Byla 2S-1761-115/2012
Dėl priverstinio skolos išieškojimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens I. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3G. L. užtikrindamas iki 2011-09-05 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-10-01 įregistruotu Ignalinos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė UAB „Medicinos bankas“ jam ir I. L. nuosavybės teise (po ½ dalį) priklausantį nekilnojamąjį daiktą – viešbutį su restoranu, 674,80 kv. m. plotą sudaro patalpos rūsyje, pažymėtos: R-39....R-56, ir patalpos aukšte, pažymėtos: 1-167, 168, 1-210....1-217, 1-111, 1-218....1-245, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

4Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, kadangi hipoteka užtikrinta prievolė suėjus terminui nėra įvykdyta.

5II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-06-12 nutartimi areštavo ½ dalį viešbučio su restoranu, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį I. L.; išaiškino įkeisto daikto savininkui, kad areštavus įkeistą daiktą, jis netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę; įspėjo skolininką G. L. ir įkeisto daikto savininkę I. L., kad per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus skolos kreditoriui, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas kreditoriui administruoti.

7Teismas nustatė, kad G. L. IĮ „Gilaba“ yra iškelta bankroto byla, todėl iš G. L. priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto skola negali būti išieškoma. Kliūčių kreiptis kreditoriui dėl priverstinės skolos išieškojimo iš I. L. priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto nėra. Teismas pažymėjo, kad nesant nustatytai naudojimosi tvarkai ir esant įkeistoms idealiosioms dalims kreditorius teisę išieškoti iš konkrečios I. L. priklausančios dalies galės realizuoti vykdymo procese kreipdamasis ginčo teisenos tvarka dėl dalies nustatymo.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Suinteresuotas asmuo I. L. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-12 nutartį panaikinti. Paaiškina, kad skundžiama nutartimi teismas leido kreditoriaus skolos padengimui priverstinai išieškoti ir iš suinteresuotam asmeniui I. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto. Įkeisto turto dalys, priklausančios I. L. ir G. L., yra nustatytos tik kaip idealiosios dalys, nenustatant konkrečiam savininkui priklausančios dalies. Kreditoriui įkeistos BUAB „Lagiva“ ir G. L. nuosavybės teise priklausančios turto dalys turi būti realizuojamos ĮBĮ nustatyta tvarka. Tuo tarpu I. L. priklausanti dalis – CPK 558 str. nustatyta tvarka, t.y. iš varžytinių. Akivaizdu, kad turi būti nustatytos konkrečios visų savininkų dalys objekte, neužtenkant tik nustatytų idealiųjų dalių, arba bent jau nustatyta naudojimosi daiktu tvarka. Šiuo atveju yra visiškai neaišku, kurios objekto dalys turi būti parduodamos ĮBĮ, o kurios CPK nustatyta tvarka. Taigi bankroto administratorius arba kreditorius turėjo kreiptis į teismą, kad visų savininkų dalys būtų tinkamai nustatytos arba bent jau nustatyta objekto naudojimosi tvarka, kad būtų galima tinkamai įvykdyti objekto realizavimą, nepažeidžiant I. L. teisėtų interesų.

10Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš suinteresuoto asmens I. L. bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad hipotekos lakštu įkeistas nekilnojamasis daiktas nuosavybės teise priklauso tik I. L. ir G. L., jiems tenka po ½ daikto dalį. G. L. yra BIĮ „Gilaba“ savininkas, todėl jam priklausanti hipotekos lakštu įkeisto nekilnojamojo daikto dalis bus parduodama ĮBĮ nustatyta tvarka. Tačiau skirtingai nei teigiama skunde, ĮBĮ nustatyta tvarka bus parduodama būtent ½ nekilnojamojo daikto dalis. Tam, kad būtų įmanoma išieškoti iš įkeisto nekilnojamojo daikto, pakanka to, kad būtų nustatytos idealiosios nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007). Skundžiama nutartis turtas buvo tik areštuotas, ja nėra sprendžiama dėl turto pardavimo iš varžytinių, nekeliamas areštuoto turto pardavimo iš varžytinių klausimas.

11Suinteresuotas asmuo BUAB „Lagiva“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

13Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

14Iš atskirojo skundo pagrindo bei dalyko matyti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis skundžiama tuo pagrindu, kad priverstinio išieškojimo procedūra negalėjo būti inicijuota, nes įkeistas turtas negali būti parduodamas iš varžytinių, kadangi nėra nustatytos konkrečios turto savininkams priklausančios dalys.

15Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos iki 2012 m. liepos 1 d. buvo nustatytos CPK XXXVI skyriuje.

16Pagal iki CPK pakeitimų galiojusį bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių reglamentavimą hipotekos teisėjų funkcijos nebuvo susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai buvo galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Pagal CPK XXXVI skyriaus nuostatas prašymai dėl priverstinio skolos išieškojimo buvo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka ir sprendžiami hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nebūdavo nenustatyta kitaip (CPK 554 str.). Hipotekos teisėjas tik reikiamais atvejais atlikdavo tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju prašymas būdavo nagrinėjamas, o jei pateikti dokumentai neatitikdavo įstatymo reikalavimų, nutartimi būdavo atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009; 2010-04-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2010). Hipotekos teisėjui teko pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009).

17Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarties aišku, kad hipotekos teisėjas aptariamu atveju atliko jam įstatymo priskirtą funkciją inicijuoti priverstinio skolos išieškojimo procedūrą esant įstatyme numatytiems pagrindams, t.y. kreditoriui pateikus įrodymus apie skolos grąžinimo termino suėjimą ir hipotekos, kuria užtikrintas skolos grąžinimas, įregistravimą. Šia nutartimi atlikti procesiniai veiksmai apeliantei sukelia tik tokio pobūdžio teisines pasekmes, jog yra areštuojamas jai nuosavybės teise priklausanti įkeisto nekilnojamojo daikto dalis, yra nustatomas terminas skolai grąžinti bei įspėjama, kad to nepadarius per teismo nustatytą terminą įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių. Hipotekos teisėjui pagal jo kompetenciją nepriklausė klausimų, susijusių su priverstiniu nutarties vykdymo procesu, sprendimas. Taigi ir argumentai, kad kol nėra nustatytos konkrečios įkeisto turto bendraturčiams priklausančios dalys nebuvo galima inicijuoti priverstinio skolos išieškojimo procedūros, yra teisiškai nereikšmingi bei nedarantys skundžiamos teismo nutarties neteisėta, kadangi minėti klausimai apskritai nebuvo nutartimi spręstų klausimų objektas. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog teismas nutartyje be kita ko pasisakė, kad naudojimosi įkeistu daiktu tvarkos nustatymo ar konkrečių bendraturčiams priklausančių dalių identifikavimas galės būti atliktas, jeigu bus pradėtas priverstinis įkeistų daiktų realizavimo procesas. Kadangi priverstinis skolos išieškojimas iš apeliantei priklausančios turto dalies skundžiama nutartimi nebuvo pradėtas, priešingai, turtas buvo tik areštuotas ir nustatytas terminas skolai padengti, tai ir konkrečios apeliantei priklausančios įkeisto turto dalies nustatymas pirmosios instancijos teismo neturėjo būti sprendžiamas.

18Išdėstyto pagrindu atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi skundžiama teismo nutartis priimta nepažeidžiant jos priėmimo metu galiojusių procesinių teisės normų, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis paliktina nepakeista.

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas... 2. I. Ginčo esmė... 3. G. L. užtikrindamas iki 2011-09-05 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos... 4. Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi dėl priverstinio skolos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-06-12 nutartimi areštavo ½ dalį... 7. Teismas nustatė, kad G. L. IĮ „Gilaba“ yra iškelta bankroto byla, todėl... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9. Suinteresuotas asmuo I. L. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1... 10. Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą... 11. Suinteresuotas asmuo BUAB „Lagiva“ atsiliepimu į atskirąjį skundą... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 13. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme... 14. Iš atskirojo skundo pagrindo bei dalyko matyti, kad pirmosios instancijos... 15. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos... 16. Pagal iki CPK pakeitimų galiojusį bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių... 17. Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarties... 18. Išdėstyto pagrindu atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi... 19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336... 20. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartį palikti...