Byla 3K-3-232/2013
Dėl žalos atlyginimo priteisimo; trečiasis asmuo – Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Simniškio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. G. ieškinį atsakovui 214-ajai butų savininkų bendrijai dėl žalos atlyginimo priteisimo; trečiasis asmuo – Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė grąžino Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 634,38 Lt (50 proc.) išlaidų už jai teismo procese suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą; kadangi 214-osios butų savininkų bendrijos ieškovei pareikštas ieškinys priteisti skolą Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimu atmestas ir šis sprendimas, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. 2-1010-329/2008), tai ieškovė išmokėtas lėšas vertino kaip dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – nepagrįsto civilinės bylos iškėlimo – patirtą žalą, kurią jis privalo atlyginti pagal nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas ieškovės reikalavimą (ieškinio dalyką) priteisti žalą pripažino netinkamu; prašomas priteisti lėšas kvalifikavo kaip išlaidas advokato pagalbai apmokėti, dėl kurių priteisimo prašymas turėjo būti pareikštas civilinėje byloje (bylos Nr. 2-1010-329/2008) iki jos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis) arba prašant priimti papildomą sprendimą CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas akcentavo tai, kad ieškovei civilinėje byloje atstovavę advokatai turėjo pareigą ir realią galimybę bylą nagrinėjusiems pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams laiku pateikti apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas kartu su prašymu jas priteisti (teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1r-123 patvirtintos Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinės sutarties 2.2.15, 2.2.12 punktai). Būtent šios pareigos pažeidimą teismas vertino kaip lėmusį tai, kad ir ieškovė negalėjo pateikti teismui tikslaus prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio; teismo posėdyje ji patvirtino, kad jai buvo žinoma aplinkybė, jog teks atlyginti 50 proc. teisinės pagalbos išlaidų. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad ieškovė turėjo galimybę tiesiogiai kreiptis į Tarnybą ir prašyti apskaičiuoti jai suteiktos teisinės pagalbos išlaidas; ji taip pat turėjo teisę ir realią galimybę iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismams pateikti prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat įpareigoti Tarnybą pateikti šių išlaidų apskaičiavimą.

7Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, 2012 m. liepos 26 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukė (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas); priteisė atsakovui iš ieškovės 750 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės prašomos priteisti lėšos kvalifikuotinos bylinėjimosi išlaidomis advokato pagalbai, kuri jai buvo teikiama 2008 m., nagrinėjant civilinę bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, apmokėti; procesinio pobūdžio reikalavimas atsakovui negali būti savarankiško ieškinio dalykas, o reikalavimo esmės nekeičia aplinkybė, jog išlaidos patirtos po civilinės bylos išnagrinėjimo. Šiems argumentams pagrįsti apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Kasyba“ v. AB „Lietuvos taupomasis bankas“, bylos Nr. 3K-7-861/2001 (Teismų praktika 17), išdėstytu išaiškinimu, kad reikalavimu pripažįstami vienos šalies materialiniai teisiniai reikalavimai kitai šaliai; civilinio proceso operatyvumo principas lemia teisinį reguliavimą, pagal kurį išvestiniai civilinės bylos klausimai turi būti galutinai išsprendžiami toje pačioje civilinėje byloje (CPK 222 straipsnio 5 dalies 2 punktas); išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalykas; reikalavimai, reiškiami CPK 113 straipsnio pagrindu yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad 2002 m. CPK nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų iš esmės nepakito. Tai nustatęs, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį priėmė ir jį nagrinėjo; šias aplinkybes nustačius nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismas turėjo civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme nutraukti, bet ne ieškinį atmesti (CPK 293 straipsnio 1 punktas); kolegija sprendė, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas naikintinas, o byla nutrauktina CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

8Kadangi byla baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, tai kolegija ex officio paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Įvertinusi byloje susidėjusią situaciją, kad dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai priimto procesinio pobūdžio reikalavimo atsakovas turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teikdamas atsiliepimą į ieškinį, o ieškovei ir trečiajam asmeniui padavus apeliacinius skundus, – į apeliacinius skundus, taip pat atsižvelgusi į atsakovo pateiktus 3000 Lt bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, kolegija sprendė, jog tokias atsakovo išlaidas lėmė ieškovės pasirinktas netinkamas teisių gynimo būdas, ir tai yra pagrindas jas atsakovui priteisti iš ieškovės. Nors atsakovo turėtas išlaidas kolegija pripažino neviršijančiomis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, tačiau nelaikė, jog šiuo atveju jos visos pagrįstos; apeliacinės instancijos teismas įžvelgė pernelyg didelį šalies išlaidavimą; ieškinio reikalavimą vertino kaip teisiškai nesudėtingą, procesiniams dokumentams parengti nereikėjo daug žinių ir laiko, todėl pagrįstomis pripažino atsakovo 350 Lt išlaidas už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme (atsiliepimo surašymas ir atstovavimas teismo posėdžiuose) ir po 200 Lt už kiekvieno atsiliepimo į apeliacinius skundus surašymą; iš viso atsakovui iš ieškovės priteisė 750 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kolegija nelaikė, kad atsakovas, jo procesinį elgesį vertinant tinkamu, turėtų atlyginti valstybei 760 Lt išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei I. B. G., juolab kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės pasirinkto netinkamo teisių gynimo būdo.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu kasatorius (trečiasis asmuo) prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei I. B. G. iš atsakovo 214-osios butų savininkų bendrijos 638,38 Lt žalą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Dėl ieškovės patirtų išlaidų kvalifikavimo žala ir atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.245, 6.248, 6.249, 6.251 straipsniai). Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai turėjo taikyti pirmiau nurodytas materialiosios teisės normas ir spręsti dėl atsakingo už ieškovės patirtas išlaidas asmens, šiuo atveju – atsakovo – civilinės atsakomybės, nustatyti visas atsakomybei taikyti būtinas sąlygas. Įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje (bylos Nr. 2-1010-329/2008), kuriuo atmestas atsakovo 214-osios butų savininkų bendrijos I. B. G. pareikštas reikalavimas priteisti skolą, anot kasatoriaus, reiškia atsakovo veiksmų neteisėtumą ir tai, jog dėl jo kaltės (nepagrįsto ieškinio) I. B. G. buvo priversta prašyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir bylinėtis bei patirti nuostolių.

122. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo ir priteisimo tvarkos. Nei CPK 96, 99 straipsnių, nei tuo metu galiojusio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normų nebuvo nustatyta pareigos advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą bylose, pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą apskaičiuoti išlaidų dydį ir šią informaciją pateikti teismui toje byloje, kurioje nagrinėjamas ginčas; įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad asmuo, kuriam valstybė apmoka 50 proc. teisinės pagalbos išlaidų, kitus 50 proc. išlaidų sumoka, kai baigiama teikti antrinė teisinė pagalba; baigęs teikti antrinę teisinę pagalbą, advokatas praneša Tarnybai, o ši – asmeniui mokėtiną išlaidų sumą, sąskaitą, mokėjimo terminą. Kasatoriaus vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismai bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo klausimą nagrinėjo, nepagrįstai taikydami CPK 98 straipsnį: pirma, ieškovė neprašė priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis), bet reikalavo priteisti valstybės patirtas išlaidas, jai teikiant antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnis). Šiame, CPK 96 straipsnyje, reglamentuojama bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei tvarka apima ne tik išlaidas advokato pagalbai apmokėti, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Kadangi CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, iki kada turi būti pateiktas prašymas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tai, kasatoriaus teigimu, akivaizdu, jog prašantis priteisti išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą neturi galimybių pateikti įrodymų apie išlaidų dydį dėl pirmiau aptartos šių išlaidų apskaičiavimo tvarkos. Nagrinėjamoje byloje teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad I. B. G. sumokėjo valstybei 50 proc. išlaidų už jai teiktą antrinę teisinę pagalbą 2011 m. birželio 1 d., t. y. pasibaigus bylos procesui – byla apeliacine tvarka išnagrinėta ir Kauno apygardos teismo nutartis priimta 2008 m. spalio 15 d. Vadinasi, bylą nagrinėjant teisme ieškovė dar nebuvo patyrusi išlaidų ir nežinojo jų dydžio. Teisės aktų nebuvo nustatyta pareigos šaliai informuoti teismą apie valstybės patirtas išlaidas; teismas taip pat negali nustatyti papildomų pareigų asmeniui, nes tai prieštarautų Konstitucijos 113 straipsniui. Kasatorius nelaiko, kad I. B. G. dėl neišspręsto bylinėjimosi išlaidų klausimo galėjo prašyti priimti papildomą sprendimą CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka; apie valstybės patirtas išlaidas I. B. G. sužinojo 2011 m. gegužės 2 d. ir 2011 m. gegužės 20 d., gavusi Tarnybos pranešimus, o klausimui dėl papildomo sprendimo priėmimo iškelti ji saistoma CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino; Tarnyba neturėjo galimybių anksčiau informuoti I. B. G. apie patirtas išlaidas, nes jas apskaičiavo 2011 m. vasario 24 d., kai gavo advokatės G. M. pranešimus apie antrinės teisinės pagalbos užbaigimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė faktines aplinkybes dėl asmenų, t. y. advokatų, materialiųjų teisių, šiems byloje nedalyvaujant, taip pažeidė CPK 225 straipsnio 1 dalies 5 punktą, ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo atvejis (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

13Kasatorius taip pat pažymi, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2008 m. balandžio 15 d. įstatymu Nr. X-1492 (Žin., 2008, Nr. 50-1841, kuris įsigaliojo nuo 2008 m. balandžio 30 d.) 14 straipsnis papildytas 8 dalimi, kurioje nustatyta pareiga advokatui, teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, pateikti Tarnybai prašymą apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį ir šį pateikti teismui; pagal įstatymo 19 straipsnio 2 dalį asmuo, kuriam valstybė apmoka 50 proc. teisinės pagalbos išlaidų, kitus 50 proc. išlaidų sumoka, gavęs Tarnybos pranešimą. Kasatoriaus teigimu, Tarnyba išlaidas apskaičiuoja ir siunčia asmeniui pranešimą, gavusi advokato informaciją apie užbaigtą bylą; taigi įstatymo nenustatyta, kad valstybė turi prašyti teismo priteisti visas jos patirtas išlaidas ar dalį jų, kai asmuo gauna 50 proc. valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą; anot kasatoriaus, esmė yra ta, kad bylos nagrinėjimo metu asmuo, kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, dar nėra patyręs išlaidų ir dėl to negali teismui pateikti dokumentų, įrodančių tokias išlaidas. Tačiau susiklosto situacija, kad, gavęs pranešimą ir sumokėjęs valstybei jos patirtas išlaidas, asmuo negali jų prisiteisti dėl CPK 98 straipsnyje nustatyto reikalavimo pateikti išlaidas patvirtinančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kasatoriaus nuomone, tokiu atveju neturi būti užkirstas kelias šias išlaidas, kaip nuostolius, priteisti asmeniui, gavusiam 50 proc. valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 50 proc. išlaidų apmokėjusiam valstybei; teismai netinkamai taikė CPK 98 straipsnio 1 dalį ir CK 6.245 straipsnį, ieškovės turėtus nuostolius pripažinę bylinėjimosi išlaidomis. Tai nėra išlaidos advokatui, tai – valstybės išlaidos, kurias ji patyrė, pasibaigus bylos procesui.

143. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamoje byloje nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos nebuvo paskirstytos pagal CPK 94 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsakovui iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas, neįvertino priežasčių, dėl kurių jos susidarė.

15Ieškovė I. B. G. prisideda prie trečiojo asmens Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kasacinio skundo.

16Atsiliepime į trečiojo asmens kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutinka su kasatoriaus argumentais, kuriuose išreiškiama pozicija dėl ieškovės patirtų 636,38 Lt išlaidų netinkamo kvalifikavimo. Atstovavimo išlaidų atlyginimas yra CPK 98 straipsnio reglamentavimo dalykas; šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas; išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovas laiko nepagrįstais kasatoriaus argumentus, kad teismai netinkamai taikė CPK 98 straipsnio 1 dalį ir CK 6.245 straipsnį. Atsakovas pažymi kasacinio teismo praktikos nuostatas, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui bylos nagrinėjimo metu nepareiškus reikalavimo priteisti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti naujoje byloje negalima pareikšti ieškinio; šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Cotra AG“ v. AB „Naujasis Vilnius“, bylos Nr. 3K-3-621/2003). Apeliacinės instancijos teismas, atsakovo nuomone, atsižvelgė į kasacinio teismo praktikos nuostatas, kad procesiniai teisiniai reikalavimai negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalykas. Anot atsakovo, ieškovė privalėjo Kauno miesto apylinkės teismui pateikti dokumentus apie patirtas išlaidas ar išlaidas, kurias ji patirs dėl to, kad byloje jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą; ieškovė neįrodė, kad teismui pateikė pažymą apie valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas; dėl neveikimo ji nepateikė teismui pažymos apie advokato turėtas išlaidas ar apmokėtos išlaidų dalies apskaičiavimo; ji apmokėjo 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tik pakartotinai apie tai Tarnybai nurodžius; per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl papildomo sprendimo priėmimo.

17Atsakovas vertina, kad kasatorius ir ieškovė nepagrįstai išlaidas advokato pagalbai apmokėti įvardija kaip nuostolius; tokia pozicija neatitinka CPK 79, 88 straipsnių.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Dėl reikalavimo priteisti išlaidas apmokant 50 procentų valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu byloje, teisinio kvalifikavimo ir procesinės nagrinėjimo tvarkos

21Teisės į teisingą teismą įgyvendinimas neatskiriamas nuo teisės byloje naudotis teisine pagalba, kad asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka (CPK 99 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikia advokatai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta, kad atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų arba 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (14 straipsnio 4 dalis (ginčui aktuali 2006 m. gruodžio 1 d. – 2008 m. balandžio 30 d. galiojusi įstatymo redakcija)). Įstatymo 19 straipsnyje reglamentuoti antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai apmokant 50 procentų išlaidų, nustatant, kad jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, kai jam yra baigta teikti antrinė teisinė pagalba. Baigęs teikti antrinę teisinę pagalbą, advokatas apie tai praneša tarnybai. Ši tarnyba praneša pareiškėjui mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą.

22Įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad asmens išlaidos apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu byloje, pagal teisinę prigimtį yra jo patirtos išlaidos advokato pagalbai byloje apmokėti.

23Įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“. CPK 99 straipsnyje numatytas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas valstybei: šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. CPK nėra specialiai reglamentuota asmens patirtų išlaidų apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu byloje, atlyginimo tvarka, todėl šis klausimas turi būti sprendžiamas taikant CPK 98 straipsnyje ,,Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas“ įtvirtintas nuostatas. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apibendrinant nurodytas CPK normas darytina išvada, kad tiek dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei, tiek dėl asmens patirtų išlaidų už advokato, teikusio antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo turi būti sprendžiama toje pačioje byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, prašymą atlyginti jas pateikus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Akivaizdu, kad šios CPK nuostatos nėra suderintos su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normomis, pagal kurias patirtų išlaidų dydis nustatomas tik advokatui baigus teikti antrinę teisinę pagalbą, t. y. analogiškais nagrinėjamam atvejais – pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, atitinkamai suinteresuotam asmeniui neturint galimybės patirtų išlaidų įrodymus ir prašymą jas atlyginti pateikti nepasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą, priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.

24Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, yra pasisakyta, kad tokį reglamentavimą galima paaiškinti įstatymų leidėjo siekiu užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tačiau byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Siemens Osakeyhtio v. UAB „Urbico“, bylos Nr. 3K-3-408/2010).

25Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 270 straipsnio 5 dalyje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas turi išspręsti priimdamas sprendimą. Tais atvejais, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, gali būti priimtas papildomas sprendimas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Kai procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi teisę jį atnaujinti suinteresuoto asmens prašymu ar savo iniciatyva (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Taigi, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą. Teisiniai santykiai dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo nėra savarankiški materialiniai teisiniai santykiai, o procesinių bylos, kurioje išlaidos patirtos, santykių tąsa, todėl negali būti atskiros bylos nagrinėjimo dalykas.

26Analogiški nagrinėjamiems proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai kasacinio teismo praktikoje spręsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Kasyba“ v. Lietuvos taupomasis bankas, bylos Nr. 3K-7-861/2001. Toje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio, todėl dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje negalima, šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Jeigu teismas sprendime neišsprendžia kokių nors teismo išlaidų paskirstymo klausimo, šiuo klausimu gali būti priimamas papildomas sprendimas. Nustačius, kad egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių byloje dalyvaujantis asmuo praleido terminą kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo, šis terminas teismo gali būti atstatomas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nurodytoji išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis yra priimta dėl 1964 m. Civilinio proceso kodekso normų aiškinimo ir taikymo, tačiau, aktualiam civiliniam procesiniam reglamentavimui iš esmės nepakitus, joje suformuota praktika tęstina ir galiojant 2002 m. CPK.

27Dėl aptartų nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje

28Ieškovė prašo priteisti kaip žalos atlyginimą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai sumokėtų 634,38 Lt (50 proc.) išlaidų už Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1010-329/2008 suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Byloje nustatyta, kad 2008 m. sausio 31 d. sprendimu 214-osios butų savininkų bendrijos ieškinys buvo atmestas, šis sprendimas įsiteisėjo 2008 m. spalio 15 d. Kauno apygardos teismui priėmus nutartį. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011 m. gegužės 20 d. pateikė ieškovei pranešimą dėl mokėtinų antrinės pagalbos išlaidų dydžio, ieškovė šias išlaidas apmokėjo 2011 m. birželio 1 d. ir 2011 m. liepos 21 d. padavė teismui pareiškimą dėl jų atlyginimo.

29Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teisingai kvalifikuoti byloje reiškiamą tiek materialinį, tiek procesinį reikalavimą yra teismo pareiga, todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovė dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo kreipėsi su atskiru ieškiniu ir netinkamai pasirinko procedūrą šiam procesiniam klausimui išspręsti, negalėjo būti pagrindas teismams spręsti jos reikalavimą naujoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovės reikalavimas yra procesinio pobūdžio, todėl negali būti savarankiškos bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau nepagrįstai bylą nutraukė ir paliko pareiškėjos prašymą neišspręstą. Ieškovės pareiškimą teismai privalėjo išnagrinėti, kvalifikuodami jo padavimo faktą bei aplinkybes, turinčias reikšmės šio pareiškimo išsprendimui, pagal jame iškeltiems reikalavimams taikytinas proceso teisės normas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės pareikštas reikalavimas bylą nagrinėjusių teismų turėjo būti nagrinėjamas ne atskiroje byloje, o kaip prašymas priimti papildomą sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1010-329/2008.

30Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės 2011 m. liepos 21 d. pareiškimas laikytinas ne ieškinio pareiškimu naujoje byloje, o pareiškimu dėl papildomojo teismo sprendimo priėmimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1010-329/2008. Paduodant pareiškimą dėl papildomojo sprendimo priėmimo procesinė šalių padėtis nesikeičia, todėl I. B. G. kasacinio teismo šiuo metu nagrinėjamoje byloje laikytina atsakove, o 214-oji butų savininkų bendrija – ieškove. I. B. G. pareiškimas dėl išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti teismui pateiktas praleidus CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą 20 dienų terminą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad faktinės bylos aplinkybės (atsakovė neturėjo galimybės pateikti prašymą priimti papildomą sprendimą laiku, nes negalėjo gauti išlaidas patvirtinančių dokumentų, antrinės teisinės pagalbos apmokėjimo išlaidų atlyginimo procedūra nėra pakankamai aiškiai reglamentuota įstatyme ir nėra nusistovėjusi praktikoje) sudaro pagrindą pripažinti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Pareiškimas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstas ir tenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

31Bylą nagrinėję teismai padarė proceso teisės normų taikymo klaidų, dėl kurių priėmė iš esmės neteisėtus sprendimus, todėl skundžiami procesiniai sprendimai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Kasaciniame teisme trečiasis asmuo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turėjo 50 Lt žyminio mokesčio išlaidų (b. l. 149). Kadangi pagal CPK 80 straipsnio 2, 4 dalis žyminis mokestis už kasacinį skundą nemokamas, tai sumokėtas 50 Lt žyminis mokestis grąžintinas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

34Kasacinio teismo turėtos 34,33 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), priteistinos į valstybės biudžetą iš ieškovo 214-oji butų savininkų bendrijos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

36Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

37Atnaujinti terminą atsakovės I. B. G. prašymui dėl papildomo sprendimo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1010-329/2008 paduoti.

38Priimti papildomą sprendimą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1010-329/2008 pagal ieškovo 214-osios butų savininkų bendrijos ieškinį atsakovei I. B. G. dėl skolos priteisimo. Priteisti atsakovei I. B. G. iš ieškovo 214-osios butų savininkų bendrijos 634,38 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginimą.

39Grąžinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, įst. k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), už kasacinį skundą sumokėtą 50 (penkiasdešimt) Lt žyminį mokestį.

40Priteisti iš ieškovo 214-osios butų savininkų bendrijos, įm. k. (duomenys neskelbtini), atsisk. sąsk Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – (duomenys neskelbtini), atsisk. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5660) 34,33 Lt (trisdešimt keturis litus 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė grąžino Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį... 7. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ir... 8. Kadangi byla baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, tai kolegija ex... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu kasatorius (trečiasis asmuo) prašo panaikinti pirmosios ir... 11. 1. Dėl ieškovės patirtų išlaidų kvalifikavimo žala ir atsakovo... 12. 2. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo ir... 13. Kasatorius taip pat pažymi, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos... 14. 3. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamoje byloje nepriėmus sprendimo... 15. Ieškovė I. B. G. prisideda prie trečiojo asmens Kauno valstybės... 16. Atsiliepime į trečiojo asmens kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti,... 17. Atsakovas vertina, kad kasatorius ir ieškovė nepagrįstai išlaidas advokato... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Dėl reikalavimo priteisti išlaidas apmokant 50 procentų valstybinės... 21. Teisės į teisingą teismą įgyvendinimas neatskiriamas nuo teisės byloje... 22. Įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija konstatuoja,... 23. Įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas... 24. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad... 25. Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 270 straipsnio 5 dalyje,... 26. Analogiški nagrinėjamiems proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo... 27. Dėl aptartų nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje... 28. Ieškovė prašo priteisti kaip žalos atlyginimą Kauno valstybės... 29. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teisingai kvalifikuoti... 30. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 31. Bylą nagrinėję teismai padarė proceso teisės normų taikymo klaidų, dėl... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 33. Kasaciniame teisme trečiasis asmuo Kauno valstybės garantuojamos teisinės... 34. Kasacinio teismo turėtos 34,33 Lt išlaidos, susijusios su procesinių... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą ir Kauno... 37. Atnaujinti terminą atsakovės I. B. G. prašymui dėl papildomo sprendimo... 38. Priimti papildomą sprendimą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje... 39. Grąžinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, įst. k.... 40. Priteisti iš ieškovo 214-osios butų savininkų bendrijos, įm. k. (duomenys... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...