Byla I-53-162/2014
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1084 panaikinimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. N., jo atstovei advokatei Loretai Gončiarovienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei, trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ atstovams Jurgitai Lengvytei ir advokato padėjėjui Mariui Brasiūnui, 2014 m. lapkričio 5 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Klaipėdos nafta“, UAB „Swecko Lietuva“, UAB „Ardynas“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1084 panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas A. N. patikslintu skundu (II t., b. l. 155-167) prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1084 „Dėl servituto nustatymo A. N. žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - )“.

4Pareiškėjas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis ( - ) (kadastro Nr. ( - ), plotas – 2,88 ha). Skundžiamu įsakymu atsakovas pareiškėjo žemės sklypui nepagrįstai nustatė žemės servitutą, suteikiantį teisę 1,1293 ha žemės sklypo plote tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas. Paaiškina, kad skundžiamu įsakymu servitutas nustatytas gavus trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ prašymą, kuris grindžiamas tuo, jog servitutas suprojektuotas Suskystintų gamtinių dujų (toliau – ir SGD) terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiajame plane (toliau – ir Specialusis planas), patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130. Pareiškėjo teigimu, servitutas nustatytas neteisėtai. Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas suteikia galimybę administraciniu aktu pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustatyti servitutus, suteikiančius teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus, tačiau mano, jog Specialiuoju planu numatytas tiesti magistralinis dujotiekis negali būti priskiriamas prie bendrojo naudojimo inžinerinės infrastruktūros tinklų, nes Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 56 dalis prie bendrojo naudojimo sistemos priskiria tiktai gamtinių dujų skirstymo (o ne perdavimo) sistemos dalį. Pažymi, kad SGD terminalo projekto įgyvendinimui reikalingi privačios žemės sklypai, nesusitarus dėl jų naudojimo su žemės savininku, turi būti išperkami, o jau po to šiuose, tapusiuose valstybiniais, sklypuose gali būti nustatomi servitutai.

5Nurodo, kad skundžiamame įsakyme nėra aiškiai apibrėžtas servituto turinys, todėl nėra galimybės įsitikinti, ar servituto turėtojo teisės netampa didesnės už žemės savininko teises. Mano, kad atsakovas privalėjo nustatyti servitutus plote ne po 25 m abipus dujotiekio vamzdžio ašies, bet visame specialiųjų sąlygų taikymo plote, kuris yra žymiai didesnis. Teigia, kad pareiškėjo nuosavybės teisės į žemės sklypus suvaržymai yra tokios apimties, kad jie paneigia pačią nuosavybės teisės esmę – juos nustačius nuosavybės teisė iš esmės nebegali būti įgyvendinama.

6Skundžiamo įsakymo 2.3 punktu atsakovas nustatė pareiškėjo prievolę tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, tačiau mano, jog žemės sklypo tinkamo naudojimo ir priežiūros pareiga įsakymu turėjo būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininkui – trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Klaipėdos nafta“.

7Pareiškėjo manymu, skundžiamas įsakymas nepagrįstas ir dėl to, kad nuostolių apskaičiavimas atliktas vadovaujantis teisės aktu – Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau – ir Metodika), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541, kuri aiškiai prieštarauja Konstitucijai ir Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai, dėl to taikant šio akto reikalavimus, mokėtina pareiškėjui kompensacija apskaičiuota neteisingai. Prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą tikslu ištirti šio akto nuostatų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai.

8Paaiškina, jog apskaičiuojant nuostolius pagal Metodikos 4 punkte pateikiamą formulę, vidutinis augalų derlingumo rodiklis buvo įrašomas remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-35 (toliau – ir Įsakymas). Įsakyme nurodoma, jog pagal jį derlingumas apskaičiuojamas 1999-2003 metais, Įsakymo galiojimas nebuvo pratęstas, dėl to mano, kad Įsakymas negalėjo būti taikomas 2013 metais, t. y. atsakovui priimant skundžiamą administracinį aktą.

9Pareiškėjo teigimu, nuostoliai dėl galimybės naudoti sklypus pagal paskirtį pagal Metodikos 9.2 punktą nebuvo apskaičiuoti bei nenurodyti atlyginti.

10Teigia, jog dėl skundžiamu įsakymu nustatyto servituto 1,1293 ha plote pareiškėjas naudotis šiuo plotu realiai nebegalėtų, todėl pareiškėjo nuostoliai būtų ne mažesni, nei šitokio žemės ploto rinkos kaina. Pagal turto vertintojo 2013 m. balandžio 18 d. konsultacinio pobūdžio išvadą dėl sklypo vertės, pareiškėjo žemės sklypo rinkos kaina yra 580 Lt už arą, o pakeitus sklypo paskirtį iš žemės ūkio į komercinę, rinkos kaina galėtų siekti ir 1200 Lt už arą. Tokiu būdu, vien tik pareiškėjo sklypo 1,1293 ha ploto dalies, kuriai nustatytas servitutas, rinkos kaina yra 65499 Lt, o pakeitus žemės paskirtį ji būtų 135516 Lt. Akcentuoja, jog netgi atsižvelgiant į VĮ Registrų centro 2014 metams nustatytą sklypo vidutinę rinkos vertę, šie nuostoliai sudarytų 65091 Lt, kai tuo tarpu atsakovas nustatė tik 20774,51 Lt dydžio nuostolių sumą.

11Pažymi, kad nuostolius didina ir tai, jog servitutas nustatytas tokiai pareiškėjo sklypo daliai, kuri yra sklypo viduryje ir atskiria vieną nuo kitos likusias dvi nedideles dalis, iš kurių kiekviena aiškiai per maža bet kokiai veiklai vystyti. Todėl taip iš pareiškėjo praktiškai atimama bet kokia racionalaus 2,88 ha ploto sklypo naudojimo galimybė. Be to, papildomus nuostolius pareiškėjas patirtų ir dėl to, kad realiai negalėdamas naudotis žemės dalimi, turėtų už šią dalį dar kasmet mokėti žemės mokestį, tačiau į šią aplinkybę neatsižvelgta skaičiuojant nuostolių atlyginimo dydį.

12Pareiškėjo teigimu, skundžiamas įsakymas neteisėtas, nes priimtas nenustačius teisingo pareiškėjui mokėtino nuostolių atlyginimo.

13Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. N. bei jo atstovė advokatė Loreta Gončiarovienė patikslintą skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

14Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Reda Siautilė teismo posėdžio metu prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

15Atsakovas atsiliepime (III t., b. l. 2-8) nurodo, kad SGD terminalo jungiamojo dujotiekio statybos teisei privačiuose žemės sklypuose realizuoti nustatomi servitutai sandoriu su žemės sklypo savininku, o nepavykus susitarti – administraciniu aktu po Specialiojo plano patvirtinimo. Konkretus servituto dydis ir vieta, taip pat reikalinga SGD terminalo infrastruktūra suprojektuota Specialiajame plane. Paaiškina, kad siekiant sklandžios žemėtvarkos sureguliavimo procedūros, buvo vykdomos derybos su žemės sklypų savininkais dėl servitutų nustatymo; buvo nustatyti žemės sklypai, kuriems servitutai gali būti nustatomi administraciniu aktu. Nurodo, kad privačios žemės sklypams, kai jų savininkai nesutinka su servituto nustatymu, servitutas gali būti nustatomas administraciniu aktu bei sumokama kompensacija, apskaičiuota pagal specialiąją Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą metodiką. Nacionalinei žemės tarnybai nustatant servitutus administraciniu aktu, teisės aktai nenumato pareigos ar teisės nagrinėti servituto būtinumo ir tikslingumo klausimą, nes tai sprendė teritorijų planavimo dokumentas – Specialusis planas.

16Pažymi, jog SGD tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl ši ūkinė veikla grindžiama viešuoju interesu, o tai pateisina nekilnojamojo daikto, naudojamo SGD perdavimo ir (ar) skirstymo įrenginiams, nuosavybės teisės ribojimus. Teigia, kad servituto ribos sutampa su tiesiamo dujotiekio apsaugos zonos ribomis, todėl apribojimus naudotis žemės sklypais toje dalyje, kurioje nustatytas servitutas, nustato teisės aktai ir Specialusis planas, o ne skundžiamas įsakymas.

17Nurodo, kad pareiškėjo pareiga išlaikyti žemės sklypą nėra siejama su jo galimybėmis naudotis teise tiesti, aptarnauti ar naudoti aukšto slėgio dujotiekį, kadangi tokios teisės jam skundžiamu įsakymu nėra suteikiamos, tačiau pareiškėjas, kaip protingas ir rūpestingas asmuo neturėtų imtis veiksmų, kurie akivaizdžiai trukdytų servituto turėtojui prižiūrėti ir naudotis infrastruktūros objektais. Paaiškina, kad nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas. Teigia, jog Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus specialistai nenustatė, jog kompensacija pareiškėjui būtų apskaičiuota nesilaikant Metodikos.

18Pabrėžia, jog Specialiojo plano rengėjas-UAB „Sweco Lietuva“, apskaičiuodamas žemės savininkų nuostolius, rėmėsi visais be išimties Metodikos punktais, siekdamas maksimaliai teisingai įvertinti galimus žemės savininkų nuostolius, tame tarpe ir Metodikos 9.2 punktu, pagal kurį buvo apskaičiuoti nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, o šių nuostolių suma yra nurodyta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akto 7 punkte, todėl pareiškėjo teiginys, kad apskaičiuojant nuostolius buvo nesivadovaujama Metodikos 9.2 punktu, laikytinas nepagrįstu. Pabrėžia, kad nuostoliai pagal Metodikos 9.2 punktą lygūs 0,00 Lt, kadangi pareiškėjo žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio, kuriame žemės ūkio veikla iš esmės negalima.

19Akcentuoja, jog dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo pareiškėjas gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimu (III t., b. l. 12-19) į pareiškėjo patikslintą skundą nurodo nesutinkantis su patikslintu skundu bei prašo jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi, išnagrinėjęs administracinę bylą dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2013 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. 1-130, kuriuo patvirtintas SGD terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialusis planas, pripažino neteisėta tik tą Specialiojo plano sprendinių dalį, kuri numato, kad pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose atstumas nuo linijų uždarymo įtaisų aikštelių, valymo prietaiso siuntimo ir priėmimo kamerų, kompresorių reguliavimo bei apskaitos stočių iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, kelių ir geležinkelių sankryžų, viešojo naudojimo geležinkelių bei AM kategorijos kelių sankasos apačios turi būti ne mažesnis nei 50 metrų ir (ar) atstumas nuo uždarymo įtaisų iki bet kokios paskirties pastatų, nepriklausančių magistraliniam dujotiekiui, turi būti ne mažesnis kaip 100 metrų. Argumentuoja, kad nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, nei 2011 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 1-10/D1-61 patvirtintos Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklės nenumato servituto nustatymo specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu, t. y. patvirtintas Specialusis planas nėra dokumentas, vadovaujantis kuriuo, viešpataujančiu tampančio daikto savininkas (planavimo organizatorius) galėtų registruoti savo teisę nekilnojamojo turto registre be tolimesnių teisinių aktų (sandorio ar administracinio akto). Pabrėžia, jog priešingai nei teigia pareiškėjas, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis aiškiai apibrėžia, kas yra laikoma suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra, o Specialiuoju planu planuojamas dujotiekis yra priskiriamas prie SGD terminalo infrastruktūros.

21Teigia, kad už apsaugos zonos ribų dujotiekį eksploatuojanti įmonė jokių su dujotiekio eksploatavimu susijusių veiklų nevykdys (išskyrus zonas aplink uždarymo įtaisų aikšteles), todėl nėra jokių pagrįstų motyvų, kodėl servitutas turėtų apimti didesnę teritoriją nei apsaugos zona magistralinio dujotiekio atkarpose, kuriose nėra įrengtos uždarymo įtaisų aikštelės.

22Teigia, kad apskaičiuodamas žemės savininkų nuostolius, laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, siekdamas maksimaliai teisingai įvertinti galimus žemės savininkų nuotolius.

23Pabrėžia, jog pūdymo (juodųjų plotų) kompensacijos dalis už sunaikinamus pasėlius lygi 0,0 Lt, kadangi Metodikoje numatoma kompensacija už sunaikinamus augalinius pasėlius, kurių pūdyme nėra. Nesant duomenų apie auginamas žemės ūkio kultūras (t. y. žemės sklypo savininkas nėra deklaravęs auginamos kultūros), apskaičiuojant sunaikinamų pasėlių rinkos vertę, bazine kultūra yra pasirenkami vasariniai kvietrugiai. Taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad buvo neapskaičiuoti nuostoliai pagal Metodikos 9.2 punktą. Teigia, jog pagal Metodikos 9.2 punktą buvo apskaičiuoti nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, ir (ar) pobūdį praradimo, o šių nuostolių suma yra nurodyta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akto 7 punkte.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko (II t., b. l. 188).

25Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ atstovai Jurgita Lengvytė ir advokato padėjėjas Marius Brasiūnas su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą skundą nepateikė. Atsiliepimą (I t., b. l. 38-46) į pareiškėjo pirminį skundą iš esmės grindžia analogiškais motyvais kaip ir atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba bei trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“. Papildomai nurodo, kad prieš rengiant Specialųjį planą, buvo įvertinta ir žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams alternatyva, tačiau šio nuosavybės paėmimo būdo buvo atsisakyta, kaip labiau ribojančio ir varžančio savininkų teises. Paaiškino, kad paėmus žemės sklypą visuomenės poreikiams, būtų išperkama tik dalis sklypo reikalinga dujotiekio statybai, aptarnavimui ir naudojimui, o ne visas sklypas, be to, išpirktame sklype būtų negalima bet kokia pareiškėjo ūkinė veikla, tuo tarpu nustačius servitutus ūkinė ir tam tikra kita veikla yra galimos, taip mažiau ribojant savininkų interesus.

27Teigia, kad nagrinėjamu atveju servitutas nustatytas Specialiojo plano pagrindu, kuris yra galiojantis. Specialiajame plane yra suprojektuotas ginčo servitutas, numatyta jo apimtis, dydis ir ribos, todėl atsakovas, nustatydamas servitutą, turėjo vadovautis Specialiojo plano sprendiniais ir negali šių sprendinių vienašališkai pakeisti. Servituto sutapatinimas su dujotiekio apsaugos zona yra racionalus ir teisiškai pagrįstas sprendinys, sukuriantis prielaidas saugiai dujotiekio eksploatacijai bei greta esančių žemės sklypų savininkų turto apsaugai.

28Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ardynas“ prašo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Palaiko Nacionalinės žemės tarnybos bei trečiųjų suinteresuotų asmenų AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir nesutikimo motyvus su pareiškėjo patikslintu skundu bei prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujanti (III t., b. l. 24-25). Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ardynas“ apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (II t., b. l. 188).

29Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Swecko Lietuva“ ir UAB „Ardynas“ atstovams nedalyvaujant.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1084 „Dėl servituto nustatymo A. N. žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - )“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas), teisėtumo ir pagrįstumo.

32Faktinės aplinkybės

33Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130 ,,Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino Suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialųjį planą (minėta, toliau – ir Specialusis planas).

34Pareiškėjas A. N. yra žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ) (plotas 2,88 ha), esančio ( - ), kurio dalis patenka į Specialiojo plano galiojimo zoną, savininkas (I t., b. l. 16-17).

35Skundžiamu įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868; 2010, Nr. 72-3616) 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (Žin., 2012, Nr. 68-3466) 3 straipsniu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579; 2010, Nr. 107-5518), Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (Žin., 2004, Nr. 175-6486; 2010, Nr. 102-5244) bei atsižvelgiant į Specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130 (Žin., 2013, Nr. 65-3269) sprendinius, AB „Klaipėdos nafta“ 2013 m. liepos 15 d. gautą prašymą Nr. (22.3)A6-432 ir veikiant pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. spalio 15 d. įgaliojimą Nr. 1Į-(1.9)-1239 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo, planavimo sąlygų išdavimo, sprendimų priėmimo ir duomenų teikimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas nustatė žemės servitutą pareiškėjo žemės sklypui, suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas bei vienkartinės kompensacijas.

36Skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1084 „Dėl servituto nustatymo A. N. žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančiame ( - )“ (I t., b. l. 20-21), nustatė žemės servitutą, suteikiantį teisę tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 206) plotas 1,1293 ha, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 207), plotas 1,1293 ha ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 208), plotas 1,1293 ha (1.1 punktas). Šio įsakymo 2.3 punktu nurodyta, kad prievolę tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą turi žemės sklypo, nurodyto šio įsakymo 1.1 punkte, savininkas. Šio įsakymo 2.4 punktu AB „Klaipėdos nafta“ nurodyta atlyginti dėl žemės servitutų nustatymo apskaičiuotą nuostolių atlyginimą – vienkartinę 20 774,51 Lt kompensaciją.

37Pareiškėjas patikslintu skundu ginčija tiek servituto nustatymo administraciniu aktu teisėtumą, tiek apskaičiuotą dėl žemės servitutų nustatymo vienkartinės kompensacijos dydį.

38Dėl servitutų nustatymo

39Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnis reglamentuoja neįrodinėtinas aplinkybes ir faktus. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

40Bylos rašytiniais įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. N. kartu su kitais asmenimis – S. G., P. D. M., I. N., J. Z., R. S., L. G., T. G., S. G., UAB „Vidmarta“, UAB „Ferteksos transportas“, kurių valdomi žemės sklypai patenka į planuojamojo Suskystintų gamtinių dujų (minėta, toliau – ir SGD) terminalo trasą ir kuriems jų valdomuose žemės sklypuose yra suplanuoti servitutai, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, ginčydami Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 1-130, kuriuo patvirtintas SGD terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialusis planas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-0803-189/2014 pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

41Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą pakeitė ir panaikino tą Specialiojo plano dalį, kurioje pareiškėjų valdomuose žemės sklypuose atstumas nuo linijų uždarymo įtaisų aikštelių, valymo prietaiso siuntimo ir priėmimo kamerų, kompresorių, reguliavimo bei apskaitos stočių iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, kelių ir geležinkelių sankryžų, viešojo naudojimo geležinkelių bei AM kategorijos kelių sankasos apačios turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų ir (ar) atstumas nuo uždarymo įtaisų iki bet kokios paskirties pastatų, nepriklausančių magistraliniam dujotiekiui, turi būti ne mažesnis kaip 100 metrų.

42Vertintina, kad išskyrus aukščiau nurodytą dalį, Specialusis planas likusia apimtimi buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje, pažymėjo, jog nėra pagrindo pripažinti ginčo (magistralinio) dujotiekio trasos vietos suprojektavimą neteisėtu, o aptariami servitutai yra suprojektuoti būtent išilgai šios trasos, šie servitutai yra būtini siekiant įgyvendinti SGD terminalo projektą (nutiesti magistralinį dujotiekį bei vėliau jį eksploatuoti). Pasisakydamas dėl aptariamų servitutų ploto, apeliacinės instancijos teismas paminėjo, jog byloje nėra ginčo, kad jie suprojektuoti išilgai per pareiškėjams priklausančius žemės sklypus planuojamos tiesti magistralinio dujotiekio trasą ir jų plotas atitinka Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Sąlygos), patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 25 punkte (Vyriausybės 2003 m. balandžio 29 nutarimo Nr. 539 redakcija) magistraliniams dujotiekiams nustatomą apsaugos zoną.

43Įvertinus nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuotas faktines aplinkybes, nagrinėjamoje byloje teismas iš naujo nevertina pareiškėjo skundo argumentų dėl jo žemės sklype nustatyto servituto pagrįstumo, ar jo apimties, kadangi servituto turinys (apimtis) apibrėžtas Specialiajame plane, o argumentų ir įrodymų, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius būtų nesilaikęs Specialiojo plano sprendinių ir nustatęs didesnio ar mažesnio ploto ir apimties, nei numatyta Specialiajame plane, servitutą, pareiškėjas nepateikė. Atitinkamai pareiškėjo skundo argumentai dėl jo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams netenka juridinės reikšmės, kadangi jo nuosavybės teisės ribojimo būdas – servituto nustatymas, jau yra įtvirtintas galiojančiame ir nenuginčytame teritorijų planavimo dokumente – Specialiajame plane.

44Servitutas pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo nustatytas skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1084. Kaip nurodė minėtoje 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Specialiuoju planu servitutai tėra tik suprojektuojami (numatoma jų paskirtis, vieta, apimtis ir kt.), t. y. servitutai šiuo teritorijų planavimo dokumentu nėra nustatomi.

45Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio pirmoje dalyje pateikiama servituto definicija, kuri apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Civilinio kodekso 4.123 straipsnis nustato, kad žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, o 4.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal servituto suteikiamas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu, tiek jo dalimi ir tuo būtų užtikrintas tinkamas viešpataujančiojo daikto naudojimas, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę nustatyti daikto dalį, kurioje gali būti naudojamasi servituto nustatytomis teisėmis.

46Civilinio kodekso 4.124 straipsnis reglamentuoja servituto nustatymo pagrindus ir momentą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymas.

47Nagrinėjamu atveju planavimo organizatorius AB „Klaipėdos nafta“ pirmenybę teikė servituto nustatymui sandoriui. Iš 2013 m. liepos 11 d. AB „Klaipėdos nafta“ rašto Nr. (22.3)A6-432 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu pagal patvirtintą specialųjį planą“ (I t., b. l. 62-63), kuriuo bendrovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama nustatyti servitutus administraciniu aktu, matyti, jog AB „Klaipėdos nafta“ nuo 2013 metų kovo mėnesio derėjosi su privačių žemės sklypų, kuriuose ketina įrengti SGD terminalo dujotiekio trasą, savininkais dėl servitutų nustatymo sąlygų ir pasirašė 42 sutartis dėl servitutų nustatymo. Kartu su minėtu raštu AB „Klaipėdos nafta“ atsakovui pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esančių žemės sklypų, kuriuose reikia nustatyti servitutus sąrašą, t. y. asmenų, kurie nesutiko nustatyti servitutus sudarant sutartis. Šiame sąraše 13 numeriu nurodytas pareiškėjas A. N. (I t., b. l. 65).

48Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose. Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas – nuostolių atlyginimą, vienkartinę ar periodines išmokas. Nagrinėjamu atveju toks viešasis interesas yra įtvirtintas Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo preambulėje, kurioje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus valstybės energetikos politikos tikslus ir uždavinius; pripažindamas energetinę nepriklausomybę, energijos rinkų konkurencingumą ir darnią plėtrą strateginiais valstybės energetikos sektoriaus principais; <...> vadovaudamasis valstybės nacionalinio saugumo prioritetu ir atsižvelgdamas į viešuosius interesus gamtinių dujų sektoriuje ir jų apsaugos poreikius priima šį įstatymą, ir 3 straipsnio 2-3 dalyse, numatančiose, kad SGD terminalas ir SGD terminalo jungtis pripažįstami strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiais įrenginiais, o SGD terminalo projektas pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos ekonominiu projektu, o taip pat viešasis interesas pripažintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo praktikoje (2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-367/2012) yra pažymėjęs, kad administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti.

49Žemės įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja žemės servitutų nustatymą. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo.

50Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“, atsižvelgdamas į nurodytas teisės akto nuostatas, atsakovui tokį prašymą išreiškė 2013 m. liepos 11 d. raštu Nr. (22.3)A6-432 (I t., b. l. 62-63).

51Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintose Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) detaliau reglamentuoja žemės servitutų nustatymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu tvarką. Taisyklių 16 punkte įtvirtinta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą nustatyti žemės servitutą per 20 darbo dienų nuo žemės sklypo plano, kuriame įbraižomas žemės servitutas, parengimo. Sprendime nurodoma: 1) tarnaujančiojo žemės sklypo kadastro numeris; 2) tarnaujančiojo žemės sklypo servituto vieta ir ribos, servituto plotas; 3) tarnaujančiojo žemės sklypo savininkai ir patikėtiniai; 4) servituto rūšis; 5) naudojimosi servitutu teisė ir sąlygos; 6) nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydis ir mokėjimo terminai); 7) viešpataujančiojo daikto savininkai ar patikėtiniai arba valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą; 8) prievolė statyti statinius, sodinti augalus ar atlikti kitus darbus, jeigu tai būtina servituto teisėms įgyvendinti; 9) viešpataujančio daikto savininkas ar patikėtinis arba valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą, o tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas, – ir tarnaujančio žemės sklypo savininko pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį žemės sklypą; 10) sąlyga, kad per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo servitutas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre viešpataujančiojo daikto savininko ar patikėtinio arba valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą – kai nustatytas servitutas, suteikiantis teisę prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų, lėšomis.

52Analizuojant skundžiamo administracinio akto turinio atitikimą ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normoms, spręstina, kad atsakovas iš esmės veikė savo kompetencijos ribose ir į įsakymą, kuriuo pareiškėjo žemės sklypui nustatė servitutą, įtraukė visas būtinas Taisyklių 16 punkte reglamentuotas tokio sprendimo sudedamąsias dalis.

53Pareiškėjas skunde akcentuoja Civilinio kodekso 4.113 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas skundžiamo įsakymo 2.3 punkte nepagrįstai įtvirtino prievolę žemės savininkui (pareiškėjui) tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą. Pagal Taisyklių 16.9 punktą, tarnaujančiojo žemės sklypo savininko pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį žemės sklypą nustatoma tik tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas. Nagrinėjamu atveju servitutų turinį sudaro teisės – tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas. Akivaizdu, jog nurodytomis servitutą sudarančiomis teisėmis naudosis išimtinai viešpataujančio daikto savininkas AB „Klaipėdos nafta“, o ne pareiškėjas A. N., todėl darytina išvada, kad skundžiamo įsakymo 2.3 punktas yra juridiškai nepagrįstas.

54Proceso šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu akcentuotas argumentas, jog atitinkamos pareigos tiek žemės sklypo savininkui, tiek servituto turėtojui yra nustatytos teisės aktais, nesudaro pagrindo nesilaikyti Taisyklių 16.9 punkto nuostatų, ar analogiškai šią pareigą reglamentuojančio Civilinio kodekso 4.114 straipsnio 2 punkto. Tuo tarpu atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ argumentai, jog pareiškėjas, kaip protingas ir rūpestingas asmuo, neturėtų imtis veiksmų, kurie akivaizdžiai trukdytų servituto turėtojui prižiūrėti ir naudotis infrastruktūros objektais, yra bendro pobūdžio įpareigojimas ir nesudaro skundžiamo įsakymo 2.3 punktu nustatytos pareigos turinio. Pabrėžtina, kad 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog Specialiuoju planu suprojektuotais servitutais suteikiamos teisės, be kita ko, yra susijusios su Sąlygų 27.2 ir 27.3 punktuose nustatytomis magistralinį dujotiekį eksploatuojančio subjekto galimybėmis: apsaugos zonoje prižiūrėti ir remontuoti vamzdynus, pjauti žolę, kirsti krūmus ir atlikti kitus vamzdynų trasos priežiūros darbus; kasti apsaugos zonoje iškasas vamzdynų izoliacijos kokybei ir jų elektrocheminės apsaugos nuo korozijos įrenginių būklei tikrinti bei kitiems darbams atlikti. Nurodytos teisės normos sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. ( - ) (plotas 2,88 ha), esančiame ( - ), kuriame nustatytas servitutas (1,1293 ha) atlikti visus žemės sklypų priežiūros darbus priskirta būtent magistralinį dujotiekį eksploatuojančiam subjektui, o ne pareiškėjui.

55Įvertinus išdėstytas aplinkybes, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1084 „Dėl servituto nustatymo A. N. žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - )“, dalis, kuriuo 2.3 punktu numatyta, kad prievolę tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą turi žemės sklypo, nurodyto šio įsakymo 1.1 punkte, žemės savininkas, naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta.

56Dėl kompensacijos dydžio

57Tiek Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 straipsnis, tiek Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16.6 punktas įpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovą arba jo įgaliotą teritorinio padalinio vadovą priimant sprendimą, kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr.1541 patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje (minėta, toliau – ir Metodika).

58Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas skundžiamu įsakymu nustatytos kompensacijos dydį, patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto – Metodikos. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nukreipia į Metodiką, kurios 3 punktas įtvirtina, jog nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis šia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.

59Skundžiamu įsakymu nustatytas 20 774,51 Lt kompensacijos dydis už sklypo kadastro Nr. ( - ) dalį, grindžiamas UAB „Sweco Lietuva“ atliktais skaičiavimais, kurie įtvirtinti 2013 m. liepos 26 d. Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akte Nr. 5544/0007:0212 A (I t., b. l. 22) (toliau – ir Apskaičiavimo aktas A) ir 2013 m. liepos 26 d. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akte Nr. 5544/0007:0212 B (I t., b. l. 23) (toliau – ir Apskaičiavimo aktas B). Iš Apskaičiavimo akto A ir Apskaičiavimo akto B turinio matyti, jog pareiškėjui buvo apskaičiuoti nuostoliai už sunaikinamus pasėlius (vasarinius kvietrugius) ir nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo.

60Remiantis Metodikos nuostatomis, tiek sunaikinamų pasėlių rinkos vertė, tiek nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiuojami pagal Metodikoje įtvirtintas formules. Teismas, įvertinęs Apskaičiavimo akto A ir Apskaičiavimo akto B turinį, nenustatė, jog nuostoliai pareiškėjui būtų apskaičiuoti nesilaikant Metodikos reikalavimų.

61Pareiškėjas akcentuoja, kad apsiskaičiuojant nuostolius pagal Metodikos 4 punkte pateikiamą formulę, vidutinis augalų derlingumo rodiklis buvo įrašomas remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-35 „Dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo 1999-2003 metais patvirtinimo“ (minėta, toliau – ir Įsakymas), t. y. teisės aktu, kuris taikomas apskaičiuojant derlingumą 1999-2003 metais.

62Teisėjų kolegija pažymi, jog Metodikos 4 punkte nurodyta formulė, pagal kurią apskaičiuojama sunaikinamų pasėlių rinkos vertė. Formulėje nurodytas Dvid žemės ūkio augalų vidutinis derlingumo pagal kultūras rodiklis, kuris yra tvirtinamas žemės ūkio ministro įsakymu. Žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras (Dvid.) rodikliai nustatyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakyme Nr. 3D-35 „Dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo 1999-2003 metais patvirtinimo“. Vėlesnių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymų, nustatančių vidutinį žemės ūkio augalų derlingumą, nebuvo priimta. Įvertinus tai, akivaizdu, jog formulėje nustačius, jog žemės ūkio augalų vidutinis derlingumo pagal kultūras rodiklis yra tvirtinamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu bei nesant priimtų kitų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymų dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo rodiklių, todėl buvo privaloma vadovautis šiuo Įsakymu.

63Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Loreta Gončiarovienė paaiškino, jog iki servituto nustatymo pareiškėjo žemės sklype nebuvo vykdoma jokia žemės ūkio veikla, kadangi pareiškėjo žemės sklypas yra prie ( - ) sąvartyno ir žemės ūkio veikla iš esmės negalima dėl užterštumo. Be kita ko, pažymėtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ nurodė, jog pareiškėjo sklype – pūdyme nebuvo auginami pasėliai, todėl atitinkamai pagal Metodiką pareiškėjui kompensacijos dalis už sunaikintus pasėlius yra lygi 0,0 Lt, tačiau nepaisant to, pareiškėjui buvo išmokėta kompensacijos dalis kaip už prarastus pasėlius.

64Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ paskaičiavo pareiškėjui 1666,75 Lt kompensaciją už sunaikintus vasarinius kvietrugius, nors tokie iš viso nebuvo auginami pareiškėjo žemės sklype. UAB „Sweco Lietuva“ nuostolius dėl sunaikintų pasėlių paskaičiavo remiantis galiojančiu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-35. Minėta, kad vėlesnių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymų, nustatančių vidutinį žemės ūkio augalų derlingumą, nebuvo priimta, todėl UAB „Sweco Lietuva“ apskaičiuojant nuostolius dėl sunaikintų pasėlių, teisėtai vadovavosi galiojančiu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-35 bei nuostolius paskaičiavo tinkamai. Šiuo atveju pareiškėjui kompensacija buvo paskaičiuota didesnė, nei kad jo patirta žala dėl pasėlių sunaikinimo, todėl pareiškėjo argumentas, kad UAB „Sweco Lietuva“ netinkamai paskaičiavo pareiškėjo nuostolius dėl pasėlių sunaikinimo, laikytinas nepagrįstu.

65Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad jo nuostoliai dėl galimybės naudoti sklypus pagal paskirtį pagal Metodikos 9.2 punktą nebuvo apskaičiuoti bei nurodyti atlyginti. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino, jog pareiškėjas minėtame sklype siekė vystyti verslą, t. y. siekė keisti žemės sklypo naudojimą paskirtį ir šiame sklype užsiimti atliekų rūšiavimu. Nustačius šiame sklype servitutą iš esmės nebus galima užstatyti žemės, todėl pareiškėjas patirs didžiulius nuostolius.

66Pagal Metodikos 9.2 punktą apskaičiuojami nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, išskyrus nuostolius dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų. Iš Apskaičiavimo akto B matyti, kad Specialiojo plano rengėjas UAB „Sweco Lietuva“ nuostolius dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiavo, todėl toks pareiškėjo argumentas, kad nebuvo paskaičiuoti pareiškėjo nuostoliai pagal Metodikos 9.2 punktą, laikytinas nepagrįstu. Pabrėžtina, jog UAB „Sweco Lietuva“ pareiškėjo nuostolius apskaičiavo vertindamas faktinę žemės sklypo padėtį. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, pareiškėjo žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Pareiškėjo atstovės paaiškinimu teismo posėdyje nustatyta, kad pareiškėjas dėl žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties keitimo į atitinkamas institucijas nėra kreipęsis. Tokiu būdu, net ir tuo atveju, jeigu servitutas pareiškėjo žemės sklype nebūtų buvęs nustatytas, negalima teigti, kad pareiškėjas būtų įgyvendinęs savo tikslus ir pakeitęs žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir užsiėmęs šiame sklype atliekų rūšiavimo veikla. Spręstina, kad pareiškėjo nurodomi nuostoliai yra hipotetiniai.

67Pareiškėjas taip pat ginčija koeficiento „15“ naudojimą apskaičiuojant kompensaciją teigdamas, kad koeficientas, naudojamas apskaičiuoti kompensacijos dydžiui, turi būti susietas su servituto kalendorine data. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweko Lietuva“ atsiliepime į skundą pažymi, kad konkreti koeficiento reikšmė (t.y. 15), yra nurodyta pirmojoje Metodikos redakcijoje, patvirtintoje 1995 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1545. Būtent šios redakcijos Metodikos 1.2 punkte nurodyta, kad „kai žemės ūkio paskirties žemės nebus galima panaudoti pagal tikslinę jos paskirtį, nuostoliai apskaičiuojami dauginant metinį normatyvinį pelną (apskaičiuotą pagal Agrarinės ekonomikos instituto parengtą metodiką) iš terminuoto servituto naudojimo metų skaičiaus (tačiau ne daugiau kaip 15), o jeigu žemės servitutai nustatyti neterminuotam laikui, dauginama iš 15“. Vėlesnėse Metodikos redakcijose koeficientas „15“ išlieka, tačiau nebepaliekamas detalesnis šio koeficiento išaiškinimas. Nėra pagrindo išvadai, kad UAB „Sweko Lietuva“, apskaičiuodama kompensaciją, nepagrįstai taikė minėtą koeficientą.

68Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad Civilinio kodekso 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Skaičiuojant kompensacijos dydį pagal Metodikoje nurodytas nuostolių apskaičiavimo formules, gautą rezultatą lemia jam apskaičiuoti reikalingų duomenų (pvz. vidutinio derlingumo, normatyvinės kainos, medynų tūrio vertės ir kt.) dydžiai, todėl siekiant užtikrinti asmens teisę į teisingą nuostolių atlyginimą, būtina remtis aktualiais, t.y. galiojančiais kompensacijos nustatymo dieną duomenimis.

69Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog UAB „Sweco Lietuva“ pagal Metodikos 9.2 punktą pareiškėjo patiriamus nuostolius apskaičiavo tinkamai.

70Pareiškėjas, nesutikdamas su apskaičiuotos kompensacijos dydžiu, pabrėžė pačios Metodikos, kaip teisės akto, trūkumus. Valdžios institucijos, įgyvendindamos joms suteiktas teises, turi griežtai veikti pagal kompetencines teisės normas, jų neviršydamos, išimtinai tarnaudamos žmogui (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis). To reikalauja konstitucinis įstatymo viršenybės principas, draudžiantis viešojo administravimo subjektams viršyti savo įgaliojimus, t. y. veikti ultra vires, o kiekvieną administracinį sprendimą įpareigoja priimti laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Darytina išvada, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjo patirtus nuostolius negalėjo veikti kitaip, nei tai numato Metodika, ir patirtus nuostolius skaičiuoti pagal pareiškėjo vertinimu teisingus kriterijus, o ne pagal tas formules, kurios įtvirtintos teisės akte. Vertintina, kad įstatymų leidėjas, pavesdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti Metodiką, pasirinko būtent tokį patirtų nuostolių vertės nustatymo būdą, kai ji apskaičiuojama remiantis formulėmis atsižvelgiant į ploto, derlingumo, normatyvinės kainos, metinės pajamų normos ir kitus parametrus.

71Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlyginamų nuostolių – už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iškertamą mišką; už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį.

72Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nuostolių atlyginimo, kai yra nustatomas servitutas yra konstatavęs, jog Civilinio kodekso 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž. K. ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu; išlaidos dėl būklės atkūrimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktą ir pan. Šių nuostolių išieškojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 3 dalis, 4.129 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009, 2012 m. liepos 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-367/2012). Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

73Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismine praktika pareiškėjas A. N. dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo (pvz., dėl žemės mokesčio ir kt.) turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

74Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą

75Pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą tikslu ištirti Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1541 ir juo patvirtintos Metodikos nuostatų atitiktį Konstitucijai netenkintinas.

76Pažymėtina, jog inicijuoti konstitucinį ginčą Konstituciniame Teisme turi teisę bendrosios kompetencijos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai) ir specializuoti teismai (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apygardų administraciniai teismai). Teismai gali kreiptis į Konstitucinį Teismą šiais klausimais: ar Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai; ar Respublikos Prezidento aktai sutinka su Konstitucija ir įstatymais; ar Vyriausybės aktai sutinka su Konstitucija ir įstatymais.

77Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią teismų teisę, pabrėžė, kad tais atvejais, kai bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisinis aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai, jis privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas (kitas teisinis aktas) atitinka Konstituciją.

78Teisėjų kolegija, naudodamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi teismui suteikta diskrecija spręsti klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti A. N. nurodytų teisės aktų nuostatų konstitucingumu.

79Pareiškėjas A. N. patikslintame skunde nenurodė ir teismas nenustatė jokių kitų skundžiamo įsakymo neteisėtumo pagrindų, todėl atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir išdėstytas faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo A. N. patikslintas skundas tenkintas iš dalies – naikintinas kaip nepagrįstas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2) – 1084, 2.3 punktas, o likusios skundžiamo įsakymo dalys pripažįstamos teisėtomis.

80Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija

Nutarė

81Pareiškėjo A. N. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

82Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2) – 1084 „Dėl servituto nustatymo A. N. žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - )“ 2.3 punktą.

83Kitoje dalyje pareiškėjo A. N. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

84Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Pareiškėjas A. N. patikslintu skundu (II t., b. l. 155-167) prašo panaikinti... 4. Pareiškėjas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas,... 5. Nurodo, kad skundžiamame įsakyme nėra aiškiai apibrėžtas servituto... 6. Skundžiamo įsakymo 2.3 punktu atsakovas nustatė pareiškėjo prievolę... 7. Pareiškėjo manymu, skundžiamas įsakymas nepagrįstas ir dėl to, kad... 8. Paaiškina, jog apskaičiuojant nuostolius pagal Metodikos 4 punkte pateikiamą... 9. Pareiškėjo teigimu, nuostoliai dėl galimybės naudoti sklypus pagal... 10. Teigia, jog dėl skundžiamu įsakymu nustatyto servituto 1,1293 ha plote... 11. Pažymi, kad nuostolius didina ir tai, jog servitutas nustatytas tokiai... 12. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas įsakymas neteisėtas, nes priimtas... 13. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. N. bei jo atstovė advokatė Loreta... 14. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 15. Atsakovas atsiliepime (III t., b. l. 2-8) nurodo, kad SGD terminalo jungiamojo... 16. Pažymi, jog SGD tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina... 17. Nurodo, kad pareiškėjo pareiga išlaikyti žemės sklypą nėra siejama su jo... 18. Pabrėžia, jog Specialiojo plano rengėjas-UAB „Sweco Lietuva“,... 19. Akcentuoja, jog dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo pareiškėjas... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimu (III t., b.... 21. Teigia, kad už apsaugos zonos ribų dujotiekį eksploatuojanti įmonė jokių... 22. Teigia, kad apskaičiuodamas žemės savininkų nuostolius, laikėsi visų... 23. Pabrėžia, jog pūdymo (juodųjų plotų) kompensacijos dalis už sunaikinamus... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ apie bylos nagrinėjimo... 25. Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ atstovai Jurgita... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepimo į... 27. Teigia, kad nagrinėjamu atveju servitutas nustatytas Specialiojo plano... 28. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ardynas“ prašo patikslintą skundą... 29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3... 30. Teisėjų kolegija... 31. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 32. Faktinės aplinkybės... 33. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2013 m.... 34. Pareiškėjas A. N. yra žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (... 35. Skundžiamu įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo... 36. Skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1084... 37. Pareiškėjas patikslintu skundu ginčija tiek servituto nustatymo... 38. Dėl servitutų nustatymo... 39. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnis... 40. Bylos rašytiniais įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO... 41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi... 42. Vertintina, kad išskyrus aukščiau nurodytą dalį, Specialusis planas... 43. Įvertinus nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuotas... 44. Servitutas pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo nustatytas... 45. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio pirmoje dalyje... 46. Civilinio kodekso 4.124 straipsnis reglamentuoja servituto nustatymo pagrindus... 47. Nagrinėjamu atveju planavimo organizatorius AB „Klaipėdos nafta“... 48. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams,... 49. Žemės įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja žemės servitutų nustatymą.... 50. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“, atsižvelgdamas į... 51. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289... 52. Analizuojant skundžiamo administracinio akto turinio atitikimą ginčo... 53. Pareiškėjas skunde akcentuoja Civilinio kodekso 4.113 straipsnio 1 dalies... 54. Proceso šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu... 55. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 56. Dėl kompensacijos dydžio... 57. Tiek Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 straipsnis, tiek Žemės servitutų... 58. Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas skundžiamu įsakymu nustatytos... 59. Skundžiamu įsakymu nustatytas 20 774,51 Lt kompensacijos dydis už sklypo... 60. Remiantis Metodikos nuostatomis, tiek sunaikinamų pasėlių rinkos vertė,... 61. Pareiškėjas akcentuoja, kad apsiskaičiuojant nuostolius pagal Metodikos 4... 62. Teisėjų kolegija pažymi, jog Metodikos 4 punkte nurodyta formulė, pagal... 63. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Loreta Gončiarovienė... 64. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ paskaičiavo... 65. Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad jo nuostoliai dėl galimybės naudoti... 66. Pagal Metodikos 9.2 punktą apskaičiuojami nuostoliai dėl galimybės naudoti... 67. Pareiškėjas taip pat ginčija koeficiento „15“ naudojimą apskaičiuojant... 68. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad Civilinio kodekso... 69. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog UAB „Sweco... 70. Pareiškėjas, nesutikdamas su apskaičiuotos kompensacijos dydžiu, pabrėžė... 71. Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlyginamų nuostolių – už... 72. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl... 73. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei... 74. Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą ... 75. Pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą tikslu ištirti... 76. Pažymėtina, jog inicijuoti konstitucinį ginčą Konstituciniame Teisme turi... 77. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią teismų teisę, pabrėžė, kad tais... 78. Teisėjų kolegija, naudodamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 4... 79. Pareiškėjas A. N. patikslintame skunde nenurodė ir teismas nenustatė jokių... 80. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 81. Pareiškėjo A. N. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.... 82. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 83. Kitoje dalyje pareiškėjo A. N. patikslintą skundą atmesti kaip... 84. Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos...