Byla 1A-330-174-2014
Dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės, teisėjų Reginos Bertašienės, Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Audriui Kvajauskui, dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui, nuteistojo T. L. gynėjui advokatui Jurijui Koreckiu (Jurij Koreckij), nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. K., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. atstovui advokatui Dariui Pociui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo T. L., asmens kodas ( - ), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

2Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė T. L. sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė jam paskirtas aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo.

3Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-20 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė vieneri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

4Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-20 nuosprendį ir laikino sulaikymo bei kardomojo kalinimo laikas nuo 2013-02-13 iki 2013-02-22 ir nuo 2013-08-12 iki 2013-08-13.

5Vadovaujantis BK 92 straipsniu, T. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 82 straipsniu, 87 straipsniu, T. L. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 24 mėnesiams, įpareigojant jį per nurodytą laikotarpį tęsti mokslą arba pradėti dirbti.

6Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

7Nuosprendžiu priteista iš T. L. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. K. 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1 000 išlaidų, susijusių su advokato paslaugų apmokėjimu; Valstybinės ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 1 987,90 Lt. Nustačius, kad nepilnametis kaltinamasis T. L. neturi pakankamai turto (lėšų), iš jo priteistą žalos atlyginimą nuspręsta išieškoti iš jo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės D. B., iki nepilnametis kaltinamasis T. L. sulauks pilnametystės.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

9T. L. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 11 d., apie 20.40 val., prie Taikos g. 68A, Palangoje, esančios parduotuvės, tarpusavio konflikto su V. K. metu, tyčia vieną kartą smogė ranka V. K. į veidą, šiam suklupus, spyrė ne mažiau kaip 10–20 kartų į galvą, šonus ir rankas, tokiu būdu V. K. padarydamas veido sumušimą su viršutinės lūpos minkštųjų audinių patinimu, muštinę žaizdą ir kraujosruvą lūpos vidiniame paviršiuje, minkštųjų audinių patinimą galvos dešinėje pusėje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą bei dešinio raktikaulio kūno dislokuotą lūžimą, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu T. L. nesunkiai sutrikdė V. K. sveikatą.

10Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendį pakeisti: 1. T. L. už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir T. L. paskirti 8 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-20 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo. 2. Visiškai tenkinti jo civilinį ieškinį ir priteisti iš T. L. 15 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 2 000 Lt išlaidų, susijusių su advokato paslaugų apmokėjimu pirmosios instancijos teisme bei 1 000 Lt išlaidų, susijusių su apmokėjimu ruošiant apeliacinį skundą bei atstovavimu apeliacinės instancijos teisme. Nustačius, kad nepilnametis nuteistasis T. L. pakankamai lėšų, iš jo priteistą žalos atlyginimą bei advokato paslaugų apmokėjimo įstatymą ir civilinės atsakovės D. B., iki nuteistasis sulauks pilnametystės.

11Apelianto teigimu, Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

12atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bausmės

13Skirdamas bausmę T. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą,tvarka, yra nepilnametis, be to, teismo nuomone, yra pakankamas pagrindaspaveiktas asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju ir kad neva jis, V. K., prisidėjo prie konflikto išprovokavimo, taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad į tai, kad kaltinamasis jo atsiprašė, dėl savoT. L. taikyta vidutinė priežiūros priemonė – atidavimas į vaikų socializacijosteigiamą įtaką, todėl teismas padarė išvadą, kad neprotinga bausmė, padarė išvadą,atidedant.

14atsakomybę lengvinančia aplinkybe nuoširdžiai gailisi.

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) senato nutarimor. praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ punkte nurodoma, kad padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas, duodantinstitucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, jeipadaręs nusikaltimą parengtinio bylos tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes.

16Apeliantas nurodo, kad T. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir kainurodė įvykio aplinkybes. Ši nusikalstamaparodymais, nes įvykį stebėjo kiti aplinkybes. Nukentėjusiojo nuomone, T. L. nuoširdūs, o gailėjimasis yra deklaratyvus, siekiant išvengti griežtos metu dėl padarytos nusikalstamos veikos T. L. kaltino galima laikyti nebent tai, kad jis pareiškė pastabą T. L. nešiukšlintų ir nespjaudytų viešoje vietoje, tačiau tai, jo nuomone, negali būti laikoma konflikto provokavimu, nes T. L. ir jo draugų veiksmaitaisyklėms, o laikomi chuliganiškais. Esant šioms aplinkybėms T. L. ir gailėjimasis neturi būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

17Be to, apelianto T. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai T. L. atidėjo paskirtos bausmės vykdymą.

18asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl gyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiamaBK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų neturi būti suteikiama (LAT nutartys baudžiamosiose bylose 2K-444/2007, 2K-748/2007, 2K-547/2010 ir kt.).

19Teisingumo principas yra viena svarbiausių moralinių vertybiųpagrindų. Teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą,vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (LietuvosKonstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d. irPagal baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis)siekiamo tikslo ir priemonių ir už šią veiką numatytos bausmės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

20Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumopraktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingosnutartys baudžiamosiose 2K-22/2008,-280/2009 ir kt.).Teisinga bausmė reiškia, jog ji turi būti ne tik ne per griežta,

21Apeliantas V. K. pažymi, kad T. L. ūdamas ir Palangos miesto apylinkės teismo nuteistasstraipsnio dalį ir straipsnio dalį, bausmės vykdymo atidėjimotačiau smurtinį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Tokio pobūdžio nusikaltimainei nusikaltimai nuosavybei, ekonomikai ir pan. Tai rodo, kad T. L. visuomenėje priimtų elgesio normų ir yra linkęs pažeidinėti įstatymus, pagrįstą išvadą, kad ši veika jam nebuvo atsitiktinė irgali būti pasiekti tik paskyrus sankcijoje numatytątaikant bausmės vykdymo atidėjimo, nes, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, tam nėra jokio pagrindo.

22Dėl civilio ieškinio

23V. K. nurodo, kad jis byloje pareiškė 15 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei prašė priteisti 2 000 Lt atstovavimo išlaidų, tačiau teismas, motyvuodamasneturtinei žalai atsirasti didelę įtaką turėjo jo veiksmai, t. y. nustatęs, kad neva jis išprovokavo konfliktą ir būtent šio konflikto pasekmė – padaryta nusikalstama veika, priteisė jam tik 2 000atlyginimo. Be to, motyvuodamas tuo, kad byla nesudėtinga, nereikalaujanti didelių finansinių ir laiko kaštų, sumažino jo patirtas 2 000 Lt advokato išlaidas per pusę. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliantas nesutinka.

24Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo,turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustastaip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44

25BPK 109 straipsnyje nurodyta, veikosžalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikštiįtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai

26Nurodo, kad T. L. savo neteisėtu veikimu padarė nusikalstamą neturtinė žala. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251, 6.263 straipsniuosenuostolių atlyginimo principas, tai reiškia, kad nukentėjusįjį į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius žalos.

27Įstatymas nustato tik kriterijus, kuriuos turi būtineturtinės žalos dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiaispadariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualiospriklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių kitųdėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl sužalojimo, gyvybės atėmimo, tai išgyvenimai

28V. K. nurodo, kad dėl T. L. padaryto nusikaltimo jis patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir psichoemocinį Šis įvykis jį taip sukrėtė, jog jis pradėjo blogai miegoti, tapo uždaras. Dėl T. L. nusikalstamų veiksmų jis patyrė fizinįdidelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, todėl, nukentėjusiojo V. K. nuomone, reikalavimas priteisti iš kaltininko 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Teismas prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino, atsižvelgdamas į tai, kad neva pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą, tačiauukentėjusiojo teigimu, tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apelianto nuomone, onflikto išprovokavimu galima laikyti nebent tai, kad jis pareiškė, kad šie viešoje vietoje nešiukšlintų ir nespjaudytų, tačiau tai, V. K. įsitikinimu, negali būti laikoma konflikto provokavimu,T. L. ir jo draugų veiksmai aiškiai neatitinka gero elgesio normoms, o laikomi chuliganiškais.

29Apelianto V. K. nuomone, išdėstytos aplinkybės rodo, kad teismas nepagrįstai sumažino prašomos priteiti neturtinės žalos dydį iki t. Be to, nukentėjusiojo teigimu, teismas be pagrindo sumažino per pusę jo patirtas Ltadvokatui, nes advokatas jam atstovavo ikiteisminio tyrimo metu, dalyvavo procesiniuose veiksmuose, kurie su juo buvo atliekami, ruošė civilinį ieškinį byloje bei dalyvavo nagrinėjant bylą teisme. Be to, jo išlaidos advokatui susijusios su jam suteikta teisine pagalba pagrįstos mokėjimo dokumentais.

30Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. bei jo atstovas advokatas D. Pocius prašo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. apeliacinį skundą tenkinti.

31Nuteistojo T. L. gynėjas advokatas J. Koreckij prašo apeliacinį skundą atmesti.

32Prokuroras prašo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. sutinka su apelianto prašymu paskirti nuteistajam T. L. realią laisvės atėmimo bausmę, netaikant bausmės vykdymo atidėjimo, o dėl neturtinės žalos ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti padidinimo prašo apelianto skundo netenkinti.

33Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

34Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

35BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

36Atsižvelgdama į tai, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. savo apeliaciniame skunde neginčija T. L. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, teisėjų kolegija dėl T. L. kaltės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Taigi ginčo dėl to, jog T. L. pagrįstai nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, byloje nėra.

37Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nuteistajam T. L. paskirtos bausmės ir nukentėjusiajam V. K. iš nuteistojo T. L. priteistos neturtinės žalos dydžio bei išlaidų avokado paslaugoms apmokėti atlyginimo. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. apeliaciniame skunde teigia, jog Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas atidėti T. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei sumažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį nuo 15 000 Lt iki 2 000 Lt bei priteisti tik dalį jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti yra nepagrįstas. Tokie apelianto skundo argumentai pagrįsti iš dalies.

38Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir BK 92 straipsnio nuostatų T. L. taikymo

39Nukentėjusiojo V. K. apeliaciniame skunde nuteistajam T. L. paskirtos bausmės rūšis bei jos dydis neginčijami, tačiau nukentėjusysis V. K. apeliaciniame skunde dėsto argumentus dėl netinkamai įvertintų aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę, ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė T. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, be to, apeliantas nesutinka su apylinkės teismo sprendimu atidėti T. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokie apelianto skundo argumentai pagrįsti iš dalies.

40BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši norma yra imperatyvi. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, nuoširdus gailėjimasis – kritiškas savo padarytos veikos vertinimas, išgyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.

41Teisėjų kolegijos nuomone, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes teismas pagrįstai pripažino T. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

42Iš bylos medžiagos matyti, kad T. L. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios elgėsi sąžiningai, nesistengė sumenkinti ar išvengti atsakomybės ir savanoriškai, išsamiai nurodė nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, pripažino esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir nesistengė sumažinti savo veikos apimties, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą šias aplinkybes pripažinti ir vertinti kaip T. L. atsakomybę lengvinančias.

43Nukentėjusysis teigia, kad T. L. nuoširdūs, o gailėjimasis yra deklaratyvus, siekiant išvengti griežtosaip vieną iš argumentų pateikia tai, kad T. L. neteisingai kaltino jį tuo, kad jo nusikalstamus veiksmus išprovokavo paties nukentėjusiojo elgesys, šį faktą, apelianto teigimu, nepagrįstai nustatė ir teismas. Šie argumentai nepagrįsti. Skirtingai nei nurodoma nukentėjusiojo V. K. apeliaciniame skunde, šį faktą teismas nustatė atsižvelgęs ne tik į nuteistojo, bet ir paties nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, todėl pagrindo išvadai, kad teismas klaidingai nustatė šią aplinkybę, nėra.

44Kaip matyti iš BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotės, šiai baudžiamąją atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pripažinti būtina nustatyti du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Todėl šiuo atveju nukentėjusysis be pagrindo apeliuoja į tai, kad T. L. inkriminuota veika buvo nustatyta, remiantis visų pirma

45BK 92 straipsnio taikymo

46T. L. šioje byloje nuteistas už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius 641 straipsnio nuostatas, 8 mėnesių laivės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie šios bausmės pridėta dalis Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-20 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė vieneri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, T. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 82 straipsniu, 87 straipsniu, T. L. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 24 mėnesiams, įpareigojant jį per nurodytą laikotarpį tęsti mokslą arba pradėti dirbti.

47BK 92 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiui, 1 dalyje nurodyta: „Nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.“

48Taigi BK 92 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos dvi sąlygų grupės, kurių visumos vertinimas leidžia teismui priimti sprendimą atidėti bausmės vykdymą nepilnamečiui. Akivaizdu, kad formalias baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas T. L. neabejotinai atitinka. Tačiau tam, kad būtų taikomas BK 92 straipsnis ir bausmės vykdymas nuteistajam atidėtas, turi būti nuspręsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo.

49Spręsdamas T. L. baudžiamosios atsakomybės ir bausmės klausimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti T. L. BK 92 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Tačiau šiuo atveju apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad taikyti minėtą institutą T. L. nėra pagrindo, o teismas, atidėdamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

50Pagrįsdamas išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir spręsdamas klausimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tik įvertinęs šių ir kitų bylos aplinkybių visumą teismas gali nuspręsti, kad atidedant bausmės vykdymą bus galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo. Teismas turi vadovautis BK 41, 54 straipsnių nuostatomis ne tik skirdamas bausmę nuteistajam, bet ir spręsdamas dėl bausmės vykdymo jam atidėjimo. Teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybes įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam būdingos antivisuomeninės nuostatos, yra polinkių daryti nusikalstamas veikas.

51Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje atidėti T. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą būdamas nepilnametis, yra teistas, taip pat baustas administracine tvarka, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo, kartu įvertino ir tai, kad T. L. nusikalto paveiktas asmeninio tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju, kuris prisidėjo prie konflikto išprovokavimo. Įvertinęs šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad jog izoliuoti jauno amžiaus asmenį, būtų neteisinga ir neprotinga bausmė.

52Kolegija sutinka su tuo, kad formaliai T. L. atitinka sąlygas, kurioms esant gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, t. y. jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija penkerių metų. Tačiau pažymėtina, kad būtina įvertinti ne tik formalių, bet ir kitų, su nuteistojo asmenybe susijusių, aplinkybių visumą.

53Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas BK 92 straipsnio taikymą pagrindė tuo, kad T. L. yra jauno amžiaus, dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, taip pat atsižvelgė į tai, kad pats nukentėjusysis prisidėjo prie konflikto išprovokavimo ir kilusio konflikto pasekmė – padaryta nusikalstama veika, tačiau šių aplinkybių, kolegijos nuomone, nepakanka tam, kad būtų galima pagrįstai atidėti bausmės vykdymą.

54Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. L. baustas administracine tvarka, Palangos miesto apylinkės teismo 2013-02-07 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio l dalį (2 nusikalstamos veikos) ir BK 178 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos) (2012-04-19, 2012-04-25, 2012-05-04, 2012-05-05, 2012-05-07 bei laikotarpiu nuo 2012-05-05 iki 2012-05-15 padarytos veikos) nuteistas subendrinta laisvės apribojimo 1 metams ir 3 mėnesiams bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą; Palangos miesto apylinkės teismo 2013-05-22 nuosprendžiu T. L. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013-02-08 padaryta veika) nuteistas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta bausmė subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2013-02-07 nuosprendžiu paskirta bausme, pridedant dalį paskirtos neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams; Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-20 nuosprendžiu T. L. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos, padarytos atitinkamai 2012-12-03, 2013-01-22 ir 2013-02-03) nuteistas subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta bausmė subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2013-02-07 nuosprendžiu paskirta bausme, pridedant dalį paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 mėnesių laisvės atėmimo ir bausmės vykdymas atidėtas, vadovaujantis BK 92 straipsniu; Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi patenkintas Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymas ir leista šios įstaigos direktoriui skirti T. L. vidutinę priežiūros priemonę – atidavimą į Kauno vaikų socializacijos centrą laikotarpiui nuo 2013-04-15 iki 2013-09-01. Šioje byloje Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžiu T. L. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (2013-08-11 padaryta veika) nuteistas, pritaikius 641 straipsnio nuostatas, 8 mėnesių laivės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-20 nuosprendžiu paskirta bausme, pridedant dalį paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir bausmės vykdymas atidėtas, vadovaujantis BK 92 straipsniu.

55Paminėti duomenys rodo, kad T. L., būdamas jauno amžiaus, buvo teisiamas jau ketvirtą kartą, teistumas jam nėra išnykęs, nusikaltimas padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jo daromos nusikalstamos veikos yra tyčinės, paskutinį kartą jis buvo nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos, padarytos 2012-13-03, 2013-01-22 ir 2013-02-03), padarymą, t. y. už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, pavartodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, jokių priemonių tam, kad būtų bent iš dalies atlyginta žala nukentėjusiesiems, jis nesiėmė. Ta aplinkybė, kad T. L. yra jauno amžiaus, nėra išimtinė, į ją, taikant BK 92 straipsnio nuostatas, jau buvo atsižvelgta, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, reikiamų išvadų nepadarė, nes nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui ir tuo metu, kai jam Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi buvo paskirta vidutinė priežiūros priemonė – atidavimas į Kauno vaikų socializacijos centrą laikotarpiui nuo 2013-04-15 iki 2013-09-01, vėl padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį nuteistas šioje byloje. Taigi akivaizdu, kad T. L. bausmės vykdymo atidėjimas nepadarė tinkamo poveikio, nes jis ir vėl nusikalto, todėl darytina išvada, kad T. L. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios.

56Pažymėtina, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Nors įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnį ne tik bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padariusiam naujas nusikalstamas veikas asmeniui, bet ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs kelias nusikalstamas veikas ir turi neišnykusį teistumą, tačiau teismų praktikoje pažymėta, kad ši teismo diskrecijos teisė iš esmės suponuoja pareigą teismui papildomai ir kruopščiai įvertinti būtent ne tik kaltininko asmenybę, bet ir jo padarytų visų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei visas kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju anksčiau nurodytos aplinkybės, kad T. L. ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, nusikaltimas padarytas bausmės vykdymo atidėjimo metu, daromos tyčinės nusikalstamos veikos, jokių priemonių tam, kad bent iš dalies atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nuteistasis nesiėmė nei bylos nagrinėjimo metu, nei priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ta aplinkybė, kad T. L. yra jauno amžiaus, nelaikoma išimtine aplinkybe, kadangi į jauną amžių jau kartą buvo atsižvelgta atidedant bausmės vykdymą BK 92 straipsnio pagrindu, tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, tai, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai manyti, jog pakartotinai taikyti tas pačias poveikio priemones yra netikslinga, kadangi jų taikymas nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Esant minėtų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o teismo nuosprendyje nurodytos teigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui instituto taikymui. Kolegijos vertinimu, T. L. asmenybė, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, pasekmės, skirtingai nei konstatavo apylinkės teismas, neleidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

57Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. L. laisvės atėmimo bausmę ir BK 92 straipsnio pagrindu atidėdamas jos vykdymą, netinkamai ir nepakankamai įvertino visų, tiek teigiamai, tiek neigiamai, nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą taikyti T. L. BK 92 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl T. L. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, naikintina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, t. y. BK 92 straipsnio nuostatų taikymo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58Dėl neturtinės žalos dydžio

59Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

60Nukentėjusysis V. K. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė solidariai iš T. L. ir jo atstovės pagal įstatymą – mamos D. B. priteisti 15 000 Lt dydžio neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 176–178). Pareikštame civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo T. L. nusikalstamų veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus ir psichologinį sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jis tapo uždaru, sutriko miegas.

61Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrindas tenkinti iš dalies ir prašomą priteisti neturtinę žalą – 15 000 Lt – sumažino iki 2 000 Lt. Priimdamas sprendimą sumažinti priteistinos iš kaltininko T. L. nukentėjusiajam V. K. neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojančia teismą nustatyti nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, laikantis CK nuostatų ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismo sprendimas priteisti V. K. 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra teisingas.

62Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

63Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai.

64Pažymėtina, kad vertinamieji teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (LR CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika.

65Kartu pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus nustatymas. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

66Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis T. L. kaltinime nurodu laiku, tarpusavio konflikto su V. K. metu tyčia vieną kartą smogė jam ranka į veidą, o šiam suklupus, spyrė ne mažiau kaip 10–20 kartų į galvą, šonus ir rankas, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė V. K. sveikatą.

67Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuteistasis neapskundė. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

68Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Specialisto išvadoje Nr. G 2021/13(03) (t. 1, b. l. 22–23) konstatuota, jog V. K. padarytas veido sumušimas su viršutinės lūpos minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda ir kraujosruva lūpos vidiniame paviršiuje, minkštųjų audinių patinimas galvos dešinėje pusėje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą bei dešinio raktikaulio kūno dislokuotas lūžimas, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

69Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis V. K. dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nuo 2013-08- iki 2013-08-16 buvo gydomas ligoninėje (t. 1, b .l. 68). Nukentėjusysis nurodė, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jis patyrė ne tik didelį fizinį, bet ir psichoemocinį stresą, po įvykio jis tapo uždaru, sutriko miegas. Neabejotina, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis V. K. patyrė didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų sužalojimų V. K. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra žymiai pablogėjusi dėl skausmų, gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius bei sutrikusio miego. Kita vertus, duomenų, kad V. K. gydymas dar tęsiamas ar kad ateityje bus reikalingas gydymas, byloje nepateikta.

70Apygardos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio, kuriame pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė V. K. patirtos neturtinės žalos pasekmes, argumentais, kad dėl T. L. padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusysis V. K. iškentė didelius fizinius skausmus, patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, buvo apribotos jo bendravimo galimybės, nes padaryti sužalojimai turėjo gyti ilgiau nei dešimt dienų. Taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad įvykiui tam tikra dalimi įtakos turėjo ir nukentėjusiojo veiksmai, nes jis prisidėjo prie konflikto išprovokavimo ir šio konflikto pasekmė – padaryta nusikalstama veika. Nors nukentėjusiojo V. K. apeliaciniame skunde teigiama, kad jis konflikto neprovokavo, tačiau, remiantis ne tik nuteistojo T. L. bei kaip liudytojų ikiteisminio tyrimo metu apklaustų tiesiogiai įvykio aplinkybes mačiusių G. D., E. S., R. B., K. V., taip pat konflikto pradžią mačiusio liudytojo A. D. parodymais, bet ir paties nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad V. K. pareiškė pastabą , kad šie nešiukšlintų ir nespjaudytų, taip pradėdamas kurti priešišką atmosferą ir, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, taip prisidėdamas prie konflikto išprovokavimo. Tai, kad V. K. iš tiesų konfliktavo su T. L., patvirtina tiek nuteistojo, tiek minėtų liudytojų, iš jų kartu su nukentėjusiuoju V. K. įvykio metu buvusios jo draugės G. D. parodymai, kurie patvirtina, kad dėl jos draugo – nukentėjusiojo V. K. išsakytų pastabų T. L. ir jo draugams, prasidėjo konfliktas, nes būtent po pareikštų pastabų pastarieji pradėjo atsikirtinėti į V. K. pareikštas pastabas bei konfliktuoti su juo. Todėl, priešingai nei teigiama apelianto skunde, teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, be kitų nurodytų aplinkybių, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad paties nukentėjusiojo elgesys taip pat turėjo įtakos žalai atsirasti. Be to, kolegija pažymi, kad ši aplinkybė nebuvo lemianti sprendžiant nuteistojo T. L. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas, kaip minėta, atsižvelgė į visų reikšmingų piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymui aplinkybių visumą. Vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, sutiktina, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas V. K. 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas, atitinka teismų praktiką šios kategorijos bylose ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

71Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas tinkamai, nustatyta 2 000 Lt piniginė kompensacija šiuo atveju atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismo praktikos šios kategorijos bylose, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, teisingai įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus ir tinkamai nustatė V. K. priteistinos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiajam apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo.

72Dėl bylinėjimosi išlaidų

73Apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. K. teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino per pusę jo turėtas ir prašomas priteisti išlaidas – 2 000 Lt – advokato paslaugoms apmokėti, kurias pagrindžia teismui pateikti įrodymai, ir priteisė tik pusę šios sumos – 1 000 Lt. Apeliantas nurodo, kad advokatas jam atstovavo ikiteisminio tyrimo metu, dalyvavo procesiniuose veiksmuose, kurie su juo buvo atliekami, ruošė civilinį ieškinį byloje bei dalyvavo nagrinėjant bylą teisme, todėl šios proceso išlaidos yra pagrįstos ir turi būti priteistos iš nuteistojo T. L.. Tokie apelianto skundo argumentai, kolegijos vertinimu, nepagrįsti.

74Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš kaltinamojo neišieškoti arba jų dydį sumažinti.

75Nagrinėjamoje byloje teismas teisingai taikė šią procesinę normą ir, atsižvelgęs į bylos pobūdį – byla nevertintina kaip sudėtinga ir didelės apimties, taip pat į tai, kad T. L. kaltę pripažino, ikiteisminis tyrimas vyko pakankamai trumpą laiką, ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo sudėtingi, nereikalaujantys didelių finansinių ir laiko kaštų, atstovavimo išlaidų dydį sumažino.

76Kolegijos vertinimu, apylinkės teismo sprendimas priteisti tik dalį nukentėjusiojo V. K. turėtų išlaidų advokato pagalbai yra teisingas, teismas šį savo sprendimą tinkamai motyvavo. Kolegija su šiais motyvais sutinka, 1 000 Lt suma nėra neproporcinga ar neadekvati atliktam darbui, žymiai nesiskiria nuo vyraujančios praktikos, todėl V. K. iš T. L. priteistų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, nepilnamečio nuteistojo T. L. turtinę padėtį (neturi turto, santaupų, mokosi), priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį, abejonių nekelia. Kolegija mano, jog 1 000 Lt suma yra pakankama advokato paslaugoms apmokėti.

77Nukentėjusysis V. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui 2014-02-24 pinigų priėmimo kvitą Nr. 657239 (t. 2, b. l. 7), iš kurio matyti, kad V. K. advokatui D. Pociui už dokumento surašymą, atstovavimą sumokėjo 1 000 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, iš nuteistojo T. L. priteistina apelianto patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalis – 500 Lt.

78Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

79Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendį pakeisti:

80Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. L. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnio nuostatas, paskirtos ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, su Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-20 nuosprendžiu subendrintos 1 metų ir 6 mėnesių šešių laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 2 metams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 82 straipsniu, 87 straipsniu, T. L. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 24 mėnesiams, įpareigojant jį per nurodytą laikotarpį tęsti mokslą arba pradėti dirbti.

81T. L. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtą ir su Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-20 nuosprendžiu subendrintą 1 metų ir 6 mėnesių šešių laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

82Bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. L. sulaikymo dienos.

83Nukentėjusiajam V. K. iš nuteistojo T. L. priteisti 500 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

84Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė T. L. sumažinta vienu... 3. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos... 4. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Palangos miesto... 5. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, T. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 6. Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos... 7. Nuosprendžiu priteista iš T. L. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V.... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 9. T. L. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 11 d., apie 20.40 val.,... 10. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. prašo Palangos... 11. Apelianto teigimu, Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d.... 12. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bausmės... 13. Skirdamas bausmę T. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą,tvarka, yra... 14. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nuoširdžiai gailisi.... 15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) senato nutarimor. praktikos... 16. Apeliantas nurodo, kad T. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką buvo... 17. Be to, apelianto T. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai... 18. asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, ar apriboti nuteistam asmeniui... 19. Teisingumo principas yra viena svarbiausių moralinių vertybiųpagrindų.... 20. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumopraktikoje teisingumo principas... 21. Apeliantas V. K. pažymi, kad T. L. ūdamas ir Palangos miesto apylinkės... 22. Dėl civilio ieškinio... 23. V. K. nurodo, kad jis byloje pareiškė 15 000 Lt civilinį ieškinį... 24. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo,turi teisę reikalauti,... 25. BPK 109 straipsnyje nurodyta, veikosžalos, turi teisę baudžiamajame procese... 26. Nurodo, kad T. L. savo neteisėtu veikimu padarė nusikalstamą neturtinė... 27. Įstatymas nustato tik kriterijus, kuriuos turi būtineturtinės žalos dydį.... 28. V. K. nurodo, kad dėl T. L. padaryto nusikaltimo jis patyrė ne tik fizinį... 29. Apelianto V. K. nuomone, išdėstytos aplinkybės rodo, kad teismas... 30. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. bei jo atstovas advokatas D.... 31. Nuteistojo T. L. gynėjas advokatas J. Koreckij prašo apeliacinį skundą... 32. Prokuroras prašo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. apeliacinį... 33. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš... 34. Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendis keistinas... 35. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to... 36. Atsižvelgdama į tai, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. savo... 37. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nuteistajam T. L.... 38. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir BK 92 straipsnio nuostatų T. L.... 39. Nukentėjusiojo V. K. apeliaciniame skunde nuteistajam T. L. paskirtos bausmės... 40. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 41. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes teismas... 42. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. L. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios... 43. Nukentėjusysis teigia, kad T. L. nuoširdūs, o gailėjimasis yra... 44. Kaip matyti iš BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotės, šiai... 45. BK 92 straipsnio taikymo... 46. T. L. šioje byloje nuteistas už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo,... 47. BK 92 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą... 48. Taigi BK 92 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos dvi sąlygų grupės, kurių... 49. Spręsdamas T. L. baudžiamosios atsakomybės ir bausmės klausimą pirmosios... 50. Pagrįsdamas išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis ateityje... 51. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje atidėti T.... 52. Kolegija sutinka su tuo, kad formaliai T. L. atitinka sąlygas, kurioms esant... 53. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas BK 92 straipsnio taikymą pagrindė... 54. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. L. baustas administracine... 55. Paminėti duomenys rodo, kad T. L., būdamas jauno amžiaus, buvo teisiamas jau... 56. Pažymėtina, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo... 57. Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą daroma išvada, kad pirmosios... 58. Dėl neturtinės žalos dydžio... 59. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas... 60. Nukentėjusysis V. K. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį... 61. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad... 62. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos... 63. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų... 64. Pažymėtina, kad vertinamieji teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai... 65. Kartu pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas ne kartą yra... 66. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis T. L. kaltinime... 67. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuteistasis neapskundė. Esant... 68. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra... 69. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis V. K. dėl įvykio metu... 70. Apygardos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio, kuriame pirmosios... 71. Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad... 72. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 73. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. K. teigia, jog pirmosios instancijos... 74. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį... 75. Nagrinėjamoje byloje teismas teisingai taikė šią procesinę normą ir,... 76. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismo sprendimas priteisti tik dalį... 77. Nukentėjusysis V. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės... 78. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 79. Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendį pakeisti:... 80. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. L. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį,... 81. T. L. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtą ir su Palangos miesto... 82. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. L. sulaikymo dienos.... 83. Nukentėjusiajam V. K. iš nuteistojo T. L. priteisti 500 Lt išlaidų advokato... 84. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....