Byla 2-490-302/2016
Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „HRC LT“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus O. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1847-390/2015, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Dainava“ ieškinį dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „HRC LT“ bankroto byloje,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1847-390/2015 buvo nagrinėjamas ieškovės UAB „Vilniaus Dainava“ ieškinys atsakovei BUAB „HRC LT“ dėl 64 549,20 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „HRC LT“ bankroto byloje.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, sudarytą 2015 m. lapkričio 3 d. tarp ieškovės UAB „Vilniaus Dainava“ ir atsakovės BUAB „HRC LT“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Renavita“. Šia taikos sutartimi šalys nustatė sąlygas, kuriomis remdamosi susitarė išspręsti kreditoriaus UAB „Vilniaus Dainava“ finansinių reikalavimų dalies patvirtinimo skolininko BUAB „HRC LT“ bankroto byloje klausimą ir kitus su iš 2012-12-19 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties vykdymu susijusius šalių ginčus.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Kreditorius O. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmesti.

8Nurodo šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:

91. Bankroto administratorius savavališkai be kreditorių susirinkimo pritarimo sudarė 2015 m. lapkričio 3 d. taikos sutartį su UAB „Vilniaus Dainava“, o pirmos instancijos teismas, neturėdamas kreditorių susirinkimo nutarimo dėl taikos sutarties patvirtinimo, neteisėtai tokią sutartį patvirtino.

102. Pirmos instancijos teismo nutartimi patvirtinta ginčo taikos sutartis pažeidžia įmonės kreditorių interesus. Šalys taikos sutartimi susitarė, kad civilinė byla dėl 59 756,63 Lt dydžio UAB „Vilniaus Dainava“ finansinio reikalavimo patvirtinimo bus išspręsta šalių susitarimu, t.y. bankroto administratorius sutiks su papildomai patvirtinti 17 509,61 Eur dydžio UAB „Vilniaus Dainava“ finansinį reikalavimą, o UAB „Vilniaus Dainava“ atsisakys ir nereikš reikalavimų bankroto byloje dėl likusios 42 247,02 Eur nuostolių dalies. Taigi šia taikos sutartimi BUAB „HRS LT“ iš esmės atsisakė bet kokios savo reikalavimo teisės į UAB „Vilniaus Dainava“, kylančios iš 2012-12-19 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „HRC LT“ ir UAB „Vilniaus Dainava“. Atsižvelgiant į tai, kad sudarius taikos sutartį, byla yra nutraukiama ir vėl kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima, bei į tai, kad UAB „HRC LT“ patyrė didelių nuostolių, susijusių su minėtos nuomos sutarties vykdymu, laikytina, jog 2015 m. lapkričio 3 d. taikos sutartis, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl pažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus gauti kuo didesnį finansinių reikalavimų patenkinimą.

113. Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartis sukelia tiesiogines teisines pasekmes kreditoriui O. J., kadangi patvirtinus dar vieną finansinį reikalavimą, ženkliai sumažėja kreditoriaus galimybė patenkinti turimą savo reikalavimą iš bankrutuojančios įmonės turto, todėl vien dėl to, kad jis nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, yra pagrindas konstatuoti absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo patvirtintas O. J. 67 839,84 Eur finansinis reikalavimas, O. J. yra didžiausias BUAB „HRC LT“ kreditorius. Taip pat O. J. iki bankroto bylos UAB „HRC LT“ iškėlimo ėjo įmonės vadovo bei valdybos nario pareigas bei buvo įmonės akcininkas. Be to, patvirtintas reikalavimas taip pat turi įtakos ir kitų anksčiau patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis būtų tenkinami visų kreditorių reikalavimai.

12UAB „Vilniaus Dainava“ su kreditoriaus atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13Pateikia šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

141. Apeliantas, pateikdamas atskirąjį skundą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir vilkina procesą. Apelianto nuolatinis piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei bylų vilkinimas jau ne kartą buvo konstatuotas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Atskiruoju skundu yra siekiama apginti ne tariamai pažeistas apelianto ar kitų kreditorių teises, bet išlaikyti savo, kaip dominuojančio kreditoriaus, padėtį UAB „HRC LT“ bankroto byloje.

152. Kreditorinių reikalavimų tvirtinimo prerogatyva priklauso išimtinai tik teismui. Apeliantas, tvirtindamas, jog taikos sutartis finansinio reikalavimo tvirtinimo procese privalėjo būti derinama su kreditorių susirinkimu, klaidina teismą, sutapatindamas taikos sutarties bankroto procese sudarymą su finansinių reikalavimų tvirtinimo procese sudaroma taikos sutartimi.

163. Šalių sudaryta ir pirmos instancijos teismo skundžiama nutartimi patvirtinta taikos sutartis nepažeidžia BUAB „HRC LT“ kreditorių interesų, o, priešingai, užtikrina bankroto proceso tikslus. Šalių sudaryta taikos sutartimi buvo patvirtinti kreditoriaus reikalavimai, dėl kurių pagrįstumo nekilo ginčo, t.y. patvirtinti kreditoriaus reikalavimai dėl minimalių nuostolių pagal 2012-12-19 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir susikaupusių delspinigių, kreditoriui sutinkant atsisakyti tolimesnio bylinėjimosi dėl likusių 42 247,02 Eur nuostolių dalies. Apelianto kvestionuojama sąlyga dėl galutinio tarpusavio ginčų išsprendimo ne pažeidžia BUAB „HRC LT“ interesus, o, priešingai, leidžia racionaliai panaudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir lėšas, jų toliau nešvaistant bylinėjimosi procesui.

174. ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalyje yra aiškiai numatyta, kad administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Apeliantui nepateikus argumentų ir nenustačius aplinkybių, kurios lemtų poreikį tiesiogiai jam dalyvauti UAB „Vilniaus Dainava“ finansinio reikalavimo tvirtinimo byloje ir ginti savo interesus, apeliantas, kaip BUAB „HRC LT“ kreditorius, neturėjo būti įtraukiamas į bylos dėl UAB „Vilniaus Dainava“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

18BUAB „HRC LT“ atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat nurodo, kad nesutinka su skundu, prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

19Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

201. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad, svarstant kiekvieno kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, įmonės bankroto administratoriui būtina gauti įmonės kreditorių susirinkimo pritarimą. Apeliantas netinkamai aiškina ĮBĮ 23 straipsnio 12 punkto nuostatą, nustatančią, jog kreditorių susirinkimas turi teisę priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo. Šiame punkte taikos sutartis apibrėžiama kaip kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.

212. Atskirajame skunde nepateikta jokių svarių argumentų, kodėl patvirtinta taikos sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia apelianto ar kitų kreditorių interesus.

223. Kreditoriaus UAB „Vilniaus Dainava“ pateiktas 64 549,20 Eur finansinis reikalavimas yra kildinamas iš 2012-12-19 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties vykdymo pasekmių. Kadangi 2015-04-13 nutartimi jau buvo patvirtintas UAB „Vilniaus Dainava“ 4 792,57 Eur finansinis reikalavimas, kildinamas iš tos pačios nuomos sutarties, tai UAB „HRC LT“ „kaltės“ klausimas jau buvo pripažintas minėtoje nutartyje. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir apeliantas jos niekada neginčijo.

234. Apeliantas nesąžiningai nutyli, kad būtent jo vadovavimo įmonei laikotarpiu buvo sprendžiamas ginčas tarp UAB „Vilniaus Dainava“ ir UAB „HRC LT“ dėl 2012-12-19 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties vykdymo pasekmių, ir būtent dėl paties apelianto, kaip tuometinio įmonės vadovo, neveikimo UAB „HRC LT“ reikalavimas, kildinamas iš minėtos nuomos sutarties, buvo paliktas nenagrinėtas.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Atskirasis skundas atmestinas.

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

27Byloje kilo ginčas dėl to, ar Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi pagrįstai patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės UAB „Vilniaus Dainava“ ir atsakovės BUAB „HRC LT“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Renavita“.

28Dėl faktinių bylos aplinkybių

29Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla UAB „HRC LT“, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Renavita“. 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai. UAB „Vilniaus Dainava“ pareiškė prašymą patvirtinti 64 549,20 Eur finansinį reikalavimą UAB „HRC LT“ bankroto byloje (1 t., b.l. 8-9). Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Vilniaus Dainava“ tik 4 792,57 Eur finansinis reikalavimas, su kuriuo bankroto administratorius sutiko (1 t., b.l. 11). Dėl likusios dalies, t.y. dėl 59 756,63 Eur, finansinio reikalavimo tarp šalių kilo ginčas. Bankroto administratorius nesutiko su šios finansinio reikalavimo sumos tvirtinimu, nurodydamas, kad kreditorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių šios sumos pagrįstumą. 2015 m. lapkričio 3 d. UAB „Vilniaus Dainava“ ir BUAB „HRC LT“ sudarė taikos sutartį, kuria susitarė, jog bankroto administratorius pritaria papildomai patvirtinti 17 509,61 Eur dydžio kreditoriaus UAB „Vilniaus Dainava“ finansinį reikalavimą, o kreditorius UAB „Vilniaus Dainava“ patvirtino, jog atsisako ir niekada nereikš reikalavimų skolininko BUAB „HRC LT“ bankroto byloje dėl likusios 42 247,02 Eur nuostolių dalies. Skundžiama 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismas, konstatavęs, kad taikos sutartis neprieštarauja įstatymų reikalavimams bei nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, šią taikos sutartį patvirtino. Kreditorius O. J. su tokia pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinka, savo atskirąjį skundą grindžia šiais trim esminiais argumentais: 1) pirmos instancijos teismas, neturėdamas kreditorių susirinkimo nutarimo dėl taikos sutarties patvirtinimo, neteisėtai patvirtino taikos sutartį; 2) pirmos instancijos teismo nutartimi patvirtinta ginčo taikos sutartis pažeidžia įmonės kreditorių interesus; 3) vien tai, kad jis, kaip suinteresuotas asmuo, kadangi ši nutartis jam sukelia tiesiogines pasekmes, nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, yra pagrindas konstatuoti absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą

30Dėl taikos sutarties tvirtinimo nesant kreditorių susirinkimo nutarimo

31Apeliantas, remdamasis ĮBĮ 23 straipsnio 12 punktu, tvirtina, kad pirmos instancijos teismas, neturėdamas kreditorių susirinkimo nutarimo dėl taikos sutarties patvirtinimo, negalėjo patvirtinti taikos sutarties.

32Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tvirtinimo procedūra reglamentuojama ĮBĮ. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p., 21 str. 1 d.). Kreditorinių reikalavimų tvirtinimo prerogatyva priklauso išimtinai tik teismui (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Kreditorių ir jų sąrašo patikslinimai taip pat tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Nors pagal ĮBĮ 21-24 straipsnių nuostatas kreditorių susirinkimas yra aukščiausia kreditorių teisių ir interesų apsaugos forma, leidžianti priimti sprendimus esminiais su bankrutuojančios įmonės veikla susijusiais klausimais, tačiau ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta teismo pareiga, tvirtinant kreditorinį reikalavimą, šį klausimą derinti su įmonės kreditoriais, kurių reikalavimai jau yra patvirtinti. Kitoks šios normos aiškinimas būtų nelogiškas, kadangi susiklostytų tokia faktinė situacija, kad kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo bankroto procese klausimas taptų priklausomas išimtinai nuo kitų kreditorių, kurie nėra suinteresuoti, jog būtų patvirtinti dar ir kitų kreditorių reikalavimai.

33Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas visiškai be jokio teisinio pagrindo sutapatina taikos sutarties bankroto procese sudarymo tvarką ir finansinio reikalavimo tvirtinimo, kai yra sudaroma taikos sutartis, procedūrą. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 punktą taikos sutartis – tai kreditorių ir įmonės, o tuo atveju, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, – ir jos savininko (savininkų) susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkas (savininkai) prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti. Kaip ir nurodo apeliantas, ĮBĮ 23 straipsnio 12 punkte įtvirtinta viena iš kreditorių susirinkimo teisių – priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo. Pagal ĮBĮ 28 straipsnio 1 dalį pasiūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (savininkai), o taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų) sutikimą (ĮBĮ 28 str. 3 d.). Pažymėtina, kad minėtos taikos sutarties pasirašymas ir jos patvirtinimas teisme yra pagrindas nutraukti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 27 str. 1 d. 3 p., 29 str. 5 d.). Tuo tarpu taikos sutarties, kuria bankroto administratorius ir kreditorius bankroto procese abipusių nuolaidų būdu susitaria dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, paskirtis yra visai kita. Tokia taikos sutartimi ginčo šalys nustato abiem pusėm priimtinas ginčo išsprendimo sąlygas ir susitaria dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas, t.y. šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir kokia apimti išspręs kilusį ginčą (CK 6.156 str.). Tik teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą, priklauso išimtinė kompetencija spręsti dėl sutarties turinio teisėtumo ir tik teismas įpareigotas tikrinti, kad sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų, kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmos instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje, tvirtindamas ginčo taikos sutartį, konstatavo, jog taikos sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymų reikalavimams ir nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Įvertinęs taikos sutarties sąlygas ir ginčo, iš kurio kildinamas finansinis reikalavimas, faktines aplinkybes, pagrindo priešingai neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas.

34Dėl įmonės ir jos kreditorių teisių pažeidimo

35Teisėjų kolegijos nuomone, kreditoriaus UAB „Vilniaus Dainava“ 17 509,61 Eur dydžio finansinis reikalavimas, dėl kurio sutiko BUAB „HRC LT“ bankroto administratorius ir kuris buvo patvirtintas ginčijama nutartimi, vertintinas kaip preliminariai pagrįstas, todėl šio kreditorinio reikalavimo patvirtinimas negali prieštarauti teisėtiems įmonės ir jos kreditorių interesams. Priešingai nei teigia apeliantas, tarp šalių sudaryta taikos sutartis šiuo atveju ne pažeidžia BUAB „HRC LT“ kreditorių interesų, o užtikrina bankroto proceso tikslus. Sudaryta taikos sutartimi buvo patvirtintas kreditoriaus UAB „Vilniaus Dainava“ kreditorinis reikalavimas, dėl kurio pagrįstumo tarp šalių nebeliko ginčo, kreditoriui atsisakant tolimesnio bylinėjimosi dėl likusios 42 247,02 Eur reikalavimo dalies. Taip pat ir apelianto kvestionuojama sąlyga dėl galutinio tarpusavio ginčų išsprendimo niekaip negali pažeisti BUAB „HRC LT“ interesų. Priešingai, teisėjų kolegijos nuomone, kelio užkirtimas tolimesniems ginčams leis racionaliai panaudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir lėšas, jų toliau neeikvojant bylinėjimosi procesams. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad apelianto argumentai dėl įmonės ir jų kreditorių interesų pažeidimo yra deklaratyvaus pobūdžio, paremti tik paties apelianto samprotavimais (CPK 178 str.).

36Dėl apelianto įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir jo teisių pažeidimo

37Apelianto teigimu, vien dėl to, kad jis nebuvo įtrauktas į bylos, kurios nagrinėjimo rezultatas turi tiesioginės įtakos jo teisėms, nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, yra pagrindas konstatuoti absoliutų Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties negaliojimo pagrindą.

38Pagal CPK 266 straipsnį, teismui nagrinėjant bylą draudžiama spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 360 str.).Tai suprantama kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2014; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; kt.).

39Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nagrinėjo bylą dėl kreditoriaus UAB „Vilniaus Dainava“ finansinio reikalavimo tvirtinimo. ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalyje aiškiai yra įtvirtinta, kad dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, kuris gina įmonės ir jos kreditorių interesus, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Apeliantas, patvirtintus jo finansinį reikalavimą, buvo įtrauktas į bankroto bylą kaip kreditorius, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis nebuvo įtrauktas į ginčo bylą ir skundžiama teismo nutartimi buvo pagrindo pasisakyti dėl jo materialiųjų teisių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką kreditorius, kurio reikalavimai patvirtinti bankroto byloje priimta teismo nutartimi, įgyja trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, procesines teises ir tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu (CPK 42, 46 straipsniai). CPK 46 straipsnyje nurodyta, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas, taigi ir pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.), tačiau bankroto bylos pasižymi tuo, kad jose gali būti pareiškiami daugelio kreditorių reikalavimai ir asmuo, dalyvaudamas byloje kaip kreditorius, neturi galimybės numatyti proceso eigos ir būsimų kreditorių pareiškimų dėl jų reikalavimų patvirtinimo teismui. Pareiga informuoti kreditorius apie teismo procesinius veiksmus, atliekamus bankroto byloje, pagal ĮBĮ nuostatas įtvirtinta bankroto administratoriui. ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. ĮBĮ 22 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga kreditorių susirinkimui pateikti teismo nutartį patvirtinti kiekvieno kreditoriaus reikalavimus. Iš šių nuostatų darytina išvada, kad kreditoriaus teisė skųsti teismo nutartį dėl kito kreditoriaus patvirtintų reikalavimų bankrutuojančiam asmeniui užtikrinama ne įstatyme įtvirtinta teismo pareiga pranešti apie bylos dėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo nagrinėjimą, bet bankroto administratoriaus prievole pranešti kreditoriams apie teismo priimtas nutartis, kuriomis patvirtinti kitų kreditorių reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2012). Nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apelianto procesinės teisės nebuvo pažeistos, kadangi jis buvo informuotas apie ginčijamą nutartį.

40Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, darytina išvada, kad viena apelianto siekis išlaikyti savo, kaip dominuojančio kreditoriaus, padėtį UAB „HRC LT“ bankroto byloje negali būti pagrindu panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmos instancijos teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartis paliktina nepakeista.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42Pažymėtina, kad priimdamas bet kokį procesinį sprendimą teismas privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų, iš jų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti, paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi apelianto atskirasis skundas atmetamas, tai spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims priteisimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad kreditorius UAB „Vilniaus Dainava“ patyrė 963,77 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, tuo tarpu iš BUAB „HRC LT“ bankroto administratoriaus į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 302,50 Eur.

43Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, vertina šias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (redakcija galiojanti nuo 2015-03-20) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.).

44Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos pobūdį ir suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra objektyvus pagrindas priteisti iš apelianto kitų byloje dalyvaujančių asmenų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

47Priteisti iš apelianto O. J. (a.k. ( - ) BUAB „HRC LT“ (j.a.k. 135106320) 302,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

48Priteisti iš apelianto O. J. (a.k. ( - ) UAB „Vilniaus Dainava“ (j.a.k. 121703768) 963,77 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1847-390/2015 buvo... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi patvirtino taikos... 6. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 7. Kreditorius O. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 8. Nurodo šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:... 9. 1. Bankroto administratorius savavališkai be kreditorių susirinkimo pritarimo... 10. 2. Pirmos instancijos teismo nutartimi patvirtinta ginčo taikos sutartis... 11. 3. Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartis sukelia tiesiogines... 12. UAB „Vilniaus Dainava“ su kreditoriaus atskiruoju skundu nesutinka, prašo... 13. Pateikia šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:... 14. 1. Apeliantas, pateikdamas atskirąjį skundą, piktnaudžiauja procesinėmis... 15. 2. Kreditorinių reikalavimų tvirtinimo prerogatyva priklauso išimtinai tik... 16. 3. Šalių sudaryta ir pirmos instancijos teismo skundžiama nutartimi... 17. 4. ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalyje yra aiškiai numatyta, kad administratoriaus... 18. BUAB „HRC LT“ atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat nurodo, kad... 19. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:... 20. 1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad, svarstant kiekvieno... 21. 2. Atskirajame skunde nepateikta jokių svarių argumentų, kodėl patvirtinta... 22. 3. Kreditoriaus UAB „Vilniaus Dainava“ pateiktas 64 549,20 Eur finansinis... 23. 4. Apeliantas nesąžiningai nutyli, kad būtent jo vadovavimo įmonei... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 25. Atskirasis skundas atmestinas.... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 27. Byloje kilo ginčas dėl to, ar Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 9 d.... 28. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 29. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi buvo iškelta bankroto... 30. Dėl taikos sutarties tvirtinimo nesant kreditorių susirinkimo nutarimo... 31. Apeliantas, remdamasis ĮBĮ 23 straipsnio 12 punktu, tvirtina, kad pirmos... 32. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės... 33. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas visiškai be jokio teisinio pagrindo... 34. Dėl įmonės ir jos kreditorių teisių pažeidimo... 35. Teisėjų kolegijos nuomone, kreditoriaus UAB „Vilniaus Dainava“ 17 509,61... 36. Dėl apelianto įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir jo teisių pažeidimo... 37. Apelianto teigimu, vien dėl to, kad jis nebuvo įtrauktas į bylos, kurios... 38. Pagal CPK 266 straipsnį, teismui nagrinėjant bylą draudžiama spręsti... 39. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos... 40. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, darytina išvada, kad viena apelianto... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ... 42. Pažymėtina, kad priimdamas bet kokį procesinį sprendimą teismas privalo... 43. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, vertina šias... 44. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 46. Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.... 47. Priteisti iš apelianto O. J. (a.k. ( - ) BUAB „HRC LT“ (j.a.k. 135106320)... 48. Priteisti iš apelianto O. J. (a.k. ( - ) UAB „Vilniaus Dainava“ (j.a.k....