Byla 3K-3-35-248/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Janinos Stripeikienės,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sisneta“ ir atsakovų R. Z., P. A. bei uždarosios akcinės bendrovės „IT Gama“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. L. ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sisneta“ netiesioginį ieškinį atsakovams R. Z., P. A. ir uždarajai akcinei bendrovei „IT Gama“ dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių papildomo sprendimo priėmimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jų dydį patvirtinantys įrodymai teismui pateikti po to, kai byla buvo nutraukta ieškovui atsisakius ieškinio, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovas V. L. pareikštu netiesioginiu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. Z., P. A. ir UAB „IT Gama“ trečiajam asmeniui BUAB „Sisneta“ 972 787,10 Lt (281 738,62 Eur), o jam – bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartyje nurodytus įpareigojimus, ieškovas netiesioginį ieškinį patikslino ir trečiąjį asmenį BUAB „Sisneta“ nurodė kaip bendraieškę; reikalavimas atsakovams nepasikeitė.
  4. Atsakovai atsiliepimais su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  5. Ieškovė BUAB „Sisneta“ atsiliepimu į ieškinį ir dubliku prašė pakeisti jos procesinę padėtį iš ieškovės į trečiąjį asmenį.
  6. Teisėjo 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliucija ieškovui V. L. atnaujintas ir pratęstas terminas dublikui pateikti iki 2014 m. lapkričio 12 d.
  7. Ieškovas V. L. 2014 m. gruodžio 8 d. pateikė teismui pareikštų reikalavimų atsisakymą.
  8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi priėmė ieškovo V. L. netiesioginio ieškinio atsisakymą ir nutraukė civilinę bylą. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikti įrodymai, jog ieškovė BUAB „Sisneta“ ir atsakovai patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovas neįgijo pareigos jas atlyginti.
  9. Atsakovai 2014 m. gruodžio 10 d., o ieškovė BUAB „Sisneta“ 2014 m. gruodžio 29 d. pateikė pareiškimus dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašydami priteisti iš ieškovo V. L. jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su pareiškimais jie pateikė įrodymus, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidų dydį.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 30 d. nutartimi atmetė ieškovės BUAB „Sisneta“ ir atsakovų pareiškimus dėl papildomo sprendimo priėmimo.
  2. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo V. L. netiesioginio ieškinio atsisakymą, įsiteisėjusioje 2014 m. gruodžio 9 d. nutartyje konstatavo, jog byloje nėra pateikti įrodymai, kad ieškovė BUAB „Sisneta“ ir atsakovai patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovas V. L. neįgijo pareigos jas atlyginti. Todėl teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra išspręstas (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas).
  3. Teismas padarė išvadą, kad atsakovų pateikti dokumentai dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio yra sudaryti iki 2014 m. liepos 1 d., o dauguma ieškovės pateiktų dokumentų – iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., todėl juos buvo galima pateikti teismui iš karto po jų sudarymo, o kai kuriuos iš jų – kartu su atsiliepimais į ieškinį, t. y. dar iki 2014 m. gruodžio 8 d. pateikto ieškovo pareikštų reikalavimų atsisakymo, nes CPK 7 straipsnyje įtvirtinta bylos dalyviams pareiga rūpestingai ir laiku pateikti įrodymus byloje. Teismas pažymėjo, kad proceso teisės normos, reglamentuojančios ieškinio atsisakymo išsprendimą, nenustato teismui pareigos pranešti šalims apie pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo nagrinėjimo datą ir laiką (CPK 140 straipsnis).
  4. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės ir atsakovų atskiruosius skundus, 2015 m. birželio 11 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartį nepakeistą.
  5. Teismas, įvertinęs CPK 79 straipsnio 1 dalies, 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 89 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 1 dalies straipsnių nuostatas, padarė išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos, jeigu teismas iki procesinio sprendimo, kuriame sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, neturi duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių tokių išlaidų dydį.
  6. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė ir atsakovai daugumą dokumentų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio turėjo galimybę pateikti teismui iš karto po jų sudarymo dar iki 2014 m. gruodžio 8 d.; pažymėjo, kad jokių objektyviai pagrįstų duomenų apie kliūtis, sutrukdžiusias šiuos veiksmus atlikti anksčiau, jie nepateikė. Teismas sprendė, kad ieškovė ir atsakovai buvo nepakankamai apdairūs ir rūpestingi proceso metu, nepagrįstai ilgai delsė pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  7. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą išsprendė jį atmesdamas tuo pagrindu, jog byloje nebuvo pateikta duomenų apie patirtų išlaidų dydį. Šios nutarties ieškovė ir atsakovai atskiruoju skundu neskundė. Taip jie patys sutiko su teismo priimtu procesiniu sprendimu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu. O papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo gali būti priimtas tik tuo atveju, kai teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo neišsprendė (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

8III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniais skundais ieškovė ir atsakovai prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškimus dėl papildomo sprendimo priėmimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasaciniai skundai grindžiami šiais argumentais:
    1. Teismai pažeidė CPK 8 straipsnyje įtvirtintą kooperacijos principą, iš kurio išplaukia ir teismo pareiga pranešti šalims apie pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo nagrinėjimo datą ir laiką, neužtikrino tinkamo ir teisingo bylos nagrinėjimo užbaigimo. Nagrinėjamu atveju ieškovei ir atsakovams nebuvo pranešta apie teismo posėdį, kurio metu pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovo ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukė, dėl to jie neteko galimybės pateikti įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas ir prašymo atlyginti šias išlaidas. Pažymėtina, kad minėtas posėdis buvo surengtas nedelsiant, jau kitą dieną po ieškovo pareiškimo gavimo teisme. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad teismas neturi pareigos bendradarbiaudamas su proceso šalimis pranešti apie bylos nutraukimo posėdį (CPK 140 straipsnis), prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Projektų vystymo grupė“, bylos Nr. 3K-3-207-313/2015, nurodytiems išaiškinimams.
    2. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ir atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė CPK 98 straipsnio 1 dalį, konstatuodamas, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos, jei teismas iki procesinio sprendimo, kuriame sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, neturi duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių tokių išlaidų dydį. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės patirtų išlaidų įrodymus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Projektų vystymo grupė“, bylos Nr. 3K-3-207-313/2015). Todėl byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ribojimai gali būti netaikomi. Tokiu atveju teismas CPK 277 straipsnio pagrindu turi priimti papildomą sprendimą ir spręsti dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. G. v. 214-oji butų savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-232/2013). Ieškovas reikalavimų atsisakė dar parengiamojoje šios civilinės bylos stadijoje, šalims nesusirinkus į nė vieną teismo posėdį, atitinkamai ieškovei ir atsakovams neturint objektyvių galimybių iki ieškovo pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo pateikimo pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo veiksmai iki pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo pateikimo (pvz., jo prašymai pratęsti terminą dublikui pateikti, taip pat kiti jo veiksmai susijusiuose teisminiuose procesuose) nesudarė proceso dalyviams jokio pagrindo tikėtis, kad jis ketintų atsisakyti savo pareikštų reikalavimų.
    3. Teismai pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nes šalys, kurioms buvo nepranešta apie teismo posėdžio, per kurį buvo sprendžiamas ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo klausimas, datą, neturėjo galimybės pateikti visų su bylos nagrinėjimu susijusių dokumentų.
  2. Ieškovas atsiliepimais į kasacinius skundus prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis palikti nepakeistas, o skundus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Nagrinėjamu atveju teismai, spręsdami dėl prašymų priimti papildomą sprendimą, įvertinę visas šiam klausimui tinkamai išspręsti reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad nebuvo svarbių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių ieškovė ir atsakovai negalėjo pateikti bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo priimti papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnis). Ieškovė ir atsakovai, atstovaujami advokatų, turėjo numatyti galimybę, kad ieškovas gali pasinaudoti teise atsisakyti ieškinio, ir atitinkamai būdami protingi bei rūpestingi civilinių santykių dalyviai, siekdami kaip įmanoma greičiausio proceso, turėjo pareigą pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė.
    2. Tais atvejais, kai priimamas ieškinio atsisakymas, teismas neprivalo informuoti bylos šalių apie posėdžio datą ir laiką. Jeigu būtų nustatyta, kad teismas neatliko įstatyme nustatytos pareigos, ieškovas neturėtų būti laikomas už tai atsakingu. Jeigu, ieškovės ir atsakovo manymu, jie patyrė žalos, t. y. jiems neatlygintos patirtos bylinėjimosi išlaidos, dėl to, kad teismas nevykdė savo pareigų, įtvirtintų CPK, tai jie dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į valstybę. Nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. O kooperacijos ir bendradarbiavimo principų pažeidimas reiškia teismo pareigą atlyginti žalą už savo pareigų nevykdymą.
    3. Teismai nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes išnagrinėjo visus šalių pateiktus pareiškimus ir įrodymus. Kadangi ieškovė ir atsakovai nebuvo pateikę įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, tai teismas, nutraukdamas bylą, negalėjo išnagrinėti jų prašymo priteisti šias išlaidas.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo papildomu teismo sprendimu

  1. Teismo sprendimu turi būti atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus ir išspręsti kiti bylai reikšmingi klausimai (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis). Be kitų, teismo sprendimu (nutartimi) turi būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 93 straipsnis). Jei CPK normose nustatyti klausimai teismo sprendimu neišsprendžiami, jie gali būti išsprendžiami papildomu sprendimu. Papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas pateiktas CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo.
  2. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
  3. Sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, kad papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.
  4. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Projektų vystymo grupė“, bylos Nr. 3K-3-207/313/2015, ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką). Taigi, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą.
  5. Nagrinėjamu atveju priimtas ieškinio atsisakymas ir byla nutraukta. Ieškinio atsisakymas gautas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, šis pasirengimas vyko paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis), byla teismo posėdyje nebuvo paskirta nagrinėti. Taigi, bylos nagrinėjimas iš esmės, su kuriuo siejamas prašymo atlyginti atstovavimo išlaidas ir jas patvirtinančių įrodymų pateikimo vėliausias momentas, ne tik nebuvo pasibaigęs, ši stadija iš viso nebuvo pasiekta. Tai reiškia, kad šalys dar turėjo teisę teikti teismui prašymus ir įrodymus dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
  6. Pareikšto ieškinio atsisakymas teisme gautas 2014 m. gruodžio 8 d., jis skirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2014 m. gruodžio 9 d. 10 val., t. y. kitą dieną po atsisakymo gavimo. Duomenų, patvirtinančių, kad apie paskirtą teismo posėdį pranešta šalims, byloje nėra. 2014 m. gruodžio 9 d. priimta nutartimi byla nutraukta. Kasacinio teismo praktikoje teigiama, kad asmens teisė į tinkamą procesą, civilinio proceso viešumo principas (CPK 9 straipsnis) ir bylos šalių procesinis lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis) lemia dalyvaujančių byloje asmenų teisę žinoti, kur ir kada bus nagrinėjama jų byla, nepriklausomai nuo to, ar numatomas bylos nagrinėjimas žodinio ar rašytinio proceso tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilkaviškio skyrius v. V. P., bylos Nr. 3K-3-443/2006). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Šiuo atveju konstatuotinas nepakankamas teismo bendradarbiavimas su bylos šalimis – ieškinio atsisakymo bei bylos nutraukimo klausimas išspręstas, nepranešus apie posėdžio laiką kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims ir nesuteikus jiems galimybės pateikti su atstovavimo išlaidomis susijusių dokumentų.
  7. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju asmenys, iki bylos nutraukimo nebūdami informuoti apie teismo posėdžio, kuriame byla nutraukta, laiką, neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nutraukimo, todėl CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, neturėjo būti taikomos. Kadangi išlaidų advokato pagalbai atlyginimo klausimas buvo neišspręstas nutartimi, kuria nutraukta byla, jis turėjo būti sprendžiamas, priimant papildomą nutartį. To nepadarius suvaržoma byloje dalyvaujančių ir turinčių priešingą nei ieškovo interesą asmenų teisė gauti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.
  8. Teismai neteisingai įvertino papildomo sprendimo priėmimo galimybę bylinėjimosi išlaidų klausimu, apsiribojo konstatavę, kad bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėjusių teismų argumentai, kad su prašymu pateiktų atstovavimo išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų datos yra ankstesnės, nei ieškinio atsisakymo data, todėl jie galėjo būti pateikti teismui iki bylos nutraukimo, teisiškai nepagrįsti, nes pateikti tokius dokumentus teismui iš karto po apmokėjimo yra šalies teisė, bet ne pareiga.
  9. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą šaliai, kuri nebuvo tinkamai informuota apie procesą ir neturėjo galimybės pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, taip pat nukrypo nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Dėl to teismų nutartys, kuriomis atsisakyta priimti papildomą sprendimą, naikintinos ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
  10. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnis).
  11. Ieškovė pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo prašė priteisti jai iš ieškovo jos patirtų 2329,25 Lt (674,60 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kartu su pareiškimu pateikė šių išlaidų dydį ir apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje rengtų procesinių dokumentų kiekį, į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 7, 8.2, 8.3 punktuose nustatytų dydžių, sprendžia, jog iš ieškovo priteistinos visos ieškovės patirtos atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidos – 674,60 Eur (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
  12. Atsakovai pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo prašė priteisti jiems iš ieškovo jų patirtų 14 298,65 Lt (4141,18 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kartu su pareiškimu pateikė šių išlaidų dydį ir apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje rengtų procesinių dokumentų kiekį (dėl visų atsakovų buvo rengiami bendri dokumentai), į tai, kad prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 7, 8.2, 8.15 punktuose nustatytus dydžius, sprendžia, jog iš ieškovo atsakovams priteistina patirtų atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų suma mažintina iki 1884 Eur (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys), t. y. iš ieškovo atsakovams priteistina po 628 Eur.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo

  1. Ieškovė ir atsakovai nepateikė duomenų apie kasaciniame teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
  2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 24,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2015 m. birželio 11 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš ieškovo V. L. (a. k. ( - ) ieškovei BUAB „Sisneta“ (j. a. k. 122566895) 674,60 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt keturis Eur 60 ct), o atsakovams R. Z. (a. k. ( - ) P. A. (a. k. ( - ) ir UAB „IT Gama“ (j. a. k. 302786971) po 628 (šešis šimtus dvidešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

16Priteisti iš ieškovo V. L. (a. k. ( - ) valstybei 24,71 Eur (dvidešimt keturis Eur 71 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

17Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai