Byla 3K-3-387/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Rimvydo Norkaus ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valdymo grupė“, V. T. ir V. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valdymo grupė“, V. T. ir V. K. ieškinį atsakovams Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Pajūrio rugelis“ ir valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems asmenims L. G., I. K., D. S. ir notarei J. D. dėl bendrijos įstatų pripažinimo negaliojančiais ir sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami proceso teisės normų dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovai, būdami Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pajūrio rugelis“ (toliau ir – bendrija) nariais, ginčija 2012 m. rugsėjo 10 d. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre įregistruotus bendrijos įstatus teigdami, kad šie prieštarauja tiek 2012 m. rugpjūčio 19 d. bendrijos narių susirinkime išreikštai valiai, tiek Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymui (toliau – ir DNSBĮ).

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Palangos miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pajūrio rugelis“ įstatus negaliojančiais ir panaikino VĮ Registrų centro 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą įregistruoti šiuos įstatus.

9Teismas nustatė, kad 2012 m. rugsėjo 10 d. įregistruoti bendrijos įstatai neatitinka 2012 m. rugpjūčio 19 d. visuotiniame bendrijos susirinkime patvirtintų įstatų. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas nėra priėmęs sprendimo pakeisti bendrijos 2012 m. rugpjūčio 19 d. įstatus, jų keisti negali nei notaras, nei bendrijos pirmininkas, nei valdyba. Teismo vertinimu, esminiai pakeitimai yra šie: pakeista bendrijoje ginčų nagrinėjimo tvarka – panaikinta nuostata dėl ginčus nagrinėjančio asmens, nenustatyta slapto balsavimo organizavimo tvarka, bendrijos savininkų prašymų, skundų, kitų dokumentų, teikiamų bendrijos pirmininkui, registracijos tvarka.

10Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju materialinį ir procesinį suinteresuotumą bylos dėl bendrijos įstatų teisėtumo baigtimi turi visi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad byloje dalyvavo tik keli bendrijos nariai ir bendrija kaip juridinis asmuo, o kiti bendrijos nariai – patalpų savininkai, kurių yra 134, į bylą suinteresuotais asmenimis nebuvo įtraukti ir apie vykstantį civilinį procesą neinformuoti ir dėl to negalėjo pareikšti savo nuomonės ginčo klausimais, konstatavo absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovai UAB „Kapitalo valdymo grupė“, V. T. ir V. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą. Kasatoriai, remdamiesi CPK 47, 266 straipsniais, kasacinio teismo suformuota praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. v. Kamajų žemės ūkio bendrovė, bylos Nr. 3K-3-1042/2002, 2010 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2010; kt.), nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų (šiuo atveju – bendrijos nario), procesinio statuso pripažinimo, visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatyti galimi teismo sprendimo padariniai šio asmens teisėms ir pareigoms. Absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies nuostatas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais. Kasatorių teigimu, nagrinėjamu atveju bendrijos narių susirinkimo sprendimai ar veiksmai, sandoriai, galintys turėti įtakos bendrijos nariams, jų teisėms ir pareigoms, neginčijami, į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti tik tie asmenys, kuriems, ginčijamus įstatus pripažinus negaliojančiais, galės būti keliamas atsakomybės klausimas dėl neteisėtų veiksmų atlikimo ir žalos bendrijai atlyginimo, dėl kitų bendrijos narių teisių ir pareigų nebuvo sprendžiama. Pabrėžtina, kad bylose dėl juridinio asmens dalyvių susirinkimo sprendimų ar steigimo dokumentų teisėtumo patraukiamas pats juridinis asmuo, kurio organų sprendimai ar įstatai ginčijami, o juridinio asmens dalyviai į procesą įtrauktini tik išimtiniais atvejais, kai teisme pareikštu reikalavimu siekiama ultima ratio padarinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju pripažintinas ginčas, kuriuo iš esmės siekiama likviduoti juridinį asmenį (2013 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir R. B. v. DNS „Lino“ poilsio bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-113/2013). Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčas keliamas ne dėl bendrijos likvidavimo, o dėl jos įstatų pakeitimų, tai įtraukti visų bendrijos narių nėra pagrindo. Be to, kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nemotyvavo, kaip pakeistų bendrijos įstatų pripažinimas negaliojančiais sukuria, pakeičia ar panaikina bendrijos narių teises ir pareigas, daro juridinio asmens veiklą negalimą. 2012 m. rugsėjo 10 d. įstatų neteisėtumas kyla ne iš bendrijos narių susirinkimo sprendimo, kuriuo nutarta patvirtinti naujos redakcijos įstatus, bet iš bendrijos valdymo organų ir notaro veiksmų, keičiant įstatų tekstą, jį tvirtinant ir registruojant. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant jam teisių ir pareigų, negali būti pripažinta absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, dėl byloje nedalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų nenusprendė, todėl absoliutaus sprendimo panaikinimo pagrindo nebuvo. Be to, kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas remiasi bylomis, kurių faktinės aplinkybės skiriasi, todėl negali būti laikomos precedentais šioje byloje.

142. Dėl civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, rungimosi bei dispozityvumo principų pažeidimo. Kasatoriai nurodo, kad ginčo dėl to, jog atsakovu byloje yra bendrija, nekilo. Bendrijai atstovavo tiek jos pirmininkas D. S., tiek advokatas H. M., apie teisme iškeltą bylą bendrijos narius raštu informavo bendrijos valdybos narys L. G., be to, visa informacija prieinama viešai, todėl išvada, kad bendrijos nariai nežinojo apie kilusį ginčą, nepagrįsta. Kasatorių nuomone, į bylą neįtrauktų bendrijos narių interesai nebuvo apriboti, neigiamų padarinių nekilo, bendrijai ir jos nariams buvo tinkamai atstovaujama. Vien tik formaliai įtraukus visus bendrijos narius, procesas vyktų dar kartą tarp tų pačių šalių pagal tuos pačius reikalavimus ir atsikirtimus, ir tai neatitiktų CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, dispozityvumo ir rungimosi principų.

153. Dėl konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, teisinio apibrėžtumo ir asmenų lygybės teismui principų pažeidimo. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad bendrosios kompetencijos teismai yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tos pačios pakopos teismų suformuotą teisės aiškinimą, susijusį su bylų, kuriose ginčijami naujos redakcijos bendrijos įstatai, proceso dalyviais (pvz., Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-440-601/2010; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-941-467/2012; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1036-464/2013). Taigi, priimdamas ginčijamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas ignoravo nurodytus įsiteisėjusius teismų precedentus, todėl teisingumą vykdė netinkamai.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Daugiabučių namų savininkų bendrija „Pajūrio rugelis“ prašo kasacinį skundą atmesti. Nurodomi šie argumentai:

171. Atsakovo teigimu, sprendžiant, ar Juridinių asmenų registre įregistruoti bendrijos įstatai sutampa ar nesutampa su bendrijos narių 2012 m. rugpjūčio 19 d. susirinkime patvirtintais įstatais, būtina įvertinti, kokie įstatai buvo patvirtinti nurodytame susirinkime. Kadangi kasatoriai jame nedalyvavo, tai jų pozicija grindžiama tik netiesioginiais įrodymais, o kitų bendrijos narių apie susirinkime išreikštą valią pasiteirauta nebuvo.

182. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. B. ir R. B. v. DNS „Lino“ poilsio bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-113/2013, pasisakydamas dėl konkrečių atvejų, kai privaloma įtraukti į bylą juridinio asmens organo, kurio sprendimai ginčijami, narius, nenurodė, jog tai yra baigtinis atvejų sąrašas. Dėl to kasatoriai, teigdami, kad į bylą įtraukti visus bendrijos narius būtina tik tuo atveju, kai byloje iš esmės siekiama likviduoti juridinį asmenį – bendriją, netinkamai aiškina pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį.

193. Atsakovo teigimu, bendrijos įstatų turinys yra tiesiogiai susijęs su juridinio asmens subjektiškumu, todėl, keliant klausimus dėl jų naikinimo ar keitimo, kartu sprendžiamas ir juridinio asmens legitimumo klausimas. Tokiu atveju, kaip pripažįstama ir kasaciniame skunde, būtina į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti juridinio asmens dalyvius. Pažymėtina, kad nors kasatoriai skunde nurodo, jog bendrijos narių interesams byloje tinkamai atstovavo bendrijos pirmininkas ir advokatas, jie sau prieštarauja teigdami, kad ginčas kyla iš neteisėtų bendrijos pirmininko ir kitų valdybos narių veiksmų, nukrypstant nuo bendrijos narių susirinkime išreikštos valios.

204. Bendrijos įstatuose apibrėžiamos bendrijos narių teisės ir pareigos, bendrijos valdymo organų kompetencija, jų rinkimo ir atšaukimo tvarka, įmokų mokėjimo tvarka ir kitos sąlygos, t. y. nuo įstatų turinio priklauso bendrijos narių teisinis statusas, todėl kasatoriai nepagrįstai teigia, kad šioje byloje priėmus teismo sprendimą tai neturės įtakos bendrijos narių teisėms ir pareigoms.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas)

24Vienas iš atvejų, kai apeliacinės instancijos teismas privalo panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

25Kasacinis teismas, taikydamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą normą (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.), yra išaiškinęs, kad nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas konstatuojamas ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Du broliai“ v. UAB „Baltic express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2013 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. UAB „Swedbank lizingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-480/2013; kt.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šių teisės normų tikslas – užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos, t. y. tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti asmens teisę būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-343/2010).

26Įstatymų leidėjas 2011 m. birželio 21 d. pakeitė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą (įstatymas Nr. XI-1480), susiaurindamas jame įtvirtintą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Teismas, kaip ir anksčiau, neturi teisės spręsti klausimų dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), tačiau absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas) laikomi tie atvejai, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

27Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pripažindamas 2012 m. rugsėjo 10 d. įregistruotus bendrijos įstatus negaliojančiais, nustatė, kad jie neatitiko 2012 m. rugpjūčio 19 d. bendrijos narių visuotiniame susirinkime patvirtintų įstatų. Teismas nustatė, kad įregistruotuose įstatuose, palyginus su visuotiniame susirinkime patvirtintais įstatais, pakeista nuostata dėl ginčų nagrinėjimo tvarkos, t. y. nors bendrijos narių visuotiniame susirinkime nutarta ginčų nagrinėjimą patikėti valdybai, įregistruotų įstatų 36 punkte įtvirtinta, jog ginčų nagrinėjimo komisija nesudaroma ir ginčus nagrinėjantis asmuo nerenkamas; be to, įregistruotuose įstatuose nenustatyta slapto balsavimo organizavimo tvarka, taip pat bendrijos savininkų prašymų, skundų, kitų dokumentų, teikiamų bendrijos pirmininkui, registracijos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, kad į bylą nebuvo įtraukti visi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje sprendžiamas klausimas dėl bendrijos naujai priimtų ir įregistruotų įstatų, kuriais bendrija vadovaujasi savo veikloje, teisėtumo, todėl jų pripažinimas neteisėtais ir panaikinimas turės įtakos visų daugiabučio namo patalpų savininkų teisėms ir interesams.

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti įvairiausių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Smiltainis ir Ko“ v. BUAB „Vilnita“, bylos Nr. 3K-3-21/2010). Tai, ar atitinkami asmenys turi pakankamą materialinį ir procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi dalyvauti byloje, spręstina pagal konkrečias toje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Taigi ginčo atveju yra reikšminga nustatyti, ar egzistuoja pakankamas (glaudus) teisinis ryšys tarp nagrinėjamos bylos ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų materialiųjų teisių ir pareigų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos atliktas 2012 m. rugpjūčio 19 d. priimtų ir 2012 m. rugsėjo 10 d. įregistruotų bendrijos įstatų tarpusavio atitikties vertinimas nėra šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

29Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuojant absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą nebuvo išsamiai motyvuojama, kokias materialiąsias pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų teises ir pareigas gali sukurti, pakeisti ar panaikinti ginčijamų bendrijos įstatų pripažinimas negaliojančiais. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turi visi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai, tačiau neįvardijo, kaip konkrečiai teismo sprendimu gali būti paveikta šių asmenų teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas gali jiems sukelti. Taip apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo pirmiau pateiktos kasacinio teismo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008, 2009 m. spalio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje O. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-391/2009, 2013 m. spalio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. UAB „Swedbank lizingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-480/2013. Be to, skundžiamoje nutartyje nenurodyta, ar visi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai yra bendrijos nariai. Tuo atveju, jei taip nėra, iš skundžiamos nutarties motyvų lieka neaišku, ar apeliacinės instancijos teismo išvada, kad teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turi visi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai, taikytina visiems patalpų savininkams, ar tik patalpų savininkams – bendrijos nariams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ginčijamų bendrijos įstatų pripažinimas negaliojančiais ir registracijos panaikinimas neturi jokios įtakos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų, nesančių bendrijos nariais, materialiosioms teisėms ir pareigoms. Dėl to toliau teisėjų kolegija pasisako tik dėl nagrinėjamos bylos galimo teisinio ryšio su patalpų savininkų – bendrijos narių – materialiosiomis teisėmis ir pareigomis ir šio ryšio pakankamumo (glaudumo) CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos normos taikymo prasme.

30Pagal bendrąją taisyklę juridinio asmens dalyvio materialiosios teisės ir pareigos nelaikytinos pakankamai glaudžiai susijusiomis su byla, kurioje nagrinėjamas reikalavimas pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais, nes patenkinus reikalavimą tiesioginė įtaka daroma pirmiausia paties juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Kita vertus, bendrijos steigimas ir dalyvavimas joje yra daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktas jiems priklausančios dalinės nuosavybės (pastato bendrojo naudojimo patalpų, pagrindinių pastato konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės technikos ir kt.) valdymo būdas. Remiantis DNSBĮ 7 straipsnio 2 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi registruojant ginčo įstatus) bendrijos įstatuose, be kita ko, reglamentuojamos bendrijos narių teisės ir pareigos, susijusios su jų dalyvavimu bendrijoje ir jos valdymu: butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įstojimo į bendriją ir išstojimo iš bendrijos tvarka ir sąlygos, bendrijos narių visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) kompetencija, susirinkimų šaukimo ir balsavimo tvarka, įskaitant slapto balsavimo ir balsavimo raštu tvarką, balsavimo teisės perleidimo ir nuomonės visuotinio susirinkimo darbotvarkės klausimais pareiškimo iš anksto tvarka, kai bendrija steigiama turint tikslą sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą bendrijos narių poreikiams arba tenkinti kitus bendruosius poreikius, – įmokų mokėjimo tvarka, sąlygos ir terminai, nepiniginių turtinių įnašų įvertinimo tvarka, jeigu šių įnašų vertinimą atlieka steigėjai, ir kt. Bendrijos įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrija vadovaujasi savo veikloje (DNSBĮ 7 straipsnio 1 dalis), juo individualizuojamas bendrijos, kaip juridinio asmens, subjektiškumas. Taigi bendrijos įstatuose įtvirtintos bendrijos narių teisės ir pareigos yra išvestinės iš bendrijos narių pasirinkto jų pirminės daiktinės teisės – bendrosios dalinės nuosavybės teisės – įgyvendinimo būdo. Būtent su šiomis išvestinėmis („dalyvavimo bendrijoje“), o ne pirminėmis materialiosiomis (nuosavybės) teisėmis ir pareigomis yra susijusi ir nagrinėjama civilinė byla, kurioje ginčijama naujos redakcijos bendrijos įstatų registracija.

31Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo nagrinėjamos bylos rezultato daugiabučių namų savininkų bendrija „Pajūrio rugelis“, kaip juridinis asmuo, per kurį daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai įgyvendina jiems priklausančios dalinės nuosavybės valdymą, išliktų. Bendrijos narių teises ir pareigas reglamentuoja ne tik bendrijos įstatai, bet ir DNSBĮ (1 straipsnio 1 dalis), o remiantis DNSBĮ 3 straipsnio 2 dalimi, bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams. Taigi, net ir pripažinus ginčijamų įstatų registraciją negaliojančia ir ją panaikinus, bendrija atliktų savo funkcijas remdamasi ankstesniąja arba vėliau (po ginčijamų įstatų įregistravimo) patvirtinta įstatų redakcija (ta apimtimi, kuria ji neprieštarauja imperatyviosioms DNSBĮ nuostatoms) ir tiesiogiai DNSBĮ. Bendrijos nariai galėtų naudotis tomis teisėmis ir turėtų vykdyti tas jų, kaip bendrijos narių, pareigas, kurios nustatytos iki ginčo įstatų galiojusiais bendrijos įstatais ir tiesiogiai DNSBĮ. Be to, bendrijos nariai galėtų modifikuoti savo teises įstatymo nustatyta tvarka inicijuodami naujos įstatų redakcijos priėmimą. Iš to darytina išvada, kad bylą dėl bendrijos įstatų pripažinimo negaliojančiais ir VĮ Registrų centro sprendimo įregistruoti šiuos įstatus panaikinimo nagrinėjantis teismas neprivalo įtraukti į ją trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, visų bendrijos narių. Atitinkamai, bendrijos įstatų pripažinimas negaliojančiais ir jų registracijos panaikinimas neįtraukus bendrijos narių į tokią bylą negali būti laikomas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

32Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje negali būti vadovaujamasi išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. B. ir R. B. v. DNS „Lino“ poilsio bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-113/2013, kurioje teismas padarė išvadą, jog tais atvejais, kai pareikštu ieškinio reikalavimu ginčijamas bendrijos steigimas, iš esmės siekiant likviduoti juridinį asmenį (ultima ratio), toks teisme nagrinėjamas ginčas turi įtakos visiems pastato butų ir kitų patalpų savininkams, turėjusiems teisę spręsti dėl bendrijos įsteigimo bei pareikšti savo nuomonę ginčijant įsteigimo teisėtumą. Nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai nesusiję su analogiško pobūdžio teisinėmis pasekmėmis daugiabučių namų savininkų bendrijai „Pajūrio rugelis“, kaip juridiniam asmeniui, o jų teisinis ryšys su bendrijos narių materialiosiomis teisėmis ir pareigomis nelaikytinas pakankamu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos normos taikymo prasme.

33Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir nesant tam pagrindo perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

35Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 42,63 Lt. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

37Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį ir bylą grąžinti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami proceso teisės normų dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į... 6. Ieškovai, būdami Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pajūrio... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Palangos miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad 2012 m. rugsėjo 10 d. įregistruoti bendrijos įstatai... 10. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovai UAB „Kapitalo valdymo grupė“, V. T. ir V. K.... 13. 1. Dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų,... 14. 2. Dėl civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, rungimosi bei... 15. 3. Dėl konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, teisinio apibrėžtumo... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Daugiabučių namų savininkų... 17. 1. Atsakovo teigimu, sprendžiant, ar Juridinių asmenų registre įregistruoti... 18. 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartyje, priimtoje... 19. 3. Atsakovo teigimu, bendrijos įstatų turinys yra tiesiogiai susijęs su... 20. 4. Bendrijos įstatuose apibrėžiamos bendrijos narių teisės ir pareigos,... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą iš naujo... 24. Vienas iš atvejų, kai apeliacinės instancijos teismas privalo panaikinti... 25. Kasacinis teismas, taikydamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą... 26. Įstatymų leidėjas 2011 m. birželio 21 d. pakeitė CPK 329 straipsnio 2... 27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pripažindamas 2012 m.... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog asmuo galėtų... 29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamoje apeliacinės... 30. Pagal bendrąją taisyklę juridinio asmens dalyvio materialiosios teisės ir... 31. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo nagrinėjamos bylos rezultato... 32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje negali būti... 33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 35. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...