Byla B2-2847-345/2017
Dėl BUAB „Marbau“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo – UAB „Komvalda“

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios UAB „Marbau“ (toliau BUAB „Marbau“) bankroto administratoriaus UAB „Administravimas ir auditas“ įgalioto asmens B. M. pareiškimo atsakovams BUAB „Marbau“, M. G., L. G. dėl BUAB „Marbau“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo – UAB „Komvalda“,

Nustatė

2

  1. pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašo pripažinti BUAB „Marbau“ bankrotą tyčiniu. Nurodo, kad atlikęs įmonės sandorių vertinimą, pastebėjo, kad įmonė nemoki tapo 2009 metais. Buvęs BUAB „Marbau“ vadovas M. G. ir įmonės akcininkai atliko eilę veiksmų, kurie nesuderinami su įmonės interesais, sudarė bendrovei nuostolingus sandorius, žinodami, kad įmonė negalės jų įvykdyti, akivaizdžiai gresiant bankrotui, pažeidžiant kitų kreditorių interesus, iš įmonės susigražino savo suteiktas paskolas, blogai organizavo įmonės darbą, nesiėmė privalomų veiksmų įmonės mokumui atstatyti.
  2. Pagal 2009-01-01-2009-12-31 balanso duomenis, bendrovės įsipareigojimai 2,6 karto viršija bendrovės turtą, įmonė dirbo nuostolingai. UAB „Marbau“ įmonės vadovu iki 2010-11-19 buvo M. G., įmonės akcininkai M. G. ir L. G., nuo 2010-11-16 iki 2010-11-19 L. G., nuo 2010-11-19 – UAB „Komvalda“, kurios vieninteliu akcininku ir vadovu buvo V. K.. V. K. įdarbintas niekada įmonėje nebuvo, UAB „Komvalda“ nuo 2010 metų neteikia finansinių ataskaitų, 2011-02-15 išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų. M. G., būdamas akcininkas ir įmonės vadovas, perduodamas įmonės turtą asmeniui, kuris nedirba, yra teistas, neužsiima jokia veikla, elgėsi aplaidžiai ir neatsakingai, tokie veiksmai dar labiau blogino įmonės turtinę padėtį.
  3. Dalis UAB „Marbau“ darbuotojų darbo santykiais buvo susiję su susijusiomis įmonėmis UAB „Linmar“, UAB „Potena“ ir VšĮ „Metų laikai“. Bendrovei aktyviai vykdant ūkinę komercinę veiklą joje vidutiniškai dirbo 7 darbuotojai, darbuotojų skaičius sumažėjo 2010 metais, kai sumažėjo bendrovės mastai iki minimumo. Nuo 2010 metų pabaigos iki pat bankroto iškėlimo dienos įmonėje nebuvo fiksuojami finansiniai srautai, nevyko atsiskaitymai, jokia veikla nebuvo vykdoma, bendrovėje dirbo du fiktyvus darbuotojai. I. K. buvo priimta į BUAB „Marbau“, tačiau realiai niekada nedirbo. D. Š. 2010-12-14 priimtas į BUAB „Marbau“, kuris irgi realiai įmonėje nedirbo.
  4. UAB „Marbau“ buveinės adresas ( - ). Šiuo adresu veiklą vykdė ir M. G. įmonė UAB „Potena“ ir UAB „Marbau“ akcininkės L. G. VšĮ „Metų laikai“. Įmonei būnant nemokiai, M. G. 2010-11-02 perleido L. G. 50 procentų įmonės akcijų, 2010-11-17 M. G. 100 procentų akcijų pardavė UAB „Komvalda“ už 1 litą.
  5. Bankroto administratoriui neperduoti jokie įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, viešajam registrui finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą pateikti už 2009 metų laikotarpį. Atleidus M. G. iš įmonės vadovo pareigų, banko sąskaitos kortelėje nebuvo pakeisti įmonės vadovo parašo pavyzdžiai, toliau naudojosi banko sąskaita.
  6. UAB „Marbau“ suteikė M. G. beprocentinę paskolą, M. G. grąžino tik dalį paskolos, L. G. UAB „Marbau“ taip pat suteikė paskolą, kuri grąžinta iš dalies. UAB „Marbau“ suteikė paskolą VšĮ „Metų laikai“ ir tą pačią dieną UAB „Marbau“ nusprendė sumažinti VšĮ „Metų laikai“ debitorinį įsiskolinimą dalimi UAB „Marbau“ akcininkės L. G. kreditorinio įsiskolinimo pinigų sumos. Papildomai buvo sudaryta Trišalė atsiskaitymų užskaitymų sutartis, pagal kurią UAB „Marbau“ perleido teisę L. G. iš VšĮ „Metų laikai“ gauti 552 429,33 Lt. Pareiškėjo nuomone, užskaitymo sandoris yra neteisėtas, sąlygoja interesų konfliktą, pažeidžia įmonės ir jos kreditorių teises, dėl ko įmonė tapo nemoki.
  7. VMI atliko UAB „Marbau“ patikrinimą, kuriame nurodė įmonės turtą. Turtas buvo parduotas L. G. ir M. G. vadovaujamai įmonei UAB „Linmar“. 2010 metais 4 UAB „Marbau“ darbuotojai perėjo dirbti į UAB „Linmar“, kuri buvo perėmusi verslo veikloje naudotą techniką ir dalį baldų, UAB „Linmar“ už įgytas transporto priemones ir turtą UAB „Marbau“ neatsiskaitė.
  8. Atsiliepimu į pareiškėjo pareiškimą atsakovai M. G. ir L. G. prašo pareiškimo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad L. G. niekada nebuvo UAB „Marbau“ vadovė, valdymo organo nare, įmonės vadovu buvo M. G.. Nors L. G. buvo UAB „Marbau“ akcininkė ir su šia bendrove sudarydama sandorius, būdama kitos įmonės vadove, negali būti pagrindu laikyti BUAB „Marbau“ bankrotą tyčiniu.
  9. L. G. įmonės perleidimo UAB „Komvalda“ dienai buvo didžiausia UAB „Marbau“ kreditorė, nes 2010 metais savo lėšomis padengė 2 500 000 Eur bendrovės skolą bankui ir perėmė jos kreditavimo sutartis. L. G., kaip įmonės akcininkė, negalėjo siekti įmonės bankroto, nes prarastų galimybę atgauti lėšas.
  10. Pareiškime nurodomi M. G. veiksmai, lėmę BUAB „Marbau“ privedimo prie bankroto tyčia yra deklaratyvūs, nekonkretūs, nelogiški. Įmonės pagrindinė veikla buvo gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba. Per 2006-2007 metus įmonė pasitelkdama akcininkų turtą vykdė gyvenamųjų namų statybas. Prasidėjus ekonominei krizei, pastatyti namai buvo parduoti 2008 metais rinkos kainomis. Gautos pajamos buvo nukreiptos atsiskaityti su statybas kreditavusiu banku, rangovais ir kitais kreditoriais. 2009-2010 įmonės vadovas ėmėsi visų priemonių mažinti bendrovės išlaidas ir atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Pateiktas prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje patvirtina, kad VMI nustatyta nepriemoka iki 2010 metų kovo mėnesio buvo sumokėta ir galutinė skola valstybės biudžetui sudarė 5 117,40 Lt. Pareiškėjas nekonkretizuoja kaip ir kada susidarė įmonės skolos 2015-05-17 nutartimi patvirtintiems kreditoriams. Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, iki 2010-11-17 UAB „Marbau“ akcijų perleidimo UAB „Komvalda“ turėjo 46 803,02 Eur PVM nepriemoką VMI ir 671,96 Eur skolą UAB „Akovovus“. UAB „Marbau“ debitorinis įsiskolinimas 2009 metais siekė 323 958,64 Lt, todėl įmonė UAB „Komvalda“ nebuvo perleista kaip nemoki. UAB „Marbau“ akcijų perleidimo dienai nebuvo padengtas įmonės 1 588 036,13 Lt įsiskolinimas kreditorei ir akcininkei L. G.. Pažymi, kad teisėtas akcijų perleidimas nėra laikomas tyčinio bankroto požymiu. M. G. neturėjo įstatyminės pareigos patikrinti akcijų pirkimo pardavimo sutartį pasirašiusio UAB „Komvalda“ direktoriaus asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pareiškėjas nenurodė, kuo UAB „Marbau“ sudaryti sandoriai įmonei buvo ekonomiškai nenaudingi.
  11. Nors UAB „Marbau“ turtas buvo parduotas susijusioms įmonėms, tačiau nebuvo parduotas mažesnėmis nei rinkos kainomis ar neatlygintinai, atsiskaitymai nebuvo atidėti ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui, gautos lėšos panaudotos atsiskaitymams su kreditoriais. Pareiškime pareiškėjas nenurodė duomenų apie apgaulinga įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą.

3Pareiškimas tenkintinas.

  1. ĮBĮ 2 str. 12 dalis nustato, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo; tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį; kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).
  3. Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą - turi būti vertinama aplinkybių visuma. Nagrinėjamos bylos atveju įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereikštų, jog pareiškėjo nurodyti įmonės vadovo veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Minėta, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 str. 5 d.).
  4. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2. 87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2. 87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2. 87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006).
  5. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-02-13 nutartimi UAB „Marbau“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Administravimas ir auditas“ (b.l. 15,16). Vilniaus apygardos teismo 2015-07-30 BUAB „Marbau“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  6. Pareiškėjas prašydamas pripažinti BUAB „Marbau“ bankrotą tyčiniu, savo prašymą grindžia tuo, kad BUAB „Marbau“ vadovas M. G. ir įmonės akcininkai dėl finansiškai nepagrįstų sandorių ir prisiimtų įsipareigojimų, apsunkino įmonės atsiskaitymą su kreditoriais. Pareiškėjo nuomone, pagal įmonės balanso duomenis įmonės 2009 metais įmonės įsipareigojimai 2,6 karto viršijo įmonės turimą turtą, tačiau įmonės vadovas dėl bankroto įmonei iškėlimo nesikreipė. Teigia, kad įmonės akcijos už 1 Lt buvo perleistos UAB „Komvalda“, kurios vadovas buvo nedirbantis, teistas.
  7. Tyčinio bankroto požymių egzistavimą bankroto administratorius įrodinėja apeliuodamas į tai, kad įmonei esant nemokiai, buvęs įmonės vadovas M. G. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o priešingai perleido akcijas kitam asmeniui UAB „Komvalda“. Laiku nesikreipdami į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas arba kitas pagal kompetenciją asmuo prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.). Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įmonės vadovas arba kitas pagal kompetenciją asmuo, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
  8. Nustatyta, kad M. G. iki 2010-11-19 buvo UAB „Marbau“ vadovas. Įmonės akcininke nuo 2010-11-16 iki 2010-11-19 buvo L. G., o nuo 2010-11-19 – UAB „Komvalda“, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas nuo 2010-09-15 buvo V. K.. Pagal UAB „Marbau“ balanso duomenis nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 įmonė turėjo turto už 1 199 552 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 459 919 Lt, įmonės nuostoliai sudarė 1 279 705 Lt. Įmonė nuo 2009 metų Juridinių asmenų registrui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų. Vilniaus apygardos teismas 2015-02-13 nutartyje, kuria UAB „Marbau“ iškelta bankroto byla, padarė išvadą, kad UAB „Marbau“ 2009 metais nuostoliai viršija įmonės turtą, todėl tikėtina, jog įmonė yra nemoki (b.l. 15,16). Pagal VMI 2009-03-29 operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. 189-35, UAB „Marbau“ 2009-03-23 turėjo 273 216,06 Lt PVM nepriemoką (b.l. 74). Taip pat VMI 2010-06-30 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. 14-450-21 nurodoma, kad 2010-06-15 turėjo pareigą sumokėti 157 610,15 Lt mokesčių, įmonės kreditorinis įsiskolinimas 2010-06-19 sudarė 1 778 760,16 Lt (b.l. 69-71). Taigi darytina išvada, jog įmonės įsipareigojimai kreditoriams bent iš dalies nebuvo vykdomi M. G. vadovavimo laikotarpiu. Faktą, kad įmonė 2010 metais nebevykdė veiklos patvirtino pats M. G. paaiškinimuose nurodydamas, kad UAB „Marbau“ nustojo vykdyti veiklą (b.l. 90). Apie kilusią pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo patvirtina ir aplinkybė, jog esant nuosavo kapitalo nepakankamumui, skoloms kreditoriams ir nevykdant veiklos, įmonė 2010-11-19 buvo perleista trečiajam asmeniui UAB „Komvalda“, kuri nuo 2009 metų Juridinių asmenų registrui neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų (b.l.48,49, CPK 179 str. 3 d.).
  9. Nustatyti duomenys patvirtina, kad jau 2009 metais įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės turto balansą įrašyto turto vertės, todėl teismas sutinka su bankroto administratoriaus vertinimu, kad šios aplinkybės sudarė pagrindą kreiptis dėl bankroto bylos BUAB „Marbau“ iškėlimo. Tačiau bankroto procesas inicijuotas nebuvo, o įmonės akcijos nuo 2010-11-19 buvo perleistos kitam asmeniui, kuris taip pat nuo 2009 metų viešam registrui neteikė dokumentų.
  10. Sodra duomenimis, 2010 – 2011 m. UAB „Marbau“ nurodyti du darbuotojai: I. K., kuriai nuo 2010-09-07 iki 2011-01-01 suteiktos nėštumo atostogos, nuo 2011-02-01 iki 2011-09-29 suteiktos vaiko priežiūros atostogos, 2011-11-04 atleista iš darbo; taip pat D. Š., kuris dirbo nuo 2010-12-14 iki 2011-05-23, tačiau jo VSD pajamos deklaruotos tik du kartus – 2010 m. gruodį ir 2011 m. sausio mėnesį.
  11. Bylos duomenys tvirtina, kad M. G. 2010-11-02 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė savo turėtas UAB „Marbau“ 50 proc. akcijų sutuoktinei L. G., kuri nuo 2010-11-02 tapo vienintelė įmonės akcininke. 2010-11-17 M. G. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė UAB „Marbau“ 100 procentų akcijų UAB „Komvalda“ už 1 Lt, nors faktiškai M. G. UAB „Marbau“ akcijų neturėjo (b.l. 35, 44, 48,49).
  12. Iš įvykdytų sandorių matyti, kad atsakovai nuosekliai blogino įmonės finansinę būklę. Bankroto administratorius veiklos ataskaitoje nurodė, kad UAB „Marbau M. G. ir L. G. valdomai įmonei VšĮ „Metų laikai“ suteikinėjo beprocentinės paskolas, duomenų apie tai, jog jos buvo visiškai grąžintos bankroto administratorius nenustatė.
  13. UAB „Marbau“ jau 2009 metais jau esant nemokiai, 2010-03-18 Trišale atsiskaitymų užskaitymų sutartimi UAB „Marbau“ perleido teisę L. G. iš VšĮ „Metų laikai“ gauti 552 429,33 Lt, taip pažeisdamas įmonės kreditorių teises, dėl ko įmonė taip pat negalėjo atsiskaityti su UAB „Marbau“ kreditoriais. Be to pagal Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-06-30 operatyvaus patikrinimo pažymą M. G. 2010 metais įmonės turtą perleido M. G. vadovaujamai įmonei UAB „Linmar“. Taigi įmonės vadovas, sudarydamas sandorius, veikė priešingai įmonės interesams, nes įmonės sudarytais sandoriais įmonės turto nuo 2009 m. iki 2010-11-17 žymiai sumažėjo (nuo 1 199 552 Lt iki 191,40 Lt). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog tokie įmonės vadovo veiksmai laikytini sąmoningais (tyčiniais) bei vertintini nesąžiningais pačios įmonės ir jos kitų kreditorių atžvilgiu.
  14. Vadovaujantis ĮBĮ 20 str. 3 d. 1 p. yra preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Bylos duomenys tvirtina, kad BUAB „Marbau“ turimas turtas perleistas UAB „Linmar“, kurios akcininkas ir vadovas M. G. ir VšĮ „Metų laikai‘, kurios vadovė yra L. G.. VMI 2010-06-30 operatyvinio patikrinimo metu nustatė, kad iš UAB „Marbau“ į UAB „Linmar“ perėjo 4 darbuotojai. BUAB „Marbau“ 2008-10-23 išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje, esančioje ( - ), tuo tarpu iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacijos matyti, jog UAB „Linmar turi kavinę, kurios adresas sutampa su BUAB „Marbau“ licencijoje leidimu prekiauti toje pačioje kavinėje (b.l. 79,80). Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog BUAB „Marbau“ veikla ir įmonės darbuotojai buvo perkelti į UAB „Linmar“, o atsakovai tuo tarpu tvirtindami priešingai, nepaneigė įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, todėl laikytina, kad įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia (CPK 178 str., 182 str. 4 p.).
  15. Pagal nurodytas aplinkybes matyti, kad nei turtas, nei dokumentai bankroto administratoriui neperduoti. Dėl to spręstina, kad arba įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma netinkamai ir dėl to sąmoningai vengiama įmonės dokumentų ir turto perdavimo, arba jie be svarbių priežasčių nėra išsaugoti (CPK 185 str.). Tai patvirtina ir Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-06-30 ir 2009-03-23 operatyvaus patikrinimo pažymos. Jeigu įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nėra išlikę ar jie nebuvo vedami pagal BAĮ nustatytus reikalavimus, tai reiškia buvus aplaidų ir/arba netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šiuo atveju atsakovams ir suinteresuotam asmeniui nepateikus įrodymų, jog įmonės dokumentai perduoti paskutiniam įmonės vadovui, o šiam nepateikus jokių pagrįstų paaiškinimų, kodėl iki šiol administratoriui nėra perduotas įmonės turtas ir visi buhalterinės apskaitos dokumentai, administratorius negali nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusių operacijų, taip pat nustatyti tikrųjų įmonės bankroto priežasčių. Aptartų faktinių aplinkybių visetas apie BUAB „Marbau“ atsakingų asmenų neveikimą implikuoja, kad vengdami perduoti įmonės dokumentus ir turtą teismo paskirtam administratoriui jie siekia užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias BUAB „Marbau“ bankroto priežastis, įmonės netinkamo valdymo aplinkybes. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad nustatyti teisės aktų pažeidimai yra tyčinio bankroto požymiai, kuriuos paneigiančių įrodymų suinteresuoti asmenys nepateikė (CPK 12, 178 straipsnis). Įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto.
  16. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti akivaizdžią išvadą, kad UAB „Marbau“ prie bankroto buvo privesta sąmoningai blogai valdant įmonę, įmonės valdymo organai nevykdė įstatymuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, sudarinėjo nuostolingus sandorius, įmonės veikla buvo organizuojama pažeidžiant nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką, įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, įmonės atsiskaitymai vyko neaiškiais pagrindais, todėl UAB „Marbau“ bankrotas pripažįstamas tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1, 2, 3, 4, 5 p.).
  17. BUAB „Marbau“ bankroto pripažinimas tyčiniu sudaro pagrindą bankroto administratoriui atlikti detalų įmonės veiklos patikrinimą (ĮBĮ 20 str. 5 d.). Pažymėtina, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu dar nereiškia, jog administratoriaus nurodyti bei teismo nustatyti visi įmonės valdymo organų veiksmai ar sprendimai yra neteisėti, ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. ĮBĮ 20 str. 6 d. numato, jog teismas įsiteisėjusią nutartį dėl tyčinio bankroto pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl tik ikiteisminio tyrimo pareigūnams suinteresuotų asmenų veikloje nustačius nusikalstamos veikos požymių, bus sprendžiamas šių asmenų atsakomybės klausimas.

4Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 2 straipsnio 12 punktu, 20 straipsniu, CPK 290-291 straipsniais,

Nutarė

5pripažinti bankrutavusios UAB „Marbau“ (juridinio asmens kodas 300585756, adresas – Liepkalnio g. 86A, Vilnius) bankrotą tyčiniu.

6Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

7Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

8Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai