Byla e2A-319-431/2020
Dėl pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys byloje, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – notarė A. P. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių D. Č., O. V. K. ir trečiojo asmens notarės A. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovėms D. Č., O. V. K. dėl pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys byloje, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – notarė A. P. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Ieškovė prašė pripažinti 2018 m. spalio 31 d. atsakovių sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia nuo sandorio sudarymo dienos, taikyti restituciją natūra ir priteisti 12,68 ha ploto žemės sklypą nuosavybės teise atsakovei D. Č. (toliau – Pardavėja), perkelti ieškovei pirkėjo pagal 2018 m. gruodžio 14 d. atsakovių sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) teises ir pareigas, įpareigojant ieškovę sumokėti Pardavėjai 13 000 Eur 12 ha ploto žemės sklypo kainą. Nurodė, jog ieškovė bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame yra įregistravusi ūkininko ūkį. Ieškovei priklausantis žemės sklypas ribojasi su gretimu, Pardavėjai priklausiusiu, 12 ha žemės sklypu. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu informavo ieškovę, kad Pardavėja parduoda 12 ha žemės sklypą už 12 000 Eur, kuris parduodamas kartu su 12,68 ha dydžio sklypu, kurio pardavimo kaina yra 12 000 Eur.

62.

7Ieškovė NŽT Širvintų rajono skyriui pateikė sutikimą įsigyti parduodamą žemės sklypą pranešime nurodytomis sąlygomis. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškovė turėjo įstatymu numatytą pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Ieškovė negavo iš NŽT pranešimo, kad parduodamą žemės sklypą pageidauja įsigyti kiti tokią pačią pirmumo teisę turintys asmenys, kad pradėta 12 ha žemės sklypo perleidimo procedūra yra nutraukiama ar keičiamos žemės sklypo pardavimo sąlygos. NŽT Širvintų skyrius 2018 m. lapkričio 30 d. sutikimu informavo ieškovę, kad sutinka, jog ieškovė ir jos sutuoktinis įsigytų 12,00 ha žemės sklypą. NŽT Širvintų skyrius 2018 m. gruodžio 4 d. raštu informavo ieškovę, kad sutikimus pirkti žemės sklypą pateikė ir kiti tokią pačią pirmumo teisę turintys asmenys, todėl žemės sklypas bus parduotas Pardavėjos sprendimu.

83.

9Ieškovė sužinojo, kad 12 ha žemės sklypas 2018 m. gruodžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas atsakovei O. V. K. (toliau – Pirkėja) bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu, taip pat, kad 2018 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Pardavėja 12,68 ha žemės sklypą pardavė Pirkėjai. Ieškovė pagal NŽT 2018 m. rugsėjo 25 d. rašto informaciją buvo įsitikinusi, kad 12,68 ha žemės sklypas bus parduodamas kartu su 12 ha žemės sklypu. Ieškovė privalėjo būti informuota apie 12,68 ha žemės sklypo pardavimą. Ieškovei priklausantis žemės sklypas nesiriboja su 12,68 ha žemės sklypu. Tačiau nėra žinoma, ar kitiems besiribojančių žemės sklypų savininkams buvo tinkamai pranešta apie parduodamą žemės sklypą, ar nebuvo pažeista įstatymu nustatyta pirmumo įsigyti žemės sklypą tvarka. Todėl darytina išvada, kad 2018 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta, pažeidžiant žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo procedūras.

104.

1112 ha žemės sklypas ribojasi su 12,68 ha žemės sklypu, kurį Pirkėja įsigijo 2018 m. spalio 31 d. sutartimi. Tik įsigijusi 12,68 ha žemės sklypą, Pirkėja įgijo teisę įsigyti 12 ha žemės sklypą, kurį ketino įsigyti ieškovė. Taigi, parduodant 12,68 ha žemės sklypą, buvo nesilaikoma teisės aktų reikalavimų, neteikiama informacija ieškovei apie parduodamą žemės sklypą, siekiant ateityje dirbtinai sukurti teisinį ir faktinį pagrindą Pirkėjai įsigyti kitą Pardavėjai priklausantį 12 ha žemės sklypą. Darytina prielaida, kad tarp šalių buvo išankstinis susitarimas, kad, esant keliems asmenims, turintiems tą pačią pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, Pardavėja priims sprendimą žemės sklypą parduoti Pirkėjai. Ieškovės, kaip pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą turinčio asmens, teisės buvo pažeistos, todėl sudaryti sandoriai pripažinti negaliojančiais, perkeliant ieškovei pirkėjo teisės ir pareigos.

125.

13Atsakovė, Pirkėja, nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ji ūkininkauja nuo 1991 metų, yra registravusi ūkininko ūkį. Pirkėja iki 2011 m. naudojosi ir Pardavėjai priklausančiu 12,68 ha žemės sklypu, taip pat apie 10 metų nuomojosi ir 12 ha žemės sklypą. Pardavėja nėra ūkininkė, abiejų žemės sklypų nenaudojo pagal paskirtį, jie buvo apleisti, todėl ji nutarė juos parduoti. Šalys 2018 m. rugsėjo 19 d. sudarė preliminarią žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią Pardavėja įsipareigojo parduoti Pirkėjai 12 ha ir 12,68 ha žemės sklypus. Pardavėja kreipėsi į NŽT Širvintų skyrių dėl leidimo parduoti žemės sklypus, o Pirkėja 2018 m. rugsėjo 20 d. NŽT Širvintų skyriui pateikė žemės ūkio paskirties pirkėjo (fizinio asmens) deklaraciją ir sutikimą pirkti žemės sklypus. Pirkėja gavo NŽT Širvintų skyriaus sutikimą įsigyti 12 ha ir 12,68 ha žemės sklypus, o 2018 m. spalio 23 d. NŽT Širvintų skyrius raštu nurodė, kad Pirkėja turi pirmumo teisę įsigyti 12,68 ha žemės sklypą. Todėl 2018 m. spalio 31 d. pirkimo– pardavimo sutartimi Pirkėja įsigijo 12,68 ha žemės sklypą.

146.

15Ieškovė nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos šioje seniūnijoje, neturėjo jokių galimybių pretenduoti į 12,68 ha žemės sklypą. Pirkėja yra sąžininga sklypų įgijėja, nes pateikė visus reikiamus dokumentus, gavo sutikimus įsigyti sklypus, teisėtai juos įgijo, sutikdama sumokėti didesnę kainą už antrąjį sklypą – 13 000 Eur. Pardavėjos įrašyta sąlyga dėl abiejų sklypų pardavimo negali būti esminė sąlyga naikinti pačią žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, nes kitos sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus. NŽT Širvintų skyrius pageidavo iš Pardavėjos gauti atskirus prašymus kiekvienam sklypui parduoti. Ieškovės teiginiai, jog jai NŽT Širvintų skyrius neteikė informacijos, neatitinka tikrovės, nes sklypų pardavimo aplinkybės ieškovės atstovui buvo žinomos. Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse yra išreikšta Pardavėjos ir Pirkėjos valia, joms nereikalinga jokia restitucija natūra.

167.

17Atsakovė, Pardavėja, nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2018 m. nusprendė parduoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius 12 ha ir 12,68 ha žemės sklypus ir 2018 m. rugsėjo 19 d. pateikė NŽT Širvintų skyriui pranešimus apie sprendimą juos parduoti. Abiejuose pranešimuose nurodė, kad kiekvienas sklypas parduodamas už 12 000 Eur, abiejų sklypų kaina – 24 000 Eur, abu sklypai parduodami kartu. NŽT 2018 m. spalio 23 d. pateikė Pardavėjai vieną pažymą, kad 12,68 ha sklypą ji turi parduoti Pirkėjai arba J. Š., ir kitą pažymą, kad 12 ha žemės sklypą ji turi parduoti ieškovei. Todėl Pardavėja 12,68 ha sklypą pasiūlė pirkti Pirkėjai ir 2018 m. spalio 30 d. sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Žemės sklypo savininkas turi teisę spręsti, ar jis vis dar nori parduoti turimą žemės sklypą ir kokiomis sąlygomis jis nori žemės sklypą parduoti. Ieškovė nenurodė jokio pagrindo, dėl kurio ji turėjo būti informuota apie 12,68 ha žemės sklypo pardavimą, taip pat ji nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo 2018 m. spalio 31 d. sutartis galėtų būti nuginčyta.

188.

19Pardavus 12,68 ha žemės sklypą Pirkėjai, pasikeitė duomenys, pagal kuriuos buvo išduota pažyma dėl 12 ha sklypo pardavimo. Pirkėja pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą įgijo teisę įsigyti 12 ha žemės sklypą. Todėl Pardavėja privalėjo iš naujo kreiptis į NŽT dėl pažymos, kurioje būtų nurodyta, kokiems asmenims gali būti parduotas 12 ha sklypas, išdavimo. Be to, pasikeitė esminė šio sklypo pardavimo sąlyga – kaina, ji buvo padidinta iki 13 000 Eur. Todėl pasikeitus 12 ha sklypo pardavimo sąlygoms ir duomenims, 2018 m. spalio 23 d. NŽT pažyma pripažintina negaliojančia. NŽT 2018 m. gruodžio 11 d. pažyma informavo pardavėją, kad 12 ha sklypą ji turi parduoti Pirkėjai arba ieškovei. Pardavėja nusprendė sklypą parduoti Pirkėjai. Todėl 2018 m. gruodžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, buvo įgyvendintos nustatytos procedūros. Ieškovė nenurodė teisės aktų ar procedūrų, kurios buvo pažeistos sudarant 2018 m. gruodžio 14 d. sutartį. Ieškovė ūkininko ūkį įregistravo tik po to, kai buvo pateiktas pranešimas apie 12 ha sklypo pardavimą. Taigi pati ieškovė elgėsi nesąžiningai ir dirbtinai stengėsi sukurti aplinkybes, kurioms esant įgytų pirmumo teisę pirkti 12 ha sklypą. Ieškovė prašė teismo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios finansinės padėties. Todėl akivaizdu, kad ieškovė negalės sumokėti 13 000 Eur sumos.

209.

21Trečiasis asmuo, notarė A. P., nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2018 m. spalio 31 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta pagal NŽT Širvintų skyriaus 2018 m. spalio 23 d. pažymą ir 2018 m. spalio 10 d. „Sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės“. 2018 m. gruodžio 14 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta pagal NŽT Širvintų skyriaus 2018 m. gruodžio 11 d. pažymą ir 2018 m. lapkričio 28 d. „Sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės“. Pirkėja turėjo teisę pirkti žemės sklypus ir tam buvo išduotos NŽT pažymos.

2210.

23Trečiasis asmuo, NŽT, su ieškiniu sutiko. Nurodė, jog sandorio teisėtumo užtikrinimo pareiga tenka sandorį tvirtinančiam notarui. NŽT Širvintų skyrius apie Pardavėjos nurodytas pardavimo sąlygas buvo informavęs asmenis raštu, 2018 m. spalio 23 d. pažymose. Tai reiškia, kad NŽT savo pareigas informuoti asmenis apie pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus įgyvendinimą atliko tinkamai. Atsakovių 2018 m. spalio 30 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria buvo parduotas 12,68 ha žemės sklypas, buvo sudaryta pažeidžiant ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio nuostatas, nes buvo sudaryta kitomis sąlygomis, nei buvo nurodyta 2018 m. spalio 23 d. pažymoje. Buvo parduodamas tik vienas 12,68 ha žemės sklypas, o ne kartu su gretimu 12 ha žemės sklypu. Pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalį, kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas. NŽT pakartotinio Pardavėjos pranešimo, kuriame būtų nurodytos keičiamos pardavimo sąlygos, nebuvo gavusi.

24II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2511.

26Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino 2018 m. spalio 31 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp D. Č. ir O. V. K., notarinis registro Nr. ( - ), negaliojančia kaip prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms, nuo sandorio sudarymo dienos. Taikė restituciją ir priteisė atsakovei D. Č. 12,68 ha ploto žemės sklypą bei priteisė iš atsakovės D. Č. 12 000 Eur atsakovei O. V. K., sumokėtų už žemės sklypą. Ieškovei R. P. perkėlė pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovių D. Č. ir O. V. K. 2018 m. gruodžio 14 d. 12 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. ( - )), nustatydamas, kad ieškovė R. P. privalo sumokėti atsakovei O. V. K. 13000 Eur už 12 ha ploto žemės sklypą ir 114,26 Eur už notaro paslaugas. Priteisė ieškovei R. P. iš atsakovės D. Č. 1 397,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės O. V. K. 1 397,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš atsakovių D. Č. ir O. V. K. priteisė po 4,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

2712.

28Teismas nustatė, jog Pardavėja NŽT pateiktame pranešime nurodė, kad parduoda du žemės sklypus, kurių kaina po 12 000 Eur. Pranešime nurodytose pirkimo sąlygose buvo nurodyta, jog visi pinigai sumokami notarinės sutarties pasirašymo dieną, visas su sandoriu susijusias išlaidas apmoka pirkėjas ir abu12 ha ir 12,68 ha žemės sklypai, parduodami kartu ir bendra jų kaina yra 24 000 Eur. Pagal šias sąlygas NŽT išsiuntė pirmumo teisę turintiems asmenims pranešimus, kuriuose siūlė pirkti parduodamą žemę Pardavėjos nurodytomis sąlygomis. 2018 m. spalio 23 d. pažymose NŽT atsakovei Pardavėjai nurodė, jog 12 ha žemės sklypą pirmenybę pirkti turi ieškovė, o 12,68 ha žemės sklypą – Pirkėja arba J. Š. pardavėjos nuožiūra, nes šie asmenys turi vienodą pirmumo teisę. Pardavėja 2018 m. spalio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė Pirkėjai už 12 000 Eur 12,68 ha žemės sklypą. Ši sutartis buvo sudaryta remiantis pirminiu pranešimu ir NŽT 2018 m. spalio 23 d. pažyma.

2913.

30Pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalį, kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas. Pardavėja, parduodama vieną žemės sklypą Pirkėjai, pažeidė ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes pardavė žemės sklypą kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pranešime, nes jame buvo nurodyta, jog Pardavėja parduoda du žemės sklypus kartu, o sudarant sandorį buvo parduotas tik vienas žemės sklypas, tai yra sandoris sudarytas kitomis sąlygomis, nei buvo nurodyta pranešime. Jeigu Pardavėja persigalvojo ir norėjo parduoti vieną žemės sklypą, o kitą vėliau, ji privalėjo pateikti pakartotinį pranešimą, kaip tai numato ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalis, tačiau to nepadarė. Tokiu atveju buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos bei galėjo būti pažeistos aukštesnę pirmumo teisę pirkti žemės sklypą turinčių asmenų teisės, nes besiribojančių su 12,68 ha žemės sklypu žemės sklypų savininkams buvo pranešta, kad jie gali pirkti tik abu žemės sklypus kartu už 24 000 Eur, ir visiškai neaišku, kokį sprendimą jie būtų priėmę, jeigu būtų žinoję, kad gali pirkti vieną žemės sklypą atskirai. Todėl teismas pripažino 2018 m. spalio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, kaip sudarytą pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 1.80 straipsnis), ir taikė restituciją, Pardavėjai grąžinant parduotą žemės sklypą, o Pirkėjai – sumokėtus pinigus.

3114.

32ŽŪPŽĮĮ nustatyta galimybė suinteresuotam asmeniui pareikšti reikalavimą perkelti pirkėjo teises ir pareigas, iš esmės yra skirta žemės sklypo savininko ir suinteresuotų asmenų, turinčių pirmumo teisę žemės sklypą įgyti, interesų pusiausvyrai užtikrinti, apibrėžiant asmenų, galinčių pareikšti reikalavimą, ratą, nustatant terminus ir pareiškimo tvarką. Tačiau ŽŪPŽĮĮ nenustato galimybės pakeisti asmenų, turinčių pirmumo teisę įgyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, eilę priklausomai nuo to, kuris iš šių asmenų pareiškė reikalavimą perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas. Ieškinį pareiškusiam suinteresuotam asmeniui nuginčijus žemės sklypo perleidimo sandorį, pirkėjo teisės ir pareigos jam gali būti perkeltos tada, jei nėra pirmesnių eilėje asmenų, nei ieškinį pareiškęs asmuo, suinteresuotų žemės sklypo pirkimu nustatytomis sąlygomis. Tais atvejais, kai ieškinį pareiškęs asmuo nėra vienintelis asmuo, suinteresuotas žemės sklypo pirkimu pirmumo teise, pirkėjo teisės ir pareigos jam negali būti perkeliamos, todėl sandorį, kuriuo žemės sklypas buvo perleistas, pripažinus negaliojančiu ir pritaikius restituciją, žemės sklypo savininkas, pageidaujantis parduoti žemės sklypą, turi imtis priemonių tinkamai įvykdyti Įstatymo nustatytas žemės sklypo pardavimo procedūras.

3315.

34Teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 7 d. Pardavėja kreipėsi į NŽT su pranešimu apie sprendimą parduoti 12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą už 13 000 Eur, o sutikimus pirkti šį žemės sklypą pateikė tiek ieškovė, tiek Pirkėja. NŽT 2018 m. gruodžio 11 d. išdavė pažymą, kurioje nurodė, jog 12 ha žemės sklypą turi teisę įsigyti tiek ieškovė, tiek Pirkėja, nes šių asmenų žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės sklypu, tai yra ieškovė ir Pirkėja turi pirmumo teisę pirkti žemės sklypą pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pažymoje NŽT nurodė, kad kam iš šių asmenų parduoti sprendžia pardavėjas. 2018 m. gruodžio 14 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) Paradavėja už 13 000 Eur 12 ha žemės sklypą pardavė Pirkėjai.

3516.

36Pripažinus 2018 m. spalio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, Pirkėja neteko nuosavybės teisių į 12,68 ha žemės sklypą, kuris ribojasi su 2018 m. gruodžio 14 d. pirkimo– pardavimo sutartimi parduotu žemės sklypu, tai yra ji sudarydama minėtą sutartį neturėjo pirmenybės teisės pirkti 12 ha žemės sklypą. Pagal Pardavėjos sąlygas, pagal kurias buvo sudaryta 2018 m. spalio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartis sutikimą pirkti žemės sklypą išreiškė tik ieškovė ir Pirkėja. Nustačius, jog Pirkėja neturi pirmumo teisės pirkti 12 ha žemės sklypą, pirkėjo teisės perkeliamos ieškovei. Šiuo atveju kitų asmenų teisės nebus pažeistos, nes kitų besiribojančių žemės sklypų savininkai, gavę NŽT pranešimus apie parduodamą ginčo sklypą, sutikimų pirkti žemės sklypą nepareiškė. Todėl ieškovei perkeltinos pirkėjo teisės ir pareigos pagal atsakovių 2018 m. gruodžio 14 d. 12 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. ( - ), nustatant, kad ieškovė privalo sumokėti Pirkėjai 13 000 Eur už 12 ha ploto žemės sklypą ir 114,26 Eur už notaro paslaugas, nes pardavimo sąlygose buvo nurodyta, kad visas pardavimo išlaidas apmoka pirkėjas (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 8 dalis).

37III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

3817.

39Atsakovė D. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4017.1.

41Teismas neatskleidė bylos esmės, neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmės turinčių aplinkybių, taip pat netinkamai aiškino ir taikė ŽŪPŽĮĮ nuostatas. Teismo sprendimu Pardavėjos teisė į nuosavybę (disponavimą žemės sklypais) buvo nepagrįstai apribota daugiau, nei tai leidžia daryti ŽŪPŽĮĮ nuostatos. Teismo sprendimas prieštarauja ŽUPŽĮĮ 1 straipsnio ir 5 straipsnio 3 dalies normoms ir Pardavėjos valiai, kurią ji išreiškė NŽT pateiktuose pranešimuose. Teismas nesivadovavo teleologiniu teisės aiškinimo metodu ir nekreipė dėmesio į įstatymų leidėjo ŽŪPŽĮĮ 1 straipsnyje nustatytus tikslus – konsoliduoti (sustambinti) žemės plotus ir formuoti racionalias žemėvaldas.

4217.2.

43Teismas neatkreipė dėmesio į ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą išimtį, leidžiančią žemės savininkui tarpusavyje besiribojančius žemės sklypus parduoti kartu, kaip bendrojo ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypų masyvą, ir šios įstatymo normos nesiejo su įstatymo leidėjo nustatytais konsolidacijos tikslais. Teismas įstatymo žodžiui „kartu“ suteikė visiškai kitą, nei įstatyme įtvirtinta prasmę, tai yra žodžiui „kartu“ suteikė laiko mato, ne žemės ploto reikšmę. Todėl padarė neteisingą išvadą, kad Pardavėja pažeidė ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes sklypai buvo parduoti atskirai, ne tuo pačiu metu. Sudarydama du sandorius dėl dviejų žemės sklypų pardavimo tam pačiam asmeniui – Pirkėjai – Pardavėja imperatyvių ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalies normų nepažeidė, nes įvykdė pranešimuose nustatytas sąlygas abu sklypus parduoti kartu, kaip bendrojo ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypų masyvą. Jeigu abu sklypai būtų parduoti vienu sandoriu skirtingiems pirkėjams, ŽŪPŽĮĮ įstatymo 1 straipsnio tikslas (žemės konsolidavimas) nebūtų pasiektas.

4417.3.

45Pardavėjos valios išraiška atitiko ŽŪPŽĮĮ 1 straipsnio ir 5 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Pardavėja tam pačiam asmeniui abu sklypus pardavė dviem skirtingais sandoriais dėl NŽT padarytos administravimo klaidos – dviejų pažymų išdavimo, įpareigojant šiuos tarpusavyje besiribojančius žemės sklypus parduoti skirtingiems pirkėjams. Pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalį pareiga kreiptis į NŽT kyla mažinant kainą, bet ne ją didinant. Pardavėja ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatos nepažeidė, 2018 m. lapkričio 7 d. pateikė pranešimą NŽT. Abu žemės sklypai, neišskaidžius bendrojo žemės ploto (masyvo), kaip tarpusavyje besiribojantys, dviem sandoriais buvo parduoti vienai Pirkėjai. Taigi Pardavėja įgyvendino 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešimų sąlygas ir ŽŪPŽĮĮ nuostatas.

4617.4.

47Teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino atsakovių paaiškinimų apie pranešimų pateikimo ir sandorių sudarymo aplinkybes. Pardavėja, teikdama prašymus NŽT, paaiškino, jog norėtų pirmenybę teikti didesnio, 12,68 ha, žemės sklypo pardavimui, prie jo prijungiant 12 ha žemės sklypą. Tačiau NŽT neatsižvelgė į šį Pardavėjos pageidavimą, atskirai vykdė pretendentų pirkti abu žemės sklypus atranką ir suteikė pirmenybę 12 ha sklypo pranešimo administravimui. NŽT išdavė pažymas, nurodydama parduoti tarpusavyje besiribojančius sklypus skirtingiems asmenims. Todėl Pardavėja negalėjo įgyvendinti savo valios abu sklypus parduoti kartu, kaip bendrojo ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypų masyvo. Taigi Pardavėjai ir Pirkėjai buvo padaryta žala. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, kad NŽT, Pažymose nurodydama tarpusavyje besiribojančius žemės sklypus parduoti skirtingiems asmenims, pažeidė ŽŪPŽĮĮ 1 straipsnio ir 5 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Pardavėjos valią šiuos sklypus parduoti kartu.

4817.5.

49Ieškovė nepateikė duomenų, kad 2018 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartis pažeidė jos teises. Teismo argumentas pripažinti 2018 m. gruodžio 14 d. sutartį negaliojančia CK 1.80 straipsnyje nustatytais pagrindais vien dėl to, kad to prašė ieškovė, nėra pakankamas. Teismas neįvertino, kad ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad ji turi subjektinę teisę ginčyti 2018 m. spalio 31 d. sutartį. Šį sandorį turi teisę ginčyti tik tie asmenys, kurie turėjo pirmumo teisę įsigyti 12,68 ha žemės sklypą. NŽT 2018 m. spalio 23 d. rašte nurodyta, kad ieškovė neatitinka ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, nes nėra deklaravusi gyvenamosios vietos tos savivaldybės teritorijoje, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, kurioje yra parduodamas 12,68 ha sklypas. Be to, ieškovė tuo metu nebuvo įregistravusi ūkininko ūkio. Teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino. Teismas taip pat nevertino, ar ieškovė, esanti pensinio amžiaus ir riboto darbingumo, iš tiesų yra pajėgi sumokėti žemės sklypo kainą.

5018.

51Atsakovė O. V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės analogiškai argumentais, kaip ir atsakovės D. Č. apeliacinis skundas.

5219.

53Trečiasis asmuo, notarė A. P., apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5419.1.

55Teismas, pripažindamas 2018 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, visiškai nevertino CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sutarties laisvės principo, taip pat nevertino, kad savininkas turi teisę pasirinkti sudaryti sutartį, ar jos nesudaryti (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teismas formaliai taikė ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pripažįstant sutartį negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnį, reikia ne tik nustatyti, kad viena ar kita teisės norma yra imperatyvi, bet taip pat išsiaiškinti, ar konkreti sutartis pažeidžia šioje normoje įtvirtintą reikalavimą ar draudimą ir (ar) šis pažeidimas lemia sutarties negaliojimą. Pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalį pakartotinis pareiškimas turi būti teikiamas tik tada, kai žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime.

5619.2.

57Pardavėja tinkamai įvykdė ŽŪPŽĮĮ reikalavimus, nes pagal NŽT pažymą pardavė žemės sklypus pažymose nurodytiems pirkėjams, sudarė dvi pirkimo-pardavimo sutartis skirtingu metu. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Pardavėja pakeitė pardavimo sąlygas, nors jokio sutarties pakeitimo iš esmės nebuvo. Sudarius pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pažeistas nei viešas interesas, nei trečiųjų asmenų interesai. NŽT 2018 m. spalio 23 d. pažymoje buvo aiškiai nurodyta, kokiems asmenims Pardavėja gali perleisti 12,68 ha sklypą, tai yra Pirkėjai ir J. Š., ir turi teisę pasirinkti, kuriam asmeniui parduoti žemės sklypą. Pažymoje nurodytas jos galiojimo terminas. Pardavėja tinkamai atliko įstatyme nustatytą pareigą ir vadovaudamasi gauta pažyma, pardavė žemės sklypą Pirkėjai.

5819.3.

59Teismas netinkamai vertino pateiktus byloje rašytinius įrodymus. NŽT 2018 m. spalio 23 d. raštas patvirtina, jog ieškovė neturėjo jokių pirmumo teisių įsigyti 12,68 ha žemės sklypą, nes nėra deklaravusi gyvenamosios vietos toje teritorijoje. Todėl Pardavėja neturėjo pareigos pakartotinai kreiptis į NŽT dėl vieno sklypo pardavimo, kadangi pardavimo sąlygos visiškai nepasikeitė. Pardavėja, parduodama 12 ha žemės sklypą, pakartotinai kreipėsi į NŽT dėl pažymos gavimo, nes iš esmės pakeitė pardavimo sąlygas, padidino sandorio sumą iki 13 000 Eur. Tokiu būdu taip pat buvo tinkamai įgyvendintos įstatyme nustatytos pareigos, todėl visiškai teisėtai buvo sudarytas 2018 m. gruodžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis dėl 12 ha žemės sklypo pardavimo.

6019.4.

61Teismas visiškai nevertino ieškovės elgesio ginčijamų sandorių sudarymo metu ir neatsižvelgė, jog ieškovė piktnaudžiavo savo teisėmis, siekdama įsigyti žemės sklypus iš Pardavėjos. Kai NŽT išsiuntė Pardavėjos pranešimus dėl ketinimo parduoti žemės sklypus, ieškovė nebuvo registravusi ūkininko ūkio ir tik gavusi pranešimą, skubos tvarka registravo ūkininko ūkį. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad ieškovė dirbtinai stengėsi sukurti sąlygas, kurioms esant ji įgytų pirmumo teisę prieš kitus asmenis įgyti žemės sklypus. Ieškovė neturėjo pirmumo teisių įsigyti 12,68 ha žemės sklypo, todėl pardavėja 2018 m. spalio 31 d. sutartimi jokių ieškovės interesų bei imperatyvių įstatymo nuostatų nepažeidė.

6219.5.

63Teismo sprendimas yra prieštaringas. Teismas, vertindamas 2018 m. spalio 31 d. sutarties teisėtumą, nurodo, kad kiekvienu atveju parduodant žemės ūkio paskirties sklypą yra būtina sąlyga gauti naują pažymą iš NŽT, jeigu pakeičiamos pirkimo sąlygos. Tačiau, spręsdamas klausimą dėl 2018 m. gruodžio 14 d. sutarties panaikinimo, teismas minėtos taisyklės nebetaiko ir apskritai ją ignoruoja. Teismas konstatuoja, kad kiekvienu atveju pakeitus nors minimalią ir visai nereikšmingą pardavimo sąlygą, asmuo privalo pakartotinai kreiptis į NŽT, tačiau tenkinęs ieškinio reikalavimus, ieškovei perkelia pirkėjos teises į 2018 m. gruodžio 14 d. sudarytą sandorį, nekreipdamas dėmesio, kad tokiu būdu yra lygiai taip pat pakeičiamos pardavimo sąlygos, tai yra sandorio kaina ir galbūt aukštesnę pirmumo teisę pirkti žemės sklypą turinčių asmenų teisės, numatytos ŽŪPŽĮĮ. Abu sandorius pripažinus pažeidžiančiais imperatyvias teisės normas, abiem atvejais turėtų būti taikoma restitucija, grąžinant žemės sklypus Pardavėjai. Perkeliant pirkėjo teises ieškovei yra pažeidžiamas sutarties šalių laisvės principas.

6419.6.

65Teismas 2019 m. balandžio 15 d. protokoline nutartimi nepagrįstai netenkino trečiojo asmens prašymo įtraukti į procesą trečiuoju asmeniu draudimo bendrovės AIG Europe Limited, kuri yra notarės civilinės atsakomybės draudikė. Teismo panaikinti sandoriai buvo patvirtinti notarės. Todėl vertinant notarės veiksmus, šios bylos baigtis gali turėti tiesioginės įtakos draudimo bendrovės AIG Europe Limited teisėms ir pareigoms. Visais draudžiamųjų įvykių atvejais, nepriklausomai nuo notaro kaltės buvimo bei laipsnio, atsakingas draudimo sutartimi prisiėmęs žalos atsiradimo riziką draudikas įsipareigoja mokėti draudimo išmoką. Pagal teismų praktiką, nepaisant to, ar notaras galėjo ir (ar) turėjo žinoti apie atliekamų notarinių veiksmų neteisėtą pobūdį, numatyti atsirasiančią žalą, patyrusio žalą trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisę draudikui į draudimo išmoką lemia objektyviai įvykęs draudžiamasis įvykis – faktas, jog notaro neteisėti veiksmai padėjo atsirasti žalai arba prisidėjo prie žalos atsiradimo. Teismas, neįtraukęs į procesą trečiuoju asmeniu draudimo bendrovės, pažeidė CPK 266 straipsnį.

6620.

67Atsiliepimais į atsakovės D. Č. ir trečiojo asmens notarės A. P. apeliacinius skundus ieškovė R. P. nesutinka su skundais, prašo juos atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6820.1.

69Trečiasis asmuo nepagrįstai suabsoliutiną sutarties laisvės principo reikšmę. Sutarčių sudarymo laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. ŽŪPŽĮĮ yra įtvirtintos garantijos žemės ūkio paskirties žemės sklypų bendraturčiams ar naudotojams tuo pačiu yra suvaržymas žemės sklypo savininkui perleisti šį turtą kitiems asmenims. Trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad teismas formaliai vertino ŽŪPŽĮĮ nuostatas. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio, NŽT 2014 m. sausio 10 d. įsakymu patvirtinto Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo nuostatos numato imperatyvius reikalavimus, taikytinus žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo procese. Pardavėja pranešime NŽT išreiškė valią, jog parduoda du žemės sklypus, kurių bendra kaina 24 000 Eur. Tačiau Pardavėja sandoriu pardavė tik vieną žemės sklypą. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad 12.68 ha žemės sklypas buvo parduotas kitomis sąlygomis, nei buvo nurodyta pranešime.

7020.2.

71NŽT 2018 m. spalio 23 d. pažymoje buvo nurodyta, jog 12 ha žemės sklypą turi teisę įgyti ieškovė. Todėl negalima teigti, kad Pardavėja laikėsi įstatymų leidėjo nustatytų reikalavimų ir teisėtai, nepažeisdama ieškovės pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą, sudarė ginčijamą sandorį. Ieškovei įgyvendinus pirmumo teisę įsigyti 12 ha žemės sklypą, ji būtų įgijusi teisę įsigyti ir 12,68 ha žemės sklypą. Teismas pagrįstai konstatavo imperatyvios teisės normų pažeidimus ir taikė restituciją.

7220.3.

73Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, numatytas CPK 42 straipsnyje, tarp kurių yra ir teisė teikti prašymus. Trečiasis asmuo viso proceso metu galėjo naudotis šia teise ir ja naudojosi: teikė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo teismo posėdyje, teikė paaiškinimus. Teismo 2019 m. balandžio 15 d. posėdžio metu, prieš baigiamąsias kalbas, trečiasis asmuo pateikė prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu draudimo bendrovę, nurodydama, kad galimai būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos šios bendrovės teisėms ir pareigoms. Trečiasis asmuo šį prašymą galėjo pateikti laiku. Be to, trečiasis asmuo nepagrindė, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turės draudimo bendrovės teisinei padėčiai.

7421.

75Atsiliepimu į trečiojo asmens, notarės A. P., apeliacinį skundą atsakovės D. Č. ir O. V. K. sutiko su skundu, prašė jį tenkinti ir panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

7622.

77Atsiliepimu į atsakovių D. Č. ir O. V. K. apeliacinius skundus trečiasis asmuo, notarė A. P. sutiko su skundais, prašė juos tenkinti ir panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

7823.

79Atsiliepimais į atsakovės D. Č. ir trečiojo asmens, notarės A. P., apeliacinius skundus trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius su skundais nesutiko, prašė juos atmesti ir Vilniaus regiono 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimai į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8023.1.

81Trečiasis asmuo nepagrįstai taiko sutarčių laisvės principą ir neteisingai aiškina jo turinį ŽŪPŽĮĮ atžvilgiu. Žemės savininkų nuosavybės teisė disponuoti savo turimais žemės sklypais yra apribota imperatyvių teisės normų, įvirtintų ŽŪPŽĮĮ, todėl sutarčių laisvės principas gali būti taikomas tik tiek, kiek jis neprieštarauja ŽŪPŽĮĮ nuostatoms. Pirmumo teisės pirkti siūlomą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pardavėjo nurodytomis sąlygomis įgyvendinimas yra reglamentuojamas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 patvirtintame Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos apraše (toliau –Aprašas).

8223.2.

83Pardavėja 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešimuose NŽT nurodė pardavimo sąlygas, tarp kurių ir tai, kad parduodamas 12,68 ha žemes sklypas tik kartu su gretimu 12 ha žemės sklypu, o parduodamas 12 ha žemės sklypas tik kartu gretimu 12,68 ha žemės sklypu, taip pat, kad bendra abiejų sklypų kaina yra 24 000 Eur. Pardavėjos nurodytos pardavimo sąlygos atitinka ŽŪPŽĮĮ leidžiamas pardavimo sąlygas, nes 12 ha ir 12,68 ha žemės sklypai ribojasi tarpusavyje. Todėl, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra esminės ar neesminės, pakeitus nurodytas pardavimo sąlygas, turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalis). Tuo atveju, jeigu sandoris sudaromas nepateikus pakartotinio pranešimo, toks sandoris gali būti laikomas pažeidžiančiu pirmumo teisę. Žemės sklypai buvo parduoti ne vienu sandoriu, o dviem skirtingais sandoriais skirtingu metu, taip pat, pakeitus pardavimo sąlygas ir nustačius, kad parduodamas tik vienas 12,68 ha žemės sklypas be 12 ha žemės sklypo, nebuvo pateiktas pakartotinis pranešimas (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalis) iki 2018 m. spalio 31 d. sandorio sudarymo. Todėl Pardavėja pažeidė ŽŪPŽĮĮ nuostatas.

8423.3.

85NŽT 2018 m. spalio 23 d. pažymoje buvo nurodyta, kad pardavėjas nusprendžia, kuriam iš nurodytų asmenų arba asmenims pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės sklypą. Tai reiškia, kad Pardavėja buvo informuota apie tai, kad ir sandorio sudarymo metu pirminės pardavimo sąlygos turi būti išlaikomas nepakeistos. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 straipsnį notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Todėl trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad pakartotinis kreipimasis į NŽT dėl vieno sklypo pardavimo būtų laikomas pertekliniu ir visiškai nebūtinu. Pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalį vienintelis atvejis, kai neturi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas, yra tada, kai žemės ūkio paskirties žemes sklypas parduodamas kitiems asmenims už didesnę kainą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pakartotinis pranešimas nebuvo pateiktas ir 2018 m. spalio 31 d. sandoris sudarytas be pakartotinio pranešimo. Be to, pirminio pranešimo pardavimo sąlygose buvo nurodyta 24 000 Eur bendra sandorio kaina, o 2018 m. spalio 31 d. sandorio vertė buvo sumažinta per pusę, iki 12 000 Eur.

8623.4.

87Trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad ieškovė piktnaudžiavo savo teisėmis, nes ūkininko ūkį registravo tik 2018 m. spalio 8 d., po 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešimo apie ketinimą parduoti žemės sklypą išsiuntimo dienos. Pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalį asmenys savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo NŽT interneto svetainėje dienos. Ieškovė NŽT sutikimą pirkti 12 ha žemės sklypą pateikė 2018 m. spalio 15 d. kartu su privalomais dokumentais. Taip pat ieškovė 2018 m. spalio 15 d. pateikė sutikimą ir pirkti 12,68 ha žemės sklypą. Tai reiškia, kad privalomą pateikti ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą ieškovė pateikė minėtų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais kartu su sutikimais pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Aptartas teisinis reguliavimas nenustato kitų pareigų ar apribojimų asmenims, nuosavybes teise turintiems žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, įskaitant ir ūkininko ūkio įregistravimo terminus (ar laikotarpį).

8823.5.

89Trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, jog ieškovė neturėjo pirmumo teisių įsigyti 12,68 ha žemės sklypą. Ieškovei priklausantis žemės sklypas ribojasi su 12 ha žemės sklypu. Todėl ieškovė patenka į asmenų, turinčių pirmumo teise pirkti parduodamą 12 ha žemės sklypą, ratą. Tuo atveju, jeigu šią teisę būtų įgyvendinusi, ieškovė įgytų ir pirmumo teise pirkti 12,68 ha žemės sklypą. Teismui pripažinus 2018 m. spalio 31 d. sutartį negaliojančia nuo sandorio sudarymo dienos, pagal NŽT 2018 m. gruodžio 11 d. parengtą pažymą vienintele pirmumo teisę turinti pirkti 12 ha žemės sklypą pretendente tampa ieškovė. Todėl sprendimu pagrįstai nuspręsta ieškovei perkelti Pirkėjos teises ir pareigas pagal 2018 m. gruodžio 14 d. 12 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

9023.6.

91Trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimas naikintinas dėl to, kad teismo 2019 m. balandžio 15 d. protokoline nutartimi buvo atsisakyta tenkinti notarės prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu draudimo bendrovę. Pagal CPK 266 straipsnį teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą. pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdyje teikdama paaiškinimus tokio prašymo teismui nepateikė. Prašymas buvo pateiktas tik teismui ruošiantis klausyti baigiamąsias kalbas. Todėl teismas pagrįstai atmetė notarės prašymą įtraukti trečiuoju asmeniu draudimo bendrovę.

92IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

9324.

94Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo pripažinta atsakovių 2018 m. spalio 31 d. sudaryta 12,68 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančia, taikant restituciją, ir perkeltos ieškovei pirkėjo teisės ir pareigos pagal atsakovių 2018 m. gruodžio 14 d. sudarytą 12 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, įpareigojant ieškovę sumokėti Pirkėjai 13 000 Eur už žemės sklypą ir 114,26 Eur už notaro paslaugas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

9525.

96Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Pardavėjai priklausė 12,68 ha ir 12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypai, besiribojantys vienas su kitu. Pardavėja 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešimuose NŽT nurodė, jog parduoda 12 ha ir 12,68 ha žemės sklypus, kurių kiekvieno kaina yra po 12 000 Eur, taip pat pardavimo sąlygose nurodė, jog 12 ha sklypas parduodamas kartu su 12,68 ha sklypu ir abiejų sklypų kaina yra 24 000 Eur (el.b., 2 t., l. 118-121). NŽT 2018 m. spalio 23 d. pažymose Pardavėjai nurodė, jog 12 ha žemės sklypą ji turi parduoti ieškovei, o 12,68 ha žemės sklypą – Pirkėjai arba J. Š. Pardavėjos nuožiūra, nes šie asmenys turi vienodą pirmumo teisę (el. b., 2 t., l. 150-151). Pardavėja 2018 m. spalio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė 12,68 ha žemės sklypą Pirkėjai už 12 000 Eur (el.b., 1 t., l. 89-95).

9726.

98Pardavėja 2018 m. lapkričio 7 d. pranešė NŽT apie sprendimą parduoti 12 ha žemės sklypą už 13 000 Eur (el.b., 3 t., l. 15-16). Sutikimus pirkti šį žemės sklypą pateikė ieškovė ir Pirkėja. NŽT 2018 m. gruodžio 11 d. pažymoje nurodė, jog 12 ha žemės sklypą turi teisę įsigyti ieškovė ir Pirkėja, o kam iš jų parduoti sprendžia Pardavėja (el.b., 3 t., l. 17-18). Remdamasi šia pažyma Pardavėja 2018 m. gruodžio 14 d. 12 ha žemės sklypą pardavė Pirkėjai (el.b., 1 t., l. 26-32). Kadangi žemės sklypai buvo parduoti kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta Pardavėjos pranešime, tai yra iš pradžių buvo parduotas tik vienas 12,68 ha žemės sklypą, pirmos instancijos teismas pripažino 2018 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančią, kaip sudarytą pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, ir taikė restituciją. Grąžinus 12,68 ha žemės sklypą Pardavėjai, Pirkėja prarado teisę pagal ŽŪPŽĮĮ įgyti 12 ha žemės sklypą, kadangi joks Pirkėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas nesiriboja su 12 ha žemės sklypu. Todėl pirmos instancijos teismas Pirkėjos teises ir pareigas pagal 2018 m. gruodžio 14 d. sutartį perkėlė ieškovei.

9927.

100Apeliaciniais skundais atsakovės ir trečiasis asmuo, notarė, pirmos instancijos teismo sprendimą ginčija, teigdamos, jog sprendime netinkamai aiškintos ir taikytos ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio nuostatos, padaryta neteisinga išvada dėl Pardavėjos pareigos pakartotinai kreiptis į NŽT, keičiant žemės sklypų pardavimo sąlygos, neatsižvelgta į NŽT padarytą klaidą, išduodant dvi skirtingas pažymas, nesiaiškinta, ar ieškovė turi realią galimybę sumokėti pardavėjai 13 000 Eur už žemės sklypą. Taip pat trečiasis asmuo, notarė, teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 266 straipsnį, kadangi nepagrįstai netenkino notarės prašymo ir neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu notarės draudiko, bendrovės AIG Europe Limited. Dėl trečiojo asmens, notarės, draudiko neįtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu kaip absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

10128.

102Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustato, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog tiek pripažinta negaliojančia 2018 m. spalio 31 d. 12,68 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, tiek 2018 m. gruodžio 14 d. 12 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuri buvo pakeista, Pirkėjos teises ir pareigas perkeliant ieškovei, buvo patvirtintos notarės, kuri buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Notarė teismo 2019 m. balandžio 15 d. posėdyje pareiškė prašymą įtraukti trečiuoju asmeniu draudimo bendrovę AIG Europe Limited, kuri yra notarės civilinės atsakomybės draudikė (el.b., 3 t., l. 183-184). Pirmos instancijos teismas protokoline nutartimi atsisakė įtraukti draudimo bendrovę, padarydamas išvadą, jog tai netikslinga.

10329.

104Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013).

10530.

106Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį, notaras atsako Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Pagal Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

10731.

108Notaro veiksmų teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į tai, kad notarui taikomi didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, taip pat pagal tai, ar jis nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės normų. Notarui, kaip ir kiekvienam asmeniui, nustatyta pareiga elgtis taip, kad nebūtų padaroma žala (CK 6.263 straipsnis), o vykdant profesinę veiklą, minėta, jam tenka pareiga užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga (Notariato įstatymo 1, 2 straipsniai). Tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių, notaras privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Jeigu teismas panaikina ar pripažįsta negaliojančiu notaro patvirtintą sandorį, tai yra prielaida svarstyti, kad notaras atliko ne viską, kas įstatymų iš jo reikalaujama, nes objektyviai įstatymo pažeidimas yra konstatuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-645/2002; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013).

10932.

110Notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas. Pagal Notariato įstatymo 6(2) straipsnio 7 dalį notarų, jų atstovų ir biuro darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, neviršijančią draudimo sumos. Jeigu draudimo išmokos nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs notaras atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas notaro civilinės atsakomybės bei jo galimai padarytos žalos atlyginimo bei jos dydžio klausimas. Tačiau buvo sprendžiamas dviejų notaro patvirtintų sutarčių teisėtumo klausimas. Todėl šių sandorių panaikinimas ar pakeitimas sudaro prielaidą galimai žalą dėl šių sandorių panaikinimo patyrusioms sutarties šalims reikalauti notaro civilinės atsakomybės. Pažymėtina, jog atsakovės apeliaciniuose skunduose teigė, jog joms yra padaryta žala. Taip pat Pardavėja apeliaciniame skunde kėlė klausimą, jog žala sandorių šalims galimai buvo padaryta ir dėl NŽT išduotų skirtingų pažymų (el.b., 4 t., l. 45; 47). Taigi pirmos instancijos teismo sprendime atliktas notaro patvirtintų sutarčių teisėtumo vertinimas gali turėti įtakos vertinant tiek notaro, tiek NŽT veiksmus dėl šių sandorių tvirtinimo ir galimos žalos šalims atsiradimo.

11133.

112Notarės patvirtintos 2018 m. spalio 31 d. 12,68 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 6.20 punkte nurodyta, jog Pardavėja pareiškė, kad prieš šios sutarties sudarymą Pardavėja gavo ir pateikė notarei NŽT 2018 m. spalio 23 d. pažymą. Notarės patvirtintos 2018 m. gruodžio 14 d. 12 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 6.9 punkte nurodyta, jog prieš šios sutarties sudarymą Pardavėja gavo ir pateikė notarui NŽT 2018 m. gruodžio 11 d. pažymą, kurioje nurodyta, jog Pardavėja daiktą turi parduoti (savo nuožiūra) Pirkėjai arba kitam minėtoje pažymoje nurodytam asmeniui. Abiejuose sutartyse pažymėta, jog Pardavėjai ir Pirkėjai yra žinomas ŽŪPŽĮĮ 5 ir 3 straipsnių turinys.

11334.

114Taigi ginčijamas sutartis notarė sudarė remdamasi ir NŽT išduotomis pažymomis. Todėl pripažintina, kad draudikui, turinčiam įstatymo nustatytą pareigą atlyginti notaro veiksmais padarytą žalą, turės įtakos nagrinėjamoje byloje teismo sprendime nustatytos aplinkybės, susijusios su ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybėmis, kadangi sprendžiant dėl draudiminio įvykio buvimo ir draudimo išmokos dydžio, turės būti įvertinti tiek NŽT, tiek notarės, tiek ir sandorio šalių veiksmai. Taigi byloje turėjo būti sudarytos sąlygos dėl ginčijamų sutarčių sudarymo aplinkybių pasisakyti ir notaro draudikui.

11535.

116Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės ir trečiojo asmens, NŽT, argumentais, jog notarė netinkamai vykdė CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Trečiasis asmuo, notarė, 2019 m. vasario 18 d. atsiliepimu į ieškinį prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra, nenurodė jokių duomenų apie jos draudiką (el.b., 2 t., l. 164). Taip pat teismo 2019 m. balandžio 15 d. posėdyje notarė tik po įrodymų tyrimo, likus išklausyti šalių baigiamąsias kalbas pareiškė prašymą įtraukti trečiuoju asmeniu draudimo bendrovę (el.b., 3 t., l. 183-184). Tačiau nagrinėjamoje byloje pirmenybė turėtų būti teikiama CPK 14 straipsnyje įtvirtintam proceso betarpiškumo principui, nes kito byloje dalyvaujančio asmens netinkamas pareigų atlikimas neturėtų daryti įtakos į procesą neįtraukto asmens teisėms ir pareigoms, o tuo pačiu ir teismo sprendimo teisėtumui.

11736.

118Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog trečiojo asmens, notarės, draudiko AIG Europe Limited neįtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu vertintinas kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), sudarantis pagrindą tenkinti trečiojo asmens apeliacinį skundą, panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

119Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

120Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė prašė pripažinti 2018 m. spalio 31 d. atsakovių sudarytą žemės... 6. 2.... 7. Ieškovė NŽT Širvintų rajono skyriui pateikė sutikimą įsigyti... 8. 3.... 9. Ieškovė sužinojo, kad 12 ha žemės sklypas 2018 m. gruodžio 14 d.... 10. 4.... 11. 12 ha žemės sklypas ribojasi su 12,68 ha žemės sklypu, kurį Pirkėja... 12. 5.... 13. Atsakovė, Pirkėja, nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog... 14. 6.... 15. Ieškovė nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos šioje seniūnijoje, neturėjo... 16. 7.... 17. Atsakovė, Pardavėja, nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog... 18. 8.... 19. Pardavus 12,68 ha žemės sklypą Pirkėjai, pasikeitė duomenys, pagal kuriuos... 20. 9.... 21. Trečiasis asmuo, notarė A. P., nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti.... 22. 10.... 23. Trečiasis asmuo, NŽT, su ieškiniu sutiko. Nurodė, jog sandorio teisėtumo... 24. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 25. 11.... 26. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį... 27. 12.... 28. Teismas nustatė, jog Pardavėja NŽT pateiktame pranešime nurodė, kad... 29. 13.... 30. Pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalį, kai žemės ūkio paskirties žemės... 31. 14.... 32. ŽŪPŽĮĮ nustatyta galimybė suinteresuotam asmeniui pareikšti reikalavimą... 33. 15.... 34. Teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 7 d. Pardavėja kreipėsi į NŽT su... 35. 16.... 36. Pripažinus 2018 m. spalio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia,... 37. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 38. 17.... 39. Atsakovė D. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono... 40. 17.1.... 41. Teismas neatskleidė bylos esmės, neištyrė ir neįvertino visų bylai... 42. 17.2.... 43. Teismas neatkreipė dėmesio į ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą... 44. 17.3.... 45. Pardavėjos valios išraiška atitiko ŽŪPŽĮĮ 1 straipsnio ir 5 straipsnio... 46. 17.4.... 47. Teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino atsakovių paaiškinimų apie... 48. 17.5.... 49. Ieškovė nepateikė duomenų, kad 2018 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo... 50. 18.... 51. Atsakovė O. V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono... 52. 19.... 53. Trečiasis asmuo, notarė A. P., apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 54. 19.1.... 55. Teismas, pripažindamas 2018 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį... 56. 19.2.... 57. Pardavėja tinkamai įvykdė ŽŪPŽĮĮ reikalavimus, nes pagal NŽT pažymą... 58. 19.3.... 59. Teismas netinkamai vertino pateiktus byloje rašytinius įrodymus. NŽT 2018 m.... 60. 19.4.... 61. Teismas visiškai nevertino ieškovės elgesio ginčijamų sandorių sudarymo... 62. 19.5.... 63. Teismo sprendimas yra prieštaringas. Teismas, vertindamas 2018 m. spalio 31 d.... 64. 19.6.... 65. Teismas 2019 m. balandžio 15 d. protokoline nutartimi nepagrįstai netenkino... 66. 20.... 67. Atsiliepimais į atsakovės D. Č. ir trečiojo asmens notarės A. P.... 68. 20.1.... 69. Trečiasis asmuo nepagrįstai suabsoliutiną sutarties laisvės principo... 70. 20.2.... 71. NŽT 2018 m. spalio 23 d. pažymoje buvo nurodyta, jog 12 ha žemės sklypą... 72. 20.3.... 73. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys... 74. 21.... 75. Atsiliepimu į trečiojo asmens, notarės A. P., apeliacinį skundą atsakovės... 76. 22.... 77. Atsiliepimu į atsakovių D. Č. ir O. V. K. apeliacinius skundus trečiasis... 78. 23.... 79. Atsiliepimais į atsakovės D. Č. ir trečiojo asmens, notarės A. P.,... 80. 23.1.... 81. Trečiasis asmuo nepagrįstai taiko sutarčių laisvės principą ir... 82. 23.2.... 83. Pardavėja 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešimuose NŽT nurodė pardavimo... 84. 23.3.... 85. NŽT 2018 m. spalio 23 d. pažymoje buvo nurodyta, kad pardavėjas... 86. 23.4.... 87. Trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad ieškovė piktnaudžiavo savo... 88. 23.5.... 89. Trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, jog ieškovė neturėjo pirmumo teisių... 90. 23.6.... 91. Trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimas naikintinas dėl... 92. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 93. 24.... 94. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo pripažinta atsakovių... 95. 25.... 96. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Pardavėjai priklausė 12,68 ha ir 12... 97. 26.... 98. Pardavėja 2018 m. lapkričio 7 d. pranešė NŽT apie sprendimą parduoti 12... 99. 27.... 100. Apeliaciniais skundais atsakovės ir trečiasis asmuo, notarė, pirmos... 101. 28.... 102. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 329 straipsnio 2 dalies 2... 103. 29.... 104. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama... 105. 30.... 106. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 107. 31.... 108. Notaro veiksmų teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į tai, kad notarui... 109. 32.... 110. Notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas. Pagal... 111. 33.... 112. Notarės patvirtintos 2018 m. spalio 31 d. 12,68 ha žemės sklypo... 113. 34.... 114. Taigi ginčijamas sutartis notarė sudarė remdamasi ir NŽT išduotomis... 115. 35.... 116. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės ir trečiojo asmens,... 117. 36.... 118. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog trečiojo asmens, notarės,... 119. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija... 120. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą...