Byla e2-427-911/2020
Dėl žalos priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ dėl žalos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

41.

5ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškiniu (1 t., el. b. l. 1-4) prašo teismo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Baltija“ 238,11 Eur žalą, 13,39 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, jog 2016-09-16 įvykio metu buvo aplietas butas, esantis ( - ). Ieškovės atstovas nustatė, kad buvo sulietos vonios patalpos lubos, koridoriaus lubos ir sienos. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu ir įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2015-09-29 redakcija, galioja nuo 2015-10-01) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Taisyklių B skyriaus III skirsnio 2.2 punkte nurodyta, kad kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto remonto kaina yra 238,78 Eur ir išmokėjo draudėjai tokio dydžio draudimo išmoką. Išmokėjusi žalą ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas dėl vandens pratekėjimo bute Nr. ( - ) trūkus bendro naudojimo karšto vandens vamzdžiui. Pastato, esančio adresu ( - ), administratoriumi paskirta atsakovė, kuri privalėjo prižiūrėti jo administruojamo pastato bendrąją inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą, buvo atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turėjo pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta (el. b. l. 1-5).

62.

7Atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ieškinys nepagrįstas, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei taikyti ieškinio senatį. Nurodė, jog atsakovė tinkamai organizavo pastato techninę priežiūrą, tačiau neturėjo jokių faktinių galimybių nustatyti faktinę karšto vandens vamzdyno būklę, kadangi jis buvo uždengtas plytų siena ir kitaip kaip tik išgriovus sieną, to nebuvo galima atlikti. Paaiškino, kad tiek iki ginčo įvykio, tiek po jo organizuoja daugiabučio namo techninę priežiūrą, aktyviai 2012-2014 metais siūlė daugiabučio namo bendraturčiams pritarti pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui (modernizavimui) informuodamas apie pastato bendrojo naudojimo objektų būklę, 2014-08-26 patalpų savininkams priėmus sprendimą pritarti pastato bendrojo naudojimo objektų (įskaitant karšto vandens vamzdyną) atnaujinimui, organizavo sprendimo įvykdymą. Atsakovė užtikrino daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano parengimą, jį bei daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų būklę plano parengimo metu pristatė pastato bendraturčiams viešo aptarimo metu. Tik dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių (sustabdyto paraiškų priėmimo), laikinai nebegalint organizuoti pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (modernizavimo) pagal patalpų savininkų priimtą sprendimą, šaukė susirinkimą dėl karšto ir šalto vandens vamzdynų keitimo, tačiau jis neįvyko, bet į susirinkimą atvykusius asmenis informavo apie šalto ir karšto vandens vamzdynų būklę. Pažymi, kad daugiabučio namo savininkams nesutikus priimti sprendimo keisti daugiabučio namo bendrojo naudojimo šalto ir karšto vandens vamzdynus bei nesant duomenų apie tokių vamzdynų kritinę būklę, atsakovė neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo nevykdyti 2014-08-26 daugiabučio namo bendraturčių priimto sprendimo, t. y. vamzdynų keitimą vykdyti tik dalyvaujant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Atsakovė neturėjo jokių galimybių atlikti trūkusios vamzdyno dalies keitimo darbus, kadangi iki buto užliejimo gyvenamojo namo vandentiekio sistema specialistų nebuvo pripažinta esanti avarinės būklės, o daugiabučio namo savininkai priėmė sprendimą vamzdynus keisti tik dalyvaujant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Atsakovė tinkamai ir rūpestingai įgyvendino jai teisės aktais patikėtas funkcijas, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus. Pažymi, jog ieškovė neįrodė žalos fakto ir dydžio, o vien faktas, kad ji išmokėjo draudimo išmoką niekaip nepatvirtina patirtos žalos dydžio. Prašo šioje byloje taikyti ieškinio senatį (el. b. l. 25-34).

83.

9Civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka CPK 441 straipsnio pagrindu, kadangi ginčas yra dėl nedidelės sumos ir nė viena šalių neprašo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka.

10Teismas konstatuoja:

114.

12Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-09-13 bute, esančiame ( - ), vonios sienoje trūko bendro naudojimo karšto vandens tiekimo vamzdis, įvykio metu buvo aplietas butas, esantis ( - ) (el. b. l. 55-56, 66, 89-91). Butas, esantis ( - ), laikotarpiu nuo 2015-12-18 iki 2016-12-17 buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu (draudimo grupė: turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų; turto draudimas nuo kitų rizikų; bendrosios civilinės atsakomybės draudimas)(el. b. l. 6-8). Į ieškovę buvo kreiptasi dėl draudiminio įvykio, nurodant, kad butas, esantis ( - ), buvo aplietas (el. b. l.9-10). Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo ir draudėjai išmokėjo 238,78 Eur draudimo išmoką (el. b. l. 13-17). 2016-10-06 ieškovė išsiuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti išmokėtą žalą (el. b. l. 18).

135.

14Iš butų ir kitų patalpų savininkų ( - ) balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo nustatyta, jog 2014-08-26 daugiabučio namo ( - ) bendraturčiai priėmė sprendimą dalyvauti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje (el. b. l. 37-42). Atsakovė 2015-02-24 sudarė investicijų plano rengimo sutartį, bei organizavo energetinio naudingumo sertifikato parengimą (el. b. l. 43-52). 2015-04-08 investicijų planas buvo suderintas su daugiabučio namo ( - ) bendraturčiais, tarp plane numatytų energijos efektyvumą didinančių priemonių, 6.1.1.1. punkte numatytas šilumos punkto ir karšto vandens įrenginių keitimas ar pertvarkymas (el. b. l. 57-64, 92-110). 2015-05-04 atsakovė VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai teikė derinimui daugiabučio namo ( - ), atnaujinimo (modernizavimo) projekto investicijų planą (el. b. l. 53). 2015-06-11 VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra raštu informavo atsakovę, jog atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas nebus vertinamas ir derinamas, nes pasibaigė kvietimo teikti paraiškas investicijų plano derinimui laikas, o nauji kvietimai tuo metu dar nebuvo paskelbti (el. b. l. 54). 2016-06-08 atsakovė sušaukė daugiabučio namo bendraturčių susirinkimą, susitrinkimo darbotvarkėje buvo numatytas bendrojo naudojimo šalto ir karšto vandens vamzdynų keitimo klausimas, susirinkime dalyvavo septyni daugiabučio namo ( - ), butų savininkai, nesusirinkus kvorumui balsavimas neįvyko. Susirinkusius patalpų savininkus atsakovė informavo apie karšto ir šalto vandens vamzdyno nusidėvėjimą, jog būtina juos keisti (el. b. l. 65). 2017-11-14 VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra priėmė bei suderino daugiabučio namo ( - ) investicijų planą (el.b.l. 67-74, 79-80).

15Dėl ieškinio senaties

166.

17Atsakovė atsiliepime į pateiktą ieškinį prašo taikyti ieškinio senatį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnyje ieškinio senatis apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Šio instituto tikslas yra sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatytos išimtys – sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o to paties straipsnio 8 dalyje – sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

187.

19CK 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tokia reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ sutartiniai santykiai nesieja, todėl ieškovei (draudikui) perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, taikomas iš delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.

208.

21Šiuo atveju ieškovė pareiškė subrogacinį reikalavimą. Subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Subrogacijos atveju ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Todėl šiuo atveju ieškovei ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo momento – 2016-09-13. Nors ieškovė teigia, jog 2016-09-16 įvykio metu buvo aplietas butas, esantis ( - ), tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog neteisingą įvykio datą ieškovei nurodė draudėjas, kreipdamasis į draudiką dėl įvykusio draudžiamojo įvykio. Ieškovė (draudikas) privalėjo ištirti aplinkybes būtinas draudžiamojo įvykio faktui nustatyti, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė tinkamai neatliko įvykio aplinkybių tyrimo, išvada apie įvykio datą buvo padaryta remiantis išimtinai turto draudėjos suteikta informacija. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016-09-13, t. y. gavus ( - ) buto savininkės pranešimą apie tai, kad iš viršuje esančio Nr. ( - ) buto apipilamas jos butas, atvykę avarinės tarnybos darbuotojai sustabdė karšto vandens tiekimą (el. b. l. 55). 2016-09-14 bute Nr. ( - ) buvo atidengta tinko plytų siena, dengianti vamzdyno šachtą ir pašalinti nustatyti vamzdyno defektai (el. b. l. 56, 66).

229.

23Pažymėtina, jog ieškovė į atsakovę kreipėsi nepraėjus net mėnesiui po įvykio, t.y. 2016-10-06, ragindama per penkiolika dienų atlyginti žalą (el. b. l. 18), atsakovei nustatytu terminu neatlyginus žalos, ieškovė ieškiniui pareikšti turėjo dar beveik 3 metus, tačiau jokių veiksmų neatliko ir ieškinį teismui pareiškė praleidusi 3 metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė ieškinį pateikė elektroninių ryšių priemonėmis 2019-09-16 23 val. 16 min., t. y. praleidusi 3 metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo 2016-09-13. Nustatyta, kad ieškinio senaties terminas suėjo 2019-09-12 įskaitytinai (CPK 74 str.). Byloje ieškovė neprašė šio termino atnaujinti dėl svarbių priežasčių. Dėl šių priežasčių yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti.

2410.

25Nepaisant to, jog ieškovės ieškinys yra atmetamas dėl ieškinio senaties taikymo, teismas toliau pasisako dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

26Dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus atsakomybės

2711.

28Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas, kuriame nurodyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).

2912.

30Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2016-09-13 bute Nr. ( - ), esančiame ( - ), vonios sienoje trūko bendro naudojimo karšto vandens tiekimo vamzdis. Pagal teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad karšto vandens vamzdis, kuris trūko ir iš kurio įvyko vandens prasiskverbimas, laikytinas namo gyventojų bendrąja daline nuosavybe. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, kas atsakingas už trūkusio karšto vandens vamzdžio priežiūrą ir tvarkingumą. Ieškovė nurodo, atsakovė privalėjo prižiūrėti jo administruojamo pastato bendrąją inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą, buvo atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turėjo pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus.

3113.

32Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai žala yra sąlygota pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, o ne vieno iš bendrasavininkio asmeninėje nuosavybėje, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei.

3314.

34Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ (ankstesnis pavadinimas „Danės būstas”) yra daugiabučio namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius. Pagal CK 4.84 straipsnio 8 dalį bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau - Nuostatai) 3 punkte nurodytas pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą <...>; rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas), apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti; teisės aktų nustatytais atvejais rengia, teikia patalpų savininkams pasiūlymus dėl energiją taupančių priemonių įgyvendinimo ir šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) (Nuostatų 4.3, 4.4, 4.8 punktai). Administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka ir savo iniciatyva šaukti patalpų savininkų susirinkimus ar organizuoti balsavimą raštu dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo (Nuostatų 6.1, 6.3 punktai). Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog ji, būdama daugiabučio mano administratore, neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Tokios pozicijos laikosi ir Kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

3515.

36Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovė netinkamai vykdė statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 privalomųjų daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros taisyklių reikalavimus. Šis reglamentas privalomas daugiabučių gyvenamųjų namų naudotojams, bendrojo naudojimo objektų valdytojams, techniniams prižiūrėtojams, savivaldybių administracijoms, vykdančioms statinių naudojimo priežiūrą. Reglamento 7.1 punkte (galiojusi redakcija nuo 2016-04-05 iki 2017-01-01) numatyta, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais. Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai: gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės nustatymas ir jos atitikties privalomiesiems reikalavimams įvertinimas (Reglamento 8.1 punktas); privalomųjų darbų pagrindimas, jų vykdymo organizavimas ir (ar) ilgalaikio gyvenamojo namo atnaujinimo plano parengimas ir jo tvirtinimas (Reglamento 8.2 punktas); privalomųjų darbų vykdymas (Reglamento 8.3 punktas).

3716.

38Nagrinėjamu atveju teismui yra pateiktas butų ir kitų patalpų savininkų ( - ) balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas, iš kurio matyti, jog prieš du metus iki įvykusio įvykio, 2014-08-26 patalpų savininkai priėmė sprendimą dalyvauti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Atsakovas tinkamai atliko visus veiksmus, vykdydamas daugiabučio namo bendraturčių priimtą sprendimą, t. y. sudarė investicijų plano rengimo sutartį bei organizavo energetinio naudingumo sertifikato parengimą, teikė planą derinti daugiabučio namo bendraturčiams bei VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai, o pastarajai dėl pasibaigusio kvietimo laiko atsisakius parengtą planą vertinti ir derinti, atsakovė 2016-06-08 sušaukė daugiabučio namo bendraturčių susirinkimą, susirinkusius daugiabučio namo butų savininkus atsakovė informavo apie karšto ir šalto vandens vamzdyno nusidėvėjimą, jog būtina juos keisti, tačiau nesusirinkus kvorumui balsavimas neįvyko ir nebuvo priimtas sprendimas keisti bendrojo naudojimo šalto ir karšto vandens vamzdynus. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog trūkęs vamzdis buvo uždegtas plytų siena, pažeidimas akivaizdžiai negalėjo būti pastebėtas. Teismo nuomone, atsakovė neturėjo galimybės realiai jo patikrinti atliekamos techninės priežiūros metu. Byloje nėra duomenų apie tai kaip šio vamzdžio nusidėvėjimas įtakojo trūkimą, nepateikti duomenys ir įrodymai apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo bendraturčiai būtų informavę atsakovę apie netvarkingus vamzdžius, drėkstančias sienas ir pan., jog būtų galima daryti išvadą, kad administratorius gavęs tokius pranešimus nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio vamzdžių trūkimui (tokios avarijos atsiradimui). Gyvenamojo namo vandentiekio sistema specialistų nebuvo pripažinta esanti avarinės būklės, o karšto vandens tiekimo vamzdžių nusidėvėjimas, nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo, negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Priešingai, namo administratorius teikė pranešimus daugiabučio namo bendraturčiams, organizavo susirinkimus, teikė pasiūlymus keisti šalto ir karšto vandens vamzdynus. Teismo vertinimu, atsakovė šiuo atveju, pagal esamus byloje įrodymus, buvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek buvo būtina.

3917.

40Ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šiuo atveju, kadangi neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) nenustatyta, t.y. nenustatyta viena iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą. Vien tai, kad trūko bendrojo naudojimo vamzdžiai, net neatlikus išsamaus tyrimo dėl kokių priežasčių šie vamzdžiai trūko, neįrodo namo administratoriaus kaltės. Šiuo atveju neįrodyta, jog atsakovė turėjo kokios nors informacijos dar iki avarijos, jog trūkęs vamzdis buvo ant tiek nusidėvėjęs, jog buvo būtina jį keisti ir būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo, jis nebuvo pakeistas. Pažymėtina ir tai, kad nusidėvėjusių vamzdžių keitimas (jei vis dėl to tai buvo pagrindinė priežastis atsiradusios žalos ir juos buvo būtina keisti) nevertintinas kaip smulkus defektas, kurį namo priežiūrą organizuojantis subjektas turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo (tarp jų ir pačio draudėjo) sutvarkyti, be to, trūkęs vamzdis buvo nematomoje ir sunkiai pasiekiamoje vietoje, todėl namo administratorius tokių vamzdžių keitimo ir priežiūros savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, kadangi, pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, nenustatyta, kad atsakovė būtų veikusi neteisėtai ir neatlikusi visų jai privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, todėl pripažintina, kad atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalys, 6.246-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis). Dėl šių priežasčių ieškinys yra atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).

4118.

42Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys buvo atmestas, todėl būtų pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, tačiau atsakovė teismo neprašė ir nepateikė teismui jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas.

43Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270, 441 straipsniais, teismas

Nutarė

44Ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.

45Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 3. Teismas... 4. 1.... 5. ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškiniu... 6. 2.... 7. Atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 8. 3.... 9. Civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka CPK 441 straipsnio... 10. Teismas konstatuoja:... 11. 4.... 12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-09-13 bute,... 13. 5.... 14. Iš butų ir kitų patalpų savininkų ( - ) balsavimo raštu balsų... 15. Dėl ieškinio senaties... 16. 6.... 17. Atsakovė atsiliepime į pateiktą ieškinį prašo taikyti ieškinio senatį.... 18. 7.... 19. CK 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato... 20. 8.... 21. Šiuo atveju ieškovė pareiškė subrogacinį reikalavimą. Subrogacija yra... 22. 9.... 23. Pažymėtina, jog ieškovė į atsakovę kreipėsi nepraėjus net mėnesiui po... 24. 10.... 25. Nepaisant to, jog ieškovės ieškinys yra atmetamas dėl ieškinio senaties... 26. Dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus atsakomybės... 27. 11.... 28. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir... 29. 12.... 30. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2016-09-13 bute Nr. ( - ), esančiame... 31. 13.... 32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai žala yra sąlygota... 33. 14.... 34. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų... 35. 15.... 36. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovė netinkamai vykdė statybos techninio... 37. 16.... 38. Nagrinėjamu atveju teismui yra pateiktas butų ir kitų patalpų savininkų (... 39. 17.... 40. Ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį... 41. 18.... 42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 43. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 44. Ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.... 45. Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti...