Byla 3K-3-426/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimvydo Norkaus,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Baltijos“ laivų statyklos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutarties ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Baltijos“ laivų statyklai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų vertinimą ir jų prejudicinę galią, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas E. K. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Baltijos“ laivų statyklos 11 764 Lt turtinės žalos ir 85 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl to, kad 2010 m. kovo 29 d. laivo bloko patalpoje, priskiriamoje prie sunkiai prieinamų patalpų, vykdant darbines funkcijas, t. y. atliekant dažymo darbus degiais dažais, skiestais skiedikliu, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu, apdegus apie 20 procentų kūno (veido, kaklo, liemens, rankų, kojų), padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Įvykio metu kibirėlis su degiais dažais nukrito ant denio, aplaistė drabužius, nuo naudojamo netvarkingo kilnojamojo 24V šviestuvo kilo gaisras, drabužiai degė ant kūno, buvo sunku išeiti iš patalpos, taip pat ribotos pagalbos suteikimo galimybės. Ieškovas įvardijo patyręs turtinę 11 764 Lt žalą, kurią sudaro turėtos išlaidos ir negautos pajamos, o patirtus išgyvenimus (ypatingą išgąstį, skausmą ir stresą, iškentėtus didelius fizinius skausmus) ieškovas įvertino 85 000 Lt suma.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

8Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies (92 proc.): priteisė iš atsakovės AB „Baltijos“ laivų statyklos 4 160,78 Lt turtinės žalos ir 85 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

9Teismas nustatė, kad dėl atsakovės kaltės, neteisėtų veiksmų bei esant priežastiniam ryšiui, t. y. kilus gaisrui, ieškovui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas; priteisė iš atsakovės ieškovo turėtas išlaidas gydymui bei dalį ieškovo prašytų negautų pajamų. Teismas nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastys susiformavo ir E. K. sužalojimas įvyko dėl viso komplekso organizacinių aplinkybių netinkamai vykdant darbų saugos reikalavimus ne tik AB „Baltijos“ laivų statyklos VDG antrojoje pamainoje, bet ir visame gamybiniame vienete, už kurio saugių darbo sąlygų sudarymą pagal lokalius teisės aktus atsakingi VDK vadovas, pavaduotojas, pirkimų direktorius bei kiti pareigūnai, atsakingi už darbuotojų aprūpinimą individualiomis apsaugos priemonėmis, ką patvirtino 2011 m. balandžio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-83-659/2011, Klaipėdos apygardos 2011 m. gruodžio 1 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-578-462/2011 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–292/2012. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė ieškovo nebuvo apdraudusi, todėl tokiais veiksmais prisiėmė riziką dėl žalos atlyginimo.

10Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas konstatavo, kad ieškovas nelaimingo atsitikimo metu patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris sukėlė didelį skausmą, stresą, psichologines problemas, iki šiol liko randai ir tęsiamas gydymas. Teismas pažymėjo, kad žala ieškovo sveikatai padaryta jam atliekant darbines pareigas, o viešojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamus padarinius. Teismas nurodė, kad neigiamus padarinius tiesiogiai sukėlė nukentėjusiojo numestas kibirėlis, kuris buvo be dangčio su degiais dažais, skiestais skiedikliu, dėl ko buvo aptaškyti jo drabužiai, o naudojamas netvarkingas kilnojamasis 24V šviestuvas sukėlė gaisrą. Taigi nors tai, kad darbdavys neužtikrino saugių darbo sąlygų, ir nelėmė savaime darbuotojo sužalojimo, teismas nenustatė ir nukentėjusiojo veiksmų, padėjusių žalai atsirasti, todėl reikalavimą atlyginti neturtinę žalą tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės ieškovui 85 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; laikė, kad ieškovas yra nukentėjusysis, t. y. silpnesnioji šalis, todėl bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės.

11Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2013 m. sausio 4 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusysis (šioje byloje ieškovas) E. K. baudžiamojoje byloje buvo pareiškęs reikalavimus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą ir išaiškino E. K. teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Aplinkybės, nustatytos nagrinėtoje baudžiamojoje byloje ir leidžiančios daryti išvadą, kad dėl saugių darbo sąlygų įrengimo bei aprūpinimo nepavojingomis darbo priemonėmis yra atsakinga įmonės administracija pagal jai suteiktus atitinkamus įgaliojimus, laikytini prejudiciniais faktais, todėl nagrinėjamoje byloje neįrodinėtini (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl ieškovo neblaivumo (E.K. buvo nustatyta 0,10 promilės alkoholio kraujyje) ar instrukcijų nesilaikymo, todėl konstatuotina, kad ieškovo veiksmuose didelio neatsargumo, kuris padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, nebuvo ir nėra pagrindo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo sveikata buvo sutrikdyta atliekant darbines funkcijas, ir dėl šios priežasties ieškovas buvo priverstas ginti savo pažeistas teises teisme, be to, atsakovė iš dalies pripažino ieškinį, ir tai yra pakankamas pagrindas atsakovės AB „Baltijos“ laivų statyklos apeliacinio skundo reikalavimą perskirstyti bylinėjimosi išlaidas atmesti.

13III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

14Kasaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. leipos 9 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutarties dalį dėl 85 000 Lt neturtinės žalos priteisimo, sumažinti neturtinės žalos dydį ir iš atsakovės priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos ieškovo E. K. naudai, perskirstyti turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame procese. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl įrodinėjimo, įrodymų vertinimo ir jų prejudicinės galios
Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, vertinant atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį bei paties nukentėjusiojo kaltę, kardinaliai prieštarauja vieni kitiems, todėl neaišku, kokiais įrodymais remiantis vienus ar kitus savo konstatuojamus faktus teismas laiko įrodytais. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas kasatorės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo neturtinės žalos dydžio nustatymo, neatsižvelgimo į nukentėjusio asmens didelį neatsargumą, neblaivumą, instrukcijų nesilaikymą, kuris yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala, tiesiog formaliai pacitavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties dalį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-292/2012 ir konstatavo, jog nurodyti faktai laikytini prejudiciniais, todėl nagrinėjamoje byloje neįrodinėtini (CPK 182 straipsnio 2 punktas), o įrodymų, kurie patvirtintų jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl ieškovo neblaivumo ar instrukcijų nesilaikymo, byloje nėra pakankamai. Kasatorės teigimu, toks teismų sprendimų nepagrįstumas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo tiesiogiai nulemtas jų netinkamų proceso normų, susijusių su įrodymų vertinimo taisyklėmis, taikymo (CPK 182, 185 straipsniai):
    1. Kasatorės nuomone, žemesnės instancijos teismų cituojamuose baudžiamosios bylos sprendimuose buvo nagrinėjamas fizinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas, atsakovė nebuvo kaltinamoji, todėl žemesnės instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad baudžiamojoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais buvo įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė, tiesiogiai lėmę (priežastinis ryšys) žalos nukentėjusiajam atsiradimą. Kasatorės teigimu, sąlygos, būtinos jos atsakomybei atsirasti, bei ieškovo kaltė, kaip esminės nustatant neturtinės žalos dydį, turėjo būti įrodinėjami civilinio proceso nustatyta tvarka; jei žemesnės instancijos teismai būtų tinkamai įvertinę visus byloje esančius įrodymus, būtų nustatyta, kad tiesioginiu priežastiniu ryšiu su žala susiję ne organizaciniai trūkumai (praktiškai neturėję įtakos gaisro kilimui), bet tiesiogiai ieškovo padaryti darbų saugos, priešgaisrinės saugos instrukcijų pažeidimai bei elementarių atsargumo reikalavimų nesilaikymas.
    2. Kasatorė pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, remiantis tariamais prejudiciniais faktais, nustatytais baudžiamojoje byloje, nenustatant nukentėjusiojo neatsargumo ir kaltės, buvo iš esmės pažeistas civiliniame procese galiojantis tikimybių pusiausvyros principas.
    3. Kasatorės teigimu, tinkamai įvertinus visus byloje esančius įrodymus, būtų nustatyta, kad ieškovas pažeidė saugos instrukcijas ir dėl didelio savo neatsargumo sukėlė gaisrą, kuriame pats ir nukentėjo.
  1. Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Kasatorės teigimu, žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir nesivadovavo suformuota teismų praktika tokiose bylose. Kasatorės nuomone, teismai nepagrįstai nenustatė ieškovo neatsargumo, dėl ko, nustatant neturtinės žalos dydį, be pagrindo netaikė ir CPK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatų:
    1. Kasatorės nuomone, teismai nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių, jog E. K. liko ir yra darbingas, sužalojimo metu atsiradę padariniai jam netrukdo ne tik normaliai gyventi, bet ir dirbti.
    2. Kasatorės teigimu, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, turėjo atsižvelgti į žalą padariusio asmens, šiuo atveju – atsakovės, kaltę, ypač į kaltės formą, taip pat įvertinti ieškovo, nukentėjusiojo, veiksmus ir neatsargumą, turėjusius įtakos žalai atsirasti.
    3. Kasatorė pažymi, kad teismai byloje vertino tik atlygintinos žalos dydį didinančius kriterijus, visiškai neatsižvelgdami į žalos dydį mažinančius; neanalizavo atsakovės finansinės būklės, finansavimo šaltinių, turimo turto ir lėšų, darbuotojų kiekio ir įsipareigojimų, kas galėjo būti kaip vienas iš neturtinės žalos dydį mažinančių kriterijų, o priešingai, nors patys pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra skirta pagerinti nukentėjusio asmens turtinę padėtį, nustatydami ginčijamą neturtinės žalos sumą rėmėsi aplinkybe, jog ieškovas tebeturi finansinių sunkumų.
    4. Kasatorės nuomone, teismai nesivadovavo formuojama teismų praktika. Nors ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime pažymėta, kad analogiškose bylose vidutinis priteistinas neturtinės žalos dydis yra nuo 6000 Lt iki 100 000 Lt, tačiau teismas nenurodė nė vienos iš bylų, kuriomis remiantis pateiktas šis argumentas. Kasatorės teigimu ir pateikiamais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų pavyzdžiais, priteisiamas neturtinės žalos dydis yra kur kas mažesnis, todėl ir šiuo atveju atlygintina neturtinė žala turėtų būti mažinama iki 10 000 Lt.
  1. Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasatorė nurodo, kad nors ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies – 92 procentai, tačiau pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš atsakovės, o apeliacinės instancijos teismas šią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kasatorė nurodo, kad tai prieštarauja CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalims, nes įstatyme nenumatytas toks atvejis, kuriuo remdamasis teismas turėtų teisę kitais pagrindais nei nurodyta pakeisti bylinėjimosi išlaidų proporcijas ir praplėsti pagrindų, kada netaikomas bylinėjimosi išlaidų proporcingumas, sąrašą.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas E. K. prašo atmesti kasacinį skundą ir priteisti atsiliepimo į kasacinį skundą rengimo išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Kasatoriaus teiginiai, kad buvo netinkamai taikytos įrodinėjimo procesą reglamentuojančios teisės normos, yra nepagrįsti, nes pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą bei nusistovėjusią teismų praktiką pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai vadovavosi įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais baudžiamojoje byloje, kuriuose buvo išanalizuotos ir nustatytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės ir konstatuota, kad dėl saugių darbo sąlygų įrengimo bei aprūpinimo nepavojingomis darbo priemonėmis yra atsakinga įmonės administracija pagal jai suteiktus atitinkamus įgaliojimus.
  2. Darbo kodeksas imperatyviai įtvirtina darbdavio pareigą užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas, kas lemia ir įrodinėjimo naštos pasiskirstymą nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, t. y. darbdavys turi įrodyti aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę dėl darbo metu darbuotojui kilusios žalos. Ieškovo teigimu, kasatorė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neteikė jokių įrodymų, apeliaciniame skunde nepažymėjo, kad teismas būtų atsisakęs pridėti ar vertinti jos pateiktus įrodymus, mažinančius jos atsakomybę, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išnagrinėjo į bylą pateiktus įrodymus, įvertino visas civilinės atsakomybės sąlygas ir padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką.
  3. Ieškovo teigimu, jo didelis neatsargumas, minimas kasaciniame skunde, nenustatytas ir negali būti nustatytas.
  4. Kasatorės teiginiai, kad nebuvo atsižvelgta į jos turtinę padėtį, taip pat yra nepagrįsti, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė apie tai jokių duomenų.
  5. Kasaciniame skunde nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kuriomis, kasatorės teigimu, turėtų būti remiamasi siekiant nustatyti neturtinės žalos dydį, neatitinka nagrinėjamoje byloje nurodytų aplinkybių.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Dėl baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių prejudicinės galios, nustatant civilinės atsakomybės sąlygas

19Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai išteisinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes laikė prejudiciniais faktais nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti keturias sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. ir A. K. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-874/2001). Lygiai taip pat faktas baudžiamojoje byloje gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus, o civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. Ch. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-439/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad prejudicinę galią civilinėje byloje turi visų rūšių teismo nuosprendžiais nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (apkaltinamuoju, išteisinamuoju nuosprendžiu, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) ir teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padariniai.

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas AB „Baltijos“ laivų statyklos pamainos meistro, atsakingo už jam pavaldžios brigados darbininkų gamybinių užduočių išdavimą laiku, būtinų ir saugių darbo sąlygų sudarymą, darbų saugos ir priešgaisrinės saugos instruktažo darbininkams vedimą bei vykdymą laiku, atsakomybės už sunkų E. K. sveikatos sužalojimą dėl neatsargumo klausimas, pažymėjo, jog nelaimingo atsitikimo darbe priežastys susiformavo ir E. K. sužalojimas įvyko dėl viso komplekso organizacinių aplinkybių netinkamai vykdant darbų saugos reikalavimus ne tik AB „Baltijos“ laivų statyklos VDG antrojoje pamainoje, bet ir visame gamybiniame vienete, už kurio saugių darbo sąlygų sudarymą pagal lokalius teisės aktus atsakingi VDK vadovas, pavaduotojas, pirkimų direktorius bei kiti pareigūnai, atsakingi už darbuotojų aprūpinimą, individualiomis apsaugos priemonėmis (AB „Baltijos“ laivų statyklos 2008 m. kolektyvinės sutarties 8.3 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai prejudiciniais faktais laikė šias baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, kad įmonėje nebuvo naudojami ar nebuvo galimybės naudotis saugesnės konstrukcijos nešiojamaisiais šviestuvais, kad patalpa M12, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, nebuvo aktyviai vėdinama, kad įmonės administracija, būdama atsakinga už saugių darbo sąlygų įrengimą bei aprūpinimą nepavojingomis darbo priemonėmis, savo pareigas vykdė netinkamai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie baudžiamojoje byloje nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį ir civilinėje byloje. Tai, kad baudžiamojoje byloje fizinis asmuo, AB „Baltijos“ laivų statyklos pamainos meistras, buvo išteisintas, neturi esminės įtakos nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes darbdavys privalo atlyginti neturtinę žalą esant nelaimingo atsitikimo darbe faktui nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ir jo konkretaus darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T., R. T., M. T., A. T. v. UAB „Plungės lagūna“, AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-27/2006). Vadinasi, jei baudžiamojoje byloje yra nustatomas žalos faktas ir jos kilimo priežastys, nagrinėjamoje byloje – netinkamas darbų organizavimas įmonėje, tai yra pakankamas pagrindas darbdaviui taikyti civilinę atsakomybę iš naujo nenustatinėjant teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų ir jų civilinių teisinių padarinių.

21Kasatorės teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes dėl paties darbuotojo kaltės ir veiksmų, lėmusių žalos atsiradimą, t. y. kad nukentėjusysis įmonės teritorijoje buvo neblaivus, dėl savo neatsargumo užkliudė elektros šviestuvo kabelį ir šviestuvą bei greta esantį kibirėlį su dažais, buvusį ant sienos sutvirtinimo briaunos, jį numetė šalia savęs ant denio, dažais aptaškė vilkimą kombinezoną, o ant žemės nukritęs ir sudužęs netvarkingas šviestuvas sukėlė gaisrą, kurio metu užsidegė nukentėjusiojo kombinezonas ir dėl to E. K. stipriai apdegė. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais kasatorės argumentais ir pažymi, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, jog nukentėjusiojo veiksmų, padėjusių žalai atsirasti, nenustatyta, nepaisant to, kad tiesioginiai neigiami padariniai kilo dėl nukentėjusiojo numesto kibirėlio, kuris buvo be dangčio, dėl ko buvo aptaškyti nukentėjusiojo drabužiai ir nuo naudojamo netvarkingo šviestuvo kilo gaisras. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks nukentėjusiojo elgesys (darbas su netinkamo galingumo šviestuvu nepakankamai išvėdintoje patalpoje nesant darbų saugą prižiūrinčio specialisto) buvo nulemtas darbdavio (kasatorės) pareigos užtikrinti tinkamas ir saugias darbo sąlygas nevykdymo.

22Dėl neturtinės žalos darbuotojo sužalojimo atveju nustatymo sąlygų ir dydžio

23Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jeigu ji padaryta sužalojus sveikatą. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

24Sveikata, kaip asmens fizinė ir dvasinė būsena, yra viena fundamentaliausių žmogaus neturtinių vertybių, tačiau sveikatos sužalojimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. G. v. R. Š. ir UAB „Brolių Tomkų leidyba“, bylos Nr. 3K-3-294/2003). Jei yra keliamas darbdavio atsakomybės už darbuotojui sužalotą sveikatą klausimas, taip pat būtina nustatyti, ar žala atsirado darbuotojui vykdant darbines funkcijas.

25Darbuotojais, pagal CK 6.264 straipsnio 2 dalį, yra laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Byloje nustatyta, kad ieškovas dirbo pas kasatorę pagal terminuotą darbo sutartį. Jis vykdė tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, buvo paskirtas metalo valymo ir dažymo operatoriumi. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad darbdavys (kasatorė), esant netinkamoms darbo sąlygoms, atleido ieškovą nuo nurodymų vykdymo, todėl kasatorės argumentai, kad ieškovas turėjo nevykdyti darbo funkcijų, jei tam nebuvo tinkamų priemonių ir sąlygų, yra nepagrįsti.

26Teisinė atsakomybė atsiranda tik pažeidus teisės normų nustatytą asmens elgesio standartą. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbdavio atsakomybė už darbuotojo, vykdančio darbo pareigas, patirtą neturtinę žalą dėl jo sveikatos sužalojimo kyla dėl to, jog būtent darbdavys privalo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą (DK 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, 260 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai įvertino neteisėtų veiksmų pobūdį, t.y. nustatė, kad darbdavys turi neginčijamą pareigą užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas, tačiau tos pareigos nevykdė. Taigi objektyviai darbdavys (kasatorė) atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius neveikimu. Nors šie pažeidimai tiesiogiai ir nesukelia neigiamų padarinių, tačiau sudaro mažesnę ar didesnę galimybę žalai atsirasti. Tokiu atveju yra svarbu įvertinti, ar darbdavio padarytas darbų saugos pažeidimas galėjo tapti pakankama žalos atsiradimo priežastimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje buvo teisingai remtasi baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, įrodančiomis, jog AB „Baltijos“ laivų statykloje nebuvo sudarytos tinkamos ir saugios darbo sąlygos (reikalingo galingumo šviestuvų nebuvimas, netinkamas patalpos vėdinimas, darbo saugą prižiūrinčio specialisto nebuvimas), kas buvo pakankama priežastis žalai, ieškovo sveikatos sužalojimui, kilti.

27Žala yra teisės saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas ar pažeidimas neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymą galima įvertinti turtine išraiška. Byloje nustatyta, kad ieškovas patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, po nudegimo gijimo procesas buvo ilgas ir skausmingas, sukėlęs ieškovui daug dvasinių kančių ir nepatogumų. Taigi neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, buvo lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Atsižvelgiant į asmens sveikatos, kaip vertybės, pobūdį ir neabejotinai prioritetinę gynybą, sveikatos sužalojimo atveju nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį objektyvūs kriterijai (žalos padariniai) paprastai yra svarbesni nei subjektyvūs (žalą padariusio asmens kaltė), kurie yra daugiau reikšmingi vertinant, kiek jie tuos sveikatos sužalojimo padarinius padidino ar sumažino. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Šios kategorijos bylose yra taikoma žalą padariusio asmens kaltės prezumpcija, kurią nuginčyti turi pareigą pats žalą padaręs asmuo. Nagrinėjamoje byloje darbdavys (kasatorė) nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių aplinkybes, kad jis nevykdė pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas.

28Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teismų procesinių sprendimų motyvus ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas.

29Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkretus neturtinės žalos dydžio nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau ar teismas, priteisdamas konkretaus dydžio neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai taikė įstatymo nustatytus kriterijus, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, yra teisės klausimai, sudarantys pagrindą vertinti teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumą kasaciniame teisme (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Kriterijai, į kuriuos nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti teismas, išvardyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir jo aplinkybes bei sunkumą.

30Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Kai neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žala asmens sveikatai, tai sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems asmenims, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų, pavyzdžiui, dėl teisės į atvaizdą, autorinių teisių, asmens privatumo ar garbės ir orumo pažeidimo, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis, jos vieta vertybių hierarchijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. J. v. UAB „Termesta“ ir V. S., bylos Nr. 3K-3-167/2010). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas patyrė sunkų sveikatos sužalojimą, be to, jo gijimo procesas buvo ilgas, skausmingas ir sukėlęs jam daug sunkių dvasinių kančių. Nustatant neturtinės žalos dydį labai svarbu įvertinti ne tik dėl sveikatos sužalojimo kilusius neigiamus padarinius, bet ir jų įtaką tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Teisėjų kolegija sutinka su kasatorės argumentais, kad ieškovas yra darbingas, todėl patirti sveikatos sužalojimai nesukėlė ilgalaikių padarinių, mažinančių nukentėjusiojo darbingumą. Ši aplinkybė yra svarbi nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį.

31Nagrinėjamu atveju kompensuotinos neturtinės žalos dydžio klausimui spręsti reikšminga įvertinti ir paties nukentėjusiojo kaltę ir prisidėjimą prie žalos atsiradimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad neturtinės žalos dydis gali būti mažinamas tik jei žala atsiranda dėl nukentėjusio tyčios ar didelio neatsargumo, tačiau nukentėjusiojo kaltė, priešingai žalą padariusio asmens kaltės prezumpcijai, nepreziumuojama, todėl ją turi įrodyti žalą padaręs asmuo. Kasatorės pateikti argumentai dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo vykdant darbines funkcijas, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti, nes byloje nustatyta, kad E. K. kraujyje rasta 0,10 promilės alkoholio negalėjo turėti įtakos darbuotojo veiksmams ir nelaimingo atsitikimo įvykiui (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus sudarytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 6). Nukentėjusiojo veiksmai (paimtas per didelio galingumo šviestuvas, gerai neuždengtas kibirėlis su dažais) gali būti pripažįstami dideliu neatsargumu tik tokiu atveju, jei jie turėjo didelę reikšmę nelaimingam atsitikimui kilti ir neatitinka protingai atsargaus asmens elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. UAB „Algesa“, bylos Nr. 3K-3-35/2012). Atsargumas reiškia pasisaugojimą, galimų pavojų numatymą. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad nukentėjusysis neturėjo galimybės pasinaudoti kitomis darbo priemonėmis, o sąlygos žalai kilti susidarė dėl darbdavio netinkamai vykdytos pareigos užtikrinti darbo saugą. Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, jog dirbti tokiomis sąlygomis buvo įprasta, nes visas kompleksas organizacinių aplinkybių netinkamai vykdant darbų saugos reikalavimus buvo ne tik AB „Baltijos“ laivų statyklos VDG antrojoje pamainoje, bet ir visame gamybiniame vienete. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusysis, vykdydamas darbdavio nurodymus ir atlikdamas darbines funkcijas netinkamomis priemonėmis, negalėjo numatyti galimų pavojų ir neviršijo protingai atsargaus žmogaus elgesio standartų.

32Kasatorė nurodo, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, neanalizavo atsakovės finansinės būklės, finansavimo šaltinių, turimo turto ir lėšų, darbuotojų kiekio, įsipareigojimų ir pan., t. y. neatsižvelgė į kasatorės turtinę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, o šiuo atveju, kasatorė neteikė jokių įrodymų apie savo sunkią turtinę padėtį bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl ir kasacinis teismas atsižvelgti į šias aplinkybes neturi teisinio pagrindo. Be to, žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z., M. Z., V.Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).

33Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus argumentai, jog, nustatant neturtinės žalos dydį, negali būti remiamasi nukentėjusiojo finansine padėtimi, yra pagrįsti. Neturtinės žalos atlyginimas yra skirtas kompensuoti pažeistas neturtines vertybes, o ne atlyginti patirtus nuostolius ar atkurti nukentėjusiojo turėtą padėtį, kaip kad yra turtinės žalos atlyginimo atveju.

34Neturtinės žalos atlyginimo piniginė išraiška turi atitikti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo maksimų turinys formuojamas ne tik objektyviojo jų, kaip tam tikrų definicijų, suvokimo pagrindu, bet ir vertinamųjų jų elementų atskleidimu remiantis teismų praktika konkrečiose bylose. Štai bylose dėl neturtinės žalos, padarytos sveikatos sužalojimo darbe atveju nesant nukentėjusiojo kaltės, atlyginimo kasacinis teismas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 25 000, 50 000 Lt (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. V. v. ŽŪB „Šiaulėnų statyba“, bylos Nr. 3K-3-529/2008). Esminiai nukrypimai nuo nurodytų neturtinės žalos dydžių galimi tik tais atvejais, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

35Teisėjų kolegija, šioje byloje įvertinusi visus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus (sunkų sveikatos sužalojimą, dėl to kilusius dvasinius išgyvenimus, jų įtaką tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui ir darbingumui) ir jų visumą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką panašios kategorijos bylose, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas neturtinės žalos dydis mažintinas, nukentėjusiajam priteisiant 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37Teisėjų kolegija pažymi, kad iš dalies patenkinus atsakovės kasacinį skundą, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti proporcingai paskirstytos: ieškovui patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nes abi šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, o vien tai, kad darbuotojas yra silpnesnioji ginčo šalis, nėra pagrindas teismui pažeisti proporcingumo taisyklės (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

38Kasaciniame teisme teisėjų kolegija patenkino 60 proc. ieškovo reikalavimų (ieškovas prašė palikti galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo priteistas 85 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas). Atsakovas sumokėjo 4719 Lt žyminį mokestį ir patyrė 3900 Lt atstovavimo išlaidų (patvirtinta 2013 m. vasario 11 d. PVM sąskaita-faktūra serija AGD Nr. 000408). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, priteisiant šalies išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, taikytini Advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad atsakovo prašomas priteisti išlaidų atlyginimas viršija rekomenduojamą maksimalų dydį, o kasacinio skundo, kartojusio prieš tai byloje buvusius atsakovo argumentus ir motyvus, rengimas nereikalavo didelio įdirbio, prašomas atlyginti atstovavimo išlaidas sumažina iki 2000 Lt. Ieškovas patyrė 1000 Lt atstovavimo išlaidų (patvirtinta 2013 m. kovo 18 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 670077). Atsižvelgiant į tai, proporcingai paskirstant bylinėjimo išlaidas, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 800 Lt atstovavimo išlaidų, nuo žyminio mokesčio ieškovas yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o iš atsakovės ieškovo naudai – 600 Lt atstovavimo išlaidų. Atlikus įskaitymą, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 200 Lt bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme.

39Atitinkamai įvertinus prašytų ir patenkintų reikalavimų santykį pirmosios instancijos teisme (prašymas atlyginti neturtinę žalą sudarė 88 proc. viso ieškinio reikalavimo, o kasacinis teismas patenkino 60 proc. šios dalies), bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme perskirstomos atsakovui iš ieškovo priteisiant 781 Lt atstovavimo išlaidų, o ieškovui iš atsakovės –528 Lt atstovavimo išlaidų. Atlikus įskaitymą, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 253 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

40Kasacinis teismas patyrė 30,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsakovės kasacinį skundą tenkinus iš dalies, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šių proceso dalyvių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis) tokiomis dalimis: iš ieškovo – 12 Lt, iš atsakovo – 18,03 Lt.

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

42Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutarties ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimo išlaidų priteisimo pakeisti.

43Ieškovui E. K. (asmens kodas duomenys neskelbtini) iš atsakovės AB „Baltijos“ laivų statyklos (įmonės kodas 140346452) priteistos neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) Lt.

44Atsakovei AB „Baltijos“ laivų statyklai (įmonės kodas 140346452) iš ieškovo E. K. (asmens kodas duomenys neskelbtini) priteisti 253 (du šimtus penkiasdešimt tris) Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; 200 (aštuonis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme.

45Priteisti iš E. K. (asmens kodas duomenys neskelbtini) 12 (dvylika) Lt, o iš AB „Baltijos“ laivų statykla (įmonės kodas 140346452) – 18,03 Lt (aštuoniolika litų 3 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (priteistina suma mokama į Valstybės mokesčių inspekcijos (j.a.k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

46Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovas E. K. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 8. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad dėl atsakovės kaltės, neteisėtų veiksmų bei esant... 10. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas konstatavo, kad ieškovas... 11. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo ir atsakovės... 12. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusysis (šioje byloje... 13. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 14. Kasaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas E. K. prašo atmesti kasacinį... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Dėl baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių prejudicinės galios,... 19. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi, priimta... 21. Kasatorės teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai... 22. Dėl neturtinės žalos darbuotojo sužalojimo atveju nustatymo sąlygų ir... 23. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 24. Sveikata, kaip asmens fizinė ir dvasinė būsena, yra viena fundamentaliausių... 25. Darbuotojais, pagal CK 6.264 straipsnio 2 dalį, yra laikomi asmenys,... 26. Teisinė atsakomybė atsiranda tik pažeidus teisės normų nustatytą asmens... 27. Žala yra teisės saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas ar... 28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teismų procesinių... 29. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais yra nustatomas teismo pagal... 30. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant... 31. Nagrinėjamu atveju kompensuotinos neturtinės žalos dydžio klausimui... 32. Kasatorė nurodo, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį,... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus argumentai, jog, nustatant... 34. Neturtinės žalos atlyginimo piniginė išraiška turi atitikti sąžiningumo,... 35. Teisėjų kolegija, šioje byloje įvertinusi visus neturtinės žalos dydį... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš dalies patenkinus atsakovės kasacinį... 38. Kasaciniame teisme teisėjų kolegija patenkino 60 proc. ieškovo reikalavimų... 39. Atitinkamai įvertinus prašytų ir patenkintų reikalavimų santykį pirmosios... 40. Kasacinis teismas patyrė 30,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutarties ir Klaipėdos rajono... 43. Ieškovui E. K. (asmens kodas duomenys neskelbtini) iš atsakovės AB... 44. Atsakovei AB „Baltijos“ laivų statyklai (įmonės kodas 140346452) iš... 45. Priteisti iš E. K. (asmens kodas duomenys neskelbtini) 12 (dvylika) Lt, o iš... 46. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...