Byla 3K-3-536/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus akcinės bendrovės banko „Snoras“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus akcinės bendrovės bankas „Snoras“ prašymą dėl įkeisto turto areštavimo ir priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto G. A. turto.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškimo esmė

6Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių skolos išieškojimą hipotekos kreditoriaus naudai, aiškinimo ir taikymo.

7Pagal 2006 m. kovo 23 d. paskolos sutartį su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais bankas suteikė skolininkui 3 450 000 Lt skolą su nurodymu grąžinti ją iki 2011 m. kovo 22 d. Šios prievolės įvykdymui užtikrinti skolininkas ir jo sutuoktinė hipotekos lakštais įkeitė nekilnojamąjį turtą. Skolininkas sutartyje nustatytais terminais negrąžino skolos, nesumokėjo delspinigių ir palūkanų, todėl kreditorius, remdamasis paskolos sutarties 25.2.3 punktu, raštu įspėjo skolininką ir vienašališkai nutraukė paskolos sutartį prieš terminą, pareikšdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriui prašymą areštuoti visą įkeistą skolininko turtą ir iš jo ne ginčo tvarka išieškoti kreditoriaus naudai 3 105 600 Lt negrąžintos skolos, 74 709,16 Lt nesumokėtų palūkanų, 11 0121,18 Lt nesumokėtų delspinigių iš skolininko G. A. įkeisto nekilnojamojo turto.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

9Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjas 2009 m. kovo 2 d. nutartimi prašymą tenkino, areštavo G. A. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą; įspėjo skolininką ir įkeisto daikto savininką ir jo sutuoktinę, kad, negrąžinus 3 290 430,34 Lt skolos per vieną mėnesį, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių, o gautos lėšos, atskaičius vykdymo išlaidas, bus nukreiptos paskolai padengti kreditoriaus naudai.

10Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal skolininko atskirąjį skundą, 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi sprendimu jį tenkino, panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 2 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – atmetė kreditoriaus AB banko „Snoras“ prašymą. Kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, nustatė, kad kreditorius su 2009 m. vasario 9 d. prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeistų daiktų kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių suėjus įsipareigojimo įvykdymo terminui, t. y. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, nurodydamas jame hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto daikto savininką ir jų adresus (buveines). Kolegija nurodė, kad iš šalių sudaryto kredito sutarties papildomo susitarimo Nr. 2 3 punkto matyti, jog šalys susitarė pakeisti kredito sutarties 26 punktą, nustatydamos, kad paskolos gavėjo prašymu bankas atsisako nuo hipotekos įkeisto turto dalies, jei, atsisakius nuo įkeisto turto dalies hipotekos, paskolos gavėjo skolininko įsipareigojimo suma neviršija 60 procentų likusio turto vertės ir lėšos, gaunamos iš turto pardavimo, skiriamos šiai paskolai dengti. Tuo tarpu iš 2008 m. rugsėjo 26 d. rašto matyti, kad kreditorius davė sutikimą parduoti ar įkeisti skolininko 2008 m. rugpjūčio 26 d. prašyme nurodytą turtą ir atsisakyti įkeitimo teisės tuo atveju, jeigu banko suteiktos paskolos likutis neviršys 45 procentų liekančio bankui įkeisto turto rinkos vertės. Kolegija pažymėjo, kad kreditorius 2008 m. rugsėjo 26 d. raštu negalėjo vienašališkai keisti papildomo susitarimo nuostatų, o skolininkas pagrįstai, remdamasis CK 6.64 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sustabdė prievolės įvykdymą. Kolegija, atsižvelgusi į tai, kad paskolos likutis buvo 3 105 600 Lt, įkeisto turto vertė – 7 019 000 Lt, pripažino, kad paskolos gavėjo skolos įsipareigojimo suma neviršijo 60 procentų likusio įkeisto bankui turto vertės, todėl kreditorius, vykdydamas kredito sutarties papildomo susitarimo Nr. 2 3 punktą, turėjo atsisakyti nuo įkeisto turto dalies hipotekos, o ne kreiptis į Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių, prašydamas pradėti priverstinį skolininko skolos išieškojimą iš įkeisto turto, suėjus įsipareigojimo įvykdymo terminui.

11III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu kreditorius prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. kovo 2 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131.

14Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.192 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo teismų praktikos, nepagrįstai, pažeisdamas CPK 443 straipsnio 7 dalį, išsprendė ginčą iš esmės. Kasatoriaus teigimu, ypatingąja teisena sprendžiant bylas pagal pareiškimus dėl hipotekos išieškojimo, CPK 443 straipsnio 7 dalis aiškintina atsižvelgiant į tai, kad hipoteka yra aksesorinė prievolė, o CPK 558 straipsnyje nustatytos taisyklės skirtos hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo procedūros sąlygoms reglamentuoti. CPK 558 straipsnyje nenustatyta teismo teisės ar pareigos tikrinti su pagrindine prievole susijusių aplinkybių (prievolės galiojimo, dydžio ir panašiai), todėl hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus pareiškimą, privalo patikrinti tik formalią kreditoriaus pareiškimo atitiktį CPK reikalavimams, o ginčo dėl pagrindinės prievolės buvimas neturi jokios įtakos kreditoriaus pareiškimo nagrinėjimui. Pagal teismų praktiką dėl skundų nagrinėjimo bylose pagal hipotekos kreditorių pareiškimus dėl hipotekos išieškojimo hipotekos teisėjui įstatymuose nenustatyta pareigos aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų, susijusių su pagrindine prievole, tai nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. Lithun, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P., J. P., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008).

152.

16Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad kasatorius turėjo vykdyti skolininko prašymą atlaisvinti įkeistą turtą nuo hipotekos ir kad skolininkas pagrįstai buvo sustabdęs piniginių prievolių kasatoriui vykdymą, o kasatorius, esant dėl jo kaltės sustabdytam skolininko prievolių vykdymui, neturėjo pagrindo nutraukti paskolos sutartį. Kasatoriaus teigimu, šios išvados padarytos netinkamai ištyrus ir įvertinus įrodymus, neteisingai išaiškinus paskolos sutarties 26 punktą. Sistemiškai aiškinant paskolos sutarties 15.1, 23 ir 26 punktus, darytina išvada, kad paskola buvo suteikta veiklai, susijusiai su nekilnojamuoju turtu, finansuoti, kaip pagrindinis paskolos grąžinimo šaltinis buvo lėšos, gautos iš įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo; sutartyje buvo nurodyta būtinoji įkeitimo atsisakymo sąlyga – lėšos, gautos pardavus turtą, turėjo būti skirtos paskolai padengti, t. y. skolininkas neturėjo teisės reikalauti, kad, hipotekos skolinio įsipareigojimo sumai neviršijant 60 procentų likusio įkeisto turto vertės, kasatorius besąlygiškai atsisakytų įkeitimo. Skolininko reikalavimai neatitiko ginčo šalių susitarimo pagal paskolos sutartį. Iš paskolos sutarties turinio matyti, kad kasatorius galėjo atsisakyti hipotekos tik tuo atveju, jei būtų įvykdytos paskolos sutarties 23 ir 26 punktuose nurodytos sąlygos, t. y. pardavus įkeistą turtą, kurį norima atlaisvinti, ir gautas lėšas pervedus paskolai grąžinti. Kasatoriaus teigimu, iš skolininko 2008 m. spalio 13 d. kreditoriui pateikto prašymo turinio matyti, kad ginčo šalys vienodai suprato šią sutarties nuostatą, todėl vėlesni skolininko teiginiai buvo nepagrįsti.

173.

18Kasatoriaus teigimu, skolininko piniginės prievolės ir kasatoriaus prievolė atsisakyti hipotekos paskolos sutartyje nurodytomis sąlygomis nėra priešpriešinės, todėl skolininkas neturėjo teisės sustabdyti prievolių vykdymo – pagal CK 6.46, 6.58 straipsnius teisę sustabdyti prievolės vykdymą skolininkas turėtų tik tada, kai iš sutarties sąlygų akivaizdžiai būtų matyti, kad abi šalys savo pareigas privalo įvykdyti kartu. Paskolos sutartyje nenustatyta, kad palūkanų mokėjimas ir atsisakymas nuo hipotekos turėjo būti vykdomi vienu metu, taigi, nebuvo priešpriešinės pareigos.

19Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl procedūrų ne ginčo tvarka išieškant iš įkeisto turto

23Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra. Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Taigi tokie prašymai, taip pat pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka.

24Dėl ypatingajai teisenai priskirtų bylų įvairovės šios teisenos reguliavimo dalykas apibrėžiamas labai abstrakčiai. Tai teismo veikla, skirta įstatymo jam pavestų materialiųjų subjektinių teisių įgyvendinimui užtikrinti arba kitaip – ypatingosios teisenos normų nustatyta tvarka įstatymo priskirtoms byloms nagrinėti. Ypatingoji teisena materialiąja prasme apibūdinama remiantis pagrindiniu šios teisenos tikslu – užtikrinti materialiosios teisės normų įgyvendinimą. Taigi pagrindinis ypatingosios teisenos tikslas – sukurti sąlygas tinkamai įgyvendinti materialiąją teisę. Ginčo dėl teisės nebuvimas, kaip vienas iš ypatingosios teisenos bruožų, nėra paneigtas Civilinio proceso kodekse, tačiau lemiamą reikšmę atribojant ieškinio teisena nagrinėtinas bylas nuo ypatingosios teisenos bylų turi tikslingumo kriterijus. Tik įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, sprendžia, kokius klausimus tikslinga nagrinėti supaprastinta – ypatingosios teisenos – tvarka. Faktai, kuriuos nustato ir patvirtina teismas, nagrinėdamas šias bylas, yra ypač svarbūs, nes jie lemia teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, t. y. siekiama sukurti sąlygas materialiajai teisei tinkamai įgyvendinti. Tai ypač aiškiai pasireiškia bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių. Nekilnojamojo turto hipotekos registravimo procedūra, kurioje, be registrų įstaigų, notarų, dalyvauja ir teismas, leidžia patikimai apsaugoti kreditorių teises ir teisėtus interesus, kad be jų žinios nebūtų pakartotinai įkeistas turtas arba prievolės įvykdymas nebūtų užtikrinta jau įkeistu kitam asmeniui turtu.

25Taigi vienas iš ypatingosios teisenos bruožų – glaudus jos santykis su materialiąja teise, nes šiose teisės normose nustatytos ypatingosios teisenos normų taikymo sąlygos. Kita vertus, kai kurių civilinių teisinių santykių atsiradimas yra susietas su tam tikrų veiksmų ypatingosios teisenos tvarka atlikimu, pavyzdžiui, pagal CK 4.187 straipsnį hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo hipotekos registre momento, o CK 4.185 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad hipoteka registruojama hipotekos registre hipotekos teisėjo sprendimu.

26Hipoteka yra viena iš labiausiai paplitusių užtikrinimų bankų kreditavimo rinkoje. Tokią situaciją iš esmės lemia supaprastinta kreditoriaus teisių įgyvendinimo tvarka, kuri reiškia, kad kreditorius, nesikreipdamas į teismą ieškinio teisenos tvarka, turi teisę kreiptis su pareiškimu į hipotekos teisėją, kuris, atsižvelgdamas į specialiąsias išieškojimą iš įkeisto daikto reglamentuojančias proceso normas, areštuoja turtą ir įspėja skolininką apie priverstinį išieškojimo nukreipimą į įkeistą turtą.

27Taigi įstatymų leidėjas yra nustatęs tokį teisinį reguliavimą, kuris leidžia patikimai apsaugoti kreditoriaus teises ir supaprastinta tvarka (ypatingosios teisenos tvarka) užtikrina materialiųjų teisių įgyvendinimą. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P., J. P., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008).

28Toks dėl hipotekos teisinių santykių bylų nagrinėjimo ypatumų aiškinimas pagrįstas hipotekos paskirtimi bei tikslais. Hipotekos tikslas yra apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, o jos esmė – turto įkeitimas bei hipotekinių procedūrų atlikimas. Teismų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipotekos teisėjas įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja bylas dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų daiktinių teisių, juridinių faktų bei daiktų registravimo Hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose, dėl įkeisto turto arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, išieškotų sumų paskirstymo išieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jam suteiktus įgaliojimus. Jau minėta, kad šios kategorijos bylų nagrinėjimo tvarką nustato CPK V dalies XXXVI skyrius. CPK 544 straipsnyje nustatyta, kad nurodytame skyriuje bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. Taigi hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti egzistuoja ir specialiosios proceso teisės normos, įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. Z. B., bylos Nr. 3K-3-12/2005).

29Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti.

30Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad hipotekos kreditorius vienašališkai nutraukė paskolos sutartį prieš terminą, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sutarties nutraukimo, kuris nagrinėjamas ieškinio teisenos tvarka. Skolininko nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo areštuotas turtas ir skolininkas įspėtas dėl būsimo įkeisto turto pardavimo iš varžytynių, motyvai grindžiami sutarties nutraukimo neteisėtumu. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį, sprendė ginčą tiek dėl pagrindinės prievolės esmės, tiek dėl aksesorinės prievolės apimties (t. y. dėl skolininko teisės sustabdyti prievolės vykdymą, dėl kreditoriaus teisės atsisakyti nuo dalies įkeisto turto hipotekos, dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo ir pan.).

31Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o tokiu atveju sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P., J. P., bylos Nr. 3K-3-201/2007). Apeliacinės instancijos teismo išspręsti klausimai nėra bylos dėl hipotekos teisinių santykių, nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, nagrinėjimo dalykas.

32Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė skolos hipotekos kreditoriaus naudai išieškojimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir pažeidė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis(CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

33Dėl bylinėjimosi išlaidų

34Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose šiuo atžvilgiu galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamoje byloje kasatoriaus bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai surašant kasacinį skundą apmokėti) priteistinos iš skolininko, kurio interesas bylos baigtimi yra priešingas kasatoriaus interesams (skolininko G. A. atskirojo skundo pagrindu buvo peržiūrėta ir pakeista pirmosios instancijos teismo nutartis). Kasatoriaus prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo suma (3509 Lt) viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.12 punkte nustatytą dydį, todėl šis kasatoriaus prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant jam 2800 Lt.

35Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

36Kasacinis teismas patyrė 38,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus kreditoriaus akcinės bendrovės banko „Snoras“ kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš skolininko G. A. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

37

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi ir 443 straipsniu,

Nutarė

39Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. kovo 2 d. nutartį.

40Priteisti kreditoriui akcinei bendrovei bankui „Snoras“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveines adresas: (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita: Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 131 Lt (vieną šimtą trisdešimt vieną litą) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą ir 2800 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant kasacinį skundą.

41Priteisti iš G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,45 Lt (trisdešimt aštuonis litus 45 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

42Nutarties nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.