Byla 2SA-142-881/2013

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. P. ir A. N. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-3350-494/2012 pagal pareiškėjų A. P. ir A. N. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-329-855/2011 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei L. K. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Z. M., kuria pareiškėjų prašymas atmestas.

2Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjai A. P. ir A. N. P. kreipėsi į teismą, prašydami CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinti procesą Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-329-855/2011 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei L. K. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Z. M., atnaujinus procesą, panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2012-05-08 nutartį c. b. Nr. 2A-500-275/2012 dalyje, kurioje tenkintas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę nugriauti 1.60 m aukščio ir 318.17 m ilgio ažūrinę tvorą su betoniniais stulpais ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą nugriauti 1.60 m aukščio ir 318,17 m ilgio ažūrinę tvorą su betoniniais stulpais dalyje, kurioje į nugriautos 318.17 m ilgio ažūrinės tvoros su betoniniais stulpais ilgį yra įtraukta pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti 1.60 m aukščio ir 50.25 m ilgio ažūrinė tvora su betoniniais stulpais, esanti pareiškėjų žemės sklypo plane tarp riboženklių 6 ir 7. Nurodė, kad apie civilinę bylą Nr. 2-329-855/2011 ir joje įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo atsakovė buvo įpareigota iki 2012-11-08 nugriauti iš visų pusių atsakovės sklypą juosiančią 1.60 m aukščio ir 318.17 m ilgio ažūrinę tvorą su betoniniais stulpais bei lauko pavėsinę su židiniu, sužinojo iš atsakovės L. K. rašto. Pareiškėjai tvirtino, kad dalis ginčo tvoros priklauso jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakove. 1991-1993 metais G. G., gyvenęs ( - ) kartu su gretimo sklypo savininke atsakove, gyvenančia ( - ) bendromis lėšomis statė 1.60 m aukščio ir 50.25 m ilgio ažūrinę tvorą, siekdamas atskirti iš pietinės pusės nuosavybės teise turėtą žemės sklypą; 2003-09-04 žemės sklypo ir statinių pirkimo-pardavimo sutartimi G. G. pardavė pareiškėjams žemės sklypą su visais ant jo esančiais statiniais ir priklausiniais. Atsakovei įvykdžius Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo nutartį nugriauti statybos objektą, į kurį įeina ir pareiškėjų nuosavybės teise turima tvora, pareiškėjai prarastų CK 4.37 ir 4.46 str. str. nustatytas teises tvorą valdyti, naudoti ir ja disponuoti. Taigi pareiškėjų neįtraukus į bylą, jie prarado galimybę ginti savo teises ir teisėtus interesus į tvorą bei jos statybos teisėtumą, o teismai priimtais procesiniais sprendimais nusprendė dėl pareiškėjų teisių į ginčo objektą.

5Suinteresuotas asmuo Z. M. su pareiškėjų prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų ir reikšmingų bylai duomenų, jog jie yra tinkami pareiškėjai, t. y. asmenys, turintys teisę kreiptis į teismą nurodytu procesiniu pagrindu, o taip pat, kad priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje pažeidžia jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Atsakovė L. K. esamoje situacijoje siekia neteisėtai įtraukti į pasibaigusį teismuose administracinį bei civilinį procesą pareiškėjus, nors jų vaidmuo šioje byloje nenustatytas ir tarpusavio ryšys su byla neįrodytas nei teisiškai, nei faktiškai.

6Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjų prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko. Nurodė, kad G. G. pardavė pareiškėjams žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), su kitokiais kadastro duomenimis: žemės sklypo plane, parengtame AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 1998 m. (patvirtintas 2001-06-25), tarp taškų 41-34 nėra pažymėta jokios tvoros, t. y. pareiškėjai 2003-09-14 nusipirko žemės sklypą be tvorų. Nei sutartis, nei jo sudėtinė dalis – žemės sklypo planas, tokių duomenų apie pareiškėjų nuosavybės teise įgytas tvoras neteikia. 1998-07-01 minėto žemės sklypo ribų paženklinimo akte pažymėta, kad žemės sklype yra tik du gyvenamieji namai, o pastatų, priklausančių kitiems savininkams, nėra. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjų argumentus, kad jie pirkdami sklypą 2003 metais, įgijo nuosavybės teises į tvorą, pažymėtą žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), plane tarp taškų 6-7.

7Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjų prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad tvora buvo statyta bendromis L. K. ir G. G. lėšomis, nepateikė nei susitarimų tarp L. K. ir G. G. dėl bendros tvoros statybos, nei sutarčių su tvoros statybos rangovais, nei mokėjimą už tvoros pastatymo darbus ar medžiagas tvorai patvirtinančių dokumentų, nei tvoros projektinės dokumentacijos su šių asmenų parašais. Pareiškėjų pateikta 2003-09-04 žemės sklypo ir jame esančių statinių pirkimo-pardavimo sutartis ir nekilnojamojo turto registro išrašas apie žemės sklype esančius statinius nepatvirtina, kad pareiškėjai įgijo tvorą ar jos dalį iš G. G.. Civilinėje byloje esančiais oficialiais ir neoficialiais įrodymais (Inspekcijos 2010-03-03 faktinių duomenų patikrinimo aktas, 2010-09-22 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-100922-00095, UAB „Minorantė“ 2010-06-22 paaiškinimas, antstolės B. P. 2008-05-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 171/08/13), kuriais rėmėsi Vilniaus rajono apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas, yra nustatyta, kad tvora yra laisvoje valstybinėje žemėje, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojų bei pačios L. K. parodymai Vilniaus rajono apylinkės teisme. Atsižvelgiant į pareiškėjų pateiktame UAB „Geovisata“ 2012-09-07 rašte nurodytą paklaidą, iš žemės sklypo plano apskritai negalima spręsti apie tikslią tvoros buvimo vietą. Net jei ir būtų pripažinta, kad dalis tvoros yra pastatyta ant pareiškėjams priklausančio žemės sklypo ribos, bet kuriuo atveju, ši dalis tvoros (kaip ir likusi tvoros dalis, dėl kurios statybos valstybinėje žemėje ginčo nekyla) buvo pastatyta savavališkai.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjų A. P. ir A. N. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas konstatavo, kad jokių savo teises į ginčo tvoros dalį patvirtinančių įrodymų: tvoros įsigijimą, statybą patvirtinančių dokumentų, pareiškėjai nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį, jog 2003 m. rugsėjo 4 d. žemės sklypo ir statinių pirkimo-pardavimo sutartyje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjų nurodyta tvora buvo perleista kartu su žemės sklypu, esančiu ( - ) ir jame esančiais statiniais ir priklausiniais. Priešingai, sutartyje aiškiai ir konkrečiai išvardintas pareiškėjams perleidžiamas nekilnojamasis turtas (Sutarties 1.1. p). Sutarties 1.2. p. nurodyta, kad kartu su įsigyjama žeme pirkėjams nuosavybės teise pereina žemės sklype esantys vandenys, medžių ir krūmų želdiniai, daugiamečiai sodiniai, žemės savininkui nuosavybės teise priklausantys melioraciniai įrenginiai. Be to, jokių duomenų, kad pareiškėjams priklausantis žemės sklypas ribojasi su L. K. priklausančiu žemės sklypu, pareiškėjai nepateikė. Priešingai, kaip matyti iš pareiškėjams priklausančio žemės sklypo, ( - ), 2008 m. birželio mėn. UAB „Geovisata“ parengto plano bei 2008-06-03 UAB „Geovisata“ surašyto pareiškėjams priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, pareiškėjams priklausantis žemės sklypas ribojasi su A. R. priklausančiais sklypais, 8 m keliu bei laisvu žemės fondu. Tiek Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendime, tiek Vilniaus apygardos teismo 2012-05-08 nutartyje, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-329-855/2011 bei atsakovės L. K. apeliacinį skundą, buvo įvertinti į bylą pateikti įrodymai, tame tarpe ir 2010-03-03 faktinių duomenų patikrinimo aktas, 2010-09-22 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-100922-00095, UAB „Minorantė“ 2010-06-22 paaiškinimas, antstolės B. P. 2008-05-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 171/08/13, ir teismų buvo konstatuota, kad pareiškėjų nurodyta tvora yra laisvoje valstybinėje žemėje, šias aplinkybes patvirtino taip pat liudytojų bei pačios tuomet atsakovės L. K. parodymai Vilniaus rajono apylinkės teisme. Todėl pareiškėjų pateikti 2012-09-07 UAB „Geovisata“ raštas, kaip ir buvusio žemės sklypo savininko G. G. 2012-04-04 pareiškimas, kad jis tvoras statė 1991-1994 metais, kuris apskritai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (CPK 114, 177 str. str.), 2012-10-31 antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nelaikytini įrodymais, pagrindžiančiais tvoros priklausomybę pareiškėjams. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjams priklauso žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ), galiojančiame plane, patvirtintame 2009-04-21, tarp taškų 6-7 žemės sklypo riba pažymėta kaip toje atkarpoje esanti tvora, tačiau G. G. 2001-06-29 žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P41/2001-0481 iš valstybės įgijo žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )) pagal AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 1998 metais parengtą planą. 2003-09-14 žemės sklypo ir statinių pirkimo-pardavimo sutartimi G. G. pardavė pareiškėjams žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), su kitokiais kadastro duomenimis: žemės sklypo plane, parengtame AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 1998 m. (patvirtintas 2001-06-25), tarp taškų 41-34 nėra pažymėta jokios tvoros.

10Taigi teismas sprendė, kad net ir darant išvadą, jog pareiškėjai apie savo pažeistas teises sužinojo 2012-09-20 gavę L. K. raštą, esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo jame nurodytais pagrindais yra nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 str. str.), todėl atmestinas.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Pareiškėjai A. P. ir A. N. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-329-855/2011. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjų teises į ginčo objektą. Teismas nenurodė jokių aplinkybių bei jas pagrindžiančių argumentų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad pareiškėjų pateikti įrodymai bei atsakovės bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodytos aplinkybės, kad tvorą ji statė su G. G., laikytinos nepagrįstomis. Teismo išvada, kad ginčo tvora yra valstybiniame žemės plote, yra nepagrįsta jokiais faktiniais bei teisiniais argumentais. Pareiškėjų pateikti įrodymai patvirtina, kad tvora nėra pastatyta laisvame valstybinės žemės sklype; netinkamas tvoros buvimo vietos nustatymas lėmė neteisėtos nutarties priėmimą. Teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas daiktinės teisės normas, nepagrįstai nutartyje konstatavo, kad siekiant pagrįsti tvoros nuosavybės teisės perėjimą, 2003 m. rugsėjo 4 d. žemės sklypo ir statinių pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – sutartis) tiesiogiai privalėjo numatyti tvoros perleidimo faktą. Nuosavybes teises į tvorą pareiškėjai įgijo CK 4.14 straipsnio 1 dalies pagrindu sutartimi įgydami žemės sklypą bei ant jo esančius statinius. Teismas nepagrįstai vertino pareiškėjams priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų pasikeitimus 2001 ir 2009 metais; žemės sklypo ribų tikslinimai nėra susiję su ginčo nagrinėjamu dalyku; vertinant tvoros, kaip priklausinio, priklausymą nuosavybės teise pareiškėjams, vertintina ne jos fizinis ryšys su pareiškėjų žemės sklypu (geografinė padėtis, buvimas greta vienas kito), o funkcinis ryšys. Tvora pareiškėjams priklauso CK 4.40 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas nevertino pareiškėjų galėtų turėti teisių į ginčo objektą apimties. Remiantis CK 4.46 straipsnio 1 ir 3 dalimi, pareiškėjai turėjo CK 4.46 straipsnyje įtvirtintas daiktines teises į tvorą, kuri yra žemės sklypo ribas žymintis nekilnojamasis daiktas. Taigi pareiškėjai turėjo būti įtraukti į bylos nagrinėjimą, o jų įtraukimas būtų lėmęs kitokį teisės normų taikymą. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjų argumentų, kad ieškovas bei bylą nagrinėję teismai, neteisingai nustatę tvoros buvimą valstybinėje žemėje, be teisinio pagrindo pripažino tvorą savavališka statyba ir to pasėkoje įpareigojo atsakovę ją nugriauti. Tvora, esanti ant pareiškėjų žemės sklypo ribos, laikytina teisėtu statiniu, ji atitinka visus statiniams keliamus imperatyvius teisės aktų reikalavimus.

13Atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Z. M. ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų ar reikšmingų bylai duomenų, kad jie yra asmenys, turintys teisę kreiptis į teismą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kad skundžiama nutartis pažeidžia ar daro įtaką jų, kaip neįtrauktų į bylą asmenų, teisėms ar įstatymu saugomiems interesams.

14Atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai neįrodė, kad atsakovė ginčo tvorą statė bendromis lėšomis su G. G.. Vieninteliai įrodymai, kuriais grindžiama ši pozicija, yra G. G. rašytinis paaiškinimas, kuris yra nekonkretus ir neišsamus, ir atsakovės paaiškinimai Vilniaus apygardos teismui c. b. Nr. 2A-500-275/2012, kurie šio teismo buvo įvertinti kritiškai. Taigi atsakovės teiginiai dėl tvoros bendros statybos su kitais asmenimis vertintini tik kaip gynybinė pozicija civilinėje byloje. Be to, pareiškėjai nepagrindė jokiais dokumentais ir neįrodė, kad jų labai netiksliai nurodomu tariamu tvoros statybos laikotarpiu tvora buvo pastatyta teisėtai. Remiantis byloje aktualia CK 4.103 straipsnio 1 dalimi, asmenys neturėjo teisės disponuoti savavališkai ar neteisėtai pastatytu statiniu, todėl net jeigu ir būtų pripažinta, kad G. G. vis dėlto buvo tvoros statytojas, jis neturėjo teisės jos parduoti. 2003 m. rugsėjo 4 d. žemės sklypo ir jame esančių statinių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu CK 4.14 straipsnio 1 dalis ir 4.40 straipsnio 1 dalis negalėjo būti taikomi ir jų pagrindu pareiškėjai negalėjo įgyti nuosavybės teisių į tvorą. Pareiškėjų neatlikta tvoros registracija tik papildomai patvirtina, kad jie neturi įrodymų apie savo nuosavybės teises į tvorą. Pareiškėjai taip pat negali kildinti savo turtinių teisių iš CK 4.46 straipsnio, kadangi jos negali atsirasti į neteisėtai sukurtą nekilnojamąjį daiktą, kokiu yra tvora. Savavališkos statybos akto teisėtumo klausimas nėra ir neturi būti šio proceso nagrinėjimo objektas, kadangi šiuo metu yra sprendžiama tik tai, ar yra pagrindas atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą remiantis CPK 366 str. 1 d. 7 p. Tvora buvo ir yra savavališkai pastatytas statinys, nes pastatyta neturint statybą leidžiančių dokumentų.

15Atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjai neįrodė CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo.

16Atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. K. palaiko atskirąjį skundą ir prašo jį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, kad G. G., kuris pareiškėjams pardavė žemės sklypą, turėjo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ginčo tvorą, todėl pareiškėjai, nusipirkdami iš jo žemės sklypą, perėmė ir jo turėtą nuosavybės teisę į ginčo tvorą. Ginčo tvora, esanti pareiškėjų žemės sklype, laikytina teisėtu statiniu.

172013 m. balandžio 30 d. gautas pareiškėjų prašymas prijungti naujus įrodymus – ginčo tvoros nuotraukas, kurios turėtų patvirtinti, jog ginčo tvora susijungia su pareiškėjų pastatyta nauja tvora ir tarnauja pareiškėjų žemės sklypui su jame esančiais nekilnojamaisiais daiktais.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas atmetamas.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

21Apeliantai prašė teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, t. y. jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką, pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-108/2009). Konkrečiai šiuo atveju pagrindas atnaujinti procesą būtų tada, jeigu apeliantai, be kita ko, įrodytų, kad tvora, kurią teismas įpareigojo nugriauti, jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (CPK 369 str. 1 d. 2 d.).

22Atskirajame skunde apeliantai tvirtina, kad ginčo tvorą kartu su suinteresuotu asmeniu (atsakove) L. K. pastatė G. G., kuris 2003 m. rugsėjo 4 d. sutartimi apeliantams pardavė savo žemės sklypą kartu su jame esančiais statiniais. Taigi, pasak apeliantų, nusipirkdami iš G. G. žemės sklypą kartu su jame esančiais statiniais ir priklausiniais, jie perėmė ir jo turėtą nuosavybės teisę į tvorą. Ši apeliantų pozicija, t. y. kad ginčo tvorą kartu su L. K. statė G. G., grindžiama pastarojo pareiškimu ir L. K. paaiškinimais, nagrinėjant bylą Nr. 2-329-855/2011. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie įrodymai neįrodo ginčo tvoros priklausymo nuosavybės teise G. G., o vėliau ir apeliantams, fakto.

23Kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, G. G. pareiškimas apie bendrą kartu su L. K. ginčo tvoros statybą yra pernelyg nekonkretus ir neišsamus, kad patvirtintų šio fakto tikrumą. Paaiškinime nenurodyta, nei kaip buvo vykdoma tvoros statyba, nei kiek lėšų jai skyrė G. G.. L. K. abstraktūs teiginiai apie tvoros statymą kartu su G. G. taip pat neparemti jokiais objektyviais duomenimis ir, atsižvelgiant į jos asmeninį interesą tvoros išlikimu, negali būti vertinami kaip patikimi.

24Taigi apeliantams nepateikus jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių bendrą G. G. ir L. K. tvoros statybą, nėra pagrindo spręsti, kad tvora nuosavybės teise priklauso apeliantams, taigi ir konstatuoti, kad teismo sprendimu pasisakyta dėl apeliantų materialiųjų teisių ar pareigų. Vilniaus apygardos teismui 2013 m. balandžio 30 d. apeliantų pateiktos tvoros nuotraukos apeliantų nuosavybės teisių į tvorą taip pat neįrodo, todėl teismas atsisako jas prijungti prie bylos kaip teisiškai nereikšmingas.

25Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

27Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė... 2. Teisėja, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjai A. P. ir A. N. P. kreipėsi į teismą, prašydami CPK 366... 5. Suinteresuotas asmuo Z. M. su pareiškėjų prašymu nesutiko ir prašė jį... 6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi... 10. Taigi teismas sprendė, kad net ir darant išvadą, jog pareiškėjai apie savo... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Pareiškėjai A. P. ir A. N. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 13. Atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Z. M.... 14. Atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo... 15. Atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo... 16. Atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. K.... 17. 2013 m. balandžio 30 d. gautas pareiškėjų prašymas prijungti naujus... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 19. Atskirasis skundas atmetamas.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 21. Apeliantai prašė teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366... 22. Atskirajame skunde apeliantai tvirtina, kad ginčo tvorą kartu su... 23. Kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir... 24. Taigi apeliantams nepateikus jokių objektyvių ir patikimų įrodymų,... 25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 27. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti...