėjo prisiimtus įsipareigojimus, tačiau nėra duomenų, leidžiančių pripažinti, kad iš karto po 2009 m. gruodžio 23 d. nustatyto termino perduoti darbus praleidimo, pati sutarties esmė ir jos pagrindu atlikti darbai tapo beprasmiai, šalis prarado suinteresuotumą jais ar kt. Teismas pažymėjo, kad sutarties nutraukimas yra kraštutinė – ultimaratio – priemonė, kuriai taikyti nepakanka vien formalaus pagrindo. Teismas įvertinęs šalių pateiktus duomenis, elgesį ikisutartinių ir sutartinių teisinių santykių metu, konstatavo, kad atsakovė vienašališkai nutraukdama sutartį ir nenustatydama termino pašalinti pažeidimus, pasirinko neproporcingą savo teisių gyvino būdą, tokiu būdu pažeisdama kitos šalies teisėtus lūkesčius. Šie atsakovės veiksmai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, atitinkančiais teisės principus bei gerąją verslo praktiką. Pažymėjo, kad atsakovė savo teises ir teisėtus interesus galėjo ginti kitais teisų gynimo būdais, kurie taip pat nustatyti ir sutartimi. Nagrinėdamas reikalavimą dėl skolos priteisimo teismas nurodė, kad tiek nagrinėjamoje byloje, tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-97-615/2012 dalyvavo tos pačios šalys, reikalavimai abiejose bylose kildami iš tų pačių sutartinių santykių, t. y. iš sutarties Nr. NFQ-091203/l, darbų užsakymo. Civilinėje byloje Nr. 2-97-615/2012 teismas nustatė, kad darbai pagal ginčo sutartį atsakovei nebuvo perduoti. Tokią teismo išvadą patvirtino ir Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 3 d. nutartimi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje neesant duomenų, kad darbai buvo atsakovei perduoti pagal sutarties nuostatas, teismas laikė, kad ieškovė neįrodė turinti reikalavimo teisę į 32 446,15 Lt su PVM, todėl šį reikalavimą atmetė. Ieškinį patenkinęs iš dalies, teismas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

10III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

11Apeliaciniu skundu (3 t., b. l. 32–34) ieškovės atstovas prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 32 446,15 Lt skolos ir 1 168,06 Lt delspinigių priteisimo ir šį ieškovės reikalavimą tenkinti; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

12Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl skolos ir delspinigių iš atsakovės priteisimo yra neteisėta, nes ieškovė įrodė 32 446,15 Lt dydžio reikalavimo pagrįstumą ir atsakovės pareigą sumokėti skolą žemiau nurodytais motyvais ir pagrindais:

131. Turtines teises į darbus ieškovė perdavė 2010 m. sausio 15 d. darbų aktu, o pats darbų rezultatas buvo fiziškai perduotas kartu su procesiniais dokumentais šioje byloje. 2010 m. sausio 15 d. darbų aktas nėra nuginčytas, o atsakovė šios bylos proceso metu yra fiziškai gavusi ir patį darbų rezultatą. Esant perduotoms teisėms ir pačiam darbų rezultatui, atsakovė turi pareigą apmokėti už darbus.

142. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime teisingai nurodo, kad ieškovė darbų rezultatą atsakovei perdavė teisminių procesų metu, papildomai darbų rezultatas buvo siunčiamas ir kaip priedas prie bylos procesinių dokumentų, t. y. atsakovė neabejotinai gavo darbų rezultatą. Teismas suabejojo tik pačiu darbų rezultato perdavimo tinkamumu, tačiau ši išvada nėra paremta jokiu teisės aktuose nustatytu draudimu. CK nenumato draudimo perduoti darbų rezultatą civilinio proceso metu. Be to, nei teismas, nei atsakovė nepaneigia aplinkybės, kad perduota intelektinė informacija yra darbų rezultatas ir kad perduota intelektine nuosavybe atsakovė gali laisvai disponuoti. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos skolai už darbus priteisti. Ieškovė faktiškai yra tinkamai įvykdžiusi sutartį, todėl atsakovė turi pareigą apmokėti už atliktus darbus.

153. Sutarties 2.1. punkto ir užsakymo 2.1. punkto nuostatomis atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos šalių sutartą kainą, iš viso – 32 446,15 Lt su PVM. Atsakovė, iš esmės gavusi visus užsakytų paslaugų rezultatus, vengė pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą ir atsiskaityti už paslaugas, t. y. neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį. Sutinkamai su sutarties 10.3 punkto nuostatomis, atsakovė privalo mokėti ir 0,02 procento delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos, skaičiuojant už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovė prašo priteisti delspinigius tik už paskutinių 6 mėnesių terminą, t. y. 1 168,06 Lt. Visa iš atsakovės priteistina suma – 33 614,21 Lt.

164. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovės netinkamą sutarties vienašalį nutraukimą ir nenurodydamas atsakovės pareigos apmokėti už darbus, pažeidė protingumo ir sąžiningumo principus. Priėmus tokį sprendimą susiklosto faktinė situacija, kuomet atsakovė gali pilnai disponuoti darbų rezultatu, tačiau apmokėti už atliktus darbus neturi pareigos. Toks sprendimas akivaizdžiai pažeidžia ieškovės teisę į suteiktų paslaugų atlyginimą.

17Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 35–48) atsakovės atstovas prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti atsakovės vienašalį 2009 m. gruodžio 3 d. sutarties Nr. NFQ- 091203/1 nutraukimą neteisėtu ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovės UAB „Procentas“ turėtas bylinėjimosi išlaidas.

18Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

191. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai pažeidė kitoje civilinėje byloje Nr. 2-97-615/2012 priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinę galią. Teismas, konstatuodamas, kad sutartis nutraukta neteisėtai, pažeidė tiek CPK 18 straipsnį, 279 straipsnio 4 dalį, tiek kasacinio teismo suformuotą praktiką, kad dėl to paties teisminio ginčo gali būti priimtas tik vienas teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas tik kasacine tvarka ir (arba) taikant proceso atnaujinimo institutą, bet ne pralaimėjusiai šaliai atskiroje byloje pareiškiant priešinį reikalavimą, grindžiamą tapačiu pagrindu. Šios bylos teisminio nagrinėjimo objektas yra toks pat kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-97-615/2012 – ginčas dėl sutarties (ne)vykdymo ir jos nutraukimo (ne)teisėtumo, kuris buvo išspręstas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu. Apelianto nuomone, vienu metu negali galioti du vienas kitam prieštaraujantys teismų sprendimai, priimti dėl to paties teisminio nagrinėjimo objekto, vadovaujantis tapačiu pagrindu. Nepaisant to, šioje byloje teismas ne tik iš naujo aiškinosi pirmojoje byloje jau nustatytas aplinkybes, bet ir padarė priešingas, prejudicinius faktus pažeidžiančias, išvadas.

202. Atsakovė prieš daugiau kaip trejus metus teisėtai nutraukė sutartį dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad bylos nagrinėjimo objektas yra tik tai, ar sutarties įvykdymo termino praleidimas gali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Priešingai nei teigiama skundžiamame sprendime, akivaizdu, kad atsakovė esminiu sutarties pažeidimu laikė ne tik sutarties įvykdymo termino praleidimą, bet ir apskritai ieškovės neteisėtą neveikimą – darbų neatlikimą, juos perduodant atsakovei. Atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties ir būtent dėl to nusprendė vienašališkai nutraukti sutartį. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad neva atsakovė neteisėtai nuo 2011 m. balandžio 11 d. nutraukė sutartį.

21Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą (2 t., b. l. 71–81) atsakovės atstovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

22Nurodė, kad apeliacinio skundo patenkinimas reikštų įsiteisėjusio sprendimo prejudicinės ir res judicata galios pažeidimą (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisminio nagrinėjimo objektas yra toks pat kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-97-615/2012 – ginčas dėl sutarties (ne)vykdymo ir jos nutraukimo (ne)teisėtumo, kuris buvo išspręstas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu. Minėtoje byloje atsakovės ieškinys buvo patenkintas, priteisiant iš ieškovės atsakovei jos sumokėtą 16 260 Lt avansą, teismui nusprendus, kad ieškovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir ieškovė neturi teisės reikalauti, kad atsakovė ieškovei ką nors grąžintų ar atlygintų vertę pinigais, nes neįrodė, kad įvykdė sutartį, darbų rezultatą perduodama atsakovei sutartyje ir darbų užsakymo Nr. l nustatyta tvarka. Aukščiau išdėstytos teismų nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje laikytinos prejudiciniais faktais. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš naujo vertindamas pirmojoje byloje jau nustatytas aplinkybes, padarė priešingas, prejudicinius faktus pažeidžiančias išvadas, kad neva sutartis nutraukta neteisėtai ir neva ieškovei ateityje įvykdžius sutartį, atsakovė turės ieškovei sumokėti 32 446, 15 Lt, įskaitant ir 2012 m. balandžio 10 d. įsiteisėjusiu sprendimu iš ieškovės atsakovei priteistą avansą. Vadinasi, atsakovė ieškovei turės grąžinti tai, ką pirmojoje byloje 2012 m. balandžio 10 d. įsiteisėjusiu sprendimu teismas priteisė atsakovei iš ieškovės. Darbų neperdavimo faktas yra konstatuotas pirmojoje byloje, todėl atsakovei nekilo pareigos iš naujo jo įrodinėti. Pripažinus, kad neva darbai atsakovei buvo perduoti, būtų pažeistas ne tik 2012 m. balandžio 10 d, sprendimo prejudicialumas, bet ir CK 6.662 straipsnyje numatyta atsakovės teisė priimant darbus patikrinti, ar nėra nukrypimų nuo sutarties sąlygų, bloginančių darbų rezultato kokybę, ar kitų darbų trūkumų, apie tai pranešant ieškovei. Ieškovės argumentai dėl neva atsakovei perduotų darbų, grindžiami 2010 m. sausio 15 d. darbų perdavimo aktu, taip pat buvo išnagrinėti ir atmesti pirmojoje byloje. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė ieškinyje nereikalavo priteisti iš atsakovės 1 168,06 Lt delspinigius, pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo nesprendė, todėl apeliantės prašymas panaikinti sprendimo dalį dėl ieškovės reikalavimų priteisti 32 446,15 Lt skolą ir 1 168,06 Lt delspinigius netenkinimo, yra nepagrįstas.

23Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą (3 t., b. l. 85–92, 93–100) ieškovės atstovas prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimo dalį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu palikti nepakeistą.

24Nurodė, kad atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, neteisėtas, prieštaraujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, todėl negali būti tenkintas. Apeliantės minimos civilinės bylos Nr. 2-97-615/2012 įrodinėjimo dalyku buvo ne sutarties nutraukimo aplinkybės, ne ieškovės atliktų/neatliktų darbų faktas, ne darbų perdavimui nustatyto termino reikšmė atsakovei, o ieškovės atliktų darbų perdavimo faktas atsakovei. Ieškovė nesutinka su apeliaciniame skunde dėstomomis aplinkybėmis, neva Kauno miesto apylinkės teismas nustatęs faktą, kad darbų rezultatas dokumentų forma nebuvo perduotas 2009 m. gruodžio 23 d., tuo pačiu nustatė ir tai, kad ieškovė neatliko darbų ar, kad atsakovė teisėtai nutraukė sutartį. Šios aplinkybės nebuvo nagrinėtos pirmoje byloje, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmojoje byloje nebuvo nagrinėjimas klausimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo teisėtu. Be to, Kauno apylinkės teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendime atsisakė vertinti su sutarties nutraukimu susijusius argumentus. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo liko neišspręstas, o teismas expressis verbis nurodė, kad sutarties nutraukimo teisėtumas gali būti sprendžiamas tik pareiškus savarankišką reikalavimą teisme, ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą civilinėje byloje Nr. 2-10476-944/2014, prašydama pripažinti vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti ieškovei 32 446,15 Lt už atliktus darbus. Apeliantė klaidina teismą teigdama, kad ieškovė neatliko sutarties pagrindu sulygtų darbų, kadangi darbų atlikimo pilna apimtimi faktą patvirtina bylos medžiaga. Atsakovė vengė atsiskaityti už darbus, nebendradarbiavo ir nebendravo su ieškove, todėl ieškovė neturėjo realios galimybės perduoti atsakovei duomenų rinkinį – analizės rezultatą, tokia forma, kaip tai nustatyta 2009 m. gruodžio 3 d. darbų užsakymo akte Nr. 1. Šią savo pareigą ieškovė realiai galėjo įvykdyti ir įvykdė tik teisminių ginčų su atsakove metu. Taigi darbai atsakovei yra perduoti, ji darbų rezultatu gali naudotis ir naudojasi pilna apimti. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas ginčijamu sprendimu klaidingai išaiškino aplinkybę, jog sutarties įvykdymo terminas atsakovei yra nereikšmingas, o sutarties nutraukimas, atitinkamai, laikomas neteisėtu. Teismas nustatė, kad nei sutartyje, nei darbų užsakyme nėra numatyta jokių sąlygų, kurioms esant šalis turėtų teisę nutraukti sutartį vienašališkai. Taip pat nėra jokių nuostatų, kokie sutartinių įsipareigojimų pažeidimai gali būti pripažinti esminiais sutarties pažeidimais. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vertino sutarties šalių elgesį ikisutartiniuose santykiuose, po sutarties sudarymo momento ir po 2009 m. gruodžio 23 d. sutarties įvykdymo momento, sutarties nutraukimo teisinius pagrindus ir faktines prielaidas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neteisėtai nutraukė sutartį. Tinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes, buvo pripažinta, kad sutarties nutraukimo metu atsakovė iš esmės jau buvo gavusi tai, ko tikėjosi iš sutarties. Teismas, ištyręs įrodymų visumą, tinkamai nustatė, kad šalių elektroninio susirašinėjimo metu, atsakovė neišvengiamai gaudavo dalį ieškovės paruoštos informacijos, susijusios su atliekamo intelektinio darbo rezultatu. Skundžiamu sprendimu teismas nepažeidė pirmosios bylos prejudiciškumo, o atsakovė neįrodė sutarties įvykdymo datos reikšmingumo, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris negali būti panaikintas.

25V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

27Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 3 d. šalys sudarė sutartį Nr. NFQ-091203/l, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal atsakovės pateiktus darbų užsakymus atlikti tam tikrus šiuose užsakymuose apibrėžtus darbus bei paslaugas (1 t., b. l. 11–17). Tos pačios dienos darbų užsakymu Nr. 1 atsakovė užsakė atlikti greitųjų kreditų sistemos funkcinių bei integracijos su kitomis sistemomis reikalavimų analizę, kurią ieškovė įsipareigojo atlikti 2009 m. gruodžio 23 d., o atsakovė apmokėti už šiuos darbus – 32 446,15 Lt su PVM (1 t., b. l. 19–20). Ieškovė 2009 m. gruodžio 31 d. išrašė sąskaitą faktūrą 7 260 Lt sumai, 2010 m. gegužės 13 d. – 9 000 Lt sumai, 2011 m. kovo 2 d. 16 186,15 Lt sumai (1 t., b. l. 190–192). Atsakovė banko pavedimais nuo 2009 m. gruodžio 7 d. iki 2010 m. kovo 25 d. sumokėjo 16 260 Lt (1 t., b. l. 193–194). Atsakovė 2011 m. kovo 16 d. pranešimu vienašališkai sutartį nutraukė, motyvuodama tuo, kad ieškovė pažeidė įsipareigojimą darbus atlikti nustatytu terminu ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą (1. t., b. l. 195–197). Kauno apylinkės teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovei 16 260 Lt sumokėtą avansą. Ieškovė prašo pripažinti 2011 m. kovo 16 d. sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti sutartą sumą už darbus. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. kovo 16 d. sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu, kitos ieškinio dalies netenkino.

28Dėl atsakovės UAB „Procentas“ apeliacinio skundo

29Byloje kilo ginčas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo.

30CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jos interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu. Dažnai šį pasirinkimą lemia kitos sutarties šalies veiksmai ir elgesys vykdant sutartinius įsipareigojimus, o esant sutartinių įsipareigojimų pažeidimui – pažeidimo mastas ir reikšmė. Kai sutartis pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Vienašališkas sutarties nutraukimo institutas yra favor contractus principo išimtis. Visais atvejais, kai viena iš šalių nesutinka, kad sutarties pažeidimas buvo esminis, leidžiantis ją vienašališkai nutraukti, teismas patikrina sutarties nutraukimo teisėtumą. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu. CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; kt.). Sutarties nutraukimas – kreditoriaus teisių gynimo būdas, tačiau turi būti paisoma ir skolininko interesų.

31Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad ieškovė pažeidė sutartį, t. y. sutartyje nustatytu terminu neperdavė darbų rezultato. Pažymėtina, kad šios aplinkybės, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, nustatytos įsiteisėjusiame 2012 m. balandžio 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-97-615/2012 (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sutarties 12.3 punktu šalys sutarė, kad bet kuriai iš šalių iš esmės pažeidus sutartį, kita šalis turi teisę sutartį nutraukti, apie ketinimą nutraukti sutartį pranešdama ne vėliau nei prieš 20 dienų ir pažeidėjai pažeidimo per 20 dienų neištaisius. Atsakovė 2011 m. kovo 16 d. pranešimu vienašališkai sutartį nutraukė, motyvuodama tuo, kad ieškovė pažeidė įsipareigojimą darbus atlikti nustatytu terminu ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą (1. t., b. l. 195–197). Kai termino praleidimas prievolėje turi esminio pažeidimo reikšmę, taikomos CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse bei 6.218 straipsnyje nustatytos taisyklės. Jeigu termino praleidimas neturi esminės reikšmės, tai nutraukiant sutartį vadovaujamasi CK 6.209 straipsniu, 6.217 straipsnio 3 dalimi, 6.218 straipsniu. Šių taisyklių, nustatančių pranešimo apie nutraukimą terminus, taip pat papildomo termino prievolei įvykdyti nustatymą, paskirtis yra išlaikyti tarp šalių susiklosčiusius santykius, kartu nepažeidžiant nukentėjusios šalies interesų, paliekant galimybę jai savo praradimus kompensuoti kitomis kreditorių teisių gynimo priemonėmis, įskaitant ir nuostolių atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2006).

32Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Procentas“ neįrodė, jog sutarties nutraukimo metu iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes bendradarbiavimo metu dalį ieškovės paruoštos informacijos gavo, kad nėra reiškusi rašytinių pretenzijų, reikalavusi laikytis prisiimtų įsipareigojimų, nurodžiusi, kad sutartyje numatytas darbų įvykdymo terminas turi esminę reikšmę (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas sutarties nutraukimą neteisėtu, nevertino atotrūkio tarp sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdyti užsakymą ir darbų rezultatą perduoti 2009 m. gruodžio 23 d. ir jų neįvykdymo iki sutarties nutraukimo. Pagal kasacinio teismo praktiką kuo šis atotrūkis yra didesnis, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2012 m. birželio 26 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012-06-26). Nagrinėjamu atveju, 2011 m. balandžio 11 d. atsakovė UAB „Procentas“ sutartį dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo nutraukė praėjus beveik 1 metams ir 4 mėnesiams nuo įsipareigojimų įvykdymo termino pabaigos, kai sutarčiai įvykdyti buvo numatytas 23 dienų terminas. Teisėjų kolegija pritaria apeliantei UAB „Procentas“, kad teismas, pripažindamas sutarties nutraukimą neteisėtu, praėjus daugiau kaip 3 metams po jos nutraukimo, o nuo sutarties įvykdymo termino pabaigos – daugiau kaip 4 metams ir 6 mėnesiams, ir konstatuodamas, kad ieškovė, perdavusi atsakovei darbus įgis teisę reikalauti juos apmokėti, iš esmės pažeidė tiek civilinių teisinių santykių stabilumo principą, tiek pamatinius sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas sprendime civilinėje byloje Nr. 2-97-615/2012 pripažino, jog UAB „NFQ Solutions“ neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl UAB „Procentas“ turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį bei priteisė jos sumokėtą avansą. Apeliacinėje nutartyje Nr. 2A-1583-230/2012 teisėjų kolegija nurodžiusi, kad UAB „NFQ Solutions“ neturi teisės reikalauti, jog UAB „Procentas“ ką nors grąžintų ar atlygintų vertę pinigais, nes neįrodė, kad įvykdė sutartį, t. y. darbų rezultatą (ar jo dalį) perdavė ieškovei (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su apeliante UAB „Procentas“ kad išdėstytos teismų nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje laikytinos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 dalis), nes atitinka visus prejudicinių faktų požymius: aplinkybės nustatytos teismo; aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu 2012 m. balandžio 10 d. teismo sprendimu civilinėje byloje, paliktu galioti 2012 m. spalio 3 d. apygardos teismo nutartimi, dalyvaujant tiems patiems asmenims; aplinkybės buvo įrodinėjimo dalykas (jo dalis) pirmojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-125/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009; kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių faktų, kaip nustatytų nepagrįstai nepripažino ir laikė, kad dalis darbų rezultato buvo perduotas apeliantei. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CPK įrodinėjimą reglamentuojančias normas, todėl tenkindamas ieškovės reikalavimą pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, priėmė šioje dalyje nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl ši sprendimo dalis naikintina, priimtinas naujas sprendimas – šį reikalavimą atmesti.

33Dėl ieškovės UAB „NFQ Solutions“ apeliacinio skundo

34Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas pripažindamas vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, nepriteisdamas 32 446,15 Lt skolos už atliktus darbus ir 1 168,06 Lt delspinigių, priėmė teisingumo ir protingumo principams prieštaraujantį sprendimą. Apeliantės teigimu, ji darbus perdavė 2010 m. sausio 15 d. darbų akto pagrindu, pats darbų rezultatas perduotas teisminio nagrinėjimo metu su procesiniais dokumentais, todėl atsakovė turi pareigą sumokėti už atliktus ir perduotus darbus.

35Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad ji darbus perdavė 2010 m. sausio 15 d. darbų akto pagrindu. Atkreiptinas dėmesys į pačios apeliantės apeliacinį skundą, kuriame ji nurodo, kad darbų akto trūkumas buvo tas, kad su juo nebuvo pateiktas pats darbų rezultatas, tačiau, anot apeliantės, šis trūkumas šiuo metu yra ištaisytas, nes, kaip minėta, darbų rezultatas perduotas kartu su procesiniais dokumentais nagrinėjant bylą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tie patys įrodymai, tas pats darbų rezultatas, buvo perduoti su procesiniais dokumentais nagrinėjant ir civilinę bylą Nr. 2-97-615/2012, tie patys dokumentai yra ir nagrinėjamoje byloje. Kaip minėta, tiek 2012 m. balandžio 10 d. teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-97-615/2012, tiek 2012 m. spalio 3 d. apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad darbų rezultatas nebuvo perduotas (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Kad darbų rezultatas nebuvo perduotas, teisingai nurodyta ir ginčijamame sprendime. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2012 m. spalio 3 d. nutartyje apygardos teismas, pasisakydamas dėl vienašališkai pasirašyto darbų perdavimo–priėmimo akto teisinės galios, nurodė, kad atsakovei (nagrinėjamoje byloje ieškovei) neįrodžius aplinkybės, kad darbų rezultatas buvo perduotas ieškovei, darbų perdavimas neįvyko ir atsakovė neturėjo teisės pasirašyti aktą vienašališkai, todėl jis pagrįstai nebuvo laikytas tinkamu įrodymu. Taigi, kaip tinkamu įrodymu nesiremtina ir nagrinėjamoje byloje. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestinas apeliantės argumentas, kad ieškovė įvykdė sutartį, atsakovė neabejotinai gavo darbų rezultatą, todėl iš jos priteistina 32 446,15 Lt už atliktus darbus. Sutiktina su atsakove, atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą teigiančia, kad pripažinus, jog darbai atsakovei buvo perduoti, būtų pažeistas ne tik 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo prejudicialumas, bet ir CK 6.662 straipsnyje numatyta atsakovės teisė priimant darbus patikrinti, ar nėra nukrypimų nuo sutarties sąlygų, bloginančių darbų rezultato kokybę, ar kitų darbų trūkumų, apie tai pranešant ieškovei.

36Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovė ieškiniu nereikalavo priteisti iš atsakovės delspinigius, pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo nesprendė, todėl apeliantės prašymas panaikinti sprendimą dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti 1 168,06 Lt delspinigių netenkinimo yra visiškai nepagrįstas.

37Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 32 446,15 Lt skolą paliktina nepakeista.

38Kiti apeliacinių skundų argumentai priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

39Išnagrinėjusi šalių apeliacinius skundus, teisėjų kolegija ieškovės apeliacinį skundą atmeta, atsakovės apeliacinį skundą tenkina.

40Pakeitus sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys dėl abiejų pareikštų reikalavimų atmetamas, perskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, t. y. nepriteistinas ieškovės sumokėtas 500 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu (1 t., b. l. 211; 2 t., b. l. 7) ir atsakovei priteista suma už teisinę pagalbą padidintina iki 450 Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41Kadangi tenkinamas atsakovės apeliacinis skundas, iš ieškovės priteistinos atsakovės turėtos išlaidos apeliaciniame procese (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 375 Lt žyminį mokestį (3 t., b. l. 49, 65), už apeliacinio skundo surašymą – 1 800 Lt (3 t., b. l. 50–51), už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą – 940 Lt (3 t., b. l. 82–83). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.9, 8.11 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio.

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Nutarė

43Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimą pakeisti, panaikinant sprendimo dalį, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Procentas“ vienašalis 2009 m. gruodžio 3 d. sutarties NFQ-091203/1 sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu.

44Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinant sprendimo dalį, kuria iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Procentas“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NFQ Solutions“ priteista 500 Lt žyminis mokestis; iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NFQ Solutions“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Procentas“ priteistą 225 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 130,33 Eur (450 Lt).

45Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

46Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NFQ Solutions“, įmonės kodas 135867375, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Procentas“, įmonės kodas 301494583, bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese – 108,61 Eur (375 Lt) žyminį mokestį ir 793,56 Eur (2 740 Lt) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 902,17 Eur (2 775 Lt).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė UAB „NFQ Solutions“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama... 5. Nurodė, kad 2009 m. gruodžio 3 d. šalys sudarė sutartį Nr. NFQ-091203/l,... 6. Atsakovė UAB „Procentas“ atsiliepime į ieškinį prašė bylą nutraukti,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 8 d. sprendimu (3 t., b. l. 22–27)... 9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 4 d.... 10. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 11. Apeliaciniu skundu (3 t., b. l. 32–34) ieškovės atstovas prašo teismo... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo... 13. 1. Turtines teises į darbus ieškovė perdavė 2010 m. sausio 15 d. darbų... 14. 2. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime teisingai nurodo, kad... 15. 3. Sutarties 2.1. punkto ir užsakymo 2.1. punkto nuostatomis atsakovė... 16. 4. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovės netinkamą... 17. Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 35–48) atsakovės atstovas prašo teismo... 18. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 19. 1. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai pažeidė kitoje civilinėje... 20. 2. Atsakovė prieš daugiau kaip trejus metus teisėtai nutraukė sutartį dėl... 21. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą (2 t., b. l. 71–81) atsakovės... 22. Nurodė, kad apeliacinio skundo patenkinimas reikštų įsiteisėjusio... 23. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą (3 t., b. l. 85–92, 93–100)... 24. Nurodė, kad atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, neteisėtas,... 25. V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 27. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 3 d. šalys sudarė sutartį... 28. Dėl atsakovės UAB „Procentas“ apeliacinio skundo... 29. Byloje kilo ginčas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo.... 30. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia... 31. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad... 32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė UAB... 33. Dėl ieškovės UAB „NFQ Solutions“ apeliacinio skundo... 34. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas pripažindamas... 35. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad ji darbus perdavė 2010 m.... 36. Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovė ieškiniu nereikalavo priteisti... 37. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas,... 38. Kiti apeliacinių skundų argumentai priimto sprendimo teisėtumui ir... 39. Išnagrinėjusi šalių apeliacinius skundus, teisėjų kolegija ieškovės... 40. Pakeitus sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys dėl abiejų pareikštų... 41. Kadangi tenkinamas atsakovės apeliacinis skundas, iš ieškovės priteistinos... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 43. Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimą pakeisti, panaikinant... 44. Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinant... 45. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 46. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NFQ Solutions“,...