Byla 2A-157-544/2012
Dėl 998 Lt žalos atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5933-488/2011 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui R. S. dėl 998 Lt žalos atlyginimo ir

Nustatė

2Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.266 str., 6.251 str., 6.1015 str., prašė priteisti iš atsakovo 998 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir V. M. buvo sudarytas gyventojų būsto draudimo liudijimas laikotarpiui nuo 2010-06-24 iki 2011-06-23, kuriuo buvo apdraustas butas, esantis ( - ). 2010-10-14 šis butas buvo apgadintas užpylimo metu. Ieškovas draudėjui išmokėjo 998 Lt žalos atlyginimo. Atsakingas už žalą asmuo yra atsakovas, kuriam nuosavybės teise priklauso butas, esantis Margių g. 19-7, Panevėžyje, kadangi jis, keisdamas kanalizacijos stovą savo bute, užkimšo kanalizacijos vamzdį statybinėmis medžiagomis. Ieškovas, sumokėjęs draudimo išmoką, visų išmokėtų sumų turi teisę reikalauti iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t. y. atsakovo (b. l. 2-3).

3Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu, vadovaudamasis LR CK 6.251 str., 6.263 str., 6.266 str., 6.270 str. 1 d. 6.1015 str., 6.37 str. 2d., 6.210 str., ieškinį tenkino visiškai bei priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovui ir valstybei. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir V. M. buvo sudaryta buto, esančio ( - ), draudimo sutartis laikotarpiui nuo 2010-06-24 iki 2011-06-23. Apdraustas V. M. butas 2010-10-14 buvo apgadintas užpylimo metu. Tai patvirtina 2010-10-18 AB “Panevėžio butų ūkis“ pažyma Nr. 1114974 ir 2010-10-18 turto sunaikinimo ir sugadinimo aktas. Žalos dydis yra pagrįstas lokaline sąmata. Jos pagrindu apskaičiuota draudimo išmoka ir draudėjui išmokėta 998 Lt žalos atlyginimas. Nustačius, kad žala padaryta užkimšus buitinių nuotekų stovinį vamzdyną ir dėl užsikimšimo kaltu pripažinus atsakovą R. S., jam buvo išsiųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau jis žalos neatlygino. Atsakovo kaltę patvirtina ištirti byloje įrodymai bei paties atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės. Vamzdyno užsikimšimo faktą patvirtina specialistai – AB „Panevėžio būtų ūkio“ darbuotojai santechnikai. Pats atsakovas nurodė, kad keičiant vamzdį jo bute buvo kietųjų gipso atliekų, kad kietas neaiškios kilmės daleles jis matė ir tada, kai santechnikai valė vamzdį užpiltame bute. Teismo nuomone, faktas, kad atsakovas su draugu, įvykus nuotekų avarijai kaimyniniame bute, ėmė patys likviduoti šios avarijos pasekmes, rodo atsakovo kaltės dėl šių pasekmių atsiradimo pripažinimą. Atsakovas pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes leido kilti užliejimui dėl to, kad tinkamai ir rūpestingai neprižiūrėjo naudojamų patalpų, bei, neturėdamas specialių žinių, ėmė remontuoti gedimą (b. l. 57-58).

4Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, tuo padarydamas klaidingas išvadas sprendime. Nesutinka su teismo išvada, kad jo ir draugo ėmimasis likviduoti avarijos pasekmes rodo, kad jis pripažino savo kaltę. Nuo 2010-07-27 jis yra namo bendrijos pirmininkas, todėl pagal bendrijos įstatus jis privalo rūpintis namo priežiūra, o, kadangi dirba statybose ir yra geras kaimynas, norėjo padėti likviduoti nuotekų avariją. Netiesa, kad jis yra neatsakingas ir nerūpestingas. Visų pirma, atsakingu ir rūpestingu privalo būti buto, kuriame esančiuose inžineriniuose tinkluose įvyko nuotekų avarija, savininkai arba nuomininkai, ir tik po to kiti asmenys. Ieškovė nurodė, kad jo kaltė pasireiškė tik tuo, kad jis, neva, neprižiūrėjo naudojamų patalpų ir leido pratekėti vandeniui. Teismas, neturėdamas tokio pobūdžio bylose pareigos elgtis aktyviai, papildomai nurodydamas dar vieną jo kaltę, neva, įrodančią aplinkybę, t .y. tai, kad jis, neturėdamas specialių žinių, ėmė remontuoti gedimą, viršijo savo įgaliojimas, pažeidė LR CPK 12 str. įtvirtintą rungimosi principą. Teismas netinkamai vertino įrodymus: AB „Panevėžio butų ūkis" pažymą Nr. 1114974, turto sunaikinimo ir sugadinimo aktą, dėl ko be pagrindo pripažino, kad jo civilinės atsakomybės sąlygos ir žalos dydis visiškai įrodyti. AB „Panevėžio butų ūkis" pažymoje nurodyta, kad „( - )butas buvo aplietas tarp 3-io ir 7 -o butų užsikimšus buitinių nuotekų stoviniam vamzdynui". Iš jo paaiškinimų teismui bei plano schemos matyti, kad į vieną buitinių nuotekų vamzdyną yra sujungti net 3 butai, todėl vienareikšmiškai teigti, kad būtent iš jo buto į vamzdį papuolė atliekos, negalima. Jo bute remontą atliko kvalifikuotas santechnikas, kuris neleido į minimą vamzdyną patekti jokioms atliekoms. Turto sunaikinimo ir sugadinimo aktą paruošė pats ieškovas ir su juo jis nebuvo supažindintas, negalėjo jo nuginčyti, todėl teismas negalėjo vadovautis šiuo suinteresuotos šalies paruoštu dokumentu. Vandens nutekėjimas įvyko todėl, kad anga, pro kurią ir buvo užlietas butas, buvo užsandarinta polietilenu, ir ši jo nurodyta aplinkybė nepaneigta. Teismas be pakankamo pagrindo ieškinį tenkino visiškai, neatsižvelgdamas į jo paaiškinimus dėl padarytos žalos dydžio, į tai, kad vien tik vandens išsiliejimas ant vonios grindų (plytelės) ir koridoriaus grindų (laminatas), negalėjo padaryti tokios didelės žalos, kad nebuvo pateikta nei fotonuotraukų, nei kitų įrodymų dėl žalos dydžio) (b. l. 60-61).

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas, neigdamas savo kaltę dėl 2010-10-14 įvykio, jokių konkrečių argumentų, įrodymų, įstatyminių nuostatų nepateikė. Pirmos instancijos teismas 2011-12-16 sprendime aiškiai konstatavo, jog atsakovo kaltė dėl žalos atsiradimo yra LR CK 6.266 str. pagrindu. Tai yra deliktinės atsakomybės atvejis ir skolininko kaltė yra preziumuojama įstatymu (LR CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti atsakovo kaltės. Atsakovo argumentas, kad jis, būdamas namo bendrijos pirmininku, turi rūpintis namo priežiūra yra nesusijęs su bylos aplinkybėmis ir yra nepagrįstas, nes remiantis LR CK 6.266 str. žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Vamzdyno avariją sukėlė atsakovo kanalizacijos stovo keitimas jam priklausančiame bute. Atsakovo kaltę, pasireiškusią neatsargumu, pagrindžia pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės: įvykus avarijai apeliantas su draugu bandė likviduoti jos padarinius, išmušus atsakovo nupirktą kamštį įvyko dar viena avarija, kuri užliejo V. M. butą ir padarė turtinės žalos. Apelianto teiginys, kad atsakingu asmeniu dėl nuotekų avarijos pirmiausia turėtų būti savininkai arba nuomininkai, o tik po to kiti asmenys nepagrįstas teisės normomis ir neatitinka tikrovės. Būtent apeliantas kaip buto savininkas privalėjo būti atsargus ir atidus, kad neatsirastų žalos kitiems asmenims. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentas, kad atsakovas, būdamas nerūpestingu ir neatsargiu, keitė kanalizacijos stovą, o kilus avarijai nekvietė atsakingų tarnybų. Argumentas, kad nėra nustatyto priežastinio ryšio tarp apelianto neveikimo ir atsiradusių pasekmių, yra nepagrįstas, nes teismo nustatytos aplinkybės byloje įrodo apelianto kaltę veikimu, taip pat tai patvirtina atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai ir pirmojoje instancijoje ištirti įrodymai. AB „Panevėžio butų ūkis" pažymoje 2010-10-28 ir 2010-10-18 turto sunaikinimo ir sugadinimo akte aiškiai nurodoma, kad avariją sukėlęs butas priklauso apeliantui, ir šios pažymos apeliantas neginčija. Pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad apeliantas kartu su draugu patys ėmėsi likviduoti avariją, patvirtina jo kaltę ir priežastinį ryšį tarp veikimo ir atsiradusios žalos. Tokias teismo nustatytas aplinkybes patvirtino pats apeliantas ir jo kviestas liudytojas V. K.. Neatitinka tikrovės atsakovo argumentas, kad nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, nes kartu su ieškiniu buvo pateikta AB „Lietuvos draudimas" pretenzija Nr. R0001128782 dėl turto sugadinimo ir sunaikinimo jų draudėjui V. M., AB „Panevėžio butų ūkis" raštas apie buto apliejimo, turto sunaikinimo, sugadinimo aktas 2010-10-18 ir priedas bei lokalinė darbų sąmata padarytai žalai likviduoti (b. l. 74-75).

6Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis ieškinį tenkinti visiškai, todėl visų motyvų nekartoja. Apeliacinio skundo argumentai vertinti nepagrįstais dėl šių motyvų.

7Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad atsakovas R. S. yra buto, esančio ( - ), savininkas, o V. M. yra buto, esančio Panevėžyje( - ), savininkas (b. l. 8-11). Tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir buto savininko V. M. 2010-05-15 buvo sudarytas gyventojų būsto draudimo liudijimas laikotarpiui nuo 2010-06-24 iki 2011-06-23 (b. l. 8-9). Draudimo galiojimo laikotarpiu 2010-10-14 dieną V. M. priklausantis butas Nr. 3 buvo užlietas dėl atsakovo, kuriam nuosavybės teise priklauso butas Nr. 7, veikimo (b. l. 14-15). Vadovaudamasi surinktais rašytiniais įrodymais, ieškovė minėtą įvykį pripažino draudiminiu, jos turto žalų vertintojas žalos byloje Nr. 1114974 apskaičiavo butui Nr. 3 dėl apliejimo padarytą žalą, įvertino ją 998 Lt ir juos 2010-10-19 išmokėjo V. M. (b. l. 14-22). Šią sumą ieškovė, vadovaudamasi CK 6.263 str., 6.270 str. 1 d., 6.251 str., 6.;266 str., 6.1015 str. pagrindais ir prašo priteisti iš atsakovo.

8Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl bylos esmės, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi aspektu, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-336/2009; 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas faktines buto užpylimo iš viršuje esančio buto aplinkybes, tyrė ieškovės surinktą medžiagą administruojant ir sureguliuojant žalos atlyginimą, šalių paaiškinimus, kitus įrodymus dėl buto užpylimo. Jų pagrindu teismas nustatė faktines aplinkybes ir padarė išvadą, kad V. M. priklausantis butas Nr. 3 buvo užpiltas dėl apelianto, kuris yra viršuje esančio buto Nr. 7 savininkas, veiksmų. Apeliantas teigia, kad jo kaltės dėl buto Nr. 3 užpylimo vandeniu nėra, nes darbus atliko kvalifikuotas santechnikas, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados taikyti atsakomybę apelianto atžvilgiu. AB „Panevėžio butų ūkis“ 2010-10-28 pažymos turinys apie tai, kad butas Nr. 3 buvo aplietas tarp 3-ojo ir 7-ojo butų užsikimšus buitinių nuotekų stoviniam vamzdynui (b. l. 13), nepaneigia atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

9Byloje nėra jokių patikimų objektyvių duomenų, kad kituose butuose, kurių nuotekos sujungtos į vieną nuotekų vamzdyną (b. l. 71), išskyrus apeliantui priklausantį butą, tuo metu būtų buvęs atliekamas vamzdynų remontas. Be to, pats apeliantas pripažįsta, kad jo bute tikrai buvo atliekamas remontas, kad buvo keičiamas vamzdynas, kad prieš remontą jis apie tai įspėjo buto Nr. 3 savininką V. M., kad darbus atliko santechnikas (b. l. 64-67) bei neginčija, kad minėtas butas nurodytu laiku tikrai buvo aplietas (b. l. 35-36, 52-56). Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms atsakovo kaip patalpų savininko neteisėti veiksmai yra tai, kad jis neužtikrino tokio savo elgesio, kad nepadarytų žalos apačioje gyvenančiam gyvenamųjų patalpų savininkui. Techninė priežastis, dėl kurios buvo aplietas butas, šiuo atveju esminės reikšmės neturi. Nors atsiliepime teigė, kad po vamzdyno remonto jo bute statybos atliekų į vamzdį nepateko (b. l. 35-36), tačiau pats apeliantas teismo parodė, kad būtent po jo bute Nr. 7 atlikto vamzdyno remonto kaimyno bute Nr. 3 iš vonioje esančio vamzdžio ėmė bėgti vanduo, kad jis su draugu bandė pataisyti padėtį įdėdami į vamzdį kamštį, kuris iššovė, ir kad vanduo iš vamzdžio nustojo bėgti tik atvykus avarinės tarnybos santechnikams ir išvalius vamzdį, kuriame buvo rasta kietų statybos atliekų gabaliukų (b. l. 53-54). Dalį šių aplinkybių patvirtino ir liudytojas V. K. (b. l. 54-55). Aplinkybė, kad apeliantas yra minėto namo bendrijos pirmininkas, esminės reikšmės šio ginčo sprendimui neturi (b. l. 68-70). Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus.

10CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; 2005-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005 ir kt.).

11Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t.y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.263 str. 1 d.). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas leistinais įrodymais turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 2010-10-14 dieną V. M. priklausantis butas Nr. 3 buvo užlietas dėl atsakovo, kuriam nuosavybės teise priklauso butas Nr. 7, veikimo, nes šiame bute jis atliko buto remonto darbus – keitė kanalizacijos stovą savo bute, užkimšo buitinių nuotekų stovinį vamzdyną statybinėmis atliekomis, dėl ko buvo nušautas kanalizacijos stovo alsuoklio dangtelis ir žemiau esantis butas Nr. 3 buvo aplietas. Tokią išvadą teismas turėjo pagrindą padaryti iš šalių, liudytojo paaiškinimų, kuriuos patvirtino Turto sunaikinimo, sugadinimo akto su priedais, AB „Panevėžio butų ūkis“ pažymos duomenys (b. l. 13-19, 52-56).

12Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Butui Nr. 3 padarytos žalos dydis buvo nustatytas turto žalų vertintojo. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte yra išsamiai nurodyti apgadinimų apimtys bei nustatyta 998 Lt žala vadovaujantis tuo, kad avarijos padariniams likviduoti vonios patalpoje reikėjo ant kanalizacijos stovo iš naujo ant medinio karkaso perkalti plastikines dailylentes, virtuvėje reikėjo keisti linoleumą, kambaryje ir koridoriuje reikėjo keisti 23,9 kv. m. grindų dangą (laminatą), fekalinio vandens valymo dangą, kambaryje reikėjo atlikti darbus siekiant išvalyti fekalinį vandenį (b. l. 14-19). Ieškovė nuostolių sureguliavimo procedūrą atliko pagal Būsto draudimo taisykles Nr. 064 (galiojo iki 2007-01-02). Atsakovas pagrįstų argumentų, kad žalos apimtys nurodytos neteisingai, o avarijos padarinių likvidavimui reikalingų medžiagų ir darbų kainos aiškiai per didelės neįrodė, o teismo posėdyje pats pripažino, kad per vamzdį vonioje tikrai bėjo vanduo, kad sienos buvo šlapios, koridoriuje buvo pribėgę vandens (b. l. 53-54). Atsakovas pripažįsta, kad gavo 2010-12-13 ieškovės pretenziją dėl 998 Lt apmokėjimo, tačiau skolos nepamokėjo ir nesiėmė priemonių jos teisingam dydžiui nustatyti, jei manė, kad jis yra nerealus (b. l. 23). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Atsakovas nepaneigė, kad ieškovės atlyginti nuostoliai yra aptartų veiksmų rezultatas ir neįrodė, kad sąmatoje nurodytų medžiagų ir darbų kainos yra aiškiai per didelės. Dėl to apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais.

13Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turtą sugadinus butą užpylus vandeniu, viršuje esančių patalpų asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (CK 6.266 str., 6.270 str. 1 d.). CK 6.263 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, nes virš aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent iš atsakovo buto buvo pavojingas poveikis, sugadinęs apačioje esančio V. M. buto apdailą. Kaip teisingai nurodo ieškovė, ji neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties iš atsakovo buto ėmė tekėti vanduo. Įvertinus šiuos įrodymus bei vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas daryti išvadą, kad apdraustasis butas buvo užpiltas iš atsakovui priklausančio buto. Todėl nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė patalpų savininko nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims.

14Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, tai ieškovei iš atsakovo priteisiama 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už tinkamą atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, nes jų dydis atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius (yra mažesnės už numatytus maksimalius dydžius (8.11 p., 8.15, 8.16 p.) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., b. l. 74-75, 84-86).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

16Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Priteisti iš atsakovo R. S. (a. k. ( - ) ieškovei AB „Lietuvos draudimas‘ (į. k. 110051834, registracijos adresas: Basanavičiaus g. 12, Vilnius, adresas korespondencijai: Konstitucijos pr. 9-55, Vilnius, a. s. Nr. ( - ), Swedbank, AB, b. k. 1112029651)

Proceso dalyviai
Ryšiai