Byla e2A-280-569/2018
Dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir neišmokėtų su darbo santykiais susijusių pajamų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kuršėnų autobusų parkas“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kuršėnų autobusų parkas“ dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir neišmokėtų su darbo santykiais susijusių pajamų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovas R. S. teismo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. ( - ) darbo byloje Nr. ( - ) ir priteisti ieškovui iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kuršėnų autobusų parkas“ 2 262,68 Eur nesumokėto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 21 d. iki 2017 m. birželio 21 d.; nesumokėto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 21 d. iki sprendimo priėmimo dienos; 1 520,52 Eur delspinigius nuo laiku nesumokėto darbo užmokesčio sumos, paskaičiuotus iki 2017 m. birželio 21 d.; delspinigius, paskaičiuotus nuo laiku nesumokėtos darbo užmokesčio sumos nuo 2017 m. birželio 21 d. iki sprendimo priėmimo dienos.

62. Ieškovas nurodė, kad dirba atsakovės bendrovėje ( - ) nuo 2013-12-27 pagal šalių sudarytą darbo sutartį, ieškovas dirba pagal nustatytą grafiką 8 val. per dieną, tačiau pagal susiformavusią ilgalaikę praktiką vežant keleivius tam tikrais maršrutais ieškovui tenka dirbti nuo 5.35 val. iki 18.50 val. ir ilgiau. Atsakovė nemoka ieškovui viso priklausančio darbo užmokesčio už visą darbo dieną, o moka darbo užmokestį ieškovui tik už faktiškai nuvažiuotą laiką nuo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ autobusų stoties iki nustatyto maršruto galutinės stotelės ir grįžimą maršrutu atgal, nesumokėdama viso priklausančio darbo užmokesčio už visą darbo dieną. Tarp kiekvieno maršruto susidaro ne trumpesnis kaip 45 min. stovėjimas, už kurį atsakovė nemoka. Nuo 2004 m. atsakovės bendrovėje direktoriaus įsakymu įvesta suminė darbo laiko apskaita, tačiau ieškovas su šiuo įsakymu nėra pasirašytinai supažindintas, suminės darbo laiko apskaitos įvedimas nesuderintas su profesine sąjunga. Ieškovas buvo materialiai atsakingas tiek už autobusą, tiek už gautas iš klientų lėšas, todėl jis negalėjo laisvai disponuoti laisvu tarp maršrutų laiku.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

83. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovo 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

94. Teismas vertino, kad ieškovo teiginys, jog jis nežinojo, kad dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, pagal kurią jam ir apmokama, nepagrįstas.

105. Teismas vertino nepagrįstais ieškovo teiginius, kad 2004 m. sausio 2 d. įsakymas nebuvo derintas su profesine sąjunga, nes konstatavo, kad suminė darbo laiko apskaita įvesta ir taikoma ( - ) nuo 2004 m. sausio 2 d., kai bendrovėje nebuvo įsteigta darbuotojų profesinė sąjunga.

116. Teismas sprendė, jog išimtis, t. y., įvesta suminė darbo laiko apskaita atsakovės bendrovėje, ieškovui, kaip atsakovės bendrovėje dirbančiam darbuotojui ( - ), taikoma teisėtai, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas) ir DK 144 nuostatomis.

127. Teismas sprendė, jog ieškovo teiginius, kad jis tarp maršrutų yra atsakingas tiek už autobusą, tiek už gautas iš klientų pinigines lėšas, paneigia 2015 m. liepos 16 d. bendrovės direktoriaus įsakymas „Dėl autobusų stovėjimo vietos nustatymo“, iš kurio matyti, kad nuo 2015 m. liepos 20 d. nustatyta autobuso ( - ) pietų pertraukos metu arba pertraukų metu tarp maršrutų autobusų privaloma stovėjimo vieta autobusų stotyje, o esant gamybiniam būtinumui (reikalingas techninis aptarnavimas ar remontas), autobusų stovėjimo vieta bendrovės teritorijoje. Teismas darė išvadą, kad ieškovas galėjo laisvai disponuoti laiku tarp maršrutų, tenkinti savo poreikius, ilsėtis ir pan., šiuo laiku jis nebuvo darbdavio žinioje ir nevykdė darbinių funkcijų.

138. Teismas darė išvadą, kad laikas, vairuotojo praleistas nevairuojant transporto priemonės ir neatliekant pagalbinių darbų, susijusių su transporto priemonės ir keleivių aptarnavimu, neprivalant jam būti darbo vietoje, darbo laiku nelaikomas ir už jį neturi būti apmokama. Neprivalant mokėti darbo užmokesčio, negali būti skaičiuojami ir priteisiami ir delspinigiai už minėtą laikotarpį.

149. Teismas sprendė, kad atsakovės pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas atitinka CPK nuostatas, taip pat formaliai nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių.

1510. Teismas vertino, kad atsakovė, kaip juridinis asmuo, yra ir ekonomiškai, ir teisiškai stipresnė šalis, nagrinėjamoje byloje naudojosi advokato teisine pagalba. Ieškovas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis, nesinaudojęs byloje advokato teisine pagalba, o aplinkybė, kad ieškovui teisinę pagalbą teikė dvi profesinės sąjungos teisininkės, nepatvirtina, jog abi ginčo šalys naudojosi lygiaverte teisine pagalba.

1611. Teismas vertino, kad konkrečiu atveju darbuotojo inicijuotas darbo ginčas darbdavės požiūriu nebuvo itin sudėtingas, nebuvo analizuojami sudėtingi teisės ir fakto klausimai, reikalaujantys daug laiko sąnaudų, Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamos ir kitos civilinės bylos tarp tos pačios atsakovės ir kitų bendrovės vairuotojų, šiose bylose atsakovei atstovauja tas pats advokatas, bylinėjimosi išlaidas mažino.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

1812. Apeliaciniu skundu ieškovas R. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir byloje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1912.1. Apelianto darbo sutartyje nei darbo sutarties sudarymo momentu, nei vėlesniais pakeitimais nėra įtvirtinta, kad apeliantui bus mokamas darbo užmokestis, apskaičiuojamas taikant sumine darbo apskaitą. Su įsakymu dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo apeliantas nėra supažindintas pasirašytinai.

2012.2. Suminės darbo laiko apskaitos taikymas turėjo būti derinamas su profesine sąjunga „Sandrauga“. Atsakovės įmonės darbuotoja L S. buvo išrinkta darbuotojų atstove saugai ir sveikatai, tačiau tai nesuteikia jai įgaliojimų atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti. Teismas nepagristai pripažino, jog I. S. buvo UAB „Kuršėnų autobusu parkas“ darbuotojų atstovė.

2112.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ taikomas Vyriausybės nutarimas. Atsakovė nenurodė jokių teisės aktų, kurie pagrįstų, kad apelianto atžvilgiu taikomas minėtas Vyriausybės nutarimas.

2212.4. Kadangi DK aiškiai reglamentuoja pertraukos pailsėti ir pavalgyti nuostatas ir yra aukštesnės galios teisės aktas nei aptariamas Vyriausybės nutarimas, tai apelianto atžvilgiu taikomos būtent DK 158 straipsnio nuostatos, numatančios pertraukos pailsėti ir pavalgyti principus.

2312.5. Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas nustatančias pertrauką pailsėti ir pavalgyti, todėl nepagrįstai, padarė išvadą, kad apeliantui netaikoma DK 158 straipsnio 1 dalies nuostata ir atsakovė pagrįstai neįskaitė tarp maršrutų susidarančių stovėjimų į darbo laiką, pripažindamas juos pertrauka pailsėti ir pavalgyti.

2412.6. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ginčo laikotarpiu apeliantas laiką tarp maršrutų praleisdavo namuose ir neatlikdavo darbo funkcijų.

2513. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį priteisti UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ iš R. S. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš ieškovo R. S. atsakovei 929,44 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2613.1. Teismas netinkamai taikė bei aiškino CPK 93 straipsnio ir 98 straipsnio nuostatas, todėl neteisėtai ir nepagrįstai sumažino atsakovei iš ieškovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.

2713.2. Byla yra sudėtinga, nes bylos dokumentų apimtis yra didelė, todėl susipažinimas su bylos medžiaga ir pasiruošimas jai užėmė ilgą laiką. Be to, turi būti įvertintas ir laikas teismo posėdžiuose, kurie truko ne vieną valandą.

2813.3. Atsakovės prašomos išlaidos už advokato pagalbą Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

2913.4. Ieškovą atstovavo net dvi profesinės sąjungos atstovės, turinčios aukštąjį universitetinį teisinį išslavinimą. Ieškovas bylą vedė ne pats, o per Lietuvos profesinę sąjungą „Sandrauga“. Profesinė sąjunga yra kvalifikuotas darbuotojo atstovas, kuris yra darbo teisės srityje darbuotojų teisių gynėjas, todėl ieškovas neturėtų būti laikomas silpnesniąja šalimi.

3013.5. Aplinkybė, jog tas pats advokatas atstovauja net penkiose bylose nėra ir negali būti pagrindu mažinti bylinėjimosi išlaidų priteisimą šioje byloje. Kiekvienoje byloje aplinkybės yra skirtingos, t. y. kiekvieno darbuotojo darbo sutartys sudarytos skirtingu laiku, kiekvieno ieškovo tvarkaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kelionės lapų ir GPS duomenys skirtingi, kiekvieno iš ieškovų parodymai skirtingi. Todėl advokatas turėjo susipažinti su kiekvieno asmens dokumentais individualiai ir įvertinti kiekvieną atvejį.

3114. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovo dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme patirtas atsakovės išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

3214.1. Apelianto sudarytoje darbo sutartyje yra numatyta, kad jo darbas yra pagal patvirtintą darbo grafiką. Apeliantas pasirašytinai yra supažindintas su atsakovės Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose numatytas suminės darbo laiko apskaitos įvedimas. Apeliantas pasirašytinai yra susipažinęs su ( - ) pareiginiais nuostatais, kuriuose numatyta apelianto pareiga vadovautis bendrovės lokaliniais teisės aktais.

3314.2. Suminė darbo laiko apskaita atsakovės bendrovėje buvo įvesta 2004 m. sausio mėnesį ir nebuvo keista. Apeliantas su atsakove darbo sutartį sudarė po šio termino, t. y. jau bendrovėje esant įvestai suminei darbo laiko apskaitai. Todėl daug anksčiau negu sudarytos darbo sutartys priimtas įsakymas įvesti suminę darbo laiko apskaitą niekaip negalėjo pakeisti apeliantų teisinės padėties teisiniuose santykiuose. Apeliantas darbo sutartį su atsakove sudarė 2013-12-27. Kiekvieną mėnesį apeliantas susipažindavo su darbo grafikais, kiekvieną mėnesį jam būdavo įteikiami atsiskaitymo lapeliai, jis gaudavo darbo užmokestį pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis. Apeliantui nekilo abejonių nustatyta darbo laiko apskaita, dėl jos apeliantas nereiškė pretenzijų.

3414.3. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad įsakymas dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo turėjo būti suderintas su profesine sąjunga. Suminė darbo laiko apskaita atsakovės bendrovėje buvo įvesta 2004 m. sausio mėnesį, o darbuotojų profesinė sąjunga bendrovėje įsisteigė tik 2015-11-23.

3514.4. Atsakovė yra transporte veikiantis juridinis asmuo, todėl jai yra taikomi darbo ir poilsio laiko ypatumai, nustatyti Vyriausybės nutarime.

3614.5. Vyriausybės nutarime išvardintuose ir pas atsakovę esančiuose dokumentuose papildomų ir specialių pertraukų, kaip kad stovėjimai tarp maršrutų, nėra numatyta, tokios pertraukos nėra nustatytos ir negali būti taikomos, todėl apelianto reikalavimai dėl stovėjimų tarp maršrutų trukmės laikymo papildomomis ir specialiomis pertraukomis yra nepagrįsti ir atmestini.

3714.6. ( - ) pertraukų tarp reisų metu neatlieka jam pavestų darbinių funkcijų. Nei su apeliantu sudarytoje darbo sutartyje, kur jo darbo funkcija apibrėžta kaip ( - ), nei ( - ) pareiginiuose nuostatuose jam nėra numatyta jokių kitų papildomų darbų, kuriuos apeliantas turėtų atlikti stovėjimo tarp maršrutų laiku. Apeliantas galėjo laisvai disponuoti laiku tarp maršrutų, tenkinti savo poreikius, ilsėtis ir pan., šiuo laiku jis nebuvo darbdavio žinioje ir nevykdė darbinių funkcijų.

3815. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas R. S. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

3915.1. Teismas teisėtai ir pagrįstai sumažino UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad byla yra sudėtinga dėl bylos dokumentų apimties, laiko skirto pasiruošimui ir dalyvavimui teismo posėdžiuose. Šioje byloje, teisinių paslaugų turinį daugiausiai sudarė ne procesinio dokumento parengimas, o susipažinimas su dokumentais, dalyvavimas bylos nagrinėjime.

4015.2. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad su byla atstovas turėjo susipažinti individualiai, nes didžioji dauguma bylos duomenų ir pateiktų dokumentų kartojosi, nes tas pats atstovas atsakovę atstovauja kitose analogiškose bylose dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

4115.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje neginčijamai įtvirtinta, darbuotojo, kaip silpnesniosios šalies statusas darbo ginče, nepriklausomai nuo turimo atstovo, todėl nepagrįstas apeliantės teiginys, jog ieškovas, neturėtų būti laikomas silpnesniąja šalimi.

42Teisėjų kolegija

43k o n s t a t u o ja :

44IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4516. Byloje kilo ginčas dėl pertraukų tarp važiavimų į maršrutus įskaitymo į darbo laiką ir jų apmokėjimų ieškovui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

4617. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas R. S. ir atsakovė UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ 2013 m. gruodžio 27 d. sudarė darbo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią ieškovas nuo 2013-12-27 pradėjo dirbti pas atsakovę autobuso ( - ). Darbo sutarties šalys susitarė, kad ieškovas dirbs 8 valandų darbo dieną pagal patvirtintą darbo grafiką, mokant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlygį ir priedus: dirbant miesto maršrutuose 15,8 proc. nuo surinktų pajamų be PVM; 8,4 proc. nuo priemiesčio maršrutuose surinktų pajamų be PVM; 10,5 proc. nuo maršrute Šiauliai – Kuršėnai surinktų pajamų be PVM ir užsakomaisiais reisais 7 proc. nuo surinktų pajamų be PVM, vežant mokinius - minimalų valandinį atlyginimą. 2014-12-12 šalių susitarimu darbo sutarties 3 punktas buvo pakeistas, nuo 2015-01-01 mokant 1,82 Eur dydžio nustatytą minimalų valandinį atlygį ir priedus: dirbant miesto maršrutuose 15,8 proc. nuo surinktų pajamų be PVM; 8,4 proc. nuo priemiesčio maršrutuose surinktų pajamų be PVM; 10,5 proc. nuo maršrute Šiauliai – Kuršėnai surinktų pajamų be PVM ir užsakomaisiais reisais 7 proc. nuo surinktų pajamų be PVM, vežant mokinius – 1,82 Eur minimalų valandinį atlyginimą. 2017-09-19 šalių susitarimu darbo sutarties 3 punktas buvo pakeistas, nuo 2017-10-01 mokant priedus pagal 2017-09-19 priedų nuo surinktų pajamų mokėjimo ir apskaičiavimo tvarką.

4718. Iš Darbo ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo matyti, kad ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių pajamų išieškojimo, t. y. dėl pertraukų tarp važiavimų į maršrutus įskaitymo į darbo laiką ir jų apmokėjimo, tačiau Darbo ginčų komisija nenustatė, jog ieškovo teisės dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies buvo pažeistos, todėl atmetė ieškovo prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies ir delspinigių priteisimo. Ieškovas nesutiko su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu.

4819. 2017-07-01 įsigaliojo 2016-09-14 įstatymu Nr. XII-2603 patvirtintas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Įsigaliojus šiam įstatymui neteko galios Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas Nr. IX-926 su visais pakeitimais ir papildymais. Įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, prašymas yra sprendžiamas pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Ieškovas su prašymu į Darbo ginčų komisiją kreipėsi 2017-06-22 - iki naujo Darbo kodekso įsigaliojimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ginčas sprendžiamas vadovaujantis iki 2017-07-01 galiojusio Darbo kodekso nuostatomis.

49Dėl ieškovo R. S. apeliacinio skundo

5020. Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad jo sudarytoje darbo sutartyje su atsakove nei darbo sutarties sudarymo momentu, nei vėlesniais pakeitimais nėra įtvirtinta, kad apeliantui bus mokamas darbo užmokestis, apskaičiuojamas taikant suminę darbo laiko apskaitą. Su įsakymu dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo apeliantas nėra supažindintas pasirašytinai.

5121. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas 2013-12-30 pasirašytinai patvirtino, kad yra susipažinęs su UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ darbo tvarkos taisyklėmis. Darbo tvarkos taisyklėse nustatyta, kad pradėjusiam dirbti darbuotojui parodoma jo darbo vieta, jis supažindinamas su būsimais bendradarbiais, tiesioginiais darbo vadovais, gamybinių ir administracinių patalpų išdėstymu, darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijomis, darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, kitais darbovietėje galiojančiais norminiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą (4.11 punktas). Taisyklėse taip pat numatytas darbo laikas darbuotojams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita - darbo laikas yra ne ilgesnis kaip 48 val. per savaitę (5.1 punktas); esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama daugiau kaip 12 val. per darbo dieną (pamainą) (5.2 punktas).

5222. Ieškovas 2013-12-30 buvo pasirašytinai supažindintas su ( - ) pareiginiais nuostatais, kurių 1.1.11 punkte nustatyta, kad ( - ) privalo savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais, šiais pareiginiais nuostatais, darbo sutartimi, bendrovės direktoriaus įsakymais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis.

5323. Iš bylos duomenų matyti, kad suminė darbo laiko apskaita bendrovėje ( - ) buvo įvesta nuo 2004 m. sausio 2 d. UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ direktoriaus 2004 m. sausio 2 d. įsakymu „Dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo“ Nr. 1. Ieškovas su atsakove darbo sutartį sudarė ženkliai vėliau, nei buvo priimtas įsakymas, tačiau pasirašytinai buvo supažindintas tiek su ( - ) pareiginiais nuostatais, tiek su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, kurios numato pareigą bendrovės darbuotojui vadovautis vidiniais norminiais aktais – tame tarpe ir direktoriaus įsakymais. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino, kad, jam pradėjus dirbti pas atsakovę, jam buvo duota susipažinti su bendrovėje galiojančiais vidiniais teisės aktais, tačiau jis neatsimena, su kuriais susipažino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas, pradėdamas dirbti pas atsakovę, žinojo, kad dirbs ( - ) pagal iš anksto patvirtintą grafiką ir kad darbo valandų jam nėra nustatyta, jis gavo kiekvieną mėnesį darbo užmokestį pagal darbo laiko apskaitos duomenis, jam nekėlė abejonių nustatyta darbo laiko apskaita, o šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovui buvo žinoma, jog jam už darbą yra apmokama pagal suminę darbo laiko apskaitą. Ieškovo pasirašytas 2015-11-05 reikalavimas atsakovei apmokėti už prastovas, vežant mokinius, taip pat netiesiogiai patvirtina, kad ieškovui buvo žinoma, jog darbo užmokestis jam bus mokamas pagal suminę darbo laiko apskaitą.

5424. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nurodė, kad įsakymas dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo turėjo būti suderintas su profesine sąjunga. Tačiau tokie ieškovo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Kaip jau buvo minėta, suminė darbo laiko apskaita bendrovėje buvo įvesta nuo 2004 m. sausio 2 d. UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ direktoriaus 2004 m. sausio 2 d. įsakymu „Dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo“ Nr. 1, o darbuotojų profesinė sąjunga bendrovėje įsisteigė tik 2015-11-23.

5525. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad DK aiškiai reglamentuoja pertraukos pailsėti ir pavalgyti nuostatas ir yra aukštesnės galios teisės aktas, nei sprendime aptariamas 2003m. gegužės 14d. Vyriausybės nutarimas Nr. 587. Todėl, ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, nustatančias pertrauką pailsėti ir pavalgyti, nepagrįstai padarė išvadą, kad apeliantui netaikoma DK 158 straipsnio 1 dalies nuostata ir atsakovė pagrįstai neįskaitė tarp maršrutų susidarančių stovėjimų į darbo laiką, pripažindama juos pertrauka pailsėti ir pavalgyti.

5626. DK 158 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų. DK 158 straipsnio 6 dalis numato, kad pertraukos pailsėti ir pavalgyti pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo tvarkos taisyklės, darbo grafikas, kolektyvinė ir darbo sutartis. Ieškovas teigia, kad pagal atsakovo nuo 2011-04-11 galiojančias darbo tvarkos taisykles pertrauka pailsėti ir pavalgyti numatyta 1 valanda, niekur nereglamentuota, kad pertrauka yra numatyta daugiau nei viena valanda ar šalys susitarė daigiau nei dėl vienos pertraukos. Ieškovo teigimu jam nenaudingi dažni ir ilgi tarp maršrutų susidarantys stovėjimai, už kuriuos jam nėra mokama, kadangi jie trumpi – jų laikotarpiu vairuotojas neturi galimybės pasitraukti iš darbo vietos ir šį laiką naudoti savo nuožiūra. Ieškovas mano, kad jei dažnos pertraukos tarp maršrutų laikytinos papildomomis pertraukomis pailsėti, jos privalo būti įskaitytos į darbo laiką pagal tuo metu galiojusio DK 159 straipsnio 1 dalį.

5727. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Atsakovės, kaip įmonės, užsiimančios transporto veikla, darbuotojo, atsižvelgiant į specifines darbo sąlygas, darbo ir poilsio laikas yra susijęs su tam tikrais ypatumais, kurie buvo nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose patvirtinimo“ (aktas neteko galios 2017-07-01). Apelianto nuomone, darbo kodeksas yra aukštesnės galios teisinis aktas, nei paminėtas nutarimas, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad DK 144 straipsnio 2 dalis numato, jog kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų, bet įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys gali nustatyti išimtis. Taip pat DK 143 straipsnis, nustatantis, koks laikas įeina į darbo laiką, o koks ne, taip pat numato, jog darbo laiko trukmę gali nustatyti ne tik šis kodeksas, bet ir kiti norminiai teisės aktai. Todėl paminėtas nutarimas yra speciali teisės norma, kuri, priešingai nei teigia apeliantas, privalo būti taikoma reguliuojant ginčo šalių teisinius santykius.

5828. Pagal minėto nutarimo II skyriaus Darbo ir poilsio ypatumai kelių transporte 10 punkte yra numatyta, kad darbo vieta - pagrindinė įmonės veiklos vieta, kurioje asmuo, besiverčiantis mobiliąja kelių transporto veikla, vykdo savo pareigas, kartu su įvairiais verslo filialais, nesvarbu, ar jos yra toje pačioje vietoje kaip ir pagrindinė buveinė arba pagrindinė verslo vieta; mobilus darbuotojas – sudarantis kelionės ekipažą (įskaitant stažuotojus ir mokinius) bet kuris darbuotojas, kuris dirba įmonėje, teikiančioje keleivių ir krovinių vežimo paslaugas už atlyginimą arba savo sąskaita; mobilaus darbuotojo darbo laikas – laikas nuo darbo pradžios iki pabaigos, kurio metu mobilus darbuotojas yra savo darbo vietoje, darbdavio žinioje ir vykdo savo funkcijas ar veiklą, tai yra laikas, skirtas įvairiai kelių transporto veiklai. Ši veikla yra tokia: vairavimas; krovimas; pagalba įlaipinant keleivius į transporto priemonę ir išlaipinant iš transporto priemonės; valymas ir techninė priežiūra; visi kiti darbai, skirti transporto priemonės, krovinio ir keleivių saugumui užtikrinti arba teisiniams ir kontrolės įpareigojimams, tiesiogiai susijusiems su konkrečia atliekama transporto veikla, įskaitant krovimo priežiūrą, administracinius policijos, muitinės, imigracijos pareigūnų ir kitus formalumus, vykdyti; laikas, kuriuo jis negali laisvai disponuoti ir turi būti darbo vietoje, pasirengęs imtis įprastinio darbo, su tam tikromis užduotimis, kurios susijusios su budėjimu, kai laukiama krovimo darbų, kai neįmanoma iš anksto numatyti trukmės, t. y. prieš išvykimą arba tik prieš faktinio išvykimo laiką, arba pagal bendras sąlygas, suderėtas socialinių partnerių.

5929. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas Darbo kodeksas, tačiau jame darbo ir poilsio laiko sąvokos, apskaita iš esmės liko tos pačios (DK 111-115 straipsniai, 119 straipsnis, 120-121 straipsniai, 122 straipsnis, 139 straipsnis), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinto „Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo“, keitusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 587, nuostatos iš esmės atitinka anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą.

6030. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu tarp maršrutų neatliko pagalbinių darbų, susijusių su transporto priemonės ir keleivių aptarnavimu. Byloje nėra ginčo, kad ieškovui buvo apmokama už 20 minučių prieš pradedant darbą ir jį baigus, šis laikas buvo skirtas pagalbiniams darbams. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas pertraukų metu privalėjo likti autobuse. Atsakovės 2015m. liepos 16d. įsakymu ,,Dėl autobusų stovėjimo vietos nustatymo‘‘ nuo 2015m. liepos 16d. buvo nustatyta tiek pietų pertraukų, tiek kitų pertraukų metu autobusų stovėjimo vieta autobusų stotyje, o esant gamybiniam būtinumui, autobusų stovėjimo vieta bendrovės teritorijoje, todėl pertraukų tarp maršrutų laikas negali būti vertinamas kaip laikas, kuriuo ieškovas negalėjo laisvai disponuoti. Pagal faktines aplinkybes panašioje civilinėje byloje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad papildomas apmokėjimas už autobuse praleistą laiką jo nevairuojant ir neatliekant pagalbinių darbų nei galiojančiuose įstatymuose, nei šalių darbo sutartyje, nei kolektyvinėje sutartyje nėra numatytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003m. gruodžio 8d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1127/2003). Vairuotojui į darbo laiką įskaitomas ne visas darbo dieną autobuse praleistas laikas, o tik faktiško autobuso vairavimo bei betarpiškai su autobuso ir keleivių aptarnavimu susijusio darbo atlikimo laikas, o ginčo, kad atsakovas už šį laiką nėra sumokėjęs ieškovui – nėra.

6131. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog jis su atsakove buvo sudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, todėl neturėjo galimybės palikti autobuso be priežiūros pertraukų tarp maršrutų metu. Kaip jau buvo minėta, atsakovės 2015m. liepos 16d. įsakymu ,,Dėl autobusų stovėjimo vietos nustatymo‘‘ nuo 2015m. liepos 16d. buvo nustatyta tiek pietų pertraukų, tiek kitų pertraukų metu autobusų stovėjimo vieta autobusų stotyje, o esant gamybiniam būtinumui, autobusų stovėjimo vieta bendrovės teritorijoje. Pažymėtina, kad atsakovė lokaliniais norminiais aktai nenumatė, jog ( - ) tokiais atvejais privalo būti autobuse. Iš šalių 2013m. gruodžio 30d. sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties matyti, kad ieškovas nėra materialiai atsakingas pagal šią sutartį, jeigu įrodo, kad žala turtui atsirado ne dėl jo kaltės. Todėl ieškovo argumentai, jog jis pertraukų metu privalo būti autobuse, kai atsakovas jam tokios pareigos nenumatė, yra nepagrįsti. Kad ieškovas tokių pertraukų tarp maršrutų metu vykdavo į namus, neginčija ir pats ieškovas, o ši aplinkybė tik patvirtina, kad pertraukų tarp maršrutų laikas negali būti įskaitomas į darbo laiką ir už jį negali būti mokamas darbo užmokestis.

6232. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą.

63Dėl atsakovės UAB ,,Kuršėnų autobusų parkas‘‘ apeliacinio skundo

6433. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurių pagrindu teismas mažino atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 500 eurų

6534. Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

6635. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus.

6736. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos 195,19 Eur, susijusios su dokumentų kopijavimu, yra pagrįstos ir būtinos, nes juos išreikalauti prašė ieškovas, o dėl didelės apimties juos pateikti per EPP nebuvo galimybės. Tačiau pirmosios instancijos visas atsakovės patirtas išlaidas 929,44 Eur laikė neproporcingai didelėmis ir mažino iki 500 Eur.

6837. Pirmosios instancijos teismas tokį savo sprendimą grindė tarp ieškovo ir atsakovės atsiradusių teisinių santykių specifika, t.y. tarp šalių yra susiklostę darbo teisiniai santykiai. Darbuotojo kaip silpnesniosios santykių šalies teisių ir teisėtų interesų apsauga užtikrinama specialiu teisiniu reguliavimu. Tam tikros lengvatos darbuotojams taikomos ir jiems naudojantis teise kreiptis į teismą – darbuotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio bylose dėl darbo ginčų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), civilinio proceso kodekso normos nustato pareigą teismui būti aktyviam sprendžiant darbo ginčus (pvz. teismas gali viršyti ieškinio reikalavimus pagal darbuotojo ieškinį, CPK 417 straipsnis). Tačiau proceso teisės normose, reguliuojančiose išlaidų advokato pagalbai atlyginimą, išimčių darbuotojams nenustatyta. Vadinasi, šie klausimai turi būti sprendžiami taikant bendrąsias taisykles dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ir paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013m. rugsėjo 18d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013).

6938. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovei iš ieškovo priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu: bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydis (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas bei kt. (2 punktas).

7039. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo inicijuotas darbo ginčas nebuvo itin sudėtingas. Byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, ginčas buvo nagrinėtas ikiteismine tvarka darbo ginčų komisijoje, kur atsakovę taip pat atstovavo tas pats advokatas. Nors bylą sudaro pakankamai daug dokumentų, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad dalį esminės bylos medžiagos sudaro dokumentai, išreikalauti iš Darbo ginčų komisijos. Byloje buvo sprendžiamas ginčas ne dėl sumų dydžio ar paskaičiavimų, o dėl darbuotojo teisės gauti atlyginimą, todėl apelianto argumentai, jog buvo reikalingos didelės darbo sąnaudos dokumentų analizei, yra nepagrįsti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad šiuo metu Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjamos ir kitos analogiškos bylos tarp atsakovės ir darbuotojų, šiose bylose dalyvauja tas pats advokatas, įvertindamas teikiamas teisines paslaugas atitinkamomis sumomis. Iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad atsakovės teismui teikiami procesiniai dokumentai yra iš esmės analogiški.

7140. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio reikšmingas kriterijus yra šalių elgesys. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo procesinis elgesys buvo netinkamas. Nors darbo ginčų komisija ir netenkino ieškovo prašymo, ieškovui teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jo teisės, numato įstatymas (CPK 5 straipsnis). Duomenų, kad ieškovas vilkintų bylos nagrinėjimą, šalys teismui nepateikė. Duomenų, paneigiančių, jog ieškovas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, byloje nėra. Vien ieškinio, kuris buvo atmestas, pateikimas teismui nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šalis elgėsi nesąžiningai.

7241. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, pagrįstai sumažino atsakovei iš ieškovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 500 Eur, nors formaliai atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma ir neviršijo Rekomendacijose numatytų dydžių.

73Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

7442. Atmetus ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, ieškovo ir atsakovės sumokėtas žyminis mokestis bei išlaidos advokato pagalbai už apeliacinių skundų parengimą neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

7543. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai procesą apeliacinėje instancijoje pralaimi abi šalys, kiekviena iš jų neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su savo apeliacinio skundo padavimu, atlyginimą. Tuo tarpu kiekviena iš jų turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu dėl atsiliepimo į priešingos šalies apeliacinį skundą rengimo, atlyginimą. Jeigu apeliacinis skundas, į kurį teiktas priešingos šalies atsiliepimas, buvo atmestas, tai atsiliepimo rengimo išlaidos turi būti atlygintos, kadangi jį rengusi šalis apeliaciniame procese šio proceso (t. y. pradėto pagal priešingos šalies apeliacinį skundą) požiūriu bei šio apeliacinio skundo atžvilgiu yra laimėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-695/2016).

7644. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą patyrė 450,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje, apeliacinėje instancijoje atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat mažintinos. Teisėjų kolegijos vertinimu, 250,00 Eur suma laikytina proporcinga ir teisinga, todėl ji priteistina atsakovei iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

77Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

78Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

79Priteisti atsakovei UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, juridinio asmens kodas 175700829, iš ieškovo R. S., asmens kodas ( - ) 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

80Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Ieškovas R. S. teismo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės... 6. 2. Ieškovas nurodė, kad dirba atsakovės bendrovėje ( - ) nuo 2013-12-27... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2017 m. gruodžio 22 d.... 9. 4. Teismas vertino, kad ieškovo teiginys, jog jis nežinojo, kad dirba pagal... 10. 5. Teismas vertino nepagrįstais ieškovo teiginius, kad 2004 m. sausio 2 d.... 11. 6. Teismas sprendė, jog išimtis, t. y., įvesta suminė darbo laiko apskaita... 12. 7. Teismas sprendė, jog ieškovo teiginius, kad jis tarp maršrutų yra... 13. 8. Teismas darė išvadą, kad laikas, vairuotojo praleistas nevairuojant... 14. 9. Teismas sprendė, kad atsakovės pateikti duomenys apie patirtas... 15. 10. Teismas vertino, kad atsakovė, kaip juridinis asmuo, yra ir ekonomiškai,... 16. 11. Teismas vertino, kad konkrečiu atveju darbuotojo inicijuotas darbo ginčas... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 18. 12. Apeliaciniu skundu ieškovas R. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 19. 12.1. Apelianto darbo sutartyje nei darbo sutarties sudarymo momentu, nei... 20. 12.2. Suminės darbo laiko apskaitos taikymas turėjo būti derinamas su... 21. 12.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Kuršėnų autobusų parkas“... 22. 12.4. Kadangi DK aiškiai reglamentuoja pertraukos pailsėti ir pavalgyti... 23. 12.5. Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas nustatančias... 24. 12.6. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ginčo laikotarpiu apeliantas laiką... 25. 13. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ prašo... 26. 13.1. Teismas netinkamai taikė bei aiškino CPK 93 straipsnio ir 98 straipsnio... 27. 13.2. Byla yra sudėtinga, nes bylos dokumentų apimtis yra didelė, todėl... 28. 13.3. Atsakovės prašomos išlaidos už advokato pagalbą Rekomendacijose... 29. 13.4. Ieškovą atstovavo net dvi profesinės sąjungos atstovės, turinčios... 30. 13.5. Aplinkybė, jog tas pats advokatas atstovauja net penkiose bylose nėra... 31. 14. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kuršėnų... 32. 14.1. Apelianto sudarytoje darbo sutartyje yra numatyta, kad jo darbas yra... 33. 14.2. Suminė darbo laiko apskaita atsakovės bendrovėje buvo įvesta 2004 m.... 34. 14.3. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad įsakymas dėl suminės darbo... 35. 14.4. Atsakovė yra transporte veikiantis juridinis asmuo, todėl jai yra... 36. 14.5. Vyriausybės nutarime išvardintuose ir pas atsakovę esančiuose... 37. 14.6. ( - ) pertraukų tarp reisų metu neatlieka jam pavestų darbinių... 38. 15. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas R. S. prašo... 39. 15.1. Teismas teisėtai ir pagrįstai sumažino UAB „Kuršėnų autobusų... 40. 15.2. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad su byla atstovas turėjo... 41. 15.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje neginčijamai įtvirtinta,... 42. Teisėjų kolegija... 43. k o n s t a t u o ja :... 44. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 45. 16. Byloje kilo ginčas dėl pertraukų tarp važiavimų į maršrutus... 46. 17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas R. S. ir atsakovė UAB... 47. 18. Iš Darbo ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo matyti, kad... 48. 19. 2017-07-01 įsigaliojo 2016-09-14 įstatymu Nr. XII-2603 patvirtintas... 49. Dėl ieškovo R. S. apeliacinio skundo... 50. 20. Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad jo... 51. 21. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas 2013-12-30 pasirašytinai... 52. 22. Ieškovas 2013-12-30 buvo pasirašytinai supažindintas su ( - )... 53. 23. Iš bylos duomenų matyti, kad suminė darbo laiko apskaita bendrovėje ( -... 54. 24. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nurodė, kad įsakymas dėl... 55. 25. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad DK aiškiai reglamentuoja... 56. 26. DK 158 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojams suteikiama ne ilgesnė... 57. 27. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.... 58. 28. Pagal minėto nutarimo II skyriaus Darbo ir poilsio ypatumai kelių... 59. 29. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas Darbo... 60. 30. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu tarp... 61. 31. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 62. 32. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir... 63. Dėl atsakovės UAB ,,Kuršėnų autobusų parkas‘‘ apeliacinio skundo... 64. 33. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 65. 34. Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus... 66. 35. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar... 67. 36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės patirtos... 68. 37. Pirmosios instancijos teismas tokį savo sprendimą grindė tarp ieškovo... 69. 38. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovei iš ieškovo priteistino... 70. 39. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad... 71. 40. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio... 72. 41. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 73. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 74. 42. Atmetus ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, ieškovo ir atsakovės... 75. 43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai procesą apeliacinėje... 76. 44. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog už... 77. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 78. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą... 79. Priteisti atsakovei UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, juridinio asmens... 80. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....