Byla 2K-444/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Valerijaus Čiučiulkos ir teisėjo pranešėjo Jono Prapiesčio, sekretoriaujant R. Bartulienei, dalyvaujant prokurorei J. Urbelienei, gynėjui advokatui A. Baužai, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo, pakeitus Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, A. B., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

2Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, nuteistas laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

3Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir A. N. (A. N.), tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

5A. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu Dima, ir A. N., Vilniaus geležinkelio stoties daiktų saugykloje per du kartus neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 437,255 g heroino. A. N. 2004 m. spalio 11 d., apie 14.10 val., iš saugojimo kameros Nr. 14 paėmė paketą, o 2004 m. spalio13 d., apie 19.00 val., iš saugojimo kameros Nr. 5 – muzikinį centrą „Samsung MM-ZL7“, kuriuos, iš anksto susitaręs su A. N., buvo palikęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vardu Dima, ir kuriuose buvo paslėpta narkotinė medžiaga – heroinas. A. B. ir A. N., iš anksto susitarę, įgytą heroiną automobiliu ,,VW Golf“ (valst Nr.(duomenys neskelbtini)) nugabeno į A. B. namus (duomenys neskelbtini), ir ten jį laikė. Kratos A. B. namuose 2004 m. spalio 14 d., 16.05 val. metu minėtas heroinas buvo paimtas policijos pareigūnų.

6Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, mažesnę už BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą bausmės minimumą, netinkamai įvertino A. B. veiksmus, mažinančius jo bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Kartu apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad 2004 m. spalio 14 d., atliekant kratą A. B. namuose, jis iš karto atidavė paslėptas narkotines medžiagas bei nusikalstamos veikos tyrimui reikšmės turinčius daiktus, o po to suteikė vertingos informacijos, kuria vadovaujantis 2004 m. lapkričio 26 d. Lazdijų pasienio poste buvo sulaikytas krovininis automobilis su 32 000 pakelių cigarečių „LM“. Teismas tokį A. B. elgesį įvertino kaip aktyvų gailėjimąsi padarius nusikaltimą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė, paskirdamas A. B. penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, atitinkančią pusę BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos minimalios bausmės.

7Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

8Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į visus BK 54 straipsnyje nurodytus bausmių skyrimo pagrindus. Kasatoriaus tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad taikyti BK 62 straipsnio 3 dalyje numatytą vieną iš alternatyvių bausmės švelninimo būdų nėra pagrindo, nes jam bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas – parinkta teisingai ir atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis). Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, spręsdama jo bausmės klausimą, įvertino tik tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, taip pat atsižvelgė į narkotinės medžiagos kiekį, tačiau, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neįvertino jo asmenybės, pateiktų dokumentų ir nurodytų šeiminių aplinkybių. Be to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl mano, jog laisvės atėmimo bausmė jam paskirta pagrįstai.

9Nuteistojo A. B. kasacinis skundas atmestinas.

10Dėl BK 41 ir 54 straipsnių taikymo

111. Esminis kasacinio skundo argumentas – jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus

12(BK 54 straipsnis) bei šio įstatymo nuostatas, apibūdinančias bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

132. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę A. B., teismas vadovavosi BK minėto 54 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bausmė kaltininkui skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. A. B. veika kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kurios sankcijoje nustatyta, jog šią veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo 10 iki 15 metų. Kitų bausmės rūšių BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nenustatyta. Todėl teismui nekyla pareiga kiekvieną kartą motyvuoti, kodėl paskyrė būtent straipsnio, pagal kurį kvalifikuota teisiamojo veika, sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį. Kita vertus, teismo sprendimas, nustatant tokios bausmės dydį, turi būti argumentuojamas. Teismai šioje byloje tai padarė pakankamai.

143. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nei vienai iš šių aplinkybių, tarp jų ir kaltininko asmenybei, neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinė byla Nr. 2K-7-576/2006), paneigianti, pavyzdžiui, net padarytos veikos pavojingumą.

15Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. B., motyvavo, jog be kitų bylos aplinkybių atsižvelgia ir į tai, kad A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – A. B. nusikaltimą padarė su bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas tokių pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė.

164. Pažymėtina, kad kasatorius akcentuoja teisingumo principo svarbą skiriant bausmę ir nurodo, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal susiklosčiusią praktiką teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas minėtam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kartu akcentuojama, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas).

17Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų nuosprendžių matyti, kad tokių išskirtinių aplinkybių A. B. byloje nenustatyta, tačiau teismai priėjo išvados, jog yra pagrindas taikyti A. B. BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir paskyrė A. B. bausmę mažesnę negu BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta mažiausia bausmė.

185. Baudžiamajame įstatyme, apibrėžiant bausmės paskirtį, nurodyta, kad bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Skiriant bausmę, turi būti laikomasi visų šių reikalavimų, nei vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų neturi būti suteikiama išskirtinė prioritetinė reikšmė, jų siekiai turi būti protingai subalansuoti. Kolegijos nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, skirdami bausmę A. B., atsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalies reikalavimus, įvertino bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir siekė paskirta bausme sudaryti realias prielaidas visiems tikslams realizuoti.

196. Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai A. B. baudžiamojoje byloje BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų iš esmės nepažeidė.

207. Kartu pažymėtina, kad A. B. kasacinio skundo teiginiai, jog skiriant jam bausmę pažeistas baudžiamasis įstatymas, grindžiami ne nuorodomis į teisės taikymo klaidas pagal teismo nustatytus ir motyvuotai įvertintus faktus ir bylos aplinkybes, bet pagal savo supratimą traktuojamomis ir vertinamomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Nuteistojo kasaciniame skunde išdėstytas noras, kad bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės būtų iš naujo įvertintos, nagrinėjant bylą kasacine tvarka, yra už BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, kurios apibrėžia teismo įgaliojimus, nagrinėjant kasacinę bylą.

21Dėl BK 62 straipsnio taikymo

221. Kasatorius taip pat tvirtina, kad jo byloje nepagrįstai nepritaikytas BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta, jog, kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

232. Visų pirma pažymėtina, kad pagal įstatymą švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga.

243. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

25Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. savo noru pats neatvyko, nepranešė teisėsaugos institucijoms apie labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimą. Byloje nėra duomenų, kad A. B. būtų bent ketinęs kada nors atvykti ir pranešti apie padarytą veiką. Kasatorius prisipažino, iš esmės verčiamas objektyvių bylos aplinkybių, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnams atvykus į jo namus daryti kratos ir aiškiai nurodžius, kad bus ieškoma narkotikų. Vadinasi, teismai A. B. prisipažinimą, įgijus labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, nepagrįstai prilygino BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytai švelnesnės, negu įstatyme nurodyta, bausmės skyrimo instituto taikymo būtinai sąlygai – nusikaltimą padariusio asmens savanoriškam atvykimui ar pranešimui apie tokios veikos padarymą. Taigi, A. B. byloje taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį, o kartu ir to paties straipsnio 3 dalį, nėra įstatyme nustatytų sąlygų visumos.

264. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Vadinasi, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tik tai, jog jis „prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, kurį padėjo išsiaiškinti ikiteisminio tyrimo pareigūnams – LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas“. Daugiau A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismai nenustatė. Vadinasi, A. B. byloje nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalies, o kartu ir to paties straipsnio 3 dalies nuostatų.

275. Taigi teismai šioje baudžiamojoje byloje netinkamai taikė BK 62 straipsnio nuostatas ir A. B., remdamiesi BK 62 straipsnio 1 dalimi, nepagrįstai paskyrė bausmę, švelnesnę, negu numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Tačiau kasacinės instancijos teismas minėtos klaidos ištaisyti negali, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas gali sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu, ir tik tuo atveju, kai dėl to paduotas skundas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis A. B. kasaciniame skunde, kaip minėta, prašo, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis skirti jam švelnesnę bausmės rūšį negu laisvės atėmimas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje.

286. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad švelninti A. B. penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nėra teisinio pagrindo.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

30Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005... 3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir A. N. (A. N.),... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokurorės,... 5. A. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas grupe su ikiteisminio tyrimo metu... 6. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad pirmosios... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo pakeisti apeliacinės instancijos... 8. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į visus... 9. Nuteistojo A. B. kasacinis skundas atmestinas.... 10. Dėl BK 41 ir 54 straipsnių taikymo... 11. 1. Esminis kasacinio skundo argumentas – jog apeliacinės instancijos teismas... 12. (BK 54 straipsnis) bei šio įstatymo nuostatas, apibūdinančias bausmės... 13. 2. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę A. B., teismas vadovavosi BK minėto 54... 14. 3. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į: padarytos nusikalstamos... 15. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, jog teismas, skirdamas bausmę,... 16. 4. Pažymėtina, kad kasatorius akcentuoja teisingumo principo svarbą skiriant... 17. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų nuosprendžių... 18. 5. Baudžiamajame įstatyme, apibrėžiant bausmės paskirtį, nurodyta, kad... 19. 6. Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai A.... 20. 7. Kartu pažymėtina, kad A. B. kasacinio skundo teiginiai, jog skiriant jam... 21. Dėl BK 62 straipsnio taikymo... 22. 1. Kasatorius taip pat tvirtina, kad jo byloje nepagrįstai nepritaikytas BK 62... 23. 2. Visų pirma pažymėtina, kad pagal įstatymą švelnesnės negu įstatymo... 24. 3. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas... 25. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. savo noru pats neatvyko, nepranešė... 26. 4. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė... 27. 5. Taigi teismai šioje baudžiamojoje byloje netinkamai taikė BK 62... 28. 6. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 30. Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti....