Byla 3K-3-264/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovams Vilniaus 9-ojo notarų biuro notarei Onai Adomavičienei, UAB DK ,,PZU Lietuva“, AB ,,Lietuvos draudimas“, tretiesiems asmenims T. M., T. K., R. Ž., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, valstybės įmonei Registrų centrui dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas S. K. 2006 m. gegužės 4 d. ieškiniu prašė teismo priteisti: a) iš atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ 100 000 Lt draudimo išmoką, 2316,28 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; b) solidariai iš atsakovų AB ,,Lietuvos draudimas“ ir notarės Onos Adomavičienės 60 427,52 Lt, 1399,64 Lt palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu T. M. 2005 m. gegužės 17 d. sudarė 159 000 Lt reikalavimo teisės, kurią T. M. turėjo į skolininką T. K. pagal 2005 m. vasario 24 d. paskolos sutartį, pirkimo-pardavimo sutartį ir hipotekos lakšto priedą, pagal kuriuos iš T. M. už 156 000 Lt nupirko reikalavimo teisę ir įgijo šią teisę užtikrinančią hipoteką. Tiek nurodytą paskolos sutartį, tiek hipotekos lakštą patvirtino notarė Ona Adomavičienė. Skolininkui negrąžinus paskolos per sutartyje nustatytą terminą, paaiškėjo, kad vietoje T. K. jo vardu suklastotus dokumentus sandorių tvirtinimui pateikė R. Ž. Tvirtindama sandorius notarė nenustatė tikrosios sandorio šalių tapatybės, dėl to ieškovui padaryta žala: 156 000 Lt, kuriuos ieškovas sumokėjo T. M. pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, 3571,19 Lt palūkanų, sumokėtų už banko paskolą, 375,33 Lt sumokėta bankui suma už kreditavimo sutarties parengimą ir 481 Lt mokesčių ir rinkliavų už dokumentus, susijusius su reikalavimo teisės perleidimo sutartimi. Notarė Ona Adomaitienė civilinę atsakomybę 100 000 Lt draudimo sumai apsidraudusi UAB DK ,,PZU Lietuva“, o viršijančią 100 000 Lt sumą žalos dalį – AB ,,Lietuvos draudimas“.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimu ieškovo S. K. ieškinys tenkintas ir nuspręsta: 1) priteisti ieškovui iš atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ 100 000 Lt draudimo išmoką, 2316,28 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2006 m. gegužės 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2669,51 Lt žyminio mokesčio ir 5516,21 Lt advokato pagalbos išlaidų; 2) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų AB ,,Lietuvos draudimas“ ir notarės Onos Adomavičienės 60 427,52 Lt, 1399,64 Lt palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2006 m. gegužės 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ir atsakovės notarės Onos Adomavičienės priteisti po 806,68 Lt žyminio mokesčio ir po 1666,89 Lt advokato pagalbos išlaidų; 4) priimti ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo priteisti iš atsakovės Onos Adomavičienės 1000 Lt ir šią bylos dalį nutraukti; 5) priteisti valstybei iš atsakovų AB ,,Lietuvos draudimas“ ir notarės Onos Adomavičienės po 43,33 Lt procesinių dokumentų išsiuntimo išlaidų.

9Teismas nustatė, kad notarės Onos Adomavičienės 2005 m. vasario 24 d. patvirtinta sutartimi T. M. paskolino asmeniui, pateikusiam T. K. vardu išduotą pasą, 159 000 Lt. Tą pačią dieną notarės patvirtintu hipotekos lakštu T. K., užtikrindamas prievolės įvykdymą, įkeitė butą (duomenys neskelbtini). Ieškovas su T. M. 2005 m. gegužės 17 d. sudarė reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, kuria iš T. M. už 156 000 Lt nupirko reikalavimo teisę į T. K., ieškovui taip pat perleistas hipotekos reikalavimas. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-684-497/06 įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu nustatyta, kad T. K. vardu išduotą pasą pateikė ir sandorius šio asmens vardu sudarė R. Ž., šiuo nuosprendžiu pripažinta ieškovui padaryta žala ir teisė į ieškinio patenkinimą.

10Teismas nurodė, kad prieš tvirtindamas sandorius notaras privalo imtis visų įmanomų priemonių tam, kad būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, būti maksimaliai atidus. Kai notaras peržengia įstatymo jam suteiktus įgaliojimus ar juos netinkamai vykdo bei dėl to padaroma žala tretiesiems asmenims, tokios žalos atsiradimas yra pripažintinas neteisėtu (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tikrasis T. K. parašas 1996 m. rugsėjo 16 d. sutartyje yra akivaizdžiai skirtingas nuo R. Ž. notarei pateiktuose dokumentuose esančio to asmens parašo, dėl to notarė turėjo galimybę atkreipti dėmesį į šią aplinkybę, kad ir be specialių žinių kiltų pagrįstų abejonių dėl asmens šiuose sandoriuose tapatumo, tačiau to nepadarė. Teismas konstatavo, kad maksimalaus lygio rūpestingumo ir atidumo notarė nesilaikė ir todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti notarės kaltę bei pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai neįvykdymą, dėl to ir civilinę atsakomybę, nes kitos būtinosios sąlygos šios atsakomybės kilimui byloje nėra esmingai ginčijamos. Žala atsirado ir atsakomybė notarei kyla iš delikto, t. y. dėl notarės atlikto neteisėto sandorių tvirtinimo veiksmo. Teismas pripažino įvykį draudiminiu, nustatęs notarės neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos, ir nenustatęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 580 patvirtintose Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse nustatyto reikalavimo atlyginti žalą pateikimo sąlygų pažeidimo (CK 6.254, 6.263, 6.987 straipsniai). Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atsisakymą mokėti draudimo išmoką, grindžiamą išplėstinio 30 dienų pranešimo termino, skaičiuojamo nuo draudiminio apsaugos laikotarpio pasibaigimo, praleidimu, teismas pripažino nepagrįstu, prieštaraujančiu CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams ir bendriesiems reikalavimams dėl ieškinio senaties iš draudimo kylantiems teisiniams santykiams termino bei nurodė, kad toks trumpas išplėstinis terminas daugeliu atvejų labai susiaurintų draudiko atsakomybės už žalą, atsiradusią draudimo apsaugos laikotarpiu, ribas. Draudiko nustatytas 30 dienų terminas akivaizdžiai pažeidžia silpnesniosios sutarties šalies draudiminių interesų apsaugą ir neatitinka CK 1.5 straipsnyje nurodytų principų. Šią draudimo taisyklių sąlygą dėl 30 dienų termino teismas vertino kaip siurprizinę standartinės sutarties sąlygą ir ją laikė negaliojančia. Notarė turėjo draudiminę apsaugą tiek šioje byloje minimų sandorių tvirtinimo, tiek reikalavimo atlyginti žalą, kilusią dėl šių sandorių patvirtinimo, pateikimo metu.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartimi atsakovės notarės Onos Adomaitienės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, atsakovų UAB DK ,,PZU Lietuva“ ir AB ,,Lietuvos draudimas“ apeliaciniai skundai atmesti ir nutarta Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimą pakeisti, jį išdėstant taip: 1) priteisti ieškovui S. K. iš atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ 100 000 Lt draudimo išmoką, 2 316,28 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2006 m. gegužės 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 669,51 Lt žyminio mokesčio, 5 516,21 Lt išlaidų už advokato pagalbą; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ 60 427,52 Lt draudimo išmoką, 1399,50 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2006 m. gegužės 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 613,36 Lt žyminio mokesčio ir 3 333,78 Lt išlaidų už advokato pagalbą; 3) ieškinį atsakovei Vilniaus 9-ojo notaro biuro notarei Onai Adomavičienei atmesti; 4) priteisti iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir AB „Lietuvos draudimas“ po 65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei bei priimti ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo priteisti iš atsakovės Onos Adomavičienės 1000 Lt ir šią bylos dalį nutraukti. Nutartimi taip pat priteista ieškovui S. K. 1839 Lt iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir 1110,97 Lt iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti ir valstybei iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ po 21,60 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

12Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį notaras atsakingas už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi notaro civilinė atsakomybė atsiranda už žalą, padarytą kaltais notariniais veiksmais, todėl tam, kad notarinį veiksmą atlikęs notaras būtų pripažintas materialinės atsakomybės subjektu, būtina nustatyti, kokius kaltus veiksmus atliko notaras, vykdydamas valstybės jam pavestas funkcijas. Pakankamas notaro atsakomybės pagrindas yra ne tik aiški klaida, bet ir paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimas, neatidumas. Ar taikytina civilinė atsakomybė už notaro padarytą neatidumą, sprendžiama iš to, ar šis asmuo, vykdydamas savo funkcijas, padarė viską, ko yra pagrįsta ir protinga iš jo reikalauti. Pagal bylos duomenis, notarė, nustatydama paskolos gavėju bei įkeičiamo buto savininku T. K. prisistačiusio asmens tapatybę ir jo parašo tikrumą, apsiribojo asmens tapatybės nustatymu pagal pateiktą pasą bei įrašu apie pateiktų asmens dokumentų pavadinimą, nurodydama paso numerį bei asmens kodą, tačiau nepalygino jo parašų, esančių kituose dokumentuose. Notarė nesilaikė jai keliamų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, t. y. atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), dėl kurių atsirado civilinė atsakomybė. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis. Esant sudarytai draudimo sutarčiai, kuria draudėjas apdraudė savo civilinę atsakomybę, draudiminio įvykio atveju draudėjo atsakomybė prieš trečiąjį asmenį yra ribota ir jis atsako tik tiek, kiek faktinė jo padaryta žala viršija draudimo atlyginimą, t. y. draudimo sutartimi nustatytas draudiko atsakomybės ribas. Esant civilinės atsakomybės draudimui, trečiojo asmens patirtą žalą turėtų atlyginti draudimo kompanija, kurioje draudėjas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-331/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-25/2006). Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartimi, sudaryta notarės Onos Adomavičienės ir AB ,,Lietuvos draudimas“, buvo susitarta, kad AB ,,Lietuvos draudimas“ atlygins dėl notarės profesinės veiklos tretiesiems asmenims padarytos žalos dalį, kurios suma bus didesnė negu 100 000 Lt franšizės suma, bet neviršys 400 000 Lt sumos, nepriklausomai nuo to, atlygino kitas draudikas dalį žalos ar ne. Dėl to AB ,,Lietuvos draudimas“ privalo atlyginti žalos dalį, viršijančią 100 000 Lt franšizės sumą. Žala ieškovui buvo padaryta notarės patvirtinta 2005 m. vasario 24 d. paskolos sutartimi, kurios terminas baigėsi 2005 m. gegužės 28 d., tuo tarpu draudimo apsaugos laikotarpis pagal 2004 m. vasario 25 d. AB ,,Lietuvos draudimas“ ir notarės O. Adomavičienės sudarytą civilinės atsakomybės sutartį baigėsi 2005 m. vasario 26 d., o išplėstinis pranešimo terminas - 2005 m. kovo 28 d. Todėl ieškovas S. K., kaip žalą patyręs asmuo ir tuo pačiu trečiasis asmuo, kurio naudai faktiškai buvo sudaryta draudimo sutartis, neturėjo jokios galimybės draudimo apsaugos laikotarpiu sužinoti apie neteisėtus veiksmus, dėl kurių jam atsirado žala, ir per šį laikotarpį pateikti notarei pretenziją, o atsakovė notarė Ona Adomavičienė nei draudimo apsaugos laikotarpiu, nei išplėstinio pranešimo termino metu neturėjo jokių galimybių apie tokią pretenziją informuoti AB ,,Lietuvos draudimas“, kaip draudiko, pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Dėl to pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokį atsakovo draudimo taisyklių turinį, pirmiau nurodytas taisyklių sąlygas pagrįstai pripažino siurprizinėmis, kurių notarė, drausdama savo civilinę atsakomybę, negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje, bei nepagrįstai susiaurinančiomis draudiko atsakomybės už žalą, atsiradusią draudimo apsaugos laikotarpiu, ribas. Teisėjų kolegija nurodė, kad žalos dalį dėl 100 000 Lt turi visiškai atlyginti atsakovas UAB DK ,,PZU Lietuva“, išmokėdamas draudimo išmoką. Tai, kad iš atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ priteistos viršijančios draudimo sumą palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, nereiškia, kad buvo viršyta draudimo suma.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutarties dalis dėl tenkintų ieškinio reikalavimų atsakovui AB ,,Lietuvos draudimas“ ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

151. CK 6.254 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas civilinės atsakomybės draudimas, kuriuo pareiga atlyginti žalą perkeliama draudimo kompanijai. Tokiu atveju draudimo kompanija ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Civilinės atsakomybės draudimo sutartimi siekiama apsaugoti nukentėjusio asmens turtinius interesus, dėl to atsiranda solidarioji atsakingo už padarytą žalą asmens ir draudiko atsakomybė. Tai papildoma garantija nukentėjusiam asmeniui, suteikianti jam teisę reikalauti žalos atlyginimo tiek iš žalą padariusio asmens, tiek iš draudiko, tiek iš abiejų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-671, 2005 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-86, 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-633/2004, 2003 m. birželio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-730).

162. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti draudimo sutarties sąlygą dėl 30 dienų termino, per kurį draudėjas privalo pranešti apie draudiminį įvykį draudikui, siurprizine. Pagal CK 6.186 straipsnio 1 dalį netikėtomis (siurprizinėmis) sąlygomis nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos. Sudarant draudimo sutartį atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ tinkamai supažindino notarę Oną Adomavičienę su standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis – draudėjui sutarties sąlygos buvo paaiškintos, įteikta jų kopija, be to, jos viešai skelbiamos atsakovo interneto svetainėje adresu www.lietuvosdraudimas.lt. Kadangi įvykis, dėl kurio padaryta žala, įvyko 2005 m. vasario 24 d., notarei patvirtinus paskolos sutartį ir hipotekos lakštą, o ieškovas pretenziją dėl žalos atlyginimo notarei pateikė 2005 m. spalio 27 d. ir notarė pranešimą atsakovui AB ,,Lietuvos draudimas“ pateikė tik 2005 m. lapkričio 4 d., tai, praleidus nurodytą 30 dienų kreipimosi į draudiką terminą, tokiam įvykiui negalioja draudiminė apsauga ir atsakovui neatsirado prievolės mokėti draudimo išmoką.

173. Vilniaus apygardos teismas neįvertino atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ argumentų dėl VĮ Registrų centro ir hipotekos teismo teisėjo atsakomybės dalies, Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo nagrinėti trečiojo asmens VĮ Registrų centro veiksmų ir jų ryšio su atsiradusia žala, nes šiam asmeniui ieškovas nepareiškė materialinio teisinio reikalavimo. Kasatoriaus teigimu, šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai) lemia, kad teisminio nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, teismas privalo įvertinti šalių pateiktus įrodymus (CPK 270 straipsnis). Dėl to teismai turėjo iš esmės pasisakyti dėl nurodytų asmenų atsakomybės dalies. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-764/2003 konstatuota, kad jeigu dėl neteisėtų veiksmų pagal įstatymą atsako keli subjektai, tai teismas privalo įtraukti į bylą visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų pasekmių, nors žalą patyręs asmuo, reikšdamas ieškinį, būtų nurodęs ne visus žalą padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis.

18Prisidėjimu prie atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ kasacinio skundo atsakovas UAB DK ,,PZU Lietuva“ palaiko kasacinį skundą ir sutinka su jame išdėstytais argumentais bei prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

19Atsiliepimu į atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nesutinka su kasacinio skundo dalimi dėl hipotekos teisėjo atsakomybės. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

20Tvirtindamas asmens, suklastojusio S. K. asmens dokumentą, hipotekos lakštą hipotekos teisėjas pagal galiojančius teisės aktus neturėjo pareigos ir objektyvios galimybės iš naujo identifikuoti pareiškėjo. Hipotekos teisėjas nepažeidė teisės aktų nuostatų ir jo veiksmai neturėjo įtakos žalos S. K. atsiradimui.

21Atsiliepimu į atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą ieškovas S. K. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

221. Kasatorius neteigia, kad įvykis, kurio metu ieškovui buvo padaryta žala, buvo nedraudiminis. Tačiau kasatorius teigia, kad įvykis nebuvo draudiminis ir jog jam negalioja draudiminė apsauga. Tai prieštaravimas, nes negalima to paties kartu ir teigti, ir neigti (allegans contraria non est audiendus). Kasatoriaus atsisakymas mokėti draudimo išmoką nepagrįstas, nes neatitinka notarų civilinės atsakomybės draudimo esmės. Notarų profesinėje veikloje aplinkybė, kad notaro patvirtintą sandorį pasirašė ne nominalus skolininkas, bet kitas asmuo, paaiškėja ne notarui patvirtinus sandorį, bet vėliau, suėjus paskolos grąžinimo terminui ir pan. Prievolių įvykdymo terminas pagal notaro patvirtintus sandorius gali būti daug ilgesnis nei draudimo sutarties galiojimo terminas. Pagal bylos faktines aplinkybes, paskola turėjo būti grąžinta 2005 m. gegužės 24 d., tuo tarpu draudimo sutarties galiojimas baigėsi 2005 m. vasario 26 d., o draudimo taisyklėse nustatyto pranešimo apie draudiminį įvykį terminas baigėsi 2005 m. kovo 28 d. Notaro profesinės atsakomybės savanoriškas draudimas netektų prasmės pripažinus, kad draudiminė apsauga galioja tik tada, jeigu apie draudiminį įvykį pranešama draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir vieną mėnesį po to. Bylą išnagrinėję teismai pagrįstai nurodė, kad ginčui taikytinas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.

232. Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį kreditorius, kai skolininkų pareiga yra solidari, turi galimybę pasirinkti, iš kurių skolininkų reikalaus prievolės įvykdymo. Ieškovas nereiškė ieškinio VĮ Registrų centrui ir Lietuvos Respublikai, taigi teismams nebuvo pagrindo spręsti dėl šių asmenų civilinės atsakomybės.

24Atsiliepimu į atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą atsakovė notarė Ona Adomavičienė prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

251. CK 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos atlyginimą. Byloje nustačius, kad draudimo atlyginimo pakanka žalai visiškai atlyginti, šis atlyginimas teisingai priteistas iš draudikų. Toks išaiškinimas patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 7 d. nutartyje A. S. M. v. K. B. byloje Nr. 3K-7-351/2002.

262. Dėl draudimo sutarties sąlygų, kurios teismų pripažintos siurprizinėmis, pažeidžiančiomis silpnesniosios šalies teises ir CK 1.5 straipsnį, kasaciniame skunde tik deklaratyviai teigiama, kad toks teismų vertinimas išplečia draudiko atsakomybės ribas, tačiau šiuo teiginiu nenuginčijamos apeliacinės instancijos teismo nutarties išvados.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas sprendžia teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, bet ne bylos faktų nustatymo ir vertinimo klausimus.

30Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl draudiko prievolę išmokėti notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir jų taikymo.

31Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, tai suponuoja ir notaro griežtos profesinės atsakomybės ypatumus. Prieš tvirtindamas sandorius notaras privalo imtis įmanomų priemonių tam, kad būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, būti maksimaliai atidus. Kiekvienu atveju, kai notaras peržengia įstatymo jam suteiktus įgaliojimus ar juos netinkamai vykdo, ir dėl to padaroma žala tretiesiems asmenims, tokios žalos atsiradimas yra pripažintinas neteisėtu (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tretiesiems asmenims padaryta žala turėtų būti atlyginama visiškai ir tais atvejais, kai notaras dėl suklydimo ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų (pvz. apgaulės) atlikdamas savo profesinėje veikloje jam priskirtas funkcijas padaro formalaus pobūdžio pažeidimą, kuriuo prisidedama prie žalos atsiradimo. Notariato įstatymo 62 straipsnyje nustatytas privalomas notaro civilinės atsakomybės draudimas suteikia galimybę asmeniui, kuris nukentėjo dėl notaro patvirtinto neteisėtai sudaryto sandorio, išsiieškoti patirtą žalą iš notaro civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko.

322003 m. gegužės 8 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 580 patvirtintų Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad sudarius draudimo sutartį šiose taisyklėse nustatytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties sudėtine dalimi. Pagal Taisyklių 8 punktą draudiminiu įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti neteisėti notaro veiksmai, dėl kurių atsirado žala, ir reikalavimo atlyginti šią žalą pateikimas apdraustajam, t. y. notarui, per šalių nustatytą terminą, ne trumpesnį kaip vieneri metai nuo draudimo sutarties pabaigos. Tuo tarpu iš byloje pateiktų atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas” bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 059 III dalies ,,Notaro profesinės civilinės atsakomybės draudimo sąlygos“ 4.1 punkto matyti, kad draudiminiu įvykiu yra laikomas draudimo sutarties galiojimo metu ir teritorijoje žalos tretiesiems asmenims padarymas draudėjo notariniais veiksmais ir pretenzijos draudikui pateikimas per ne vėlesnį kaip 30 dienų išplėstinį terminą po draudimo sutarties galiojimo pasibaigimo. Taigi atsakovo draudimo taisyklėse esančios sąlygos neatitinka 2003 m. gegužės 8 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 580 patvirtintų standartinių Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių sąlygų, todėl pagrįstai bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netaikė atsakovo draudimo taisyklių sąlygų dėl draudiminio įvykio pripažinimo. Akivaizdu, kad, vadovaujantis nurodytų Vyriausybės patvirtintų Taisyklių nuostatomis, įvykis, dėl kurio ieškovas prašo atlyginti žalą iš atsakovų AB ,,Lietuvos draudimas” ir UAB DK ,,PZU Lietuva“ yra draudiminis, nes atsirado draudiminės apsaugos galiojimo metu ir dėl atsiradusios žalos ieškovas kreipėsi per nurodytose Vyriausybės patvirtintose standartinėse Taisyklėse nustatytą vienerių metų terminą.

33Teisėjų kolegija nurodo, kad kasacine tvarka išnagrinėtose ankstesnėse civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiamas žalos atlyginimo pagal notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis klausimas, ne vieną kartą konstatuota, kad esant draudiminiam įvykiui pagal notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį trečiojo asmens patirtą žalą turi atlyginti draudimo kompanija, kurioje draudėjas (notaras) yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-336/2000, 2006 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-25/2006). Jeigu yra sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis, tai turi būti taikomos šios sutarties nuostatos, apibrėžiančios, kuris asmuo, kokio dydžio ir kokia tvarka atlygina padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-331/2001). Prievolę atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui pagal notaro profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį turi atsakingas už žalą asmuo – draudikas, kurio atsakomybės ribas apibrėžia draudimo sutartyje nustatyta draudimo suma. Notaras, kaip atsakomybės prieš žalą patyrusį asmenį, subjektas yra tik tais atvejais, kai faktinė padaryta žala viršija draudimo atlyginimą, t. y. civilinės atsakomybės draudimo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-475/2004). Taigi notaro profesinės civilinės atsakomybės draudiminių įvykių atvejais neatsiranda solidariosios draudiko ir draudėjo atsakomybės, nes žalą neviršijant draudimo sumos privalo atlyginti draudikas. Atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ kasaciniame skunde klaidingai teigiama, kad turėtų būti taikoma solidarioji notaro ir draudimo kompanijos atsakomybė, nes šis teiginys prieštarauja CK 6.254 straipsnio 2 dalies teisės normos dispozicijai, pagal kurią tik tuo atveju, jeigu draudimo išmoka nepakankama žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

34Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-684-497/06 nustatyta, kad trečiasis asmuo R. Ž., pateikęs suklastotus dokumentus, prisistatė T. K. vardu notarei Onai Adomavičienei, ir taip sąmoningai suklaidino notarę, kuri, nenustačiusi sandorio šalių tikrosios tapatybės, patvirtino 2005 m. vasario 24 d. paskolos sutartį ir tos pačios dienos hipotekos lakštą; vykdant šiuos sandorius žala padaryta ieškovui. Neteisėtų sandorių patvirtinimas nulėmė ir draudiminio įvykio faktą. Kadangi ieškovo patirta žala yra mažesnė už draudimines sumas, nurodytas notarės profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartyse su draudikais UAB DK ,,PZU Lietuva“ ir AB ,,Lietuvos draudimas”, tai apeliacinės instancijos teismas nutartyje pagrįstai tenkino ieškinio dalį ir priteisė žalos atlyginimą iš nurodytų draudikų bei atmetė ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš notarės.

35Atsakydama į kasacinio skundo argumentus, kad bylą išnagrinėję žemesniųjų instancijų teismai, priteisdami žalos atlyginimą, nesprendė dėl VĮ Registrų centro ir hipotekos teismo teisėjo atsakomybės dalies, teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovas netraukė atsakovais nurodytų asmenų, šioje byloje nebuvo įrodinėjamos aplinkybės dėl įstatyme nustatytų būtinųjų sąlygų deliktinei atsakomybei nurodytiems asmenims atsirasti. Byloje nenustatyta, kad kasaciniame skunde nurodytų asmenų veiksmai būtų sudarę sąlygas žalai kilti ar prisidėtų prie žalos atsiradimo. Ieškinys pareikštas tinkamiems atsakovams, dėl to byloje pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti juos netinkamais ir pakeisti CPK 45 straipsnio nustatyta tvarka.

36Išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje Lietuvos apeliacinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios išvados kasacinio skundo argumentais nenuginčytos. Byloje nenustačius teisinio pagrindo skundžiamai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti, ši nutartis paliekama nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia advokato atstovavimo išlaidas iš antrosios šalies, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys). Dėl to ieškovui S. K., kurio naudai priimama teismo nutartis, iš atsakovų UAB DK ,,PZU Lietuva“ ir AB ,,Lietuvos draudimas“ lygiomis dalimis po 737,50 Lt priteisiamos ieškovo turėtos 1475 Lt išlaidos advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą, kurių sumokėjimas patvirtintas byloje pateiktais dokumentais.

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 1, 3 dalimis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

40Priteisti ieškovui S. K. 737,50 Lt (septynis šimtus trisdešimt septynis litus 50 centų) iš atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ir 737,50 Lt (septynis šimtus trisdešimt septynis litus 50 centų) iš atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“.

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas S. K. 2006 m. gegužės 4 d. ieškiniu prašė teismo priteisti: a)... 6. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu T. M. 2005 m.... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimu ieškovo S. K.... 9. Teismas nustatė, kad notarės Onos Adomavičienės 2005 m. vasario 24 d.... 10. Teismas nurodė, kad prieš tvirtindamas sandorius notaras privalo imtis visų... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007... 12. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal Notariato... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti... 15. 1. CK 6.254 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas civilinės atsakomybės draudimas,... 16. 2. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti draudimo... 17. 3. Vilniaus apygardos teismas neįvertino atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“... 18. Prisidėjimu prie atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ kasacinio skundo... 19. Atsiliepimu į atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą trečiasis... 20. Tvirtindamas asmens, suklastojusio S. K. asmens dokumentą, hipotekos lakštą... 21. Atsiliepimu į atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą ieškovas... 22. 1. Kasatorius neteigia, kad įvykis, kurio metu ieškovui buvo padaryta žala,... 23. 2. Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį kreditorius, kai skolininkų pareiga yra... 24. Atsiliepimu į atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą atsakovė... 25. 1. CK 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo... 26. 2. Dėl draudimo sutarties sąlygų, kurios teismų pripažintos... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 29. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas... 30. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl draudiko prievolę... 31. Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad notaras yra... 32. 2003 m. gegužės 8 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 580 patvirtintų Notarų... 33. Teisėjų kolegija nurodo, kad kasacine tvarka išnagrinėtose ankstesnėse... 34. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu... 35. Atsakydama į kasacinio skundo argumentus, kad bylą išnagrinėję... 36. Išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 37. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia advokato... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007... 40. Priteisti ieškovui S. K. 737,50 Lt (septynis šimtus trisdešimt septynis... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...